Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės apribojimu dvejiems metams,

Kaltinama padariusi nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį A. T., o būtent 2025 m. kovo 14 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su sugyventiniu A. T., tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į dešinį petį, dėl ko nukentėjusiajam A. T. buvo nustatyta durtinė-pjautinė dešinio peties žaizda, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji D. T. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. kovo 13 d. pas juos į svečius atvažiavo sūnus, su kuriuo jos sugyventinis A. T. vartojo alkoholinius gėrimus. 2025 m. kovo 14 d. sūnus ir sugyventinis ryte dar nuėjo į parduotuvę ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, ji pati iš vakaro su jais alkoholinių gėrimų nevartojo, tik jau 2025 m. kovo 14 d. kartu gurkšnojo alų, jo gėrė nedaug, tarpuose, kai gamino valgyti. Sūnus Ž. D. užsimanė užkasti, jie jau buvo gerokai išgėrę. Ji pati nuėjo į virtuvę papjaustyti dešros, nes buvo nusipirkę parduotuvėje. Tačiau paskui ją į virtuvę atėjo A. ir pradėjo priekaištauti dėl pjaustomos dešros, o ji jam pasakė, kad ne jis pirko ko jis gaili tos dešros. Ir tada A. jai užsimojo, o ji pati tuo metu stovėjo prie stalo su peiliu, tai užsimojo ir dūrė jam su peiliu, mano, kad taip pasielgė netyčia, nesirinko kur durti, galvojo, kad gal jis jai trenks. Įvykio metu ji nesėdėjo su sūnumi ir sugyventiniu ir negėrė, ateidavo tik po stiklinę alaus išgerti, nors jai buvo nustatytas 1,52 promilės neblaivumas, bet ji buvo seniai gėrusi. Ji, kai susinervuoja, tai visko gali būti, kad alkoholis galėjo turėti įtakos jos veiksmams. Po to, kai ji įdūrė sugyventiniui pastarasis išbėgo iš kambario, jam bėgo kraujas, sūnus nudraskė rūbus jam ir sūnus iškvietė greitąją bei policiją. Ji pati suprato, kad turi peilį, bet jos reikėjo nenervuoti, pradūrė petį pro megztinį. Su sugyventiniu gyvena jau 11 metų, bet kai jis išgeria tampa konfliktiškas, bet gyvena, nes ką jai daryti, jis padeda ūkyje. Ligoninė nustatė, kad negilus dūris. Medikus sūnus iškvietė, kai ji atėjo į kambarį, jau sūnus tvarstė ranką ir atvažiavo policija. Policija rišo ranką, tik paskui greitoji atvažiavo. Pripažįsta nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, suvokė, jog duria peiliu. Dabar su nukentėjusiuoju susiskambina, bendrauja, jis dabar prižiūri namus, kol ji pati gyvena pas sūnų.

Kadangi kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. T. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Nukentėjusysis A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. T. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie vienuolika metų. Gyvena D. T. dukrai E. T. priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 13 d. vakare, apie 20.00 val. į jų namus pasisvečiuoti atvažiavo D. sūnus Ž. D.. Ž. su savimi atsivežė 1 butelį 1 l talpos degtinės. Kartu su Ž. namuose gėrė jo atsivežtą degtinę, išgėrę važiavo į naktinę parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Grįžę namo alkoholį vartojo iki paryčių. D. buvo namuose, tačiau su jais alkoholio negėrė. Atsikėlę ryte 2025 m. kovo 14 d., apie 11.00 val. su Ž. nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, alaus ir grįžę namuose, kambaryje vėl gėrė. Pasiūlė kartu išgerti ir D. D. prisėdo prie jų ir gėrė alų, kiek ji išgėrė, nepastebėjo. Jis jau buvo gerokai apgirtęs, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena, prisimena tik tai, kad jiems visiems sėdint kambaryje, kažkuriuo momentu D. nuėjo į virtuvę, o jis nuėjo paskui ją. Ką D. darė virtuvėje ir ar jam atėjus ji turėjo rankoje peilį, jis neprisimena. Taip pat neprisimena, ar tarp jų buvo koks nors žodinis konfliktas, prisimena tik tai, kad grįžo į kambarį ir kambaryje Ž. drabužiais spaudė kraujuojančią žaizdą jo dešiniame petyje. Pačio momento, kai D. jam dūrė peiliu jis neprisimena, tačiau yra įsitikinęs, kad jį sužalojo ji, nes namuose, apart Ž., daugiau nieko nebuvo. Su kokiu peiliu D. jį sužalojo jis nematė, taip pat neprisimena, kur jį vėliau D. padėjo. Kas iškvietė policiją ir medikus, jis nežino, tik pamena, kad atvykę medikai jį apžiūrėjo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Žaizda jam buvo sutvarstyta ir tą pačią dieną buvo išleistas namo. Nori pasakyti, kad jis D. jokių pretenzijų neturi (b. l. 24-27)

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 14 d., apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu D. T., (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,52 promilių, neblaivumas, paėmusi nuo stalo virtuvinį peilį dūrė vieną kartą į sugyventinio A. T., (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,11 promilių, neblaivumas, dešinės rankos petį. Taip savo sugyventiniui sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus (b. l. 6-8).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas peilis (paketas Nr. HB49842) (b. l. 13-20).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis, kuris 2025 m. kovo 14 d. buvo paimtas įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu, (duomenys neskelbtini). Peilis yra apie 21,7 cm. Peilio rankena yra juodos spalvos, plastikinė, apie 12 cm ilgio, 2,5 cm pločio ties plačiausia vieta. Rankenos viršuje yra kiaura skylė. Peilio geležtė metalinė, pilkos spalvos, apie 10,5 cm ilgio, 1,8 cm ties plačiausia vieta prie rankenos. Geležtė susibraižiusi, matyti šiek tiek pasitrynęs užrašas FISKARS. Tarp peilio geležtės ir rankenos matyti nešvarumai. Kraujo, ar kitų tyrimui reikšmingų žymių nepastebėta (b. l. 40-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 582/2025 (02) nustatyta, kad A. T. konstatuota durtinė-pjautinė dešinio peties žaizda. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu paveikus dešinio peties sritį galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60-61)

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-693/2016, 2K-136-1073/2021). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji ir nukentėjusysis iki įvykio kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, kas patvirtina, jog juos įvykio metu siejo santykiai faktiškai atitinkantys šeimos santykius.

Kaltinamoji D. T. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. kovo 14 d. pas ją namuose svečiavosi ir sūnus Ž. D.. Jos sugyventinis A. T., sūnus ir ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji pati išgėrė nedaug. Nuėjo į virtuvę papjaustyti dešros ir virtuvėje tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu, kadangi buvo sunervinta ir galvojo, kad sugyventinis prieš ją smurtaus, dūrė A. T. peiliu į petį. Žaizda kraujavo, žaizdą tvarstė sūnus, kuris ir iškvietė pareigūnus bei medikus. Su sugyventiniu gyvena jau vienuolika metų, visko būna, bet dabar santykiai draugiški. Nukentėjusysis A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nors dėl buvusio neblaivumo gerai ir neatsiminė įvykio aplinkybių, tačiau paaiškino, kad 2025 m. kovo 14 d. yra įsitikinęs, jog jo sugyventinė D. T. jam dūrė peiliu, nes be jų ir Ž. D. namie nieko nebuvo, o pastarasis jam tvarstė žaizdą (b. l. 24-27). Tai, kad kaltinamoji D. T. 2025 m. kovo 14 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), peiliu sužalojo savo sugyventinį, tai yra dūrė peiliu jam į dešinį petį, patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 14 d., apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu D. T., (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,52 promilių, neblaivumas, paėmusi nuo stalo virtuvinį peilį dūrė vieną kartą į sugyventinio A. T., (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,11 promilių, neblaivumas, dešinės rankos petį. Taip savo sugyventiniui sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus (b. l. 6-8). Tai, kad D. T. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. T. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 582/2025 (02) (b. l. 60-61).

Išanalizuotų įrodymų visumoje konstatuotina, kad kaltinimas D. T. pasitvirtino pilna apimtimi, o būtent ji smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį A. T., 2025 m. kovo 14 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su sugyventiniu A. T., tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į dešinį petį, dėl ko nukentėjusiajam A. T. buvo nustatyta durtinė-pjautinė dešinio peties žaizda, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji pripažįstama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimą kaltinamoji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog jos veiksmai sukelia skausmą nukentėjusiajam ir gali jį sužaloti.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam D. T., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios lengvinančią atsakomybę teismas pripažįsta tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas šią aplinkybę sunkinančia pripažįsta atsižvelgęs į tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuotus duomenis, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis, tai yra 1,52 promilių neblaivumas ir į pačios kaltinamosios parodymus teisiamojo posėdžio metu, kadangi ji nurodė, jog, kai susinervuoja, tai visko gali būti, kad alkoholis galėjo turėti įtakos jos veiksmams, o ir kaip pati nurodė, įvykio metu buvo susinervinusi ir dėl vykstančio konflikto tarp jos ir sugyventinio dėl dešros pjaustymo ir dėl to, jog ji manė, kad sugyventinis gali prieš ją smurtauti, nors realaus gręsiančio smurto fakto byloje fiksuota nėra. Skirdamas bausmę kaltinamajai D. T. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) asmeniui veikiant tiesiogine tyčia. Įvertinama tai, kad už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, prieš tą patį nukentėjusįjį ir taip pat naudojant peilį, kaltinamoji praeityje yra teista ir nors skirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikusi, tačiau teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės atskleidžia, kad kaltinamosios smurtiniai veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jų raiška yra kartotinė net ir naudojant analogišką įrankį – peilį. Administracine tvarka bausta nėra, šiuo metu yra nedirbanti registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kaltinamosios pasirinkta veiksmų išraiška – smurto naudojimas šeimoje atskleidžia jos negebėjimą spręsti konfliktų taikiu būdu, nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ją išprovokavo nukentėjusysis, nes jis išgėręs darosi konfliktiškas, tačiau negebėjo paaiškinti, kodėl ir po ankstesnio nusikaltimo prieš nukentėjusįjį įvykdymo, kurio metu jis neva taip pat buvo konfliktiškas, ji nenutraukia santykių su nukentėjusiuoju, o renkasi gyvenimą kartu, kas patvirtina kaltinamosios gebėjimo spręsti konfliktus taikiai stoką. Smurto naudojimas prieš kitą asmenį jokia prasme nėra pateisinamas, juo labiau šeimos santykiuose, kai abu partneriai turėtų jaustis visiškai saugūs vienas kito atžvilgiu. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamoji prieš nukentėjusįjį smurtavo itin pavojingu būdu, tai yra naudodama peilį, kas galėjo sukelti ir negrįžtamas pasekmes, o be to, kaip jau paminėta, toks kaltinamosios veikimo prieš nukentėjusįjį būdas nėra vienkartinis. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra keturios alternatyvinės bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskiriant vieną iš griežčiausių bausmės rūšių – arešto bausmę, kadangi už ankstesnio nusikaltimo prieš nukentėjusįjį padarymą jai buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau akivaizdu, jog šios rūšies bausmė jokio realaus poveikio kaltinamosios nusikalstamo elgesio raiškai neturėjo.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji pilnai prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, o bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas asmeniui, nuteistam arešto bausme gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajai D. T. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas šešių mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, jos elgesį kontroliuojant probacijos atstovams, taip suteikiant kaltinamajai valstybės pasitikėjimą, jog jos elgesys gali pasikeisti teigiama linkme ir netaikant realaus bausmės atlikimo, tačiau taikant pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant kaltinamąją sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 ir 10 punktai).

Kaltinamajai D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos

Dėl kitų klausimų

Civilis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilis perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (b. l. 45-46), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais perduodama su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 111), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. T. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 6 ir 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti D. T. pareigas – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti D. T., kad probuojamieji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

peilį perduotą saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.