- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2200-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00913-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Raimondas Buzelis (pran.)
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-308/2014 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2–7) ir prašė panaikinti medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 8 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais. Ieškovas nurodė, kad jis yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narys. 2013 m. rugsėjo 4 d. ieškovas iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos gavo pranešimą, kad jis ir dar keturi būrelio nariai: R. M., G. M., R. G. ir A. G. yra pašalinti iš medžiotojų būrelio narių. Kartu su šiuo pranešimu ieškovui buvo pateiktas medžiotojų būrelio 2013 m. birželio 16 d. valdybos susirinkimo protokolo Nr. 6 išrašas, kuriuo nutarta nurodytus medžiotojų būrelio narius pašalinti iš medžiotojų būrelio, ir 2013 m. birželio 16 d. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 7 išrašas, kuriame buvo nutarta pritarti valdybos sprendimui pašalinti iš būrelio narių minėtus asmenis. Ieškovui bei kitiems iš būrelio narių pašalintiems asmenims apskundus tokius sprendimus teismui bei šiam sustabdžius skundžiamų sprendimų galiojimą, 2013 m. spalio 18 d. buvo sušauktas naujas visuotinis medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas. Visuotinis narių susirinkimas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei įstatus, todėl jo metu priimti nutarimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Be to, kad minėtam susirinkimui neteisėtai pirmininkavo ne būrelio narys, o svetimas žmogus, nesusijęs su būreliu, visuotinis narių susirinkimas neturėjo teisės panaikinti tiek būrelio valdybos, tiek ir savo priimtų nutarimų dėl būrelio narių pašalinimo iš medžiotojų būrelio, kadangi jie gali būti panaikinti tik teismo. Susirinkimo metu priimti nauji įstatai nesant kvorumo, daugeliui būrelio narių susilaikius ar balsavus prieš įstatų pakeitimą, nors protokole nurodyta, kad įstatų projektui buvo pritarta. Susirinkimo darbotvarkėje, kuri buvo išsiųsta būrelio nariams bei yra pridėta prie susirinkimo protokolo, nėra nurodytas darbotvarkės klausimas dėl įstatų projekto pritarimo ir įstatų įregistravimo, todėl visuotinis narių susirinkimas, priėmęs nutarimą pritarti įstatų projektui ir įregistruoti įstatus, priėmė nutarimą darbotvarkėje nenumatytu klausimu. Be to, nei vienas iš būrelio narių iš anksto negavo ir nematė įstatų projekto ir įstatų pakeitimo projekto.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 31–34) prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, nenurodė, kokiu būdu jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia visuotinio narių susirinkimo nutarimai, nors ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kuo konkrečiai pasireiškia jo teisių pažeidimas visuotiniame narių susirinkime priėmus ginčijamus nutarimus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad visuotinis narių susirinkimas neturi teisės atšaukti savo priimtų sprendimų ir kad tokius sprendimus gali panaikinti tik teismas. Atsakovo įstatuose yra nurodyta, kad visuotinis narių susirinkimas tvirtina valdybos nutarimus dėl narių priėmimo ir jų šalinimo, todėl visuotinis narių susirinkimas, atšaukdamas savo pirminį sprendimą patvirtinti valdybos nutarimą dėl ieškovo ir kitų narių pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, priėmė jo kompetencijai priskiriamą sprendimą ir tokiu būdu pasisakė, kad nepritaria valdybos 2013 m. birželio 16 d. sprendimui dėl narių pašalinimo iš medžiotojų būrelio. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato teismams išimtinę kompetenciją spręsti dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kadangi ši teisės norma negali būti aiškinama kaip ribojanti valdymo organų galimybes kitais būdais panaikinti savo priimtus sprendimus. Visuotinis narių susirinkimas galėjo priimti sprendimą ir dėl 2013 m. birželio 16 d. valdybos sprendimo, kadangi visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas, galintis spręsti dėl kitų organų priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovo argumentai dėl neva suklastotų balsavimo rezultatų yra niekuo nepagrįsti, o protokole nurodyti balsavimo rezultatai užfiksuoti teisingai. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad surinkime priimtas sprendimas dėl įstatų pakeitimo neatitinka darbotvarkėje nurodyto klausimo, kadangi darbotvarkėje buvo nurodytas klausimas dėl įstatų pakeitimo priėmimo, o tai, kad protokole priimtas spendimas gramatiškai suformuluotas kitaip nei kad darbotvarkėje, nesudaro pagrindo panaikinti visuotinio narių susirinkimo sprendimą šiuo klausimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu (b.l. 93–100) ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis 2013 m. spalio 8 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo protokolu, nustatė, kad 2013 m. spalio 8 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 24 medžiotojų būrelio nariai iš 29 narių, jam pirmininkavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus žinovas R. M., o sekretoriavo būrelio narys R. L.. Susirinkimui buvo pateikta darbotvarkė iš keturių punktu: 1) Dėl būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2013 m. birželio 16 d. nutarimo dėl M. M., R. M., G. M., R. G., A. G. pašalinimo iš būrelio narių panaikinimo; 2) Dėl būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo 2013 m. birželio 16 d. nutarimo dėl M. M.. R. M., G. M., R. G., A. G. pašalinimo iš būrelio narių panaikinimo; 3) Būrelio įstatų pakeitimo; 4) Kiti klausimai (4.1 Dėl medžioklės lapų išdavimo tvarkos; 4.2 Dėl vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo). Teismas nustatė, kad visuotiniame narių susirinkime priimti pakeisti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įstatai per CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateikti įregistruoti Juridinių asmenų registre, todėl teismas jais, kaip netekusiais savo galios, nesivadovavo. Teismas, remdamasis iki tol galiojusiais atsakovo įstatais, nustatė, kad pagal juos sprendimą dėl nario pašalinimo priima valdyba, o visuotinis narių susirinkimas tvirtina valdybos nutarimus dėl narių priėmimo ir jų šalinimo. Atsakovo įstatuose nėra reglamentuota visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka, t. y. kaip turi būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, tačiau teismas, remdamasis tuo, kad visuotiniame narių susirinkime, vykusiame 2013 m. spalio 8 d., dalyvavo absoliuti būrelio narių dauguma, sprendė, kad būrelio nariai buvo tinkamai informuoti apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad visuotiniame narių susirinkime nedalyvavę būrelio nariai būtų reiškę kokias nors pretenzijas būrelio vadovybei dėl netinkamo informavimo ir kad dėl to buvo pažeistos jų teisės. Teismas, pasisakydamas dėl vieno iš būrelio narių – S. B. neinformavimo apie visuotinį narių susirinkimą, nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui būtų buvusi žinoma tiksli šio nario buvimo vieta ir kontaktiniai duomenys užsienyje, ir kad atsakovas be svarbių priežasčių nebūtų informavęs šio būrelio nario. Teismas nurodė, kad pats būrelio narys S. B. laikytinas nepareigingu šiam nepranešus atsakovui apie savo buvimą vietą ir kontaktinius duomenis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent šis narys reikštų kokias nors pretenzijas dėl jo neinformavimo apie susirinkimą ar ginčytų jame priimtus sprendimus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad būrelio nario S. B. neinformavimas apie visuotinį narių susirinkimą, vadovaujantis protingumo kriterijumi, nelaikytinas iš esmės pažeidžiančiu šio asmens teises. Teismas taip pat pažymėjo, kad priėmus sprendimą panaikinti visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl S. B. neinformavimo, būtų priimtas teismo sprendimas dėl procese nedalyvavusio asmens. Teismas, remdamasis Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, sprendė, kad visuotiniam narių susirinkimui galėjo be balso teisės pirmininkauti R. M.. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šio asmens pirmininkavimo susirinkimo metu nereiškė pretenzijų nei pats ieškovas, nei kiti susirinkime dalyvavę asmenys, todėl sprendė, kad visuotiniam narių susirinkimui minėtas asmuo galėjo pirmininkauti. Teismas, remdamasis visuotinio narių susirinkimo protokolu, nustatė, kad nei ieškovas, nei kiti susirinkime dalyvavę asmenys neprašė padaryti pertraukos ir sudaryti jiems sąlygas geriau susipažinti su įstatų projektu, todėl, atsižvelgęs į tai, kad įstatų projektas buvo priimtas įstatuose reikalaujama balsų dauguma, sprendė, kad įstatai buvo priimti teisėtai. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrindė, nei kokie įstatų ar kitų teisės aktų reikalavimai, nei kokios jo, kaip medžiotojų būrelio nario, teisės buvo pažeistos, kad būtų panaikinti kiti visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 102–107) ieškovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens – asociacijos – aukščiausio valdymo organo visuotinio narių susirinkimo sušaukimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vieno iš medžiotojų būrelio narių – S. B. – neinformavimas apie visuotinį narių susirinkimą dėl pateisinamų priežasčių nesudaro pagrindo panaikinti visuotinio narių susirinkimo nutarimus. Teismas ignoravo imperatyvias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą. Kadangi atsakovo įstatuose nėra numatyta visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka, turi būti vadovaujamasi Asociacijų įstatymu ir CK nuostatomis, pagal kurias apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą turi būti informuoti bei su jo darbotvarke turi būti supažindinti visi be išimties asociacijos nariai. Aplinkybė, kad S. B. nereiškia pretenzijų dėl jo neinformavimo apie visuotinį narių susirinkimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šio nario teisės nebuvo pažeistos. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimų panaikinimo, akcentavo tai, kad būrelio valdymo organai ignoruoja būrelio narių teisėtus reikalavimus, pažeidinėja imperatyvias įstatymo nuostatas ir nesiskaito su dalies būrelio narių nuomone. Ieškiniu ieškovas siekė apginti ne tik savo ir kitų būrelio narių teises ir teisėtus interesus, bet ir įrodyti, kad tiek sušaukiant visuotinį narių susirinkimą, tiek ir priimant nutarimus jo metu buvo ignoruojami imperatyvūs įstatymo reikalavimai.Teismas sprendime praktiškai nepasisakė dėl visuotiniame narių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo, išskyrus tai, kad teismas konstatavo buvus kvorumą dėl įstatų pakeitimų priėmimo, dėl ko susirinkimas teisėtai priėmė nutarimus ir visais darbotvarkės klausimais. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo argumentų dėl nutarimų priėmimo esmės. Nors ieškovas ieškinyje kėlė klausimą dėl to, ar visuotinis narių susirinkimas turi teisę atšaukti tiek būrelio valdybos, tiek ir visuotinio narių susirinkimo nutarimus, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų nepaneigė. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl ieškovo kelto klausimo dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų keitimo, kai visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas nutarimas kitokiu nei darbotvarkėje nurodytu klausimu dėl įstatų projekto ir priimtas nutarimas dėl darbotvarkėje nenumatyto klausimo. Taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad nei vienas iš būrelio narių nei iš anksto, nei susirinkimo metu nebuvo supažindintas su įstatų projektu ir įstatų pakeitimų projektu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nesiaiškino, ar susirinkimo metu priimti nutarimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo, sąžiningumo normoms.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 111–115) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neneigia asociacijos narių teisės dalyvauti visuotiniame narių susirinkime bei gauti informaciją apie šaukiamus visuotinius narių susirinkimus, tačiau ieškovas teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias šias teises, traktuoja itin formaliai, neatsižvelgdamas į faktinę situaciją, įprastą atsakovo praktiką šaukiant visuotinius narių susirinkimus bei elementarius protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovo įstatuose nėra reglamentuota konkreti visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka, todėl teismas, spręsdamas, ar atsakovas tinkamai sušaukė visuotinį narių susirinkimą, pagrįstai rėmėsi atsakovo visuotinių narių susirinkimų sušaukimo praktika, kai atsakovas narius apie šaukiamą visuotinį susirinkimą informuodavo žodžiu (tiesiogiai ar telefonu) prieš keletą dienų. Ieškovas ir kiti jam prijaučiantys būrelio nariai apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti pasirašytinai tik dėl piktybinio jų kenkimo būreliui ir žinojimo, jog susirinkime priimti nutarimai bus ginčijami teisme. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vienas iš būrelio narių S. B. negalėjo būti informuotas apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą įprasta tvarka, kadangi jis ir susirinkimo metu, ir šiuo metu dirba užsienyje, o atsakovui nėra žinomi minėto asmens kontaktai užsienio valstybėje. Ieškovas aplinkybės, kad S. B. susirinkimo metu gyveno ne Lietuvoje, neginčijo. Net ir tuo atveju, jei S. B. būtų dalyvavęs susirinkime, jo balsas nebūtų nulėmęs nei vieno iš nutarimų priėmimo, kadangi visi nutarimai priimti tokia balsų persvara, kad vienas balsas nebūtų nulėmęs priešingo nutarimo priėmimo. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl visuotinio narių susirinkimo teisės atšaukti savo paties priimtus sprendimus, taip pat dėl į darbotvarkę neįtraukto klausimo išsprendimo, yra analogiški atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, todėl jie pakartotinai nenurodytini. Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas sprendime nepasisakė dėl ieškinio argumentų, kad visuotinis narių susirinkimas neturi teisės atšaukti savo paties priimtų sprendimų ir kad susirinkime buvo priimtas sprendimas, neįtrauktas į darbotvarkę, kadangi teismas neprivalo detaliai pasisakyti dėl visų ieškovo nurodytų argumentų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į visus atsakovo nurodytus argumentus šiais klausimais, o tai, kad teismas detaliai neišnagrinėjo kiekvieno ieškovo argumento, nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo M. M. ieškinys atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. birželio 16 d. vykusiame Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkime buvo nutarta už mokesčių nemokėjimą pašalinti iš būrelio narių šiuos asmenis: A. G., D. B., G. M., J. M., M. M., R. M., L. M., R. G.. Už sprendimą balsavo visi penki valdybos nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo (b.l. 58). Visuotinis medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas, įvykęs 2013 m. birželio 16 d., nutarė pašalinti minėtus narius iš būrelio narių (b.l. 36). Taip pat nustatyta, kad 2013 m. spalio 8 d. įvyko visuotinis medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas pagal darbotvarkę: 1) Dėl medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo protokolu Nr. 6 (2013-06-16) darbotvarkės 2 punkto dėl A. G., G. M., M. M., R. M. ir R. G. pašalinimo iš būrelio narių nutarimo panaikinimo; 2) Visuotinio būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolo Nr. 7 (2013-06-16) darbotvarkės klausimo dėl A. G., G. M., M. M., R. M. ir R. G. pašalinimo iš būrelio narių sprendimo panaikinimo; 3)Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pakeitimo; 4) Kiti klausimai: 4.1. Dėl medžioklės lapų išdavimo tvarkos; 4.2. Dėl vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo. Visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 24 iš 29 medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai, nurodytais darbotvarkėje klausimais buvo priimti šie sprendimai: 1) Nutarta panaikinti medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo protokolo Nr. 6 (2013-06-16) 2 punkto dalį dėl A. G., G. M., M. M., R. M. ir R. G. pašalinimo iš būrelio narių; 2) Nutarta panaikinti visuotinio būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolo Nr. 7 (2013-06-16) sprendimą dėl A. G., G. M., M. M., R. M. ir R. G. pašalinimo iš būrelio narių; 3) Nutarta pritarti įstatų projektui ir įregistruoti įstatus; 4) 4.1. Nutarta medžioklės lapus išduoti ir leisti organizuoti medžioklę tik valdybos nariams. 4.2. Nutarta pavesti P. B., R. L. ir A. P. parengti vidaus tvarkos taisyklių projektą ir pateikti kitam susirinkimui (b.l. 20–23, 61–63). Ieškovas, manydamas, kad visuotinis medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas, įvykęs 2013 m. spalio 8 d., buvo sušauktas netinkamai, t. y. apie jį neinformavus visų medžiotojų būrelio narių, o taip pat kad jo metu buvo priimti nutarimai, kurių visuotinis narių susirinkimas neturėjo teisės priimti, kad priimtas nutarimas dėl klausimo, kuris nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2013 m. spalio 8 d. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, tačiau ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ pagal savo teisinę formą yra asociacija, todėl jis turi veikti laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir jo veikla grindžiama jo įstatais. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Nagrinėjamai bylai aktualūs klausimai medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, galiojusiuose ginčijamų nutarimų priėmimo metu (b.l. 24–28), buvo reglamentuojami taip: sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio priima valdyba (įstatų 3.7 punktas); aukščiausias būrelio valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus (įstatų 4.1 punktas). Visuotinis susirinkimas priima būrelio įstatus, daro jų pakeitimus ir papildymus [...], tvirtina valdybos nutarimus dėl narių priėmimo ir jų šalinimo (įstatų 4.2 punktas). Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tikrųjų būrelio narių. Susirinkimo sprendimas yra teisėtas, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių narių. Sprendimai dėl būrelio [...] įstatų pakeitimo [...] priimami kai susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip ¾ narių, iš kurių 2/3 balsuoja „už“ (įstatų 4.3 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčijo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame narių susirinkime, vykusiame 2013 m. spalio 8 d., priimtus nutarimus teigdamas, kad visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktų nuostatus, t. y. apie jį tinkamai neinformavus visų medžiotojų būrelio narių, kas, apelianto manymu, sudaro pagrindą visuotiniame narių susirinkime priimtus nutarimus panaikinti. Kaip matyti iš ginčo metu galiojusių atsakovo įstatų, juose nėra reglamentuota visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka, t. y. nėra reglamentuota, kaip, kada ir kokiu būdu medžiotojų būrelio nariai turi būti informuojami apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, tik nurodyta, kaip dažnai šaukiamas visuotinis narių susirinkimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas naikinti visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2013 m. spalio 8 d., metu priimtus nutarimus, pagrįstai vadovavosi ne tik teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos klausimus, bet ir atsižvelgė į susiformavusią medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sušaukimo bei narių informavimo apie jį praktiką.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apie planuojamą visuotinį narių susirinkimą turėjo būti informuoti visi medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai, ypač, jei visuotiniame narių susirinkime turi būti sprendžiami tokie reikšmingi klausimai kaip naujų įstatų priėmimas ar narių pašalinimas, kadangi tokiu būdu yra užtikrinama kiekvieno medžiotojų būrelio nario teisė dalyvauti visuotiniame narių susirinkime ir jame balsuoti, kuri yra įtvirtina Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad pareigos tinkamai ir laiku informuoti apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą svarbą yra akcentavęs ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Pareigos tinkamai ir laiku informuoti visus medžiotojų būrelio narius apie visuotinį narių susirinkimą neneigia ir pats atsakovas, tačiau teigia, kad jis šios pareigos ginčo atveju negalėjo tinkamai įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, tinkamas nurodytos pareigos neįgyvendinimas per se, neatsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių ši pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, taip pat į pasekmes, kurias sukėlė tinkamas šios pareigos neįvykdymas, bei kitas reikšmingas aplinkybes, negali būti laikomas sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamus nutarimus. Tokios pareigos tinkamas neįvykdymas, vertinant jį atsietai nuo reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių visumos, ypač, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ieškinį pareiškė ne siekdamas apginti savo pažeistas teises, negali būti vertinamas kaip besąlygiškai sudarantis pagrindą panaikinti visuotinio narių susirinkimo visus nutarimus. Kaip jau buvo nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių pareiga tinkamai ir laiku informuoti apie visuotinį narių susirinkimą nebuvo įvykdyta tinkamai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta ir ši aplinkybė apelianto nėra ginčija, kad apie šaukiamą visuotinį medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimą buvo neinformuotas tik vienas iš medžiotojų būrelio narių, t. y. S. B., kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir apeliantas šios aplinkybės neginčija, tiek visuotinio narių susirinkimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išvykęs ir dirbo užsienyje. Kadangi pagal susiformavusią praktiką medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą būdavo informuojami žodžiu, t. y. asmeniškai ar telefonu prieš kelias dienas iki numatomo visuotinio narių susirinkimo, atsakovui nežinant minėto medžiotojų būrelio nario kontaktinių duomenų užsienyje, atsakovas objektyviai pagal nusistovėjusią praktiką negalėjo įvykdyti pareigos informuoti minėtą asmenį apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Taigi atsakovas dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, bet ne dėl siekio galimai tyčia netinkamai įvykdyti savo pareigas tinkamai neinformavo vieno iš medžiotojų būrelio narių apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą, kas, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visumą aplinkybių, tai, kad minėto asmens balsas, net jei jis ir būtų dalyvavęs visuotiniame narių susirinkime, nebūtų lėmęs kitokių nei kad buvo priimti sprendimų darbotvarkėje numatytais klausimais, kad jis pats asmeniškai dėl savo galimo pažeistų teisių gynimo į teismą nesikreipė, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, jokių pretenzijų dėl jo neinformavimo apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą nereiškė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl minėtos pareigos tinkamo neįvykdymo yra pagrindas panaikinti 2013 m. spalio 8 d. įvykusiame visuotiniame medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime priimtus nutarimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, pagrįstai vadovaudamasis bendruoju civilinės teisės protingumo principu sprendė, kad nagrinėjamu atveju tinkamas pareigos informuoti apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą neįvykdymas nesudaro pagrindo panaikinti visuotinio narių susirinkimo nutarimus.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad 2013 m. spalio 8 d. vykusiame visuotiniame medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime panaikinus visuotinio narių susirinkimo nutarimo dalį, kuria pritarta valdybos sprendimui ieškovą bei kitus medžiotojų būrelio narius pašalinti iš būrelio narių, taip pat panaikinus valdybos nutarimo dalį dėl narių pašalinimo kaip tik buvo atkurtos galimai ieškovo bei kitų iš būrelio narių minėtais nutarimais pašalintų narių pažeistos teisės dėl jų pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, dėl ko visuotinio narių susirinkimo nutarimų panaikinimas vien tik formaliais pagrindais neatitiktų protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų. Ieškovas ieškiniu ginčija jam palankius visuotinio narių susirinkimo nutarimus, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesiderina su teisės kreiptis į teismą prigimtimi, o kartu ir su civilinio proceso tikslais, t. y. ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesus bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str., 5 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismas išsamiai nepasisakė dėl visų ieškovo ieškinio argumentų, pažymi, kad aplinkybė, jog teismas išsamiai nepasisakė dėl visų ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos manymu, įvertinęs visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti visuotinio narių susirinkimo nutarimus ir tenkinti ieškovo ieškinį.
Kaip jau buvo nurodyta, pagal atsakovo įstatų nuostatas aukščiausias būrelio valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus (įstatų 4.1 p.). Visuotinio susirinkimo kompetencija nurodyta įstatų 4.2 punkte. Nors atsakovo veiklą reglamentuojančiuose įstatuose nėra nurodyta, kad visuotinis narių susirinkimas turi teisę panaikinti savo priimtus sprendimus dėl pritarimo valdybos nutarimams dėl narių priėmimo ir jų šalinimo iš būrelio, tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias medžiotojų būrelio valdymo organas, kad jo kompetencija nėra ribojama išimtinai tik įstatuose nurodytais klausimais, sprendžia, kad visuotinis narių susirinkimas galėjo panaikinti tiek savo, tiek ir medžiotojų būrelio valdybos nutarimus dėl ieškovo ir kitų jo nurodytų asmenų pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių. Ieškovo argumentas, jog tokie nutarimai negalėjo būti priimti remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškovas ne tik kad netinkamai aiškina minėtą teisės normą, bet jei būtų pripažinta, kad visi aukščiausių juridinių asmenų valdymo organų sprendimai gali būti panaikinti tik teismo tvarka, juridinio asmens valdymo organai netektų galimybės dėl bet kokių priežasčių, net ir nepriklausančių nuo jų valios, panaikinti pirmiau savo priimtus sprendimus. Toks juridinio asmens valdymo organų kompetencijos ribojimas ne tik kad neatitiktų elementarios logikos, bet ir ribotų juridinių asmenų veiklos galimybes. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Aiškinant nurodytą teisės normą ieškovas nepagrįstai teigia, kad pagal ją juridinių asmenų organų sprendimai gali būti panaikinti tik teismo sprendimu, kadangi ši norma tik įtvirtina galimybę suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimo, tačiau nenumato, kad bet kokiu atveju juridinių asmenų sprendimai gali būti panaikinti tik teismo tvarka. Todėl medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas turi teisę panaikinti savo priimtus sprendimus, dėl ko apelianto argumentai dėl visuotiniame susirinkime priimtų nutarimų negaliojimo laikytini nepagrįstais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su į darbotvarkę neįtraukto klausimo išsprendimu (dėl įstatų pakeitimų priėmimo), teisėjų kolegija išsamiai nepasisako. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 8 d. vykusiame visuotiniame medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime priimtas įstatų projektas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas ir Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruotas, todėl nutarimo, kuriuo buvo pritarta įstatų projektui ir nutarta įregistruoti įstatus, panaikinimas jokių teisinių pasekmių nesukels.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistina už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį ir pagrįstumą, teismui nepateikė, dėl ko atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.