- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- 2-34-831/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01616-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- J. Z., R. V., L. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-34-831/2021 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei J. Z., bei atsakovės J. Z. priešieškinį ieškovui D. Z. bei atsakovams R. V. ir L. V., dėl santuokos nutraukimo, sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nutraukti santuoką D. Z. su J. Z., įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio raj. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abipusės kaltės.
Šalies argumentai
2. Po santuokos nutraukimo D. Z. palikti prigimtinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę.
3. Santuokos metu įgytą transporto priemones AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), RYDWAN EURO A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti D. Z., išmokant atsakovei J. Z. 600 EUR kompensaciją.
4. Santuokos metu asmenine nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nutraukus santuoką palikti asmenine nuosavybės teise D. Z..
5. Santuokos metu asmenine nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą: 1/4 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 kiemo statinių, esančių ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką palikti asmenine nuosavybės teise J. Z..
Atsakovė J. Z. priešieškiniu prašo teismo:
1. Pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį tarp J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, stoginės 511/m, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 75 000 litų (21 721 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta ir galiojančia.
2. Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį stoginę 511/m, kanalizacijos šulinį, rūkyklą, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21721 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
3. Po santuokos nutraukimo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:
3.1. 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių (šulinio, stoginės 511/m, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),10 860,50 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini).
4. Po santuokos nutraukimo D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:
4.1. 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių (šulinio, stoginės 511/m, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 860,50 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini).
5. Atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje momento.
6. Bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai reikalavimų tenkinimui.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas D. Z. ir atsakovė J. Z., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio raj. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos. Bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Tarpusavio santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados. Tačiau netrukus viskas pradėjo keistis ir jie pradėjo vienas su kitu nesutarti ir vienas kitą erzinti. Šiai dienai šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir jie bendro ūkio neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Jie gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam nesukelia jokių jausmų. Ieškovas įvertino visas aplinkybes ir galutinai apsisprendė, kad jų bendras tolimesnis gyvenimas yra negalimas, o santuoka nutrauktina. Jau kuris laikas, kaip ieškovas ir atsakovė santuokinio gyvenimo negyvena. Santuoka faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nes atkurti šios santuokos jau nebeįmanoma. Santuokoje turi pilnametes dukras A. Z. gim. (duomenys neskelbtini) ir M. Z. gim. (duomenys neskelbtini). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Mano, kad esama padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovės, ar tik dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar dėl atsakovės kaltės. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, matomai abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, pakankamai nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to mūsų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas :
1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Šis aukščiau išvardintas nekilnojamas turtas yra asmeninė ieškovo D. Z. nuosavybė, įgijimo pagrindas yra 2013-10-02 dovanojimo sutartis NR. (duomenys neskelbtini), todėl yra nedalintinas ir santuoką nutraukus paliktinas toliau ieškovui D. Z. asmenine nuosavybės teise.
3. 1/4 gyvenamojo namo, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4. 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5. 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6. 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7. 1/4 ūkinio pastato, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8. 1/4 kiemo statiniai, esančio ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Šis aukščiau išvardintas nekilnojamas turtas yra asmeninė atsakovės J. Z. nuosavybė, įgijimo pagrindas yra 2016-10-04 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra nedalintinas ir santuoką nutraukus paliktinas toliau atsakovei J. Z. asmenine nuosavybės teise.
9. Transporto priemonė AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 EUR vertės;
10. Transporto priemonė SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 EUR vertės;
11. Transporto priemonė RYDWAN EURO A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 EUR vertės.
Šios transporto priemonės santuoką nutraukus paliktinos ieškovui D. Z. asmenine nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės paliktinos asmenine nuosavybės teise ieškovui, atsakovei išmokėtina 600 EUR kompensacija. Šalys taip pat pažymi, kad kitą kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktai, buitiniai prietaisai) yra seniai pasidalinusios, jis yra nusidėvėjęs, todėl nevardijamas. Dėl šio kilnojamojo turto šalys viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Ieškovas pareiškia, kad jis jokių kreditorių ir kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Apie atsakovės kreditorius ir ar ji iš viso turi kreditorių - jokių duomenų ieškovas neturi, nes su atsakove nepalaiko jokių ryšių, gyvena atskirai. Nutraukus santuoką Ieškovas pasilieka prigimtinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę. Išlaikymo iš Atsakovės nereikalauja (b. l. 2-5, 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 08 sek. – 23 min. 40 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. Z. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė bei atsakovė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovo D. Z. ir atsakovės J. Z. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pirmaisiais santuokos metais ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau vėliau prasidėjo įvairūs nesutarimai tarp ieškovo ir atsakovės. Dabartiniu metu ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, nes nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyrium, nebegyvena bendro santuokinio gyvenimo, nėra bendrų interesų ir pomėgių, bendrų planų, neveda bendro ūkio. Iki pradėjus gyventi skyrium, išryškėjo ieškovo ir atsakovės skirtingi, tarpusavyje nesuderinami charakteriai bei požiūris į bendrą santuokinį gyvenimą. Ir todėl, esant tokiai situacijai abu suprato, jog tolesnis bendras gyvenimas yra negalimas ir tiek ieškovui, tiek atsakovei yra nepriimtinas ir atkurti bendrą santuokinį gyvenimą nėra jokių galimybių. Kadangi santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas - neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovė J. Z. sutinka, kad ieškinyje nurodyti du žemės ūkio paskirties sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra ieškovo asmeninė nuosavybė, įgijimo pagrindas - 2013 m. spalio 2 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui atitektų ieškovui, o ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas – ¼ dalis gyvenamojo namo, 1/4 dalys ūkinių pastatų ir 1/4 dalys kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra atsakovės asmeninė nuosavybė, įgijimo pagrindas - 2016 m. spalio 4 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui atitektų atsakovei.
Atsakovė nesutinka, kad ieškinyje nurodytos transporto priemonės: Audi 80 Avant; Skoda Octavia; RYDVVAN EURO A750, kurios įgytos santuokoje už bendras ieškovo ir atsakovės lėšas, po santuokos nutraukimo kaip asmeninė nuosavybė liktų ieškovui, o atsakovei būtų išmokėta kompensacija. Atsakovė mano, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė Skoda Octavia, valst. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn turi atitekti atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinyje nenurodė nekilnojamojo turto, kurį ieškovas ir atsakovė išsimokėtinai 2010 metais įgijo iš ūkininko R. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu ieškovas ir atsakovė neturėjo pinigų sumokėti už žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, todėl su R. V. sutarė, kad nekilnojamąjį turtą jis parduoda išsimokėtinai. Ieškovas ir atsakovė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno kartu su tuo metu dar nepilnametėmis dukromis M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Šį nekilnojamąjį turtą ūkininkas R. V. nupirko už 75 000 litų (21 721 Eur). Ir būtent šią sumą ieškovas su atsakove išsimokėtinai turėjo sumokėti R. V.. Pažymėtina, kad tarp ieškovo, atsakovės ir R. V. nebuvo sudaryta notarine forma pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis. Tai buvo sutarta tik žodžiu. Kadangi ieškovo ir atsakovės šeimoje, nuo pat santuokos sudarymo momento, visus finansinius reikalaus tvarkė išimtinai tik ieškovas, todėl iki šiol atsakovė tiksliai nežino, kiek yra įmokėta už minėtą nekilnojamąjį turtą bei kiek dar likę sumokėti R. V. už šį turtą. Tikslias sumas galėtų įvardinti ieškovas bei R. V.. Atsakovės žiniomis, kurios gali būti ne visiškai tikslios, dar likę sumokėti už šį nekilnojamąjį turtą R. V. 6 000 Eur. Ieškovas ir atsakovė iš bendrų lėšų ne tik mokėjo įmokas R. V. už minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau ir gyvenamąjį namą remontavo, keitė langus, katilą, pastatė naują priestatą, pakeitė visą namo stogą, įrengti pakeliami metaliniai vartai. Gyvenamajame name už bendras ieškovo ir atsakovės lėšas 2012 m. pakeisti visi langai, sumontuoti nauji plastikiniai, sumontuotas kieto kuro katilas „Kalvis“, suremontuotas visas gyvenamojo namo antras aukštas, o 2016 - 2017 metais už atsakovės motinos duotas lėšas buvo pastatytas namo priestatas bei pakeistas visas namo stogas. Atsakovės motina 2016 m. vasario mėnesį, prieš pat savo mirtį, tam pačiam R. V. pardavė žemės sklypą, o gautas lėšas (21175 Eur) skyrė atsakovei. Šie pinigai buvo pervesti į ieškovo sąskaitą. Iš šios sumos 4 000 Eur buvo skirta atsakovės motinos laidotuvėms bei paminklui, o likusi suma buvo skirta minėto priestato statybai, stogo dangai įsigyti ir su dangos pakeitimu susijusiems darbams apmokėti, o taip pat 2 000 Eur buvo sumokėta R. V. kaip įmoka už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodo apie įgytą išsimokėtinai nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovė šioje byloje teiks priešieškinį dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu bei nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes tai yra susijęs su santuokos nutraukimo byloje sprendžiamu turto padalijimo klausimu, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, o ne atskiroje byloje.
Šalies argumentai
Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad jokių kreditorių ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau į bylą privalo būti įtrauktas kaip kreditorius R. V., kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė kaip solidarieji skolininkai dar nėra grąžinę visos sumos už išsimokėtinai įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kokia tiksliai suma šiai dienai nėra grąžinta R. V. atsakovė nurodyti negali, nes ieškovo ir atsakovės šeimoje visada visus finansinius reikalus tvarkė tik ieškovas, todėl tik ieškovas gali pateikti tikslius duomenis apie dar likusią išmokėti sumą.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Materialinis išlaikymas nei iš atsakovės, nei iš ieškovo nepriteistinas. (b.l. 22-23, 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 29 min. 25 sek. – 59 min. 06 sek.)
Atsiliepimas
Atsakovė J. Z. teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, kad ieškovas D. Z. ieškinyje nenurodo nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, stoginės 511/m, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas D. Z. ir atsakovė J. Z. išsimokėtinai įsigijo iš R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą R. V. pirko už 75 000 litų (21 721 Eur) ir už šią sumą, nenustatant išsimokėjimo termino, pardavė atsakovės J. Z. ir ieškovo D. Z. šeimai, kuri 2010 metais ir įsikėlė gyventi į minėtą būstą. Tarp ieškovo D. Z., atsakovės J. Z. ir R. V., jo sutuoktinės L. V., kuri yra minėto turto bendraturtis, nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto rašytinė pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis, o dėl sandorio buvo sutarta tik žodžiu. R. V. įsipareigojo notarine forma sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kai visa suma bus išmokėta. Pažymėtina, kad R. V. minėtą nekilnojamąjį turtą pirko tik dėl to, kad ieškovas D. Z. dirbtų pas jį ūkyje, turėtų kur gyventi su žmona ir nepilnamečiais vaikais. Kadangi ieškovui D. Z. ir atsakovei J. Z. gyvenant santuokoje, nuo pat santuokos sudarymo momento, visus finansinius reikalus tvarkė, šeimos pinigais disponavo ir tik savo nuožiūra juos išleisdavo ieškovas D. Z., todėl atsakovė J. Z. negali tiksliai įvardinti, kokia suma dar likusi išsimokėti už nekilnojamąjį turtą, tačiau ši suma tikrai yra ne didesnė nei 6 000 Eur. Tikslią sumą, kuri yra likusi sumokėti už nekilnojamąjį turtą, žino ieškovas D. Z. ir R. V.. Ieškovas D. Z. ir atsakovė J. Z. iš bendrų lėšų ne tik mokėjo įmokas R. V. už minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau ir gyvenamąjį namą savo nuožiūra remontavo, keitė langus, šildymo katilą, pastatė naują priestatą, pakeitė visą namo stogą, įrengė pakeliamus metalinius vartus ir kt. 2012 metais gyvenamajame name už ieškovo D. Z. ir atsakovės J. Z. bendras lėšas buvo pakeisti visi langai, vietoj senų medinių langų sumontuoti nauji plastikiniai, sumontuotas kieto kuro katilas „Kalvis“, suremontuotas visas gyvenamojo namo antras aukštas, o 2016 - 2017 metais už atsakovės J. Z. motinos duotas lėšas (21 175 Eur), kurios buvo pervestos į ieškovo D. Z. banko sąskaitą, buvo pastatytas, įrengtas namo priestatas bei pakeistas visas namo stogas. Pažymėtina, kad atsakovės J. Z. motina B. K. 2016 m. vasario mėnesį, prieš pat savo mirtį, R. V. pardavė žemės sklypą, gautus už sklypą pinigus skyrė dukrai J. Z. ir šios pinigus pervedė į ieškovo D. Z. sąskaitą. Iš pervestos sumos 4 000 Eur buvo skirta B. K. laidotuvėms ir paminklui, o likusi suma buvo skirta priestato statybai, statybinėms medžiagoms ir darbui apmokėti, stogo dangai įsigyti ir su dangos pakeitimu susijusiems darbams apmokėti, o taip pat 2 000 Eur buvo sumokėta R. V., kaip įmoka už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė J. Z. pagrįstai mano, kad civilinėje byloje Nr. 2- 611-831/2020 dėl santuokos nutraukimo reiškiamas priešieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu yra pagrįstas, turi būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje, kadangi sandoris, kurį prašoma pripažinti sudarytu ir galiojančiu yra susijęs su nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu bei namo priklausiniais ir žemės sklypu. Šis nekilnojamasis turtas šioje santuokos nutraukimo byloje yra priskirtinas prie dalintino turto. Neišsprendus klausimo dėl šio priešieškinio reikalavimų, nebus galima teisingai išnagrinėti santuokos nutraukimo bylos, nepažeidžiant tiek atsakovės J. Z., tiek ieškovo D. Z. interesus dalijant santuokoje įgytą turtą. Atsakovės J. Z. reiškiami reikalavimai dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu bei dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra galimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Pažymėtina, kad LR CK normomis yra įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant. Sprendžiant klausimą, ar vadovaujantis LR CK 1.93 straipsnio 4 dalimi sandoris laikytinas galiojančiu, reikia išsiaiškinti, ar toks sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros susijusios su pirkimu-pardavimu. Be to tam, kad aukščiau nurodyta išimtis galėtų būti taikoma, turi būti trys sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Atsakovė J. Z. mano, kad yra visos sąlygos, pagrindai, kad teismas pripažintų sandorį sudarytu ir galiojančiu. (b. l. 29-31).
Atsiliepimas
Ieškovas D. Z. teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, bei ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės. Šiuo metu gautas atsakovės J. Z. priešieškinis, kuriuo atsakovė J. Z. prašo pripažinti pirkimo- pardavimo sutartį tarp J. Z., D. Z. ir R. V., L. V. dėl gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sudaryta ir galiojančia. Taip pat atsakovė J. Z. prašo aukščiau paminėtą turtą pripažinti J. Z. ir D. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei jį padalinti J. Z. ir D. Z. kiekvienam po 1/2. Atsakingai pareiškia, kad su atsakovės priešieškiniu ir jos reikalavimais nesutinka visiškai. Tvirtina, kad jokio susitarimo, juo labiau sutarties su R. V. ir L. V. nėra sudarę. Jis dirba R. V. ir L. V. ūkyje jau eilę metų. Gyveno pas J. Z. tėvus, ten buvo labai mažai vietos, todėl apie 2010 metus apsigyveno R. V. ir L. V. priklausančiame gyvenamajame name. Jiems (duomenys neskelbtini) šeima ten tiesiog įleido gyventi. Jokios sutarties nepasirašė. Jokių pinigų (duomenys neskelbtini) šeima iš jų niekada neprašė, tik pageidavo, kad jie susimokėtų už elektros sunaudojimą, prižiūrėtų gyvendami jų namą. Vienu metu, net neatsimena kada, domėjosi galimybe įsigyti šį namą ((duomenys neskelbtini)), tačiau nieko konkrečiai nesusitarė, nes praktiškai neturėjo finansinių galimybių tai padaryti. Atsakovės J. Z. teiginiai, kad Ieškovas išsimokėtinai pirko šį gyvenamąjį namą ir šiuo metu likę R.ir L. V. sumokėti apie 6000 Eur.- neatitinka tikrovės. Niekada jokių pinigų nei jis pats, nei atsakovė J. Z. R. V. ar L. V. už gyvenamąjį namą, sklypą, ūkinius pastatus nemokėjo. Sutinka, kad už bendras su atsakove J. Z. lėšas remontavo namą, keitė langus ir kt. tačiau šiame name gyvena jau dešimtmetį ir jokio nuomos mokesčio (duomenys neskelbtini) šeimai nėra mokėję. Atsakovė teigia, kad už jos motinos duotas lėšas, kurios buvo pervestos į D. Z. sąskaitą ir buvo atliekami visi namo remonto darbai. Atsakovė teigia, kad iš viso buvo tam panaudota 21175,00 Eur. Tai vėlgi neatitinka tikrovės. Nurodyta pinigų suma iš tikro buvo pervesta į ieškovo D. Z. sąskaitą, tačiau iš šios sumoj daugiau kaip 1000 Eur buvo panaudota grąžinant pačios atsakovės J. Z. anksčiau paimtus kreditus, dar apie 5-6 tūkst. Eurų buvo panaudota J. Z. motinos laidotuvėms, dar apie 3 tūkstančiai buvo sumokėti valstybinei mokesčių inspekcijai. Likę pinigai buvo panaudoti jų šeimos reikalams, dalis ir gyvenamojo namo remontui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašo pateiktą J. Z. priešieškinį atmesti. (b.l. 62-63, 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 08 sek. – 23 min. 40 sek.).
Atsakovai R. V. bei L. V. teismui patiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodė, bei jų atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Atsakovai su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Atsakovė pateiktame priešieškinyje nepagrįstai nurodo, kad ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, nenurodė nekilnojamojo turto gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, stoginės 511/m, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 75 000 litų (21 721 eur), esančių (duomenys neskelbtini). Toks turtas ieškovo ir negalėjo bei negali būti nurodytas kaip ieškovo ir atsakovo turtas bei jis teismo negali būti dalijamas, kadangi minėtas turtas yra atsakovų R. V. ir L. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl atsakovams niekaip nėra suprantama, kaip atsakovė J. Z. gali prašyti dalinti turtą, kuris jai nepriklauso ir kuris yra atsakovų R. V. ir L. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat atsakovai niekaip nesupranta, kaip ir kokiu pagrindu teismas per prievarta galėtų atimti iš atsakovų nuosavybę bei nuosavybės teises nustatyti atsakovei J. Z. ir D. Z.. Vien tai, tai, kad šalys minėtame gyvenamajame name gyvena nesuteikia ir negali jiems suteikti jokių nuosavybės teisių, kadangi nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik įstatymo pagrindais. Todėl teismas per prievarta negali atimti iš atsakovų nuosavybės. Atsakovai R. V. ir L. V. nėra sudarę jokios sutarties nei su J. Z., nei su D. Z., dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Taigi jokio sandorio tarp šalių nėra sudaryta, todėl atsakovams nėra suprantama, kokiu teisiniu pagrindu teismas turėtų patvirtinti sandorį, kurio nėra. Atsakovė J. Z. nepagrįstai nurodo, kad ginčo nekilnojamasis turtą jie iš atsakovų R. V. ir L. V. įsigijo išsimokėtinai bei kad minėtas ginčo turtas jiems buvo parduotas. Kaip jau minėta minėtas turtas nei J. Z. nei D. Z. nebuvo ir nėra parduotas ir joks sandoris dėl minėto turto pardavimo tarp šalių nebuvo bei nėra sudarytas.
Atsakovai R. V. ir L. V. teismui paaiškina, kad ieškovas D. Z. jau seniai dirba jų ūkyje. Ieškovas D. Z. ir J. Z. pradžioje gyveno pas atsakovės J. Z. motina, mažame kambarėlyje be jokių patogumų. Viename kambaryje gyveno susispaudę 5 asmenys. Jų gyvenimas buvo tikai gana skurdu ir varganas. Tame pačiame (duomenys neskelbtini) vienam iš gyventojų nusprendus parduoti savo namą, atsakovai R. V. ir L. V. nusprendė minėtą gyvenamąjį namą įsigyti kaip investiciją į ateitį, o tuo pačiu leidžiant gyventi ir ūkio darbuotojui ieškovui D. Z. su savo šeima, kuris namą prižiūrėtų ir juo rūpintųsi. Ieškovas D. Z. buvo geras ūkio darbuotojas, todėl atsakovai R. V. ir L. V. turėjo tikslą, kad jis ir toliau dirbtų jų ūkyje, dėl ko tuo tikslu suteikė jam geresnes gyvenimo sąlygas, leisdami gyventi įsigytame ginčo name bei juo naudotis. Leidžiant ieškovui ir jo šeimai gyventi name bei juo naudotis, jokio susitarimo dėl jo pardavimo ieškovo šeimai nebuvo ir toks sutarimas tarp šalių nebuvo sudarytas. Šalys tiesiog susitarė, kad atsakovai leidžia ieškovui ir jo šeimai gyventi name ir juo naudotis, neimant už tai jokio mokesčio, tačiau su sąlyga, kad ieškovas gyvendamas name juo pilnai rūpins bei jį prižiūrės. Atsakovams leidžiant apsigyventi name, jokios kalbos apie minėto turto išsipirkimą nebuvo, o ir būti nelabai galėjo, kadangi ieškovo pajamos visuomet buvo minimalios. Tiesiog kaip jau minėta buvo sutarta, kad ieškovas D. Z. galės ginčo name gyventi tol kol dirbs jų ūkyje. Tik vėliau, tikslios datos pasakyti atsakovai negali, tačiau maždaug apie 2016 metus, ieškovas D. Z. užsiminė, kad ateityje galbūt namą, kuriame gyvena, norėtų įsigyti, kad galvoja apie paskolos paėmimą, iš banko bei klausė atsakovų nuomonės ar būtų galimybė namą įsigyti. Buvo pasakyta, kad jeigu jau kada ateityje nuspręs, kad tokį tikslą turi, tai tuomet ir bus galima apie tai kalbėti. Tačiau kaip jau minėta jokio konkretaus susitarimo nei rašytinio nei žodinio, kuriuo šalys būtų susitarę, dėl ginčo pirkimo-pardavimo sąlygų nebuvo ir tokio susitarimo nėra. Atsakovė J. Z. nepateikė teismui jokios preliminarios sutarties, tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl kalbėti apie ginčo turto pardavimą nėra jokio pagrindo. Jeigu Ieškovas D. Z. ir/ar J. Z. nori ar turi tikslą minėtą nekilnojamąjį turtą įsigyti (nusipirkti), tai dėl tokio sandorio sudarymo visų pirma turėtų tartis su atsakovais R. V. ir L. V. ir tik su jais sutarus visas pirkimo-pardavimo sąlygas, būtų galima kalbėti apie galimybę tokį sandorį tarp šalių sudaryti, priešingu atveju nuosavybės teisių perėjimas nėra galimas.
Dar daugiau nesuprantamas atsakovės J. Z. reikalavimas, pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta ir galiojančia už 21 721 Eur sumą, tačiau pačiai neįsipareigojant sumokėti už ginčo turtą, kitaip tariant atsakovė prašo, kad teismas nuosavybę iš atsakovų atimtų per prievarta ir dar už tai neatlyginant. Tokia teisinė situacija nėra galima. Nors atsakovė J. Z. ir nurodo, kad tariamai už turtą ieškovas D. Z. kaip ir turėjo kažkiek atsiskaityti, tačiau tuo pačiu nurodo, kad ji negali nurodyti nei kiek, nei kada už ginčo turtą ieškovas D. Z. galėjo sumokėti, tačiau jai taip atrodo, kad turėjo sumokėti ir tiesiog pati nusprendžia (pasirenka), kokia turėtų būti likusi nesumokėta suma. Atsakovai paaiškina, kad jiems tikrai nebuvo ir nėra žinoma, kaip ir kokiu būdu ieškovas D. Z. ir atsakovė J. Z. tvarkė savo ūkį bei savo finansus, tačiau atsakovai atsakingai gali pareikšti, kad jokie pinigai nei iš atsakovės J. Z., nei iš ieškovo D. Z. už ginčo turtą nėra gavę ir jokie mokėjimai už ginčo turtą nebuvo atlikti. Todėl kalbėti apie tai, kad kažkokia suma būtų buvusi ieškovo D. Z. sumokėta, tam nėra jokio pagrindo, nes to nebuvo. Kaip jau minėta, ieškovo pajamos nebuvo didelės (buvo minimalios), ieškovas augino 3 vaikus, tad jis net ir neturėjo jokios galimybės atlikti kokių nors mokėjimų. Pažymėtina, kad jeigu jau būtų buvęs konkretus susitarimas dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo ir jeigu atsakovams už tai būtų buvę mokama, tai tokiu atveju, atsakovams perkant iš atsakovės J. Z. motinos žemės sklypą, pinigai tikrai nebūtų buvę pervesti J. Z., o minėta suma būtų skirti užskaitymui už pardavimo kainą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašo pateiktą priešieškinį atmesti ir priteisti atsakovų R. V. ir L. V. naudai iš atsakovės J. Z. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. (b. l. 54-58)
Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad J. Z. yra jo buvusios žmonos dukra. Jo buvusi žmona prašė pažiūrėti, kaip bus elgiamasi su pinigais, kurie buvo paliekami. Pinigai buvo palikti šeimai, anūkų mokslams. Pinigai buvo gauti mirusiosios už parduotas žemes ir pervesti po to į D. Z. sąskaitą, viso apie 21000 Eurų. Pinigus galėjo pervesti J. Z., kuri turėjo įgaliojimą. Tuo metu J. Z. motina jau buvo mirusi ir įgaliojimas jau negaliojo. Pinigai buvo pervesti praėjus dviem paroms po mirties. Pats jis pervedant pinigus nedalyvavo. Pinigai buvo panaudoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gerinimui, priestatams, (duomenys neskelbtini) pakeitė kelias mašinas. Tas namas po buvusios savininkės mirties buvo parduotas R. V.. D. Z. kažkada dirbo pas R. V., po to išvyko dirbti į Kauną ir kiek jam yra žinoma jie sutarė, kad D. Z. sugrįš dirbti pas R. V., o pastarasis nupirks namą ir leis jį išsipirkti. Visas šitas aplinkybes jis žino iš kaime sklindančių kalbų. Ar. D. Z. dalyvavo apžiūrint namą nežino. Kiek jis girdėjo už namą buvo sumokėta apie 75000 litų. (duomenys neskelbtini) tame name apsigyveno gal 2005 ar 2006 metais. Tiksliai nepamena. (duomenys neskelbtini) įgijus tą namą be (duomenys neskelbtini) jame daugiau niekas negyveno. Gyvenant (duomenys neskelbtini) name buvo atlikti pagerinimai – buvo keista šildymo sistema, įrengti kambariai. Buvo pakeistas stogas, padaryta ūkinių pastatų apdaila. Įrengti pakeliami garažo vartai. Sprendimus, ką reikia remontuoti priimdavo D. Z.. Ar dėl remonto buvo tariamasi su (duomenys neskelbtini) nežino. Iš pervestų pinigų buvo sumokėta už laidotuves apie 3000 eurų, buvo nupirktos kelios mašinos po 1000 eurų, o visi kiti pinigai buvo panaudoti namo remontui, viso apie 16000 eurų. Buvo kalba, kad dalį tų pinigų buvo žadėta skirti (duomenys neskelbtini), už namą, beta ar jie buvo skirti ar ne, nežino. Po pinigų pervedimo buvo atliekami vidaus apdailos darbai, pastatytas priestatas, perdengtas stogas. Už darbus buvo mokama iš tų pinigų. Po kreipimosi į teismą, 2020 jis buvo nuvykęs iki R. V. ir su juo kalbėjo. Klausė ar jis papasakos, kaip buvo sutarta dėl namo pirkimo. R. V. pasakė, kad jam reikia pagalvoti. Po kokio mėnesio paklausus R. V. pasakė, kad šito dalyko nepatvirtins. D. Z. žiemos metu uždirbdavo minimalų atlyginimą, o sezono metu galėjo uždirbti daugiau. D. Z. R. V. galėjo mokėti atitinkamai pagal metų laikotarpį. Kiek D. Z. mokėdavo R. V. nežino, bet kiek jam buvo žinoma buvo likę sumokėti apie 7 ar 9 tūkstančiai eurų. Z. V. nuomos už būstą nemokėjo. Gavęs pinigus, kurie jam buvo pervesti D. Z. galėjo iš karto išsipirkti namą. Kiek pinigų konkrečiai buvo išleista namo remontui nežino. Kada ir kokios sumos buvo paduodamos (duomenys neskelbtini) už namą nežino. (duomenys neskelbtini) turėjo dvi mergaites. Vaikus išlaikė. Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) neprisidėjo prie namo pagerinimo. Jam tai žinoma iš kalbų, iš bendravimo. Kas pirko medžiagas, kas jam vežė ir kieno technika nežino (2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 14 min. 34 sek. – 42 min. 58 sek.).
Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu parodė, jog D. Z. sakydavo, jog (duomenys neskelbtini) nupirko jiems namą, leidžia jame gyventi ir dirbant pas jį išsimokėti už namą. Kiekvieną kartą atvažiuodamas pas ją pasakodavo, kaip susitvarkydavo namą, įsirenginėjo namą, pagerino būklę. Prieš jos (duomenys neskelbtini) mirtį (duomenys neskelbtini) buvo parsivežęs ją į tuos namus, aprodė ką yra įsirengęs, suremontavęs. Vėliau pakeitė stogą, stipriai pagerino namo būklę kaip savo nuosavu būstu, daug investavo į namą (duomenys neskelbtini) kaime. Namo gerinimo darbai buvo daromi iš (duomenys neskelbtini) šeimos lėšų, o stogo keitimo ir namo šildymo darbus atliko po jų uošvinės mirties, kai gavo pinigus už parduotą J. Z. mamos žemę. Jos žiniomis visus reikalaus ir ūkio darbus darė D. Z.. D. Z. grįžo dirbti pas (duomenys neskelbtini), kadangi jis jam pažadėjo gyvenamą plotą, leido dirbti ir išsimokėti už namą. Jie patys nepirko tą namą, jiems nupirko, o kiek yra išsimokėję už tą namą nežino (2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 49 min. 42 sek.- 59 min. 36 sek.).
Liudytoja Z. L. teismo posėdžio metu parodė, kad Zajankauskai su jos šeima yra draugai ir kuomet jie svečiuodavosi būdavo kalbama, jog namai yra nupirkti ūkininko (duomenys neskelbtini) su tuo tikslu, kad (duomenys neskelbtini) dirba pas jį ir už tuos namus išsimokės. (duomenys neskelbtini) yra sakęs, jog ūkininkas metų pabaigoje yra nuskaitęs 1000 Eur už namus. Ji tik iš (duomenys neskelbtini) pasakojimų žino, kad jie gerinosi namo būklę, visą buitį (2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 44 min. 34 sek.- 48 min. 09 sek.).
Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis padėjo D. Z. remontuoti namą (duomenys neskelbtini), vakarais, kai jis pareidavo iš darbo jie dirbdavo. Namas neturėjo nei vandentiekio, nei šildymo sistemų, namas buvo prastos būklės. Padėjo pastatyti šildymo katilą. D. Z. prašydavo pagalbos, kadangi jis mokėjo atlikti tokius darbus. Už kokias lėšas buvo daromi darbai nežino. Kai vykdavo remonto darbai juose ūkininkas (duomenys neskelbtini) nedalyvaudavo. (duomenys neskelbtini) taip pat prisidėdavo prie remonto darbų. Už žemės sklypą parduoti pinigai atiteko (duomenys neskelbtini), jie turėjo būti skirti mergaičių mokslams ir namo remontui. Jis draugiškai padėjo remontuoti namą, jokių pinigų iš Zajankauskų negavo (2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 02 min. 00 sek.- 1 val. 12 min. 11 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šeimoje gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. Z. (b. l. 8), o (duomenys neskelbtini) - dukra A. Z. (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše konstatuota, kad D. Z. nuosavybės teise priklauso 0.1900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2013-10-02 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), 0.2200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2013-10-02 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše konstatuota, kad J. Z. nuosavybės teise priklauso 1/4 statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2016-10-04 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). VĮ „Regitra“ pažymoje užfiksuota, kad D. Z. vardu yra įregistravęs transporto priemones Audi 80 Avant, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoji registracijos data 1994-08-18, Skoda Octavia, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoji registracijos data 2006-08-01, Rydwan Euro A750, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 2016-05-12 (b. l. 15). 2020-02-18 pažymoje apie pajamas nurodoma, kad J. Z. nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. paskirta išmoka vaikui, nuo 2019 m. vasario mėn. iki 20219 m. liepos mėn. išmokėta 291,25 Eur (b. l. 34). Pažymoje dėl bedarbio registravimo laikotarpio nurodyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. J. Z. buvo įregistruota užimtumo tarnyboje, nuo 2019 m. balandžio 29 d. darbo paieška nutraukta (b. l. 35). 2009 m. kovo 4 d. Darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodomas, kad D. Z. priimamas dirbti ūkio darbuotoju į R. V. ūkį neterminuotai (b. l. 91-92). Išrašuose apie asmens gaunamas pajamas, nurodomos D. Z. nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. gautos pajamos (b. l. 92-97). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše konstatuota, kad L. V. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2009-09-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33), 0.1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2009-09-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34).
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė derinti savo interesų, nesiekė saugoti šeimyninių santykių. Ieškovas prašo santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas. Atsakovė nurodo, kad su ieškovu bendro ūkio neveda nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, nėra bendrų planų.. Vertindamas ieškovo ir atsakovės išdėstytas pozicijas dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, jog įrodymų, paneigiančių šalių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, todėl laikytina, jog abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, jų santuoka iširusi galutinai, išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, jog po santuokos nutraukimo pasilieka prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nurodo, jog po santuokos nutraukimo pasilieka santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau minėta, CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę ir tik tuo atveju, kai santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.96 str. 2 d.), todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės – ieškovui „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).
Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo.
Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.
Iš į bylą pateiktų valstybės įmonės „Regitra“ pažymų matyti, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė pagal ieškovą - 200 Eur; transporto priemonė SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė pagal ieškovą - 600 Eur; priekaba RYDWAN EURO A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal ieškovą 400 Eur. Ginčas kilo dėl transporto priemonių padalijimo. Ieškinyje prašom transporto priemones priteisti ieškovui, o atsakovei sumokėti 600 Eur kompensaciją, atsakovė nesutinka su tokiu reikalavimu ir prašo transporto priemonę SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei. Ieškovo atstovas baigiamų kalbų metu nurodė, kad transporto priemonių vertės yra nedidelės, todėl prašo transporto priemones palikti ieškovui, o atsakovei išmokėti 600 Eur kompensaciją, atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu pateikė prieštaravimus, nurodydamas, jog transporto priemonė AUDI 80 AVANT, kurios vertė 200 Eur ir priekaba RYDWAN EURO A750, kurios vertė 400 Eur turi būti priteisiamos ieškovui, o atsakovei priteisiama transporto priemonė SKODA OCTAVIA, kurios vertė 600 Eur, todėl, kad nereikėtų mokėti kompensacijos. Todėl teismas mano, kad toks atsakovės reikalavimas yra teisingas, kad po santuokos nutraukimo automobilis AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 200 Eur ir priekaba RYDWAN EURO A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 400 Eur atitektų ieškovui, o automobilis SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 600 Eur atitektų atsakovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.
Atsakovė priešieškinyje prašo pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį tarp J. Z., D. Z. ir R. V., L. V., dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, stoginės 511/m, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 75 000 litų (21 721 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta ir galiojančia.
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog jokio susitarimo, juo labiau sutarties su atsakovais R. ir L. V. nėra sudarę. Jis ir atsakovė tik gyveno atsakovams priklausančiame gyvenamajame name. Jokių pinigų atsakovai iš ieškovo ir atsakovės niekada neprašė, tik pageidavo, prižiūrėti minėtą namą.
Atsakovai atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog gyvenamasis namas nei atsakovei J. Z., nei ieškovui D. Z. nebuvo ir nėra parduotas ir joks sandoris dėl minėto turto pardavimo tarp šalių nebuvo bei nėra sudarytas.
CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu.
CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys.
Pagal bendrąją nuostatą sutarties formai taikomos CK 1.71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl preliminariosios sutarties pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog formos reikalavimų nesilaikymas šią sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra pateikta duomenų apie tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį. Atsakovė J. Z. teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad ieškovas atsakovams yra sumokėjęs tam tikrą sumą už ginčo turtą. Pažymėtina, jog atsakovė J. Z. nurodė, jog negali tiksliai nurodyti kokias sumas ir kada ieškovas mokėjo atsakovams už ginčo turtą. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovas su atsakove ir atsakovai sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, stoginės 511/m, kanalizacijos šulinio, rūkyklos, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 75 000 litų (21 721 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kiti atsakovės J. Z. priešieškinio argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptarto, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Ieškovas bylą vedė per atstovą advokatą D. G. ir yra į bylą pateikęs įrodymą, kad ieškinį yra apmokėjęs 100 eurų žyminiu mokesčiu. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės ir teismas jų nepriteisia, kadangi ieškovas turi teisę laisvai disponuoti savo procesine teise gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovė šioje byloje patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur susijusių su teisinės pagalbos atsakovei suteikimu (b.l. 147-148), be to ji turėjo sumokėti 319 Eur žyminį mokestį (75 Eur už neturtinį reikalavimą, 244 Eur už turtinį reikalavimą priteisti turto už 10 860,50 Eur) (b. l. 31, 37-38).
Atsakovai R. V. ir L. V. šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas 1028,50 Eur susijusias su teisinės pagalbos atsakovams suteikimu (b. l. 144 -146).
Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 57,04 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau kadangi priešieškinio reikalavimai nebuvo susiję su ieškinio reikalavimais ir yra atmetami, be to ieškovas neprašo priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
Priešieškinys buvo visiškai atmestas, į bylą atsakovai R. ir L. V. buvo įtraukti atsakovės J. Z. iniciatyva, todėl ji privalo atlyginti atsakovų R. ir L. V. patirtas 1028,50 Eur bylinėjimo išlaidas, bei sumokėti 319,00 Eur žyminį mokestį, kuris 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi buvo atidėtas.
Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės J. Z. atsakovams R. ir L. V. priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat priteistinos išlaidos valstybei, atidėtas žyminis mokestis, 90 procentų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 370,34 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (90 procentų reikalavimų) iš ieškovo D. Z. priteistina 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų priteisimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Nutraukti ieškovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Santuokos metu D. Z. asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą:
1. 0.1900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),
2. 0.2200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti ieškovui, D. Z..
Santuokos metu J. Z. asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą:
1. ¼ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
2. ¼ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
3. ¼ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
4. ¼ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
5. ¼ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
6. ¼ kitų pastatų – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, J. Z..
Santuokos metu įsigytas transporto priemones: automobilį AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų) vertės, bei priekabą RYDWAN EURO A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) vertės pripažinti asmenine D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Santuokos metu įsigytą transporto priemonę: automobilį SKODA OCTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešių šimtų eurų) vertės pripažinti asmenine J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 centų) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,34 Eur (tris šimtu septyniasdešimt eurų 34 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš ieškovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkis eurus septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.