Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-166/2016

Teisėjas Linas Zinkevičius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59765-2015-3

2016 m. spalio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirta jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., R. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2016-01-07 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Civilinio ieškovo VĮ „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinys tenkintinas ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. E., M. Š., K. J. ir R. Š. 1357,57 Eur turtinei žalai atlyginti civiliniam ieškovui VĮ „duomenys neskelbtini“.

Kaltinamiesiems R. Š. ir R. E. neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, priteisti subsidiariai dalimis iš kaltinamųjų R. E. ir R. Š. įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų A. E. ir A. Š. atlyginti po 339,39 Eur turtinės žalos civiliniam ieškovui VĮ „duomenys neskelbtini“.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. E., M. Š., K. J., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad kartu su R. E., M. Š., K. J. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

R. Š., R. E., M. Š., K. J. ir 2015 m. spalio 27 d. apie 23 val. 00 min., bendrininkaudami vienas su kitu ir su L. R., kuriam iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (LR BK 13 straipsnis), M. Š. ir R. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio (M. Š. nustatytas 1,23 promilės girtumas, R. Š. – 0,58 promilės girtumas), viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį tuo, kad Širvintų raj., eidami keliu Nr.116 (Širvintos – Rimučiai – Kernavė – Dūkštos), nuo šešiolikto kilometro iki dvidešimt trečio kilometro, su egliniu rąstu tyčia sugadino 41 plastikinį kelio signalinį stulpelį, kurių vertė 443,52 eurai (vieno stulpelio vertė 10,8175 eurų), o eidami keliu Nr. 4317 (privažiavimas prie Kernavės), su egliniu rąstu tyčia sugadino 3 plastikinius kelio signalinius stulpelius, kurių vertė 32,45 eurų, (vieno stulpelio vertė 10,8175 eurų) ir vieną kelio ženklą Nr. 551 su užrašu „gyvenvietės pabaiga“, kurio vertė 89,06 eurų. Tokiais tyčiniais vandališkais veiksmais, susijusiais su svetimo turto naikinimu, R. Š., R. E., M. Š., K. J. viešoje vietoje elgėsi chuliganiškai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką bei padarydami VĮ „duomenys neskelbtini“ 565,03 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendis keistinas, dalyje dėl bausmių subendrinimo, kadangi neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašant paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors nuteistasis R. Š. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. nuteistas už tyčinio nesunkaus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimo padarymą. Šį nusikatimą R. Š. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir skirtų švelnesnių bausmių teigiamų išvadų nedaro, nesistengia keistis ir yra linkęs nusikalsti. Teismas įvertino, kad R. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinačiomis aplinkybės pripažinta tai, kad nusikaltimą R. Š. padarė bendrininkų grupėje, ir, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, baustas administracine tvarka, psichiatrijos kabineto įskaitose įrašytas dėl lengvo protinio atsilikimo ir mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, seniūnija skundų dėl elgesio nėra gavusi, kad teismui perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia R. Š. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti R. Š. bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos nuomone valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas nuteistojo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne su darytų nebaudžiamumo iliuziją. Konstatuojama, kad bausmė R. Š. individualizuota tinkamai.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės kad jis yra įrašytas psichiatrijos kabineto įskaitoje dėl lengvo protinio atsilikimo ir mišraus elgesio bei emocijų sutrikimo, šios ligos lydi nuo ankstyvos vaikystės ir apelianto manymu, tai irgi turėjo reikšmės jo elgesiui, juo labiau, kad kiti du kaltinamieji buvo vyresni už jį, o vyresniųjų bendrininkų elgesys turėjo įtakos apelianto netoleruotiniems ir nusikalstamiems veiksmams, nėra pakankamos, paskirtos bausmės pašvelninimui. Nors nuteistasis R. Š. teigia, kad nusikaltimo padarymui galimai turėjo įtakos vyresni bendrininkai, tačiau iš kitų nuteistųjų, liudytojų parodymų matyti, jog būtent R. Š. pirmasis egliniu šakaliu pradėjo daužyti kelio signalinius stulpelius, buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis. Tuo tarpu skunde nurodomos aplinkybės, kad nusikalstama veika buvo padaryta nakties metu, kelyje tarp Kernavės ir Musninkų, tuo metu kitu žmonių nebuvo ir nuteistųjų niekas nepastebėjo, niekam nekilo grėsmė, visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo trikdoma, o tai apelianto manymu, sumažina nusikaltimo pasekmes ir galėtų būti vertinama skiriant bausmę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl paskirtos nuteistajam bausmės rūšies. Priešingai šios aplinkybės įvertinamos, kaip neigiamai R. Š. charakterizuojančios aplinkybės, jog jis neblaivus, būdamas viešoje vietoje, be jokios priežasties, vandališkais veiksmais sugadino turtą ir tokia jo veika buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti.

Taigi, nors R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas, baustas administracine o tai rodo, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina, charakterizuojamas neigiamai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirti kitokią, švelnesnę bausmę, teisėjų kolegija nemato pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas nuteistajam R. Š. paskyrė tinkamą bausmę, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šią bausmę bendrindamas su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl ši nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Teismas subendrina paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. ir 64 str. nuostatomis. BK 63 str. reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, šio straipsnio 9 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę, ją subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su 2016-01-07 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika, už kurią R. Š. nuteistas 2016-05-17 nuosprendžiu, padaryta 2015-10-27, tai yra iki 2016-01-07 nuosprendžio priėmimo, todėl šiais atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos BK 63 str. 1, 4, 9 d. nustatyta tvarka. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neteisingo bausmių subendrinimo keistina. Nors ši aplinkybė įtakos R. Š. paskirtai galutinei subendrintai bausmei neturi, tačiau bendrąja prasme, šis pagrindas švelnina nuteistojo teisinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

nusprendė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad R. Š. bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., paliekant jam teismo paskirtą bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.