Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-462/2017, be kita ko, L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (neteisėtas įgijimas ne mažiau kaip 566,1 litrų skysčio, kuriame buvo BMK, šio BMK gabenimas iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turint tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje), jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 20 d. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-616/2020, be kita ko, panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria L. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 600 litrų, BMK, šio BMK kontrabanda) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. L. P. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. L. P. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 13 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (neteisėtas disponavimas ne mažiau kaip 600 litrų, ne mažiau kaip 566,1 litrais skysčio, kurio sudėtyje kiekvienu atveju buvo labai didelis kiekis BMK, šio BMK kontrabanda) ir L. P. pagal BK 7 straipsnio 13 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) paskirta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu L. P. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. L. P. paskirtos bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu L. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021, be kita ko, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai. L. P. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems metams aštuoniems mėnesiams dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki septynių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.

4. Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. gegužės 25 d., ½ bausmės dalis atlikta 2020 m. vasario 25 d. (įvertinus bausmės atlikimo laiką pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį), bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 25 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. liepos 29 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas) sudarė 2 metai 3 mėnesiai ir 27 dienos.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-131 nutarė netaikyti nuteistajam L. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualų kriminogeninių veiksmų valdymą, bei atlikti nemokamus darbus. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nurodyta, kad nestebima pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis neišreiškia pokyčių poreikio, patiria sunkumų individualizuojant individualius kriminogeninius poreikius, rekomendacijas vykdo paviršutiniškai, nepakankama motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, yra pažeidęs jam skirtą teismo įpareigojimą neišvykti iš šalies, taip pat pastebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, tačiau nuteistasis dalyvauja tokiose veiklose, kurioms neprieštarauja neformalios nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos („subkultūra“) ir įsitikinimai.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmestas nuteistojo L. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

6.1. Apylinkės teismas įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis ir į juos atsižvelgė, tačiau vertino, kad šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

6.2. Žemesnysis teismas vertino, jog Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 59-131 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam bei visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Be to, Komisija taip pat nurodo konkrečias priemones, kurias reikėtų taikyti L. P. – rekomenduoja L. P. dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualų kriminogeninių veiksmų valdymą, bei atlikti nemokamus darbus.

6.3. Apylinkės teismo vertinimu, iš ankstesnių teistumų L. P. išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei iki šiol neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, realizuoti save socialiai nepriimtinais būdais. L. P. neginčija teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktų, tačiau praeities teistumai liudija, kad atliktos laisvės atėmimo bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo ir nesuformavo nuostatų gyventi sąžiningai, laikytis įstatymų.

6.4. Skundžiamoje nutartyje pastebima, kad nuteistojo noras dirbti laisvėje bei galima darbo vieta, nenutrūkę socialiniai ryšiai ir pastovi gyvenamoji vieta, realūs ateities planai ir elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje (dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose, kursuose) rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantys sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

6.5. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, t. y. 4 nariai. Taigi Komisija, priešingai nei teigia nuteistasis, buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta.

6.6. Žemesniojo teismo teigimu, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 34 punkte nurodyti reikalavimai, keliami nutarimo turiniui, tačiau reikalavimo dėl komisijos sudėties įvardijimo nuostatose nėra. Taigi nuteistojo teisė į gynybą, kaip jis pats įvardijo savo skunde, taip pat nebuvo pažeista.

6.7. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro didžiąją rizikos dalį, padarytų nusikaltimų sunkumą bei nuteistojo prieštaringą požiūrį į vykdomą priežiūrą pataisos įstaigoje, nuteistojo emocinę gerovę (būdingas tų pačių klaidų kartojimas, nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto), į tai, kad vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, taip pat kitas aplinkybes, sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis L. P. prašo: 1) pripažinti neteisėta ir nepagrįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-131 ir juos panaikinti; 2) grąžinti jo prašymą iš naujo svarstyti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai; 3) priimti atskirąją teismo nutartį dėl šiurkščių pažeidimų.

7.1. Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas surašydamas nutartį nesilaikė motyvacijos racionalumo, aiškumo reikalavimų.

7.2. L. P. pastebi, kad Komisija ir žemesnysis teismas neteisingai nurodė jam paskirtos bausmės trukmę ir jos pabaigą, neatliktos bausmės dalį. Teismas nenurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021 paskirta galutinė 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos pabaiga 2023 m. lapkričio 25 d.

7.3. L. P. pažymėjo, kad Komisijos argumentas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo remiantis tuo, kad L. P. lanko programas, palaikančias nuteistųjų kriminalinį elgesį, yra nepagrįstas. Vilniaus pataisos namų direktoriaus atsakymas dėl veiklų ir įsitraukimo į pozityvias užimtumo priemones patvirtina, kad pataisos namuose nevykdomos resocializacijos priemonės ir užsiėmimai, kuriais palaikomos subkultūros. Teismas nepasisakė dėl šio atsakymo. Nurodytas Komisijos argumentas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį.

7.4. Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas nutartyje nepasisakė dėl jo teisės į gynybą pažeidimo. Prieš Komisijos posėdį jis nebuvo informuotas apie jo datą ir laiką, Komisijos narių sudėtį. Dėl to L. P. negalėjo pareikšti nušalinimų Komisijos nariams.

7.5. L. P. pažymėjo, kad nutarime nėra nurodyti Komisijos narių vardai ir pavardės. Taigi L. P. negali vertinti, ar buvo šališkų Komisijos narių. Teismas apie tai nepasisakė.

7.6. Nuteistasis nurodė, kad Komisija ir teismas vertino bausmės atlikimo laikotarpį tik nuo 2020 m. gegužės 25 d., nevertino jo elgesio nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2019 m. spalio 25 d., kai jis atlikinėjo 4 metų laisvės atėmimo bausmę pagal tą patį pirmosios instancijos teismo nuosprendį toje pačioje pataisos įstaigoje. Tai sunkina jo teisinę padėtį. Dėl to apylinkės teismas nepasisakė.

7.7. L. P. nurodė, kad Komisija nenurodė konkrečiai, kuo remiantis ji teigia, kad L. P. jam skirtas rekomendacijas vykdė paviršutiniškai.

7.8. Pareiškėjas pažymėjo, kad apylinkės teismas vertindamas nuteistojo argumentą, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas vien todėl, kad jį priėmė ne pilnos sudėties komisija, turėjo vadovautis BVK, o ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatais, kurie patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107.

8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas L. P. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti L. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, ji buvo vidutinė ir ankstesniu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo laikotarpiu. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – 2017 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. spalio 25 d. laikotarpiu jis buvo 4 kartus skatintas, nuo 2020 m. gegužės 25 d. jis neskatintas, tačiau ir neturi drausminių nuobaudų, individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdė tiek ankstesniu laikotarpiu, vykdo tiek dabartiniu bausmės atlikimo laikotarpiu, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo specialybę, vykdo režimo, dienotvarkės ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi, lygtinio paleidimo laikotarpiu turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko šeiminius ryšius. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors skunde nurodomi pagrįsti argumentai dėl to, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta neteisinga L. P. laisvės atėmimo bausmės pabaigos data – 2025 m. sausio 25 d., kai remiantis nuteistojo atžvilgiu priimta kasacine nutartimi turėjo būti nurodyta data 2023 m. lapkričio 25 d., kas reiškia, kad jis jau atliko dar daugiau nei pusę laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip minėta, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra tik formalus kriterijus vertinant visą resocializacijos procesą, ne mažiau svarbus yra nuteistojo elgesys, jo mąstymas ir pan. Be to, Komisijos nutarimas buvo pataisytas ištaisant datas (asmens b. t. 2, l. 58).

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį L. P. charakterizuojančius duomenis, taip pat ir tuos, kurie susiję su L. P. elgesiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. spalio 25 d., kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę pagal tą patį pirmosios instancijos teismo nuosprendį (asmens b. t. 2, l. 6) (sutinkama, kad Komisija nutarime šio laikotarpio neaprašė, todėl jį įvertina apygardos teismas), pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas neteisingai nurodė, jog bausmę jis pradėjo atlikti nuo 2015 m. spalio 25 d., kadangi Klaipėdos apygardos teismas nuosprendį priėmė 2017 m. gruodžio 20 d. Be to, didžiąją dalį šios bausmės jis atliko kitose pataisos įstaigose, o Vilniaus pataisos namuose bausmę atliko tik nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (asmens b. t 2, l. 6). Pastebima, kad 2016 m. spalio 25 d. nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas (asmens b. t 2, l. 5), tačiau kardomosios priemonės nėra bausmės atlikimas. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2020 m. lapkričio 14 d., 2021 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadose buvo vertinamas L. P. elgesys ankstesnio bausmės atlikimo laikotarpiu (pavyzdžiui, asmens b. t. 2, l. 16, 48, 52), su šiomis išvadomis buvo susipažinusi ir Komisija, priėmusi nutarimus (asmens b. t. 2, l. 18, 56).

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. L. P. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, tyčinių, nesunkaus, apysunkio, sunkaus, labai sunkaus, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą (nusikalstamų veikų, susijusių su kontrabanda, nusikalstamu susivienijimu, disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). L. P.padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos, jomis keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, taip pat dalyvavimas nusikalstamame susivienijime kelia grėsmę visuomenės saugumui. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog L. P. atžvilgiu dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą užsienyje buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, pagrįstai darė išvadą, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

14. Kaip minėta, 2020 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (81 taškas, 25 statiniai, 56 dinaminiai). Nurodyti tokie dinaminiai veiksniai: tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; vienpusis savęs vertinimas; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; mąstymo lankstumo stoka. Nuteistajam rekomenduota dalyvauti elgesio pataisos programose; įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą (asmens b. t. 2, l. 17). Komisijos nutarimu jam rekomenduota dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą (asmens b. t. 2, l. 19). 2021 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadoje yra aprašyta, kaip L. P. vykdė Komisijos rekomendacijas, konstatuota, kad jis rekomendacijas vykdė. Vis dėlto nurodyta ir tai, kad išliko tie patys dinaminiai veiksniai, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nerekomenduotos probacijos sąlygos (asmens b. t. 2, l. 53–55). Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu rekomendavo L. P. dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą ir atlikti nemokamus darbus (asmens b. t. 2, l. 57). Apygardos teismas pažymi, kad Komisija turėjo pagrindo spręsti, jog L. P. paviršutiniškai vykdė ankstesnę rekomendaciją dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. 2021 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad nors nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir kita, tačiau jis patiria sunkumų identifikuojant galimus aktualius sau kriminogeninius poreikius, orientuojasi į resocializacijos procesą siekdamas palankesnių bausmės sąlygų, nerodo poreikio pagalbai siekiant asmeninių pokyčių (asmens b. t. 2, l. 53–54). Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos ir nuoširdžių pastangų jį keičiant, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme L. P. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

15. Nuteistojo vertinimu, Komisijos argumentas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo remiantis tuo, kad L. P. lanko programas, palaikančias nuteistųjų kriminalinį elgesį, yra nepagrįstas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarime toks teiginys nėra nurodytas. Nurodyta, kad nuteistasis prisitaiko prie supančios aplinkos, bet nevengia vadovautis tam tikromis taisyklėmis, normomis, kurios yra priimtinos nuteistųjų bendruomenei; neišreiškia pokyčių poreikio; patiria sunkumų identifikuojant individualius kriminogeninius poreikius; pastebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, tačiau nuteistasis dalyvauja tokiose veiklose, kurioms neprieštarauja neformalios nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos („subkultūra“) ir įsitikinimai. Tokie teiginiai nereiškia, kad L. P. dalyvauja minėtose programose. Žodis „veiklose“ nebūtinai reiškia tokias programas. Tai, kad tokių programų pataisos įstaigoje nėra, patvirtina nuteistojo pateiktas Vilniaus pataisos namų raštas.

16. Skunde nurodoma, kad prieš Komisijos posėdį L. P. nebuvo informuotas apie posėdžio datą ir laiką, Komisijos narių sudėtį. Dėl to L. P. negalėjo pareikšti nušalinimų Komisijos nariams. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 29 punkte yra numatyta, kad Pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje ir prokurorą. Apygardos teismas pažymi, kad šiuose nuostatuose nėra numatyta, kad nuteistajam pranešama apie Komisijos sudėtį. Taip pat matyti, kad minėti nuostatai reguliuoja tam tikrus klausimus dėl nusišalinimo, bet neaprašo pačio nuteistojo teisės prašyti nušalinti Komisijos narį. Nuostatų 14.5 papunktyje yra numatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius įsakymu pakeičia komisijos narį nauju, kai komisijos narys nenusišalina nuo visų veiksmų, kurie gali sukelti interesų konfliktą. Taip pat ir 23 punkte yra nurodyta, kad Komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą.

17. Skunde taip pat teigiama, kad Komisijos nutarime nėra nurodyti Komisijos narių vardai ir pavardės, todėl L. P. negali vertinti, ar buvo šališkų Komisijos narių. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 34 punkte nurodyti reikalavimai keliami nutarimo turiniui, tačiau reikalavimo dėl komisijos sudėties įvardijimo nuostatose nėra. Taigi nuteistojo teisė į gynybą, kaip jis pats įvardijo savo skunde, taip pat nebuvo pažeista. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, nušalinimo klausimai sprendžiami prieš priimant nutarimą.

18. L. P. nuomone, apylinkės teismas vertindamas nuteistojo argumentą, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas vien todėl, kad jį priėmė ne pilnos sudėties komisija, turėjo vadovautis BVK, o ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107. Apygardos teismas pažymi, kad Komisijos sudėties klausimai sprendžiami BVK 164 straipsnio 1 dalyje, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 6, 21 punktuose. Pačiame BVK 164 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Apylinkės teismo išvada, kad kadangi Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, t. y. 4 nariai, todėl Komisija, priešingai nei teigia nuteistasis, buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta, atitinka tiek BVK, tiek nuostatus.

19. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis L. P. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, spręsdamas L. P. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, ar, tuo labiau, kaip nuteistasis vertina, padarė šiurkščių pažeidimų, dėl kurių reikėtų priimti atskirąją nutartį ir informuoti apie šiuos pažeidimus atsakingas institucijas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.