- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1468-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02172-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. Ž. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-493-571/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. Ž. 3 927,75 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 87 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovės darbuotojai patikrinę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos prietaisą nustatė, kad jis nefiksuoja suvartotos elektros energijos, todėl, įtarus, kad prietaisas yra paveiktas, jis buvo pakeistas kitu ir surašytas vietos apžiūros aktas, surašyti visi veikiantys elektros imtuvai. Ieškovės sudarytos komisijos nutarimu nustatyta, kada elektros apskaitos prietaisas sugadintas savavališkai, ieškovei padaryta 3 853,57 Eur žala, 74,18 Eur atsakovas turi sumokėti už elektros skaitiklio keitimo ir remonto darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad patikrinimo akte nebuvo užfiksuoti duomenys, jog būtent jo veiksmai sąlygojo elektros skaitiklio gedimą ar buvo nustatyta kitų atsakovo naudojamų prietaisų ir įrengimų tvarkos pažeidimų. Elektros skaitiklis yra sumontuotas lauke, elektros prietaisų skydelyje kartu su kitų asmenų elektros skaitikliais. Atsakovas maksimaliai užtikrino elektros skydelio saugumą, t. y. laikydavo jį tvarkingai uždarytą, todėl jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo reikalavimus. Ieškovė neužtikrino energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninės būklės ir saugaus naudojimo reikalavimų. Atsakovas ieškovei už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs 1 173,98 Eur, todėl pagal Taisyklių 132.6 p. ieškovė privalo perskaičiuoti nuostolių atlyginimo dydį, už atsakovui patiektą elektros energiją pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki elektros skaitliuko gedimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 3 927,75 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 090,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovo 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo fakto, jog patikrinimo ir akto surašymo metu 2016 m. gruodžio 5 d. elektros skaitiklis neveikė. Teismas rėmėsi 2017 m. gruodžio 19 d. ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad ant tirti pateikto elektros skaitiklio EMS 134.41.3 Nr.617817 užsifiksavę terminio poveikio požymiai. Teismas nurodė, kad ekspertizės aktu yra paneigta aplinkybė, kad viršįtampis galėjo atsirasti ne dėl gedimų elektros energijos paskirstymo tinkle, todėl ieškovei nebuvo pareigos patikrinti elektros apskaitos prietaiso, o tokia pareiga kilo atsakovui, kuris privalėjo patikrinti savo elektros energijos vartojimo prietaisą ir esant pastebimiems gedimams informuoti ieškovę. Elektros skaitiklio pažeidimus, t. y. jog elektros skaitiklis neveikia, yra aprūkęs, atsakovas turėjo pastebėti, net jeigu ir ne jis apgadino skaitiklį.
6. Teismas iš 2015-2017 metų mokėjimo už suvartotą elektros energiją ataskaitos nustatė, kad atsakovas kas mėnesį mokėjo praktiškai vienodą įmokos sumą, išskyrus tada, kai pakito elektros energijos tarifas, tačiau iš atsakovo mokėjimo istorijos matyti, kad nuo 2015 metų pradžios atsakovas turi 3 762,62 Eur skolą, o tai teismo vertinimu, paneigia atsakovo poziciją, kad gale metų jis sutikrindavo rodiklius ir sumokėdavo mokesčius už tiksliai suvartotą elektros energiją. Teismas sprendė, kad tai tik dar kartą patvirtina tą faktą, kad atsakovas nebuvo atidus ir rūpestingas, o esant netvarkingiems apskaitos prietaisams, nepateikė ieškovei tikslių duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, nevykdė teisės aktuose ir Sutartyje nustatytų pareigų, todėl elgėsi neteisėtai. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir pranešti ieškovei skaitiklio gedimą.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo atveju, kai vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 56.2 p.) ir pareigą nedelsiant informuoti teikėją apie visus gedimus, tiekėjui padaryta žala apskaičiuojama pagal Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarką patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (patvirtintas 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, redakcija 2015 m. kovo 10 d.) toliau - Taisyklės). Teismas sprendė, kad ieškovei atsiranda teisė apskaičiuoti nuostolių dydį remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuojamu teisės aktuose nustatytu būdu. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, todėl yra nustatytos visos sąlygos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymui.
8. Teismas nurodė, kad ieškovei padarytos žalos dydis 3 853,57 Eur apskaičiuotas pagrįstai ir yra įrodytas. Ieškovės komisija 2016 m. kovo 2 d. nutarimu žalą apskaičiavo vadovaujantis Taisyklių 132.11 ir 132.12 punktais, atsižvelgdama į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję mažiau kaip 1 metai, kadangi apskaita ir atvadas buvo tikrinti 2015 m. gruodžio 15 d., patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį apskaičiavo nuo paskutinio apskaitos patikrinimo, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 16 d., iki 2016m. gruodžio 5 d. Žalos dydis pagrįstai paskaičiuotas už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo iki neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo dienos. Ieškovė, skaičiuodama padarytos žalos dydį, įvertino atsakovo per neapskaitinį laikotarpį sumokėtas sumas už vartotą elektros energiją ir jas išminusavo.
9. Kadangi ieškinį patenkino visiškai, ieškovės 1 090,88 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė apeliacinės instancijos teismą priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas ignoravo atsakovo gynybinę poziciją, dėl jos nepasisakė, nevertino ir netyrė, todėl priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Atsakovo gynybinė pozicija buvo ta, kad ieškovė neįrodė pažeidus nurodytas pareigas, taip pat pati ieškovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, nes sutartimis ir vienašališkais veiksmais yra apsunkinusi atsakovo pareigų vykdymą. Elektros skaitiklis ieškovės iniciatyva ir lėšomis buvo iškeltas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato ir šiuo metu yra atsakovui nepriklausančioje teritorijoje sumontuotas skyde kartu su kitų vartotojų elektros skaitikliais;
1.2. Teismas šios kategorijos bylose turėjo būti aktyvus ir privalėjo patikrinti šią atsikirtimo versiją bei įsitikinti, kur yra elektros tinklo, vedančio į šio konkretaus vartotojo valdas, nuosavybės riba. Paaiškėjus, kad skaitiklis yra už jo nuosavybės ribų, teismas turėjo daryti išvadą, kad už jo priežiūrą atsako ieškovė, o atsakovas galėjo būti kaltinamas tik nepranešimu. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovui buvo žinoma apie skaitiklio gedimą arba nustatyti datą (laiką), kada tokia informacija jam turėjo būti žinoma. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, o atsakovas pateikė priešingus įrodymus: pagal sudarytą sutartį, pareiga nurašyti skaitiklio parodymus, t. y. vizualiai apžiūrėti skaitiklį, atsakovui atsiranda tik kartą per metus, tuo tarpu tokia pareiga ieškovei tenka nuolat pagal 2010 vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 49.3 punktą;
1.3. Netgi nustatęs, kad elektros apskaitos prietaisas yra atsakovo nuosavybės pusėje, teismas privalėjo vertinti kitus gynybos argumentus: pareiga prižiūrėti elektros apskaitos prietaisą yra abipusė, todėl siekiant apkaltinti savo pareigos nevykdymu vien tik atsakovą, turi būti pateikta konkrečių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų galėjęs atlikti kokius nors išorinio poveikio prietaisui veiksmus. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad 2016 m. liepos mėn. 27 d. elektros tiekimo linijoje buvo nustatyti gedimai ir prašė teismo išreikalauti pas ieškovę esančią jų šalinimo medžiagą, iš kurios galimai būtų galima nustatyti bylai ypač svarbių duomenų. Tačiau ieškovė tokius duomenis pateikti atsisakė, todėl teismas tai privalėjo įvertinti gynybos naudai ir konstatuoti, kad bent jau 2016 m. liepos 28 d. skaitiklis buvo sveikas. Tai pakeistų neapskaitinės elektros suvartojimo laiką ir beveik dvigubai sumažintų ieškovės patirtą žalą;
1.4. Ekspertas skaitiklio gedimą siejo vien tik su išoriniu viršįtampio šaltinio prijungimu iš vartotojo pusės, tačiau sutiko su atsakovo nuomone, kad vizualiai nustatytą skaitiklio elementų išsilydymą lėmė padidėjusi virš norminės temperatūra, kurią galėjo sukelti padidėjusi elektros srovė. Srovės padidėjimą gali lemti ne tik įtampos padidėjimas, bet ir varžos sumažėjimas. Šios aplinkybės ekspertas netyrė. Nevertintos, aplinkybės, kad apskaitos prietaisas galėjo sugesti ir dėl gamybos defektų. Ekspertas nesugebėjo paaiškinti, kodėl išoriniu poveikiu negalėjo būti žaibas;
1.5. Ekspertas nesugebėjo motyvuotai atsakyti į jam užduotus klausimus ir ekspertizės išvados nepaneigė gynybos versijos, kad pareiga prižiūrėti skaitiklį buvo abipusė, ir kad pranešimo apie gedimą pareigos atsakovas nepažeidė, nes ekspertas nesiaiškino, kada skaitiklis galėjo sugesti ir kada apie tai ir kas turėjo sužinoti. Apie skaitiklio sugedimo laiką galima buvo ištirti iš jo sustojusių parodymų ir elektros suvartojimo statistikos, tačiau teismas šių argumentų taip pat visiškai nevertino;
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovė iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir atsikirsdamas į skundo teiginius papildomai nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovas nepateikė objektyvių jos kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų;
2.2. Atsakovo argumentai, kad apskaitos prietaisas yra įrengtas užplombuotoje dėžėje-skyde, kuri stovi net ne jo žemėje nepaneigė atsakovo kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (c. b. Nr. 3K-3-92/2012, 3K-3-109/2013) yra konstatuota, kad elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta (ant namo tvoros iš gatvės pusės), neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. Apeliantas atsakovas G. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad byla apeliacinės instancijos teisme išsamiau būtų išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Kadangi su apeliaciniu skundu nėra pateikta naujų įrodymų, o apeliaciniame skunde keliami tik materialinės bei procesinės teisės normų netinkamo taikymo klausimai, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
14. Byloje ginčijami teismo konstatuoti atsakovo, kaip elektros energijos vartotojo neteisėti veiksmai ir kaltė, bei priteistas nuostolių atlyginimo dydis.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB “Energijos skirstymo operatorius“ sutarties pagrindu tiekė elektros energiją objektui adresu (duomenys neskelbtini) . Ieškovės darbuotojams 2016 m. gruodžio 5 d. patikrinus gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja suvartotos elektros energijos ir surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11004104 (toliau - Aktas), kuriuo konstatuota, kad elektros skaitiklis nefiksuoja suvartotos elektros energijos, ant elektros skaitiklio matosi degimo žymės, įtariama, kad paaukštinta įtampa buvo paveikta elektros skaitiklis ir nudegė įtampinės “A‘, „B“, „C“ fazių ritės. Aktas pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai, kuri 2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. L-2016-332 nusprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai. Vadovaujantis Taisyklių 132.11 punktu, atsižvelgus į tai, kad apskaita ir atvadas tikrinti 2015 m. gruodžio 15 d., patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiavo nuo paskutinio apskaitos patikrinimo, t. y. nuo 2015-12-16 iki 2016-12-05 pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas), apskaičiavo 3927,75 Eur nuostolių sumą.
16. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo priteistas nuostolių atlyginimas teigia, kad 1) pati ieškovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, nes elektros skaitiklis ieškovės iniciatyva ir lėšomis buvo iškeltas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato ir šiuo metu yra atsakovui nepriklausančioje teritorijoje; 2) teismas nevertino atsakovo pateiktų statistinių duomenų apie elektros suvartojimą, kas sumažintų ieškovo patirtą žalą; 3) teismas iš ieškovės neišreikalavo įrodymų apie tai, kad 2016 m. liepos mėn. 27 d. elektros tiekimo linijoje buvo nustatyti gedimai, todėl privalėjo konstatuoti, kad 2016 m. liepos 28 d. skaitiklis buvo sveikas; 4) ekspertas skaitiklio gedimą siedamas vien tik su išoriniu viršįtampio šaltinio prijungimu iš vartotojo pusės, netyrė galimo varžos sumažėjimo įtakos gedimui, nevertino aplinkybės, kad apskaitos prietaisas galėjo sugesti ir dėl gamybos defektų; 5) ekspertas nesiaiškino, kada skaitiklis galėjo sugesti ir kada apie tai ir kas turėjo sužinoti.
17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog už elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Šios civilinės atsakomybės rūšies esmė yra ta, kad ji atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str.). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 str.). Asmens kaltė yra pareziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 12 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 09 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įrodymais ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, kontekste pažymėtina, kad, formuojant teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 03 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 06 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 10 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 09 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad ginčo apskaitos prietaisas buvo sugadintas dėl viršįtampio, kuris atsirado ne dėl gedimo elektros tinkle, elektros skaitiklio apgadinimai buvo padaryti tyčiniais, nukreiptais būtent į šį elektros skaitiklį, veiksmais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta, nes teismas rėmėsi 2017-12-19 ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad elektros skaitiklio EMS 134.41.3 Nr.617817 užsifiksavę terminio poveikio požymiai, pažeistos visų trijų fazių apsaugos nuo viršįtampių grandinės. Viršįtampį sukėlė ne žaibo iškrova. Skaitiklio elektronikos elementų pažeidimai atsirado ne dėl gedimų elektros energijos paskirstymo tinkle. Be to, ekspertas J. M. paaiškino, kad elektros skaitiklio apgadinimai buvo padaryti tyčiniais, nukreiptais būtent į šį elektros skaitiklį, veiksmais (skaitiklis buvo veikiamas viršįtampio; aplinkiniai prietaisai nesugadinti). Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl įrodymų apie 2016 m. liepos 27 d. nustatytus gedimus elektros tiekimo linijoje neišreikalavimo iš ieškovo, nes jie neturėjo įtakos elektros skaitiklio sugadinimo priežasties nustatymui. Be to, atmestini ir kiti apeliacinio skundo argumentai dėl galimų elektros skaitiklio sugadinimo priežasčių, nes skaitiklio sugadinimo priežastį teismas nustatė.
19. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 79 punktas nustato, kad elektros apskaitos prietaisų, schemos elementų gadinimas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį ir elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas ir šiuo pažeidimu konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 56.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 56.13 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai, ir dėl tokio elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
20. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, būdamas elektros energijos vartotojas, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, t.y. vartodamas elektros energiją, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo standarto, todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisėto elektros energijos vartojimo ir žalos padarymo ieškovei.
21. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad elektros skaitiklis ieškovės iniciatyva ir lėšomis buvo iškeltas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato ir šiuo metu yra atsakovui nepriklausančioje teritorijoje, nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neįrodžius, jog elektros apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos užtikrinti elektros energijos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2013). Duomenų, kad elektros apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra.
22. Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės), kuriose diferencijuojamas žalos apskaičiavimas. Byloje nustatyta, kad Komisija 2016 m. kovo 2 d. nutarimu žalą apskaičiavo vadovaujantis Taisyklių 132.11 ir 132.12 punktais, atsižvelgdama į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję mažiau kaip 1 metai, kadangi apskaita ir atvadas buvo tikrinti 2015 m. gruodžio 15 d., patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį apskaičiavo nuo paskutinio apskaitos patikrinimo, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 16 d., iki 2016 m. gruodžio 5 d., ir paskaičiavo 3853,57 Eur nuostolių sumą.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 išaiškino, kad Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt.
24. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Jeigu iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslaus neteisėtai suvartoto faktinio energijos kiekio, tokiu atveju nustatytinas galimas apytikris tikėtinas elektros energijos kiekis pagal byloje pateiktus įrodymų duomenis, t. y. kokį suvartotą kiekį būtų pagrįsta laikyti neteisėtai suvartotu. Faktiniam buitinio vartotojo neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekiui per neteisėtą vartojimo laikotarpį nustatyti reikšmingas yra įprastas to paties vartotojo sunaudoto energijos kiekis per ankstesnį laikotarpį, kada vartotojas teisėtai vartojo elektros energiją, t. y. vidutinis energijos suvartojimo kiekis per apskaitinį teisėtai vartotos energijos periodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).
25. Į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį ir atliktus mokėjimus nuo 2004 metų liepos mėn. iki 2017 m. vasario 10 d. Ieškovė patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį apskaičiavo nuo paskutinio apskaitos patikrinimo, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 16 d., iki 2016 m. gruodžio 5 d. Iš elektros energijos suvartojimo apskaičiavimo per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 11004104 matosi, kad pagal patikrinimo metu rastų elektros imtuvų galią ir suvartojimo skaičių lentelę atsakovui buvo paskaičiuota apmokėti už 36889 kWh 3853,57 Eur nuostolių suma. Iš duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus matosi, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas kiekvieną mėnesį už suvartotą elektros energiją mokėjo nuo 96,55 Eur iki 102,50 Eur per mėnesį. Po pažeidimo konstatavimo, t.y. už 2017 m. sausio mėn. atsakovas už sunaudotą elektros energiją sumokėjo 90,95 Eur (937 kWh), o už 2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius mokėjo po 102,50 Eur (908 kWh).
26. Nors Taisyklės, nustačius neteisėtą elektros energijos vartojimą, suteikia teisę operatoriui perskaičiuoti energijos suvartojimą pagal patikrinimo metu rastų elektros imtuvų galią, tačiau šiuo atveju, esant duomenims, kad atsakovo faktiškai naudojamos energijos galia nesiekdavo visos leistinos galios, nėra teisinga ir sąžininga, perskaičiuojant energijos suvartojimą, iš atsakovo reikalauti sumokėti už nustatytos maksimalios leistinos galios energiją. Visos ieškovės reikalaujamos sumos, apskaičiuotos pagal atsakovei leistiną rastų elektros imtuvų galią, priteisimas neatitiktų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovo priteistas 3927,75 Eur (įskaitant 78,18 eurų už naujo skaitiklio atstatomuosius darbus) nuostolių atlyginimo dydis, atsižvelgiant į atsakovo atliktus mokėjimus, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti nuostolių atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgiant į buitinio vartotojo, kaip silpnesniosios elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalies padėtį yra pagrindas apskaičiuotą 3853,57 Eur nuostolių sumą sumažinti pusiau t.y. iki 1926,78 Eur ir priskaičiavus naujo skaitiklio atstatomųjų darbų kainą – 78,18 Eur, iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimo dydį sumažinti iki 2004,96 Eur.
28. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinį skundą yra pagrindas tenkinti iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteistą iš atsakovo nuostolių dydį sumažinti iki 2004,96 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
29. Pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 1090,88 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus teismo sprendimą, laikytina, kad ieškinio reikalavimas patenkintas 51 proc., todėl iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei mažintinos iki 556,35 Eur, o priteistos 7,16 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mažintinos iki 3,65 Eur, likusi 3,51 Eur išlaidų suma priteistina valstybei iš ieškovės.
30. Atsakovas G. Ž. paduodamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 88 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 43 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo G. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ j. a. k. 304151376 priteistą 3927,75 Eur nuostolių atlyginimą sumažinti iki 2004,96 Eur (dviejų tūkstančių keturių eurų 96 centų) ir priteistas 1090,88 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 556,35 Eur.
Iš atsakovo G. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 7,16 eurų bylinėjimosi išlaidas valstybei sumažinti iki 3,65 Eur.
Priteisti iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ j. a. k. 304151376 3,51 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistos išlaidos sumokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ j. a. k. 304151376 atsakovui G. Ž. 43 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.