- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-606-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite, Stasys Punys
- Nuteistasis
- M. P., R. C., L. K., A. C.
- Nukentėjusysis
- L. P.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-606/2010
Teiseja Gražina Cereškeviciene Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.3.2.; 2.1.7.4.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.1.1.;
1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.; 2.4.6.3.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
Žemesnės instancijos teismas
gynejams adv. Mykolui Vaškeliui, adv. Antanui Skrebutenui, adv. Vitalijui Vasilionokui, adv. Jonui Ramanauskui,
nuteistiesiems M. P. , R. C. , L. K. , A. C. ,
nukentejusiajam L. P. ,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju M. P. , A. C. , R. C. , L. K. apeliacinius skundus del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
- M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. 1 metu laisves atemimo bausme.
- R. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. 2 metu 10 menesiu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 9 d., paskirta bausme visiško bausmiu sudejimo budu subendrinta su Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta 3 metu laisves atemimo bausme ir paskirta R. C. galutine subendrinta bausme 5 metai 10 menesiu laisves atemimo.
- A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. 2 metu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 9 d., paskirta bausme visiško bausmiu sudejimo budu subendrinta su Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta 2 metu 10 menesiu laisves atemimo bausme ir paskirta A. C. galutine subendrinta bausme 4 metai 10 menesiu laisves atemimo.
- L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. 5 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 9 d., paskirta bausme visiško bausmiu sudejimo budu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta 5 menesiu laisves atemimo bausme ir paskirta L. K. galutine subendrinta bausme 5 metai 11 menesiu laisves atemimo.
Priteista iš L. K. i valstybes pajamas 86,50 Lt proceso išlaidu.
Priteista solidariai iš M. P. , R. C. , A. C. ir L. K. i valstybes pajamas 75,65 Lt proceso išlaidu.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
M. P. , R. C. , A. C. , L. K. nuteisti už tai, kad jie ivykde plešima, panaudojant kirvi, o butent:
2009-03-23 apie 06.30 val. iš anksto susitare ir veikdami bendrai, turedami išankstini tiksla užvaldyti svetima turta, atvyko L. K. išsinuomotu automobiliu BMV 518 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) i (duomenys neskelbtini) kaima, (duomenys neskelbtini), A. C. likus stebeti aplinkos, M. P. kartu su L. K. ir R. C. užsidejo veida dengiancias kaukes su iškirptomis skylemis akims, burnai, isibrove pro neužrakintas duris i L. P. priklausancio gyvenamojo namo, esancio aukšciau nurodytame kaime, dali, kur grasinant L. P. kirviu ir liepus jam sedeti ant lovos nejudant bei surišus nukentejusiajam rankas šaliku ir isakmiai pareikalavus iš jo pinigu ir tokiu budu sukurus bauginancia situacija, sukelusia nukentejusiajam nerima ir saugumo trukuma, taip palaužus nukentejusiojo valia bei atemus nukentejusiajam galimybe priešintis, iš nukentejusiojo L. P. striukiu kišeniu pagrobe nukentejusiajam priklausancius pinigus - 500 litu bei pagrobe ant stalo buvusi L. P. judriojo ryšio telefona NOKIA 1110i, kurio verte 200 litu, tuo padarydami nukentejusiajam bendra 700 Lt turtine žala.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio dali, kuria jam paskirta laisves atemimo bausme ir paskirti bausme nesusijusia su laisves atemimu. Apelianto nuomone, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme yra per griežta. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jis dirba J. S. II darbininku. Nors jis nera vedes, taciau (duomenys neskelbtini) gime jo sunus, D. P. , ka patvirtina ne tik gimimo liudijimas, bet ir teisiamojo posedžio metu apklausta jo sunaus motina V. R. . Be to, apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jis nuteistas pirma karta, atlygino nukentejusiajam padaryta žala ir jo atsipraše, labai gailisi padares nusikaltima.
Nuteistasis A. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendi ir sušvelninti jam paskirta bausme. Apeliantas skunde nurodo, jog jis del padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Jis suvokia, kad labai negerai pasielge, pilnai pripažista savo kalte. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jis nusikalstama veika padare budamas neteistas. Jis i psichiatro ir priklausomybes ligu iskaita neirašytas. Nusikalstamos veikos padarymo metu laikinai nedirbo, bet ieškojo darbo. Padaryta žala pilnai atlygino, nukentejusiojo kelis kartus atsipraše, nukentejusysis jam atleidžia ir prašo nebausti.
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad teismas nustate tik viena jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, taciau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. l d. 3 p., padarytos žalos atlyginimas taip pat yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe. Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad jis padare eile nusikalstamu veiku, taciau nenurodo kiek. Teismas, apelianto nuomone, nepagristai konstatavo, jog jis padare plešima, panaudojant kirvi. Jie del kirvio panaudojimo tarpusavyje nesitare, i nama jis nebuvo užejes, kirvio nenaudojo. Taip pat jis nenaudojo jokiu smurtiniu veiksmu nukentejusiojo atžvilgiu. Kirvio panaudojimas nusikalstamos veikos padaryme, apelianto isitikinimu, jam inkriminuotas, nesant tam teisinio pagrindo, kadangi jie nesitare kokius veiksmus nukentejusiojo atžvilgiu panaudos kiti nusikalstamos veikos dalyviai. Kiti nuteistieji kirvi, kitus smurtinius nusikalstamus veiksmus prieš nukentejusiji panaudojo savo nuožiura ir už tai jie turi atsakyti.
Apelianto nuomone, turtines žalos atlyginimas, nuoširdus gailejimasis, kaltes suvokimas ir visiškas jos pripažinimas, tvirtas pasižadejimas daugiau nebenusikalsti, jaunas amžius, nusikalstamos veikos padarymas bunant neteistam, suteikia pagrinda sušvelninti jam teismo paskirta bausme. Be to, yra galimybe sušvelninti jam bausme ir taikant LR BK 63 str. numatyta dalini bausmiu sudejimo buda.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendi ir sušvelninti jam paskirta bausme. Apeliantas skunde nurodo, jog jis del padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Jis suvokia, kad labai negerai pasielge, pilnai pripažista savo kalte. Nors santuokos nera iregistraves, taciau jis turi mažamete dukteri. Jo sugyventine ir jo vaiko motina nedirba, nes augina ju mažameti vaika, kuriam vieni metai ir šeši menesiai. Per toki ilga bausmes atlikimo laika jis negales išlaikyti savo šeimos, tuo tarpu jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Esant sunkiai materialiniai padeciai, jo sugyventine likusi viena, nesugebes tinkamai atlikti savo pareigos išlaikyti ir prižiureti mažameti vaika. Be to, apeliantas atkreipia demesi i tai, kad pilnai atlygino nusikaltimu padaryta žala, atsipraše nukentejusiojo ir pastarasis jam atleido. Nors teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis ivykde plešima panaudojant kirvi, taciau jis kirvio nenaudojo ir jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo antraeilis. Taip pat jis nenaudojo jokiu smurtiniu veiksmu nukentejusiojo atžvilgiu, o tik ibego i nama pakviesti name buvusiu kitu plešimo dalyviu.
Apelianto nuomone, turtines žalos atlyginimas, nuoširdus gailejimasis, kaltes suvokimas ir visiškas jos pripažinimas, mažamecio vaiko ir jo motinos pilnas išlaikymas, tvirtas pasižadejimas daugiau nebenusikalsti, suteikia pagrinda sušvelninti jam teismo paskirta bausme.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendi ir sušvelninti jam paskirta bausme. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu ir mano, jog jis yra teisiškai nepagristas ir neteisingas jo atžvilgiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino visus baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, nesigilino i kaltinamuju pozicijas del tikruju nusikaltimo aplinkybiu, jo pasekmiu vienoje ar kitoje nusikaltimo ivykdymo stadijoje. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad teismas neapklause jo teisiamajame posedyje, neleido duoti paaiškinimu, užduoti klausimu tiek kaltinamiesiems, tiek nukentejusiajam. Jis neprisipažista, kad grasino nukentejusiajam kirviu. Jis prisipažista, kad ivykde plešima, taciau ne tokiomis aplinkybemis, kokios yra nurodytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje remiantis kaltinamojo M. P. parodymais. Apeliantas nesupranta, del kokiu priežasciu M. P. ji bando apkalbeti ir nurodo visiškai kitokias aplinkybes, nei iš tikruju buvo. Apelianto teigimu, M. P. iš anksto žinojo kada bus daromas nusikaltimas, jo esmines aplinkybes bei galimas pasekmes. Apelianto nuomone, neteisinga, jog apylinkes teismas M. P. kaip ir sudaro išskirtines „salygas”, jo parodymus laiko esminiais, svarbiausiais irodymais kvalifikuojant nusikalstama veika.
Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelge i tai, kad jis 2008 m. vasario menesi sukure šeima, augina mažameti vaika. Be to, teismas nepagristai jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmes nesubendrino (neapeme) ir su Biržu rajono apylinkes teismo 2009-09-09 nuosprendžiu paskirta laisves atemimo bausme.
Teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai praše skundus tenkinti, prokuroras praše M. P. skunda atmesti, A. C. , R. C. ir L. K. skundus tenkintini iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. skundas atmestinas, nuteistuju R. C. ir L. K. skundai tenkintini iš dalies, A. C. skundas tenkintinas.
Atkreiptinas demesys i tai, kad nei vienas iš nuteistuju šioje byloje negincija padare plešima nukentejusiojo L. P. atžvilgiu, isibrove i pastarojo gyvenamaji nama bei veikdami bendrininku grupeje. Kita vertus, apeliantai A. C. , R. C. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog teismas nepagristai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog jie padare plešima panaudojant kirvi. Jie kirvio nenaudojo, taip pat nukentejusiojo atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto. Apeliantas L. K. skunde nurodo, jog jis neprisipažista, kad grasino nukentejusiajam kirviu.
Teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog byloje negincijamai nustatyta, jog L. P. apiplešimo metu buvo panaudotas kirvis, tikslu pagasdinti, ibauginti nukentejusiji, kad pastarasis atiduotu turimus pinigus. Šia aplinkybe patvirtina ne tik nukentejusiojo viso proceso metu duoti nuoseklus parodymai, bet ir paciu apeliantu M. P. , R. C. , L. K. tiek teisiamojo posedžio metu, tiek byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme duoti parodymai, L. K. parodymu patikrinimo vietoje protokolas, 2009-04-09 daiktu (kirvio) apžiuros protokolas.
Nukentejusysis L. P. teisiamojo posedžio metu parode, jog ivykio diena jis išgirdo kaip kažkas stuksena i duris, jis isileido. Pamate, jog kauketas vyras stovi, kiša kirvi, po jo iejo dar vienas. Jo šuniukas iš karto po stalu pabego. Jam buvo pasakyta, kad sestu ant sofos, klause jo kur pinigine, veliau surišo rankas. Nukentejusysis teisiamojo posedžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parode, jog atidares duris, pamate du vyrus su kaukemis. Vyras iejes pirmas rankoje turejo kirvi, kirvis ašmenimis buvo atsuktas i ji, ir liepe jam gultis ant lovos, ant pilvo. Jis pasake, jog ant pilvo nesiguls ir atsisedo ant lovos. Tada vienas iš vyru klause, reikalavo pinigu ir pradejo ieškoti rubuose. Kitas tuo metu stovejo apie du metrus atstumu nuo lovos, ant kurios jis sedejo, ir rankose laike kirvi. Kirvi jis laike už koto, kirvio penti nuleides žemyn. Tas vyras, kuris rado pinigus, juos perdave kitam vyrui. Tuo metu i nama užejo ir trecias kauketas vyras. Ant stalo gulejo jo mobiliojo ryšio telefonas, kuri paeme vyras stovejes prie lovos. Tada tas vyras, kuris paeme telefona, surišo jam rankas šaliku. Vyras, kuris ieškojo pinigu, išeidamas iš namo, jam rankas surišo dar smarkiau (b.t. 1, b.l. 18-19). Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis patvirtino anksciau savo duotus parodymus.
M. P. teisiamojo posedžio metu parode, jog i nama iejo pirmas L., o jis iejo po jo. Prieangyje L. paeme kirvi ir pasibelde i duris, bet niekas neatsake. Pro antras duris jie pateko i kambari, ten L. pasake vyrui sestis, rankose laike kirvi ir klause kur padeti pinigai. Kirvis buvo rankose, bet nuleistas žemyn. Nukentejusysis padave 200 Lt L., o L. pinigus padave jam. Jis pinigus isidejo i galine kišene. Tada L. kirvi perdave jam, o pats ieškojo pinigu. Kol L. ieškojo pinigu, jis nukentejusiajam surišo šaliku rankas. Kirvi tuo metu buvo padejes prie duru ant žemes. L. rado dar pinigu ir laike juos rankoje. Tuo metu užejo R., jam L. ir padave pinigus. R. taip pat buvo su kauke, tik be pirštiniu. Išeidami jie paeme kirvi, L. pasake, jog reikia ji išmesti. Kai L. išejus rakino duris, jis tuo metu išmete kirvi. Mobiliojo ryšio telefona jie paeme užejus i namus, jis gulejo ant stalo. A. visa laika buvo mašinoje. Jie visi kartu išleido pinigus maistui ir alkoholiniams gerimams (b.t. 4, b.l. 142-144). Apeliacines instancijos teismo posedžio metu M. P. iš esmes patvirtino savo anksciau duotus parodymus.
R. C. teisiamojo posedžio metu parode, jog kai atvažiavo i (duomenys neskelbtini), M. P. ir L. K. išejo plešti, siule ir jam eiti, taciau jis atsisake. A. nejo, nes pažinojo nukentejusiji. Jis tik veliau nuejo i kambari, kad pasakyti, jog reikia pasišalinti. Kai jis užejo i kambari M. stovejo prie lovos ir laike kirvi. Nukentejusiojo rankos buvo surištos šaliku, nukentejusysis buvo ant lovos. L. ieškojo pinigu. Nusikaltimo iniciatorius buvo L., jis pasiule, taciau taresi jie visi. Kas norejo galejo atsisakyti. Nusikaltima jis padare todel, kad jam reikejo pinigu, nerado darbo (b.t. 4, b.l. 144). Apeliacines instancijos teismo posedžio metu R. C. parode, jog i nukentejusiojo nama, užsideje kaukes, nuejo M. ir L., jis su broliu (A. C. ) liko automobilyje. Praejus maždaug penkioms minutems jis, užsidejes kauke, nuejo i nama pakviesti M. P. ir L. K. . Iejes i namo vidu, jis pamate M. su kirviu rankoje, kuris tikrino, ar gerai surištos nukentejusiojo rankos, o L. virtuveje ieškojo pinigu. Jis priejo prie M. ir pasake, kad reikia eiti iš to namo. M. pasake, kad jis palauktu. Tada L. jam padave pinigus ir jis išejo. Netrukus išejo ir M. su kirviu, kuri išmete kieme, o paskui padejo L. paremti duris. Telefonas buvo pas ji, nes M. name ji jam padave. Jis telefona kartu su pinigais nuneše i automobili. Už pagrobtus pinigus užsipyle degalu, nuvažiavo i parduotuve, kur nusipirko maisto ir alkoholio. Telefona jis veliau atidave draugui. Jie nesitare plešimo metu naudoti irankiu.
A. C. teisiamojo posedžio metu parode, jog apiplešimo metu jis liko sedeti automobilyje, nes pažinojo ta žmogu. Jis stebejo, kad pašaliniai žmones neitu. Jis iš karto pasake, kad neis, kai jie taresi, kas eis i namus pas nukentejusiji. L. P. nama pasiule jis apiplešti, nes L. paklause, ar nežinot kokio nors namo, kuri butu galima apiplešti (b.t. 4, b.l. 145). Byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme apeliantas parode, jog nuvažiavus prie nukentejusiojo namo, i namo vidu nuejo M. ir L.. Jis su broliu liko sedeti automobilyje. Maždaug po penkiu minuciu brolis nuejo i namo vidu pasakyti, kad M. ir L. išeitu. Jis nežino kas vyko name, nes jo ten nebuvo. Važiuodami jie nesitare kas ir ka darys. Jie visi susitare, kad pinigus pragers. Jis prisipažista kaltu tik del to, kad parode nama, kuri galima apiplešti. Apie tai, kas vyko namo viduje jie nesikalbejo.
Priešingai nei nurodoma L. K. apeliaciniame skunde, jis buvo apklaustas teisiamojo posedžio metu apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kur jis parode, jog prisipažista padares plešima, taciau jis žmogui negrasino, kirvi jis paeme, nes išgirdo lojant šuni. Kirvio M. P. jis neperdavinejo, pastarasis pats paeme kirvi iš jo. Jis neliepe M. P. išmesti kirvi. Jis nežino kiek pinigu jie paeme iš L. P. . Pinigus jis padave R., nes jis stovejo šalia. Telefona jis pamate tik grižes i automobili, jis buvo pas R.. Jie važiavo tikslu gauti pinigu. I nama ejo jis, nes Ch. ta žmogu pažinojo, taip pat ejo M.. Jis M. P. neliepe surišti nukentejusiajam ranku. Iš namo jis išejo paskutinis, prieš išeinant jis patikrino, ar nukentejusysis tvirtai surištas (b.t. 4, b.l. 145-146). Byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme apeliantas savo kalte pripažino pilnai, taip pat pripažino ir kirvio panaudojima apiplešimo metu, be to nurode, jog A. nebuvo užejes i nama. Automobilyje jie nesitare kas ir ka darys, tiesiog jis su M. užsidejo kaukes ir nuejo i vidu. R. veliau buvo užejes i nama ir jis mate kaip jis iš kišenes ištrauke pinigus, kuriuos jam iš karto ir padave.
Teisiamojo posedžio metu apžiurint apiplešimo metu panaudota kirvi, M. P. , L. K. patvirtino, jog butent ši kirvi jie laike rankose nukentejusiojo apiplešimo metu, o R. C. patvirtino, jog butent ši kirvi mate iejes apiplešimo metu i nukentejusiojo nama (b.t. 5, b.l. 32).
Ivertinusi aukšciau išdestytus bei kitus teisiamojo posedžio metu, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimu, ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje išdestytus irodymus, teiseju kolegija daro išvada, jog byloje negincijamai nustatytas apeliantu bendras tikslas apiplešti nukentejusiji L. P. , isibraunant i pastarojo gyvenamaji nama. Taip pat negincijamai nustatyta ir tai, kad apeliantai R. C. , M. P. ir L. K. nusikalstama veika padare panaudodami kirvi. Pažymetina tai, kad nors kirvio panaudojimas iš anksto nebuvo suplanuotas, taciau nei vienas iš paminetu apiplešimo dalyviu tam neprieštaravo. L. K. ir M. P. kirvi patys asmeniškai panaudojo, siekdami pagasdinti, ibauginti nukentejusiji, sukelti nukentejusiajam nerima ir saugumo trukuma, ko pasekoje pastarasis atiduotu turimus pinigus, tuo tarpu R. C. tai mate ir tam neprieštaravo. Atkreiptinas demesys i tai, kad teismu praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai plešimas padaromas panaudojant peili, kita specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta, šaunamaji, nešaunamaji ginkla ar sprogmeni, tu asmenu, kurie žinojo apie mineta iranki ir numate jo panaudojimo galimybe, taip pat tu, kurie apie tai nežinojo, taciau, panaudojant iranki, tam neprieštaravo ir tese savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plešimas panaudojant nešaunamaji ginkla, peili ar kita specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta, šaunamaji ginkla ar sprogmeni (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Del teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose“ 18 punktas). Taigi ginklo ar kito irankio panaudojimo aplinkybe inkriminuotina ir tam bendrininkui, kuris pats šio daikto plešimo metu nenaudojo, taciau mate ar žinojo, kaip tai dare kitas jo bendrininkas (kasacines nutartys Nr. 2K-314/2005, 2K-172/2006, 2K–162/2007, 2K-372/2007).
Kitas vertus, pažymetina tai, kad byloje ištirtais irodymais nustatyta, jog del kirvio panaudojimo apiplešimo metu nebuvo tartasi iš anksto, kirvis buvo panaudotas spontaniškai, užejus pas nukentejusiji i namus. A. C. paties apiplešimo metu sedejo automobilyje, i nukentejusiojo namo vidu užejes nebuvo ir kirvio, kuris buvo panaudotas apiplešimo metu, nemate ir apie ji nežinojo. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, jog iš A. C. inkriminuotos veikos šalintina aplinkybe, jog jis padare plešima, panaudojant kirvi. Kita vertus, net ir pašalinus iš kaltinimo šia aplinkybe, A. C. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeicia (LR BK 180 str. 2 d.), kadangi lieka antroji veika kvalifikuojanti aplinkybe – isibrovimas i nukentejusiojo gyvenamaji nama, apie kuria apeliantas žinojo iš anksto ir tam pritare.
Kaip jau buvo mineta, A. C. , R. C. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nukentejusiojo atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto. Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje ištirtais irodymais nenustatyta, jog apeliantai apiplešimo metu nukentejusiojo atžvilgiu butu panaudoje fizini smurta, tai patvirtino ir pats nukentejusysis, kita vertus, fizinio smurto panaudojimas nukentejusiojo atžvilgiu jiems ir nebuvo inkriminuotas.
Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmemis ir mano, jog jos yra aiškiai per griežtos.
Pažymetina, jog pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatu. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; kaltes forma ir ruši; padarytos nusikalstamos veikos stadija; kaltininko asmenybe, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju neturi buti suteikiama išskirtine, dominuojanti reikšme (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006). Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio.
Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantams A. C. , R. C. , L. K. skirtinu laisves atemimo bausmiu dydi, nepakankamai atsižvelge ir ivertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, del ko netinkamai individualizavo bausmes.
Pažymetina tai, kad apeliantai padare nusikalstama veika nuosavybei, kuri pagal LR BK 11 str. 5 d. nuostatas priskiriama prie sunkiu nusikaltimu, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tycia ir yra baigta. Visu apeliantu vaidmuo padarant nusikalstama veika buvo praktiškai vienodas, išskyrus A. C. , kuris parode nukentejusiojo nama, tuo tarpu paties apiplešimo metu sedejo automobilyje, apie kirvio panaudojima apiplešimo metu nieko nežinojo ir jo nemate. Iš apeliantu duotu parodymu seka, jog pastarieji nusikalstama veika padare, siekdami pasipelnyti. Atkreiptinas demesys i tai, kad pirmosios instancijos teismas nustate kaltininku atsakomybe lengvinancias aplinkybes: M. P. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinta tai, kad pastarasis savo noru atlygino nusikaltimu padaryta žala (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), R. C. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), A. C. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), L. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Visu apeliantu atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, jog jie nusikalstama veika padare bendrininku grupeje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantai A. ir R. C. skunduose nurodo, jog jie pilnai atlygino nukentejusiajam nusikalstama veika padaryta žala, todel ši aplinkybe turetu buti pripažinta ju atsakomybe lengvinancia aplinkybe.
Teiseju kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai nepripažino LR BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytos aplinkybes apeliantu A. C. , R. C. atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir tokiu budu netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Atkreiptinas demesys i tai, kad nukentejusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme patvirtino, jog jam nusikaltimu padaryta žala pilnai atlyginta, jis kaltininkams pretenziju neturi. Nukentejusysis parode, jog jam žala atlygino kartu su motina atvykes M. P. . Tuo tarpu M. P. bei A. ir R. C. teisme patvirtino, jog veliau jie M. P. nukentejusiajam atlyginta žala pasidalijo tarpusavyje, t.y. A. ir R. C. M. P. dali pinigu gražino.
Vertinant M. P. asmenybe atkreiptinas demesys i tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (b.t. 1, b.l. 197), priešingai nei nurodoma apylinkes teismo nuosprendyje, administracine tvarka nebaustas (b.t. 1, b.l. 198), i psichiatro stebimu pacientu ir priklausomybes ligu iskaita neirašytas (b.t. 1, b.l. 199), apeliantas dirba J. S. II šaku rinkeju, t.y. turi legalu pragyvenimo šaltini (b.t. 5, b.l. 53), minetoje imoneje charakterizuojamas teigiamai (b.t. 5, b.l. 89), yra vedes, turi mažameti vaika (D. P. , gim. (duomenys neskelbtini)) (b.t. 5, b.l. 53). Nors aukšciau išdestytos aplinkybes apelianto asmenybe charakterizuoja teigiamai, kita vertus, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, neteikdama nei vienai iš ju išskirtines reikšmes, daro išvada, jog M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nera aiškiai per griežta. Priešingai, pirmosios instancijos teismas apeliantui už padaryta sunku nusikaltima paskyre žymiai mažesne bausme nei LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis.
Tuo paciu pažymetina ir tai, kad nera pagrindo apelianto M. P. atžvilgiu taikyti ir LR BK 62 str. bei 54 str. 3 d. nuostatas.
Nors pirmosios instancijos teismas nustate apeliantui dvi BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytas atsakomybe lengvinancias aplinkybes, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nusikaltimu padaryta žala, taciau BK 62 straipsnio 1 dalis nustato ir treciaja salyga, t. y. kad apeliantas pats savo noru atvyko ir praneše apie jam inkriminuota nusikalstama veika. Tuo tarpu byloje tokiu duomenu nera, apelianto kartu su kitais bendrininkais padaryta nusikalstama veika paaiškejo nukentejusiajam kreipusis i policija ir policijai atlikus eile ikiteisminio tyrimo veiksmu.
BK 62 straipsnio 2 dalis reikalauja be atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nustatymo nustatyti bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose ivardytu aplinkybiu. Nors, kaip jau buvo mineta teismas nustate dvi BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytas atsakomybe lengvinancias aplinkybes, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nusikaltimu padaryta žala, taciau byloje nenustatyta nei vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1- 6 punkte nurodytu aplinkybiu, todel taikyti mineto straipsnio nuostatas nera pagrindo.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dali kitokia bausme nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuria kvalifikuota veika, paprastai gali buti paskiriama, kai yra išimtiniu aplinkybiu ir jei nera pagrindo paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme pagal BK 62 straipsni, o istatymo numatytos bausmes paskyrimas butu aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkreciam baudžiamojo istatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybems. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijes su aplinkybiu, apibudinanciu nusikalstamos veikos pavojinguma ir šia veika padariusi asmeni, visumos vertinimu. Jokiu išimtiniu aplinkybiu, kuriomis butu imanoma pagristi išvada, kad laisves atemimo bausmes skyrimas M. P. šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teiseju kolegija nenustate. Pažymetina, kad apelianto nurodytos aplinkybes, kuriomis grindžiamas butinumas švelninti bausme, nagrinejamu atveju nelaikytinos išimtinemis ir suteikianciomis pagrinda pastarojo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas.
Vertinant A. C. asmenybe, atsižvelgtina i tai, kad nors iki skundžiamo nuosprendžio priemimo apelianto atžvilgiu už nusikaltimu nuosavybei padaryma yra priimti du isiteiseje apkaltinamieji nuosprendžiai (b.t. 5, b.l. 4-5, 19-21), taciau skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neteistas (b.t. 2, b.l. 65), A. C. baustas administracine tvarka, apie baudos sumokejima byloje duomenu nera (b.t. 2, b.l. 67), i psichiatro stebimu pacientu ir priklausomybes ligu iskaita neirašytas (b.t. 2, b.l. 68), niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (b.t. 2, b.l. 69). (duomenys neskelbtini) savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniunijos pažymoje apeliantas charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, jog A. C. yra ižulaus elgesio, del ko tevai panaikino jo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis iš jiems priklausancio buto, esancio (duomenys neskelbtini). Apie A. C. neigiamai atsiliepdavo ir kaimynai, jis yra problematiška asmenybe (b.t. 2, b.l. 70). Nors aukšciau išdestytos aplinkybes neigiamai charakterizuoja A. C. asmenybe, kita vertus, teiseju kolegija, ivertinusi byloje nustatytu aplinkybiu visuma, tame tarpe ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, apelianto vaidmeni padarant nusikalstama veika, tai, kad iš apelianto kaltinimo pašalinta viena jo veika kvalifikuojanti aplinkybe, atsižvelgusi i tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybe lengvinancios aplinkybes, viena jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, i teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, konstatuoja, jog A. C. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisves atemimo bausme yra aiškiai per griežta, todel švelnintina.
Vertinant R. C. asmenybe, atsižvelgtina i tai, kad nors apeliantas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (b.t. 2, b.l. 33-34), taciau ja padare, budamas pagal LR BK 38 str. nuostatas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius (Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-04-03 nuosprendis, b.t. 2, b.l. 36-37), be to, iki skundžiamo nuosprendžio priemimo pastarojo atžvilgiu už nusikaltimu nuosavybei, žmogaus sveikatai padaryma yra priimti trys isiteiseje apkaltinamieji nuosprendžiai (b.t. 5, b.l. 4-5, 9-15, 19-21), šiuo metu atlieka jam paskirta laisves atemimo bausme. R. C. yra baustas ir administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 39), i psichiatro stebimu pacientu ir priklausomybes ligu iskaita neirašytas (b.t. 2, b.l. 40), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (b.t. 2, b.l. 42-43). (duomenys neskelbtini) savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniunijos pažymoje apeliantas charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, jog R. C. yra problematiška asmenybe, del ko tevai panaikino jo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis iš jiems priklausancio buto, esancio (duomenys neskelbtini). Apie R. C. neigiamai atsiliepdavo ir kaimynai (b.t. 2, b.l. 44). Atkreiptinas demesys taip pat i tai, kad I. G. II isipareigoja R. C. idarbinti savo imoneje. Nors aukšciau išdestytos aplinkybes neigiamai charakterizuoja R. C. asmenybe, kita vertus, teiseju kolegija, ivertinusi byloje nustatytu aplinkybiu visuma, tame tarpe ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, apelianto vaidmeni padarant nusikalstama veika, atsižvelgusi i tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybe lengvinancios aplinkybes, viena jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, i teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, konstatuoja, jog R. C. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisves atemimo bausme taip pat yra aiškiai per griežta, todel švelnintina.
Vertinant L. K. asmenybe, atsižvelgtina i tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo du kartus teistas už nusikalstamu veiku nuosavybei padaryma, teistumas neišnykes ir istatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, apelianto atžvilgiu du kartus taikytas bausmes vykdymo atidejimas, viena karta - lygtinis paleidimas iš pataisos istaigos (b.t. 1, b.l. 123-125), be to, iki skundžiamo nuosprendžio priemimo pastarojo atžvilgiu už nusikaltimu nuosavybei padaryma yra priimti dar du isiteiseje apkaltinamieji nuosprendžiai (b.t. 5, b.l. 9-15, 19-21). Apeliantas taip pat yra baustas ir administracine tvarka (b.t. 1, b.l. 145-146). Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, jog apeliantas yra linkes nusikalsti, iš ankstesniu klaidu teigiamu išvadu nepadare, nepateisino jam teismo parodyto pasitikejimo, nusikalstamas veikas daro samoningai, jam budingos antivisuomenines, nihilistines nuotaikos. Vertinant L. K. asmenybe atsižvelgtina ir i tai, kad jis niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (b.t. 1, b.l. 152-153), VšI Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje negydytas, i narkologine iskaita neirašytas (b.t. 1, b.l. 148, 149), yra vedes, turi mažameti vaika (Š. K. , gim. (duomenys neskelbtini)). Nepaisant to, jog dauguma aukšciau išdestytu aplinkybiu iš esmes apelianta charakterizuoja neigiamai, taciau, kaip aukšciau jau buvo mineta, teismas skirdamas bausme turi vertinti LR BK 54 str. 2 d. numatytu aplinkybiu visuma, neteikdamas nei vienai iš ju prioritetines reikšmes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausme, teiseju kolegijos vertinimu, sureikšmino pastarojo asmenybe charakterizuojancias aplinkybes ir nepagristai paskyre bausme viršijancia LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurki. Juolab, kad apelianto vaidmuo padarant skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikaltima buvo praktiškai toks pats kaip ir nuteistuju M. P. , R. C. , tuo tarpu M. P. buvo paskirta laisves atemimo bausme šiek tiek viršijanti numatytos laisves atemimo bausmes minimuma, o R. C. mažesne nei LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis. Taigi, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, atsižvelgusi i teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, daro išvada, jog L. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisves atemimo bausme yra neproporcinga ir aiškiai per griežta, todel švelnintina.
Be to, pažymetina tai, kad apeliantams A. C. , R. C. , L. K. pripažintiems kaltais pagal LR BK 180 str. 2 d. skirtinos laisves atemimo bausmes bendrintinos su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmemis pagal LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., nusprendžia :
nuteistojo M. P. apeliacini skunda atmesti, nuteistuju R. C. ir L. K. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, A. C. apeliacini skunda patenkinti pilnai.
Pakeisti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendi.
Iš A. C. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybe, jog jis ivykde plešima, panaudojant kirvi.
Pripažinti A. C. ir R. C. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad jie savo noru atlygino nukentejusiajam nusikaltimu padaryta žala (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).
A. C. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. paskirti 1 (vieneriu) metu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta 1 metu laisves atemimo bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinti su Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. C. galutine subendrinta bausme 3 (tris) metus 4 (keturis) menesius laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose. I paskirtos bausmes laika iskaityti pagal Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nuosprendi atlikta bausmes laika.
R. C. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. paskirti 1 (vieneriu) metu 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinti su Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme bei su Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti R. C. galutine subendrinta bausme 4 (keturis) metus 6 (šešis) menesius laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose. I paskirtos bausmes laika iskaityti pagal Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009-10-27 nuosprendi bei pagal Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nuosprendi atlikta bausmes laika.
L. K. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. paskirti 2 (dvieju) metu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metu laisves atemimo bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinti su Biržu rajono apylinkes teismo 2009-09-09 nuosprendžiu paskirta bausme bei su Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti L. K. galutine subendrinta bausme 4 (keturis) metus 6 (šešis) menesius laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose. I paskirtos bausmes laika iskaityti pagal Biržu rajono apylinkes teismo 2009-09-09 nuosprendi bei pagal Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009-10-27 nuosprendi atlikta bausmes laika.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.