Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 9 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol ties pastatu Nr. 4 jį sustabdę policijos pareigūnai 2025 m. gegužės 9 d., 20.11 val. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, jam nustatė 1,56 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo močiutei A. G., tačiau minėtu automobiliu naudojosi jis, gali pateikti močiutės įgaliojimą, kad ji įgalioja jį paimti automobilį iš saugojimo aikštelės, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), sunkiai vaikšto ir neturi galimybės atvažiuoti. Šį automobilį jis pirko maždaug prieš porą mėnesių iš A. S., turi transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuri yra likusi automobilyje „FIAT CROMA“, jis ją galės pateikti. Pirkimo pardavimo sutartyje jis rašė, kad automobilio pirkėja jo močiutė A. G. ir ji pasirašė sutartį. Automobilio jis dar nespėjo užregistruoti „Regitroje“. 2025 m. gegužės 9 d., apie 19.40 val. jis važiavo su automobiliu „FIAT CROMA“ ties degaline „CIRCLE-K“, adresu Geležinio Vilko g. 4, Vilniuje, važiuojant netoli šviesoforo, jis įvažiavo į toje pačioje juostoje priešais jį stovintį automobilį „TOYOTA“, į automobilio galinį bamperį, jo automobilio „FIAT CROMA“ buvo pažeistas priekinis bamperis. Po maždaug 5 minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jo klausė, ar jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, jis pareigūnams pasakė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Jis maždaug prieš pusvalandį iki eismo įvykio buvo pavartojęs alkoholio – viskio, 0,4 l talpos. Jo blaivumą alkotesteriu pareigūnai tikrino du kartus, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutinka, kad prokurorė jam pasiūlytų bausmę ir ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu. Jis vykdo individualią veiklą, atlieka (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį yra apie 1500 eurų. Jis yra nevedęs, tačiau turi vieną vaiką, kuris su juo negyvena, tačiau jis vaiką išlaiko.

Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gegužės 9 d., apie 19.40 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. L., važiuojant Geležinio Vilko gatve, Vilniuje, netoli „Circle-K“ degalinės, adresu Geležinio Vilko g. 4, pastebėjo du sustojusius automobilius, vienas iš jų buvo „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir toje pačioje juostoje priekyje „Fiat“ automobilio buvo kitas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojus ir priėjus prie eismo įvykio dalyvių, paaiškėjo, kad vienas iš jų yra P. B., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo automobilį „Fiat“. P. B. išvaizda jiems sukėlė įtarimų, kad yra jis galimai yra neblaivus. Minėtas asmuo nerišliai kalbėjo, jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, jis į šį klausimą atsakė teigiamai, sakydamas, kad alkoholį vartojo prieš 10 min. ir prisipažino vairavęs minėtą „Fiat“ automobilį, bei sukėlęs eismo įvykį. Alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0132, patikros sertifikato Nr. 2262209, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas, o antru pūtimu 1,56 prom. girtumas. Taip pat įvykio vietoje buvo automobilio „Toyota“ vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, V. K.. Minėtas asmuo paaiškino, kad jam važiuojant Geležinio Vilko gatve, kryptimi link T. Narbuto g., bei sustojus prie raudonos spalvos šviesoforo signalo, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, išlipęs pamatė, kad į galinę dalį yra atsitrenkęs automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). P. B., išlipęs iš savo transporto priemonės, iškart pradėjo kalbėti dėl padarytos žalos. Kiek vėliau jam (V. K.) kilo įtarimas, kad „Fiat“ automobilio vairuotojas galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau jo akivaizdoje po eismo įvykio šis alkoholio nevartojo. Dėl įvykio buvo surinkta medžiaga ir įformintas eismo įvykis. Automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugomą Policijos transporto priemonių stovėjimo aikštelę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. S. 2025 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurias jis nurodė apklausiamas kaip liudytojas.

Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gegužės 9 d., apie 19.40 val., būdamas Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, važiavo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant Geležinio Vilko gatve, ties adresu Geležinio Vilko g. 4, prie degalinės, į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė „Fiat“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iškart po susidūrimo jis išlipo iš transporto priemonės ir priėjo prie minėto automobilio vairuotojo. Prie jo priėjus pajuto stiprų alkoholio kvapą, todėl kilo pagrįstų įtarimų, kad šis asmuo gali būti neblaivus. Asmuo automobilyje buvo vienas, keleivių neturėjo. Buvo trumpam išlipęs, apžiūrėjo jo automobilį, domėjosi padaryta žala. Kiek pastebėjo, asmuo prie jo alkoholio nevartojo, visą laiką stovėjo šalia. Jie nespėjo pranešti policijai apie eismo įvykį, kadangi praėjus kelioms minutėms į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas. Iki jų atvykimo nespėjo pradėti jokio ilgesnio pokalbio su automobilio „Fiat“ vairuotoju.

2025 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra mėlynos spalvos automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi Geležinio Vilko g., Vilnius, priekiu link Ukmergės g., galu link Geležinio vilko g. Automobilis stovi ties pastatu, pažymėtu Nr. 4. Automobilio variklis užgesintas, mechaninė pavarų dėžė stovi pirmo bėgio padėtimi, rankinis neužtrauktas. Apžiūrint automobilį matoma, kad automobilio „Fiat“ priekiniai valstybiniai numeriai yra apgadinti, taip pat ir priekinis bamperis, ant automobilio kėbulo matomi apgadinimai. Apžiūrint automobilio saloną matoma, kad priekyje, keleivio pusėje, ant grindų guli kavos puodelis, automobilio galinėje salono dalyje matoma, kad už vairuotojo pusės ant grindų guli alkoholinio gėrimo „Tyskie“ skardinė. Automobilio bagažinėje yra sudėti asmeniniai daiktai. Automobilio galinis bamperis turi apgadinimus. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra.

2025 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuoti automobiliai „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekyje jo esantis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes su įvykio dalyviais, atpažįstami asmenys V. K. ir P. B.. Pastarasis sako alkoholį vartojęs visą naktį, paskutinį kartą – prieš dešimt minučių. Tikrinamas P. B. blaivumas, jam nustatytas 2,05 prom. girtumas.

2025 m. gegužės 9 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 20..36 val. P. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 minučių, patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 6810“ Nr. 2262209, pirmojo tikrinimo metu 19.54 val. P. B. buvo nustatytas 2,05 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 20.11 val. jam buvo nustatytas 1,56 prom. neblaivumas. Byloje esančiuose alkotesterio „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0132 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2025 m. sausio 21 d. patikros sertifikato Nr. 2262209 matyti, kad alkotesteris „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0132 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2025 m. liepos 21 d..

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku yra registruotas A. S., tačiau 2025 m. vasario 4 d. deklaruotas automobilio pardavimas T. M..

Iš 2025 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad T. M. pardavė automobilį „FIAT CROM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. G..

2025 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. gegužės 14 d., 08.50 val. P. B. pateikė dokumentus: 1) Įgaliojimą, kuriame nurodoma, kad A. G. įgalioja savo anūką P. B. iš aikštelės paimti automobilį, kuris priklauso jai, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), sunkiai vaikšto ir neturi galimybės atvažiuoti; 2) Vairuotojo pažymėjimo nuotrauką.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Š. 2025 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 07.50 val. buvo bendrauta telefonu su automobilio „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke A. G., kuri paaiškino, kad jos anūkas P. B. naudojosi automobiliu „FIAT CROMA“, ji tik sutiko automobilį užsiregistruoti savo vardu, jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji sunkiai vaikšto, ji pati neturi galimybės atvykti apklausai, jokio automobilio pati nevairuoja. A. G. paaiškino, kad ji parašė įgaliojimą, kad jos anūkas P. B. paimtų automobilį „FIAT CROMA“ iš saugojimo aikštelės, kadangi pati negali paimti automobilio iš saugojimo aikštelės, adresu Minsko p. 21, Vilnius. A. G. taip pat paaiškino, kad jos anūkas P. B. pirmą kartą 2025 m. gegužės 9 d. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis visada vairavo pavyzdingai, būdamas blaivas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Š. 2025 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio „Fiat Croma“ savininkės A. G. vairuotojo pažymėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 30 d., apie 11.00 val., patikrinus VRIS naršyklėje A. G. asmens duomenis, nustatyta, kad ji vairuotojo pažymėjimo neturi.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Fiat Croma 1.9 Multijet 16V DPF Active“, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. gegužės mėnesį buvo 1 970 eurų su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. B., 2025 m. gegužės 9 d., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol ties pastatu Nr. 4 jį sustabdę policijos pareigūnai 2025 m. gegužės 9 d., 20.11 val. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, jam nustatė 1,56 promilių neblaivumą.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino P. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis P. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2025 m. gegužės 9 d., apie 19.40 val. jis važiavo su automobiliu „FIAT CROMA“ ties degaline „CIRCLE-K“, adresu Geležinio Vilko g. 4, Vilniuje, važiuojant netoli šviesoforo, jis įvažiavo į toje pačioje juostoje priešais jį stovintį automobilį „TOYOTA“. Po maždaug 5 minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jo klausė, ar jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, jis pareigūnams pasakė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Jis maždaug prieš pusvalandį iki eismo įvykio buvo pavartojęs alkoholio – viskio, 0,4 l talpos. Jo blaivumą alkotesteriu pareigūnai tikrino du kartus, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Tai, kad P. B. vairavo automobilį „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,56 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų D. S. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos bei kirų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis P. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis P. B. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti jam skirtą baudą sumokėti dalimis per tris kartus.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka per 1 metų laikotarpį nebaustas, SODRA duomenimis šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą, artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamajam P. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis P. B. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis tris kartus. Teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nėra numatyta galimybė baudos bausmę išdėstyti dalimis. Tačiau BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį, negu du mėnesiai, savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. B. nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą, jo pajamos per mėnesį yra 1500 Eur, taip pat jis turi vieną vaiką, kurį išlaiko. Nors teismas neturi visapusiškų duomenų apie kaltinamojo turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie leistų pilnai įvertinti kaltinamojo finansinę padėtį, vis dėl to, įvertinus tai, kad SODRA duomenimis kaltinamasis šiuo metu nedirba ir nevykdo individualios veiklos, registruojasi Užimtumo tarnyboje, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir kaltinamojo išreikštą norą savarankiškai sumokėti jam paskirtą baudą, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis 12 mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis P. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį jis vairavo vakaro metu, mieste, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, be to, vairuodamas jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo elgesio padarinių. Be to, automobilį jis vairavo praėjus nedideliam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, kaip pats nurodė, alkoholį vartojo tik prieš pusvalandį iki automobilio vairavimo, todėl jis privalėjo suvokti, jog tokios būklės automobilį vairuoti yra itin pavojinga ir draudžiama, tačiau vis vien sėdo už vairo. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga P. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 14 d. P. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu jis nuo šios dienos realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. gegužės 14 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinė savininkė pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra A. G., kuri yra kaltinamojo močiutė, tačiau tiek kaltinamasis P. B., tiek pati A. G. nurodė, jog minėtą automobilį įsigijo P. B., kuris tik paprašė jį užregistruoti A. G. vardu, pati A. G. nurodė dėl savo amžiaus ir fizinės būklės negalinti vairuoti automobilio, be to, iš gautų duomenų matyti, kad ji neturi teisės vairuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog faktinis automobilio „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra būtent kaltinamasis P. B., todėl šiuo atveju minėtas automobilis nelaikytinas trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone. VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „FIAT CROMA“, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. gegužės mėnesį buvo 1 970 eurų su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo P. B. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis P. B. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to, tai darydamas jis sukėlė eismo įvykį. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo P. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašė P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose. BK 72⁵ numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas vertina, kad šiuo atveju P. B. tikslinga paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, jos įvykdymui nustatant 1 (vienerių) metų terminą nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas P. B.. Atsižvelgiant į tai, kad P. B. priklausantis automobilis „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam P. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos nepakeistos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – P. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. B. paskirti galutinę 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirti P. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trims) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „FIAT CROMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam P. B., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam P. B. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – P. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti AB „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: ): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „ Artea“ bankas (buvęs „Šiaulių“ bankas), banko kodas 71800; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.