Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-9-544/2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ir atsakovo Medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2310-400-2012 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui Medžiotojų būreliui „Jakuboniai“ dėl pažeistos teisės gynimo ir įpareigojimo pasirašyti susitarimą dėl medžioklės kartu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2012-09-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pripažino, jog ieškovas 2012-09-24 patikslino savo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) ir prašė leisti ieškovui medžioti kartu su atsakovu. Tačiau ši ieškovo teisė yra įtvirtinta Medžioklės įstatyme 13 str. 1 d. ir teisme neginčijama. Bet šiai ieškovo teisei įgyvendinti svarbus šalių susitarimas dėl tarpusavio prisiimamų įsipareigojimų, nes ji nėra absoliuti. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 141 str. nuostatas, nes sprendime nurodoma, jog ieškinio dalyko pakeitimas įvykdytas ne raštu pateikiant pareiškimą pagal CPK reikalavimus ir nustatant atsakovui terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui, bet žodžiu 2012-09-24, t. y. teismo sprendimo paskelbimo dieną, nors baigiamosios kalbos buvo išklausytos 2012-09-11. Teismo posėdžio protokoluose nėra fiksuotas ieškovo atstovo prašymas keisti ieškinio dalyką, nėra teismo nutarties priimti ieškovo reikalavimų pakeitimus, nėra atsakovo sutikimo su ieškinio dalyko pakeitimu. Todėl teismas privalėjo nagrinėti bylą pagal pirminio ieškinio reikalavimus, tačiau nagrinėjo tik dėl pakeisto ieškinio dalyko. 2012-09-24 teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų neįmanoma įvykdyti neišsprendus klausimo dėl šalių susitarimo medžioti kartu turinio ir sąlygų, nes pagal LR Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. šalys privalo turėti susitarimą, kuriame būtų nurodytos ieškovo teisės ir pareigos atsakovui. Teismas nepasisakė dėl imperatyvaus ir privalomo susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo, tarpusavio įsipareigojimų turinio ir pareigų tinkamo vykdymo. Kadangi teismas tik įpareigojo atsakovą leisti ieškovui medžioti kartu visiškai neįsipareigojant ieškovui, toks teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, suformuluotos šios kategorijos bylose Nr. 3K-3-143/2011, Nr. 3K-3-274/2011. Kasacinis teismas 2011-06-13 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-174/2011 tarp tų pačių šalių. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė visiškai tas pačias faktines aplinkybes kaip ir kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2011. Nors kasacinio teismo teisėjų kolegija 2011-06-13 nutartyje atkreipia dėmesį, kad, pasikeitus šalių požiūriui į medžioklę kartu, kasatorius turi galimybę įgyvendinti savo teisę, bet pasikeitęs šalių požiūris į medžioklę kartu neįrodytas. Pagal skundžiamo 2012-09-24 teismo sprendimo turinį sektų, jog, ieškovui pakeitus ieškinio reikalavimus ir pareikalavus ne pasirašyti susitarimą, o įpareigoti atsakovą leisti ieškovui kartu medžioti, reikėjo konstatuoti, kad teismas nagrinėja civilinę bylą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, koks jis buvo nustatytas ir 2011-06-13 kasacinėje instancijoje išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-174/2011. Todėl teismas turėjo taikyti CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir atsisakyti priimti ieškinį, tačiau bylą nagrinėjo toliau ir priėmė priešingą sprendimą. Nesutinka su teismo išvada, kad medžiojimas yra viešojo reguliavimo sritis ir ginčui spręsti turi būti taikomos CK 6.161 str. nuostatos, nes Asociacijų įstatymo pagrindu įsteigtas atsakovas nėra nei verslininkas, nei viešą reguliavimą vykdantis subjektas, nei viešųjų paslaugų teikėjas, todėl jam negali būti taikomos viešąsias sutartis reglamentuojančios teisės normos. Atsakovas neturi absoliučios įstatyminės pareigos sudaryti susitarimus su visais, išreiškusiais valią pasinaudoti LR Medžiotojų įstatymo 13 str. 1 d. numatyta teise privačių žemės sklypų, patenkančių į atsakovo medžioklės ploto vienetą savininkais, jei toks susitarimas neatitinka atsakovo Įstatų nuostatų, teisėtų lūkesčių bei interesų pusiausvyros. Sutartį sudarančios šalys yra laisvos ir dispozityvios pasirinkti, apsispręsti ir susitarti dėl jos sąlygų (CK 6.156 str.) (b. l. 160-163).

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimas panaikinamas ir bylą perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.), byloje liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovui E. J. nuosavybės teise priklauso 0,3100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 6730-0002-0073, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat jis kartu su G. J. yra 5/14 dalių 1,4000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 8-10, 129-134). Ieškovui priklausantys žemės sklypai įeina į medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ medžioklės ploto vienetą, kurį sudaro 7351 ha medžiojamo ploto (b. l. 11, 12, 116, 136, 137). Ieškovas yra medžiotojas, jam 1996-07-11 išduotas medžiotojo bilietas Nr. 032791 (b. l. 66, 126). Ieškovas medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ nariu buvo nuo 2008-04-18 ir iki 2008-07-04. Už medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ įstatų 3.6.1, 3.6.6 punktų pažeidimus (už būrelio narių visuotinių susirinkimų ar valdybos sprendimų nevykdymą, veiklos nesuderinamos su būrelio įstatais vykdymą, dėl nesugyvenamo charakterio kitų būrelio narių atžvilgiu, konfliktų, nesantaikos būrelio narių tarpe kurstymo) 2008-07-04 būrelio valdybos sprendimu, patvirtintu 2008-07-05 būrelio visuotiniame narių susirinkime, ieškovas pašalintas iš būrelio (b. l. 40-52, 79).

Teisę medžioti pagal Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. reikia suprasti kaip galimybę privačios žemės sklypo savininkui kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kurios patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Šios galimybės įgyvendinimo sąlygos yra išvardytos Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. Viena iš šių sąlygų yra privačios žemės sklypo savininko ir medžioklės plotų naudojo pasiektas susitarimas medžioti kartu. Nesant šios sąlygos Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. numatyta teisė negali būti įgyvendinama, kas reiškia, jog minėtame įstatyme įtvirtina privačios žemės sklypo savininko teisė medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais visuose medžioklės plotų vienetuose nėra absoliuti. Siekdamas įgyvendinti minėtą teisę ieškovas kelis kartus pateikė atsakovui jo paruoštus susitarimus dėl Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. sąlygos įgyvendinimo - susitarimo su medžioklės plotų naudotojais pasiekimo, tačiau visais atvejais atsakovas ieškovui nurodė, kad nesutinka pasirašyti ieškovo paruošto susitarimo, nes ieškovas siekia sau privilegijuotų sąlygų lyginant su būrelio nariais, nes ieškovas jau yra pašalintas iš būrelio už Įstatų pažeidimus, nes 1,4 ha žemės sklypą įsigijo tik 2010-03-10 bei dėl to, kad būrelio nariai su ieškovu nenori medžioti kartu pagal susitarimą (b. l. 20-28, 76-77). Todėl ieškovas pareiškė ieškinį teisme ir juo prašė pripažinti, kad atsakovas medžiotojų būrelis „Jakuboniai“, atsisakydamas pasirašyti susitarimą dėl galimybės medžioti kartu, pažeidė jo teisę medžioti kartu ir įpareigoti atsakovą per 10 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su juo susitarimą dėl galimybės medžioti kartu, atitinkantį jo paruošto 2012-01-04 „Susitarimo dėl galimybės medžioti kartu“ sąlygas (b. l. 2-5).

CPK 5 str. 1 d. nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu ir reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas ir tai nėra teismo pareiga. Tik ieškovui priklauso teisė nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą, jį pakeisti, papildyti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p, 141 str.). Po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas gali pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir tik teismui pateikiant rašytinį pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 141 str. 1 d.). Pakeitus ieškinio dalyką arba pagrindą turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 14 dienų terminas pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 141 str. 2 d.). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-26, 2012-05-24, 2012-06-27 parengiamuosiuose posėdžiuose ir 2012-09-11 teismo posėdyje byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo ieškinyje suformuluotą virš minėtą reikalavimą. Iš teismo posėdžių protokolų turinio matyti, jog nei pats ieškovas, nei jo atstovas ieškinio pagrindo ir dalyko CPK numatyta tvarka ir terminais raštu ar/ir žodžiu teismo posėdžiuose nepakeitė, tokio pakeitimo teismas nepriėmė, dėl jo nepasisakė nei atsakovas, nei institucija, teikianti išvadą byloje (b. l. 81-83, 108-110, 120-121, 144-149). Teismas sprendime nurodo, kad ieškinio dalyką ieškovo atstovas pakeitė 2012-09-24 teismo posėdyje, tačiau to negalėjo būti, nes 2012-09-24 buvo skelbiamas priimtas teismo sprendimas, o ieškovo atstovas nedalyvavo (b. l. 141-149, 151, 152). Iš bylos dokumentų matyti, kad tiek atsakovas valdybos posėdžiuose svarstė, atsiliepimą į ieškinį teikė ir davė paaiškinimus, tiek institucija, teikianti išvadą byloje, LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono AAD, išvadą teikė dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad atsakovo atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl galimybės medžioti kartu pažeidė ieškovo teisę medžioti kartu ir įpareigoti atsakovą pasirašyti susitarimą pagal 2012-01-04 „Susitarime dėl galimybės medžioti kartu“ ieškovo parengtas sąlygas, ką konstatavo ir teismas 2012-04-10 nutartyje nustatydamas pasirengimo nagrinėti bylą teisme būdą (b. l. 37-39, 31-32, 57-58, 60, 117-119). Todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, jog ieškovas reikalavimą patikslino, ir bylą išnagrinėjo dėl, neva, pakeisto reikalavimo bei priėmė sprendimą įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas ieškovui LR Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su atsakovo būrelio nariais medžioti visame atsakovo valdomame medžioklės plotų vienete, į kurį patenka ieškovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tačiau ne dažniau kaip kas trečioje ir nerečiau nei vieną kartą per mėnesį atsakovo organizuojamoje bet kurios rūšies medžioklėje, šalims paliekant teisę susitarti dėl dažnesnio ieškovo dalyvavimo atsakovo organizuojamose medžioklėse, nors tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs, dėl šio reikalavimo bylai reikšmės turinčios faktinės aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, nes šiuo atveju CPK numatytų išimčių peržengti byloje pareikštus reikalavimus nebuvo nustatyta ir teismo sprendime apie tai nenurodyta (CPK 265 str. 2 d.). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju ieškinyje nurodytas reikalavimas konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą ir įpareigoti atsakovą pasirašyti susitarimą teismo buvo atmestas teismo sprendime nenurodant motyvų ir argumentų, kokių faktinių duomenų ir nustatytų aplinkybių pagrindu buvo padaryta išvada, jog reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad 2012-04-26 parengiamajame teismo posėdyje teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nurodymus civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2011, įpareigojo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, kad požiūris į medžioklę kartu tarp šalių pasikeitė (b. l. 81-83). 2012-06-27 prie bylos buvo prijungtas atsakovo 2012-06-22 valdybos posėdžio protokolas, kuriame buvo apsvarstytas ieškovo ieškinys ir jo prašymas medžioti kartu ir jame matyti aiškus būrelio narių neigiamas nusistatymas dėl medžiojimo kartu su atsakovu, o dėl ieškovo prašymo neigiamas sprendimas priimtas vienbalsiai (b. l. 117-119). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie šiame protokole ar kituose įrodymuose, šalių paaiškinimuose nurodyti faktiniai duomenys yra tie įrodymai, kurie patvirtina, kad šalių požiūris į medžioklę kartu pasikeitė. Teismo sprendime nurodyta, jog byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, todėl sutartis galioja, o ginčas dėl antraeilių sąlygų gali būti išspręstas teismo sprendimu pašalinant sutarties spragas ir nustatant susitarimo turinį (CK 6.195, 6.162 str. 2 d., 6.193 str.). Tačiau teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina šalių susitarimą dėl esminių susitarimo medžioti kartu sąlygų, nes šalių pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, paaiškinimuose ir kituose duomenyse tokio susitarimo nėra nurodyta. Priešingai, pagal bylos duomenis atsakovo nariai įsitikinę, kad ieškovas nesugyvenamo charakterio, elgesys konfliktiškas, būdamas būrelio nariu nesilaikė valdyboje ir kitų organų sprendimų, kurstė nesantaiką tarp būrelio narių, nesilaikė medžioklės tvarkos, teismai yra konstatavę, kad būrelio ir ieškovo santykiai priešiški, medžioklės metu naudojami šaunamieji ginklai, todėl esant priešiškiems santykiams medžioklėje gali kilti pavojus medžioklėje dalyvaujančių bei kitų asmenų saugumui ir susitarimas negali būti pasirašytas (b. l. 37-39). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.195 str. nuostatas dėl sutarties spragų užpildymo. Šioje byloje svarbu nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo nuosavybės teise valdomų sklypų dydžio, lyginant su medžioklės ploto vienetu, sklypų išsidėstymą, ieškovo pasiūlymus ir galimybes prisiimti pareigas medžioklės ploto vieneto ploto naudotojui, tačiau su tokių aplinkybių nustatymu susiję šalių pateikti argumentai apie tai, kad ieškovas 1,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą įgijo 2010-03-10 (b. l. 9-10) po to, kai 2010-03-25 raštu LR Aplinkos ministerija išdėstė nuomonę, apie tai, kad 0,31 ha žemės sklypas yra skirtas individualiems statiniams statyti, liko neįvertinti (b. l. 29-30). Kadangi teismo sprendimas grindžiamas įrodymais ir aplinkybėmis, kurie CPK nustatyta tvarka neištirti teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.), teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų byloje esančių įrodymų viseto ir nekonstatavus visų reikšmingų bylai aplinkybių, nepasisakyta dėl visų ieškovo reikalavimų ir argumentų pagrįstumo ir teistumo (CPK 185 str., 265 str.), o sprendimas priimtas peržengus ieškinio reikalavimų ribas, tai toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d.). Todėl apeliantų apeliacinių skundų argumentai, susiję su procesiniais teisės pažeidimais, dėl kurių byla buvo išnagrinėta neteisingai ir liko neatskleista bylos esmė, vertinti pagrįstais ir sudarančiais pagrindą iš dalies tenkinti apeliacinius skundus.

Teisėjų kolegija nepagrįstu vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančią sprendimo už akių priėmimą. Pirmiausia, priimti sprendimą už akių yra teismo teisė ir teismas motyvuotai turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 285 str. 4 d.). 2012-05-24 parengiamajame teismo posėdyje teismas protokoline nutartimi atmetė ieškovo atstovo prašymą atsakovo prašymą priimti sprendimą už akių pakartotinai į parengiamąjį posėdį neatvykus tinkamam atsakovo atstovui, nes atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 108-110). CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai <...> kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsakovas 2012-03-27 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį su įrodymais (b. l. 38-58), papildomų įrodymų pateikė ir 2012-04-26 posėdyje (b. l. 69-75). Todėl, kad ir kaip bevertinti atstovavimo dokumentus, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu. Pagal Medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ Įstatų, patvirtintų 2009-04-26 protokolu Nr. 1, 1.3, 4.8, 4.10.18 punktus būrelis yra viešasis juridinis asmuo, kurio kolegialus vykdomasis valdymo organas yra valdyba, kurios kompetencijai priklauso atstovauti būrelį teisminiuose santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis (b. l. 69-75). Iš 2012-04-26 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėjas K. R. pagal atstovavimą sutartį, kurią atsakovo vardu pasirašė A. K. (b. l. 81-83). 2012-05-24 atsakovas pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas 2012-04-03 ir 2012-04-30 valdybos protokolų 2-ojo klausimo nutarimais valdybos nariui A. K. suteikė įgaliojimus dalyvauti teisme byloje prieš E. J., o 3 klausimo nutarimais nutarė šiai bylai samdyti advokatą. Atsakovo valdybos pirmininkas patvirtino, jog advokato padėjėjo K. R., su kuriuo sutartį sudarė valdybos narys A. K., atstovavimas yra tinkamas ir atliktas suteiktų įgaliojimų ribose (b. l. 88-104). Taigi, šiuo atveju atsakovas byloje buvo atstovaujamas Įstatuose nustatyta tvarka, bylą turėjo teisę vesti ir vedė valdybos įgaliotas narys A. K. pagal jam Įstatuose suteiktą kompetenciją, ir tokiu atveju yra laikoma, jog bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.). Iš tokio teisinio reglamentavimo, atsakovo nutarimų turinio esmės ir jų pagrindu išduotų įgaliojimų yra visiškai aiški atsakovo, kaip juridinio asmens, per valdymo organus išreikšta valia, kad Medžiotojų būrelis teisme būtų atstovaujamas įgalioto atstovo valdybos nario A. K., kuris turėjo teisę sudaryti sutartį su atitinkamu advokatu ar jo padėjėju. Todėl teismui nebuvo pagrindo vadovautis ypač formaliais motyvais ir atstovavimą vertinti netinkamu, ypač po to, kai posėdyje dalyvavo Medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas, patvirtinęs tinkamą atstovavimą, nepažeistą kompetenciją.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė nenustatęs visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl apeliantų reikalavimų ir atsikirtimų, buvo pažeistos CPK 176-178, 175 str. nuostatos dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir įrodymų vertinimo. Dėl virš aptartų proceso teisės normų pažeidimų nagrinėjamu atveju negalima nuspręsti, ar tinkamai taikytos materialiosios teisės normos, tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo ir liko neatskleista bylos esmė. Todėl bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir ji perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegija nepasisako, kadangi faktinių bylos aplinkybių nustatymas, materialinės teisės normų tinkamas taikymas, bylinėjimosi išlaidų klausimas bus iš naujo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 4 p.

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.