- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 3K-3-274/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Sigitas Gurevičius (pran.), Janina Januškienė
- Ieškovas
- E. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui medžiotojų būreliui „Jakuboniai“ dėl trukdymų pašalinimo; išvadą teikianti institucija – Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, patenkantys į atsakovo medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ medžioklės plotų vienetą. Ieškovas nurodė, kad jis yra medžiotojas, turi medžiotojo bilietą. Pagal Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį 7 punktą ir 13 straipsnio 1 dalį atsakovas, kaip medžioklės ploto naudotojas, įpareigotas užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę, susitarus su medžioklės plotų naudotojais, šio įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti jam medžioti kartu su atsakovo būrelio medžiotojais, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti prašymą.
Šalies argumentai
Ieškovas, siekdamas įgyvendinti įstatymo jam suteiktą teisę medžioti, prašė teismo įpareigoti atsakovą Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka leisti jam medžioti atsakovo medžioklės ploto vienete, įpareigojant atsakovą: 1) išduoti ieškovui iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 d. imtinai medžioklės metu privalomą dokumentą – galiojantį medžioklės lapą, atitinkantį aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, suteikiant teisę ieškovui medžioti vieno mėnesio laikotarpį atsakovo turimame medžioklės ploto vienete bei įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui išduotus medžioklės lapus ne vėliau, kaip per penkias dienas nuo medžioklės lapo galiojimo termino pabaigos; 2) išduoti ieškovui kartu su medžioklės lapu iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 d. imtinai licenciją medžiojamiems gyvūnams medžioti atsakovo turimame medžioklės ploto vienete iš atsakovo turimų daugiau kaip po vieną vienos rūšies gyvūnų sumedžiojimui licencijų, gautų iš Aplinkos ministerijos, įpareigojant ieškovą grąžinti licenciją ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos panaudojimo arba (ir) ne vėliau kaip per penkias dienas nuo licencijos galiojimo termino pabaigos; 3) atsakovui priėmus sprendimą organizuoti medžiokles su varovais, įpareigoti jį per tris dienas nuo sprendimo priėmimo, registruotu laišku pranešti ieškovui apie numatomas medžiokles su varovais, nurodant jų datas ir vietą, ieškovui atvykus į medžioklę įtraukti jį į medžioklės lapą bei leisti dalyvauti medžioklėje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Teismai nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,3100 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini, taip pat jis kartu su G. J. yra 5/14 dalių 1,4000 ha žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, savininkas. Ieškovui priklausantys žemės sklypai įeina į medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ medžioklės plotų teritoriją. Ieškovas yra medžiotojas, jam 1996 m. išduotas medžiotojo bilietas Nr. 032791. Ieškovas medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ nariu buvo nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 4 d. Už medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ įstatų pažeidimus (būrelio narių visuotinių susirinkimų ar valdybos sprendimų nevykdymą, veiklos, nesuderinamos su būrelio įstatais, vykdymą, dėl nesugyvenamo charakterio kitų būrelio narių atžvilgiu, konfliktų, nesantaikos tarp būrelio narių kurstymo) jis 2008 m. liepos 4 d. būrelio valdybos sprendimu, patvirtintu 2008 m. liepos 5 d. būrelio visuotiniame narių susirinkime, buvo pašalintas iš būrelio. Ieškovas 2009 m. birželio 18 d. medžiotojų būreliui „Jakuboniai“, remdamasis Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą suteikti galimybę medžioti medžiotojų būrelyje „Jakuboniai“ kartu su kitais būrelio medžiotojais. Prašyme jis nurodė, kad pasižada vadovautis Medžioklės įstatymu, kitais norminiais dokumentais, reglamentuojančiais medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir laikytis kolektyve nusistovėjusių tradicijų. Atsakovas ieškovo prašymo netenkino.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip privačios žemės savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, nes jis privalo įvykdyti kitas įstatyme nustatytas sąlygas – būti susitaręs su medžioklės plotų naudotojais ir medžioti kartu su jais. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas siekia medžioti vienas, tačiau, neturėdamas medžioklės lapo ir licencijos, to daryti negali. Teismo nuomone, net ir įpareigojus ieškovą nustatytu terminu grąžinti atsakovui jo išduotus medžioklės lapus ir licencijas, šie ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, nes būtų pažeistas Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas – medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais. Teismas konstatavo, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta privataus žemės sklypo savininko teisė įgyvendinama tik prisijungiant prie medžioklės plotų vienetų naudotojų organizuojamų medžioklių, kurios organizuojamos giežtai laikantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių. Teismo nuomone, aiškinant Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies normą, darytina išvada, kad susitarimo iniciatyva priklauso būtent ieškovui, o atsakovas privalo užtikrinti ieškovo teisę medžioti tik esant visoms Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms. Teismas nustatė, kad ieškovas jokių susitarimo sąlygų nepateikė ir atsakovo sprendimo, kuriuo atmestas jo prašymas leisti medžioti, neginčijo. Ieškinyje jis tik nurodė konkrečius reikalavimus, kurie, jo nuomone, leistų jam įgyvendinti teisę medžioti, tačiau savo pareigų atsakovui neaptarė, be to, bylos nagrinėjimo metu jo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs: savo reikalavimus grindė tuo, kad nenori būti medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ nariu, būrelio vidaus taisyklės ir valdybos sprendimai neprivalomi ir jis jų nesilaikys, nebūdamas būrelio narys, mokesčio nemokės, mokestį už licencijas ir medžioklės lapus galės susimokėti ir, jei teismas nuspręs, susimokės, medžioklėse su varovais norėtų medžioti svečio teisėmis arba kaip žemės sklypo savininkas. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškovo reikalavimus dalyvauti medžioklėse su varovais, tačiau ieškovui atsisakant laikytis atsakovo vidaus tvarkos taisyklių ir priimtų sprendimų, kiltų realios grėsmės atsakovui netekti leidimo, t. y. atsakovas, kaip medžioklės plotų vieneto naudotojas, negalėtų užtikrinti, kad ieškovas laikysis leidime nustatytų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygų. Teismas pažymėjo, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytas draudimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, kitiems asmenims įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. Teismui įstatymų pagrindu leidžiama suvaržyti civilines teises tik tuo atveju, jeigu tai būtina viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, patenkinus ieškovo reikalavimus, jis be teisėto pagrindo įgytų daugiau teisių, nei medžiotojų būrelio nariai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad žemės sklypo savininkui suteikiama teisė medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tik esant tokioms sąlygoms: žemės sklypo savininkas turi turėti medžiotojo bilietą; medžioti jis gali tik kartu su medžioklės plotų naudotojais ir su jais susitaręs. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies normą, akivaizdu, kad įstatymas žemės sklypo savininkui suteikia teisę medžioti, tačiau ji gali būti įgyvendinama tik susitarus su medžioklės ploto naudotoju. Tik esant tokiam susitarimui, atsakovas galėtų atlikti veiksmus, kurie yra nagrinėjamos bylos dalykas, t. y. išduoti medžioklės lapą, licenziją gyvūnams medžioti, leisti medžioti kartu ir kt. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys skirtingai aiškina Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąvokas „susitarus“ su medžioklės plotų naudotojais ir medžioti „kartu“ reikšmę. Teisėjų kolegija nurodė, kad Dabartinės lietuvių kabos žodynas sąvoką „susitarimas“ aiškina kaip santykių nustatymą, suderinimą, susitarimo pasiekimą, o Sinonimų žodyne sąvokos „kartu“ sinonimai yra – išvien, sykiu, drauge, bendrai, podraug, krūvoje, petys į petį. Teisėjų kolegijos nuomone, žodžių „susitaręs“ ir „kartu“ Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta prasmė, aiškinant šias sąvokas lingvistiniu būdu, visiškai atitinka pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad kasatoriaus teisė medžioti gali būti įgyvendinama tik susitarus su medžioklės plotų naudotoju ir medžioti tik kartu su juo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkami taikė ir aiškino Medžioklės įstatymo 13 straipsnio l dalį, nurodydami, kad joje nustatytas imperatyvas – medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju. Anuot jo, šioje teisės normoje įtvirtinta sąvoka „medžioti kartu“ negali būti aiškinama siaurąja prasme, ją reikia suprasti kaip suteiktos teisės dalyvauti medžioklėje įgyvendinimą – medžiojimą, nepriklausomai nuo to, medžioja vienas asmuo ar keli. Aiškinant šią sąvoką taip, kaip ją aiškino teismai, pasidarytų iš viso neaišku, ar „kartu“ yra tada, kai medžioja absoliučiai visi būrelio nariai, ar keletas narių, ar užtenka, kad medžiotų bent vienas iš būrelio narių. Sąvoka „kartu“ apima ir medžiojimą viename medžioklės ploto vienete atskiram medžiotojui. Kasatorius yra medžiotojas selekcininkas ir turi teisę medžioti vienas, įstatymų tai nedraudžiama.
2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Ieškiniu kasatorius siekia įgyvendinti Medžioklės įstatymu jam suteiktą teisę medžioti. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje ginčas kilo ne dėl susitarimo dėl medžioklės sąlygų, o dėl jo teisės į medžioklę užtikrinimo. Byloje turėjo būti sprendžiamas ne klausimas dėl susitarimo, o kasatoriaus pareikštų reikalavimų, kuriais įgyvendinama jo teisė į medžioklę, atitiktis teisės normų reikalavimams. Kasatoriaus teisė medžioti įgyvendinama tik įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Ieškinio reikalavimai ir suformuluoti taip, kad būtų realiai įgyvendinama jo teisė į medžioklę. Kasatoriaus nuomone, teismai suteikė prioritetą atsakovo, o ne žemės savininko interesams; taip pat nepagrįstai sprendė, kad kasatorius privalėjo ieškinyje nurodyti savo įsipareigojimus atsakovui. Pareigos nurodyti ieškinyje, kokius mokesčius jis turi mokėti, pasižadėti ar nepasižadėti paklusti atsakovo vidaus tvarkai, jis neturi, nes jo, kaip medžioklės dalyvio, pareigos nustatytos įstatymuose.
Atsakovas atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo
Medžioklės įstatymo paskirtis – nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu (Įstatymo 1 straipsnis). Taigi medžioklė ir su ja susiję santykiai yra viešojo reguliavimo sritis, kurioje valstybė turi plačią diskreciją. Pasirinkdama medžioklės bei su ja susijusių santykių modelį ir jį įtvirtindama teisės aktuose valstybė gali nustatyti medžioklės plotų sudarymo tvarką, dydžius, medžiojimo būdus, laiką, kitas sąlygas, nurodyti laukinius gyvūnus, kuriuos leidžiama ar draudžiama medžioti, ir kt.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ akcentavo, kad iš Konstitucijos valstybei kyla priedermė reguliuojant medžioklės ir su ja susijusius santykius išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir asmens interesų, užtikrinti viešąjį interesą ir išvengti nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Kita vertus, privačių žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkas, turėdamas teisę valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti, negali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų gyvūnijos apsaugos ir racionalaus naudojimo, atkūrimo ir gausinimo imperatyvų.
Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Taigi įstatymo leidėjas privačios žemės sklypo savininkui suteikia teisę medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esant šioms sąlygoms: 1) žemės sklypo savininkas turi turėti medžiotojo bilietą; 2) dėl medžioklės jis turi susitarti su medžioklės plotų naudotoju; 3) medžioti jis gali tik kartu su medžioklės plotų naudotoju. Atitinkamai Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta medžioklės plotų naudotojo pareiga užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę, įtvirtintą šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje.
Taigi aiškinant Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies normą darytina išvada, kad joje įtvirtinta privačios žemės sklypo savininko teisė medžioti nėra absoliuti – ji ribojama įstatyme nustatytų sąlygų; nesant bent vienos iš jų, ji negali būti įgyvendinama.
Pažymėtina, kad teisę medžioti pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį reikia suprasti kaip galimybę privačios žemės sklypo savininkui kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kurios patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Šios galimybės įgyvendinimo sąlygos ir išvardytos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nustatyta, kad kasatorius turi medžiotojo bilietą, jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į atsakovo medžioklės plotų vienetą. Nagrinėjamos bylos atveju, siekiant įgyvendinti privačios žemės sklypo savininko teisę į medžioklę, buvo būtina įgyvendinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąlygą – susitarti su medžioklės plotų naudotojais. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl privačios žemės sklypo savininko teisės į medžioklę medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įgyvendinimo, gali būti pripažįstamos reikšmingomis tokios aplinkybės, kaip medžiotojo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dydis (palyginus su medžioklės plotų vienetu), medžiotojo pasiūlymai ir galimybės prisiimti tam tikras pareigas medžioklės plotų vieneto naudotojui tam, kad galėtų atlikti medžioklės plotų vieneto priežiūrą (tvarkymą) ar kitus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. medžiotojų būrelis „Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-143/2011).
Taigi įgyvendinant šalių susitarimą medžioti kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitariančiosios šalys, kaip ir sudarant bet kurią kitą sutartį, yra laisvos ir dispozityvios pasirinkti, apsispręsti ir susitarti dėl šio susitarimo sąlygų. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžioti kartu turi būti susitariama Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka. Taigi toks susitarimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus (šalys turi prisiimti tiek teises, tiek ir pareigas).
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys nesiekia bendrauti, jų santykiai yra priešiški. Kasatorius 2008 m. liepos 4 d. buvo pašalintas iš atsakovo būrelio narių, nurodant, kad jis skambino medžiotojų būrelio nariams ir nuteikinėjo juos prieš būrelio valdybą ir kitus būrelio narius, yra nesugyvenamo charakterio, nuolat konfliktuoja ir įžeidinėja, nevykdo būrelio narių visuotinių susirinkimų ir valdybos sprendimų, vykdo veiklą, nukreiptą prieš būrelį (b. l. 26-27). Nors kasatorius 2009 m. birželio 18 d. atsakovui pateikė prašymą dėl galimybės medžioti su atsakovo būrelio medžiotojais, pasižadėdamas laikytis kolektyve nusistovėjusių tradicijų, tačiau vėliau (bylos nagrinėjimo metu) paaiškino, kad ir pats nenori grįžti į būrelį, o nori medžioti vienas ir kad būtų užtikrinta tik jo teisė medžioti (b. l. 47-48, 70).
Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad susitarimo tarp ginčo šalių negali būti, kaip ir negali būti įgyvendinama kasatoriaus teisė į medžioklę kartu su medžioklės plotų naudotojais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus šalių požiūriui į medžioklę kartu, kasatorius turi galimybių įgyvendinti savo teisę.
Dėl kasacinio teismo praktikos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 29 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-143/2011 pagal to paties kasatoriaus, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ieškinį atsakovui medžiotojų būreliui „Vilnius“. Ieškiniu buvo prašoma įpareigoti atsakovą leisti kasatoriui medžioti visame atsakovo medžioklės plotų vienete, į kurį patenka kasatoriui nuosavybės teise priklausantis 1,26 ha žemės sklypas.
Kasacinis teismas tenkino kasacinį skundą, palikęs galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą, kuriuo atsakovas medžiotojų būrelis „Vilnius“ įpareigotas sudaryti sąlygas kasatoriui kartu su medžiotojų būrelio nariais medžioti visame medžiotojų būrelio valdomame medžioklės plotų vienete, į kurį patenka kasatoriui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tačiau ne dažniau kaip kas trečioje ir ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį medžiotojų būrelio „Vilnius“ organizuojamoje bet kurios rūšies medžioklėje, šalims paliekant teisę susitarti tik dėl dažnesnio kasatoriaus dalyvavimo atsakovo organizuojamose medžioklėse.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr.3K-3-252/2009; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. J. v. medžiotojų būrelis „Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-143/2011, nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių: 1) nurodytoje byloje medžioklės plotų naudotojas (medžioklės būrelis „Vilnius) sutiko leisti kasatoriui medžioti kartu su medžiotojų būreliu, tačiau ne visuose medžioklės plotų vienetuose, o tik kasatoriui priklausančiame 1,26 ha sklype, patenkančiame į vieną iš keturių būrelio naudojamų medžioklės plotų vienetų; nagrinėjamoje byloje medžioklės plotų naudotojas nesutiko leisti kasatoriui medžioti kartu su būrelio medžiotojais; 2) kasatoriui priklausančių žemės sklypų, patenkančių į medžioklės plotų vienetus, dydžiai skiriasi: nurodytoje byloje jam priklausė 1,26 ha, nagrinėjamoje – 0,3100 ha žemės sklypas; 3) kasatorius nėra medžiotojų būrelio „Vilnius“ narys; nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jis nuo 2008 m. balandžio 18 d. buvo medžiotojų būrelio „Jakuboniai“ narys, tačiau būrelio valdybos sprendimu 2008 m. liepos 4 d. buvo pašalintas dėl visuotinių būrelio narių susirinkimų ir valdybos sprendimų nevykdymo, nesugyvenamo charakterio kitų būrelio narių atžvilgiu, konfliktų, nesantaikos tarp būrelio narių kurstymo.
Taigi kasacinio teismo nutartis buvo priimta esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, t. y. nagrinėjamos ir nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis šia nutartimi ir pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje priimamojoje nutartyje suformuota kita kasacinio teismo praktika dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo.
Apibendrindama nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apskųsta teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis).
Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. J. į valstybės biudžetą 28,10 Lt (dvidešimt aštuonis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.