- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- eII-1450-716/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01496-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22628-2025 (toliau – ir nutarimas) J. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jai paskirta 900 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 14 mėnesių.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 30 d. gautas J. G. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma: 1) Institucijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskirtos 900 eurų baudos sumokėjimą lygiomis dalimis išdėstyti 24 mėnesių terminui, o netenkinus šio prašymo – šioje dalyje pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir paskirti minimalią – 800 eurų dydžio baudą; 2) Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 7 mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 14 mėnesių, panaikinti, o netenkinus šio prašymo – šioje dalyje pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir paskirti kuo trumpesnius administracinio poveikio priemonių (specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) terminus.
Skunde teigiama, kad pareiškėja neginčija, jog padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nusižengimas buvo padarytas Vilniaus mieste, todėl automobilio greitis įvykio metu nebuvo didesnis nei 50 km/h, o toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu greičiu yra didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, važiavimas vietoje, kurioje pareiškėja gyvena, reiškia, kad pareiškėja žino eismo sąlygas, patį kelią. Administracinis nusižengimas padarytas vėlai naktį, 2.20 val., kuomet eismas kelyje buvo visiškai minimalus, dėl ko pareiškėja galėjo jį vertinti tinkamai. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užfiksuoti jokie kiti KET pažeidimai įvykio metu. Pareiškėja buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Pareiškėja nuoširdžiai pripažįsta, kad buvo vartojusi nedidelį kiekį alkoholio, tačiau svarbu tai, kad šis kiekis buvo įprastai labai menkas ir objektyviai neturėtų lemti tokio neblaivumo laipsnio, kokį vėliau nustatė matavimo priemonė (alkotesteris). Įprastomis sąlygomis toks alkoholio kiekis būtų visiškai išskaidytas organizme, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėja buvo ypatingai pavargusi – tą dieną ji darbą pradėjo 5.00 val. ryto ir buvo budri bei aktyvi daugiau kaip 20 val. be poilsio, beje, apskritai visą savaitę dalyvavo tarptautiniame renginyje „(duomenys neskelbtini)“. Alkoholį pareiškėja vartojo dėl to, kad norėjo šiek tiek atsipalaiduoti po itin įtemptos savaitės. Vis tik ilgalaikis nuovargis, darbo krūvis ir organizmo išsekimas objektyviai lėmė tai, kad alkoholis buvo skaidomas lėčiau, nei tai įprastai vyksta esant normalioms sąlygoms, todėl pareiškėja, būdama įsitikinusi, kad jaučiasi visiškai blaivi, objektyviai nesuvokė, jog jos organizme dar gali būti daugiau alkoholio negu leidžiama pagal įstatymą. Pareiškėja nejautė jokių neblaivumo požymių – nei galvos svaigimo, nei koordinacijos sutrikimų ar pan. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų atlikti papildomi neblaivumo patikrinimo veiksmai. Pareigūnai patys nurodė, kad elgesio, judesių ar kalbos sutrikimų, kurie būdingi neblaiviems asmenims, nebuvo pastebėta. Pažymėtina, kad alkotesterio parodymai patiems policijos pareigūnams sukėlė nuostabą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja jokiu būdu neturėjo tyčios vairuoti būdama neblaivi. Jos veika negali būti vertinama kaip sąmoningas ir piktybinis įstatymo pažeidimas. Tai buvo neapdairus, tačiau suprantamas žmogaus elgesys, kai, dėl išsekimo ir subjektyvaus savo būklės vertinimo, pareiškėja nesuvokė, kad vis dar yra neblaivi.
Skunde nurodoma, kad pareiškėja yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, t. y. pareiškėja yra įgijusi išsilavinimą (aukštąjį neuniversitetinį, taip pat yra baigusį keletą papildomų kursų) ir aktyviai siekia savarankiškumo – šiuo metu pareiškėja yra įsteigusi ir sėkmingai vykdo MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kurioje sąžiningu darbu kuria pridėtinę vertę ne tik sau, bet ir valstybei, generuodama pajamas bei atsakingai mokėdama mokesčius. Pareiškėja viena augina du nepilnamečius vaikus, taip pat turi vieną suaugusį vaiką. Tai parodo pareiškėjos atsakomybę ir brandą – ji ne tik pasirūpina vaikų kasdieniais poreikiais, bet ir nuosekliai stengiasi užtikrinti jiems tinkamą ugdymą, vertybių formavimą bei saugią aplinką. Pareiškėja yra pasiryžusi suderinti savo profesinę veiklą ir šeimyninius įsipareigojimus, taip kasdien įrodydama, jog atsakomybės ir pareigos jai yra aukščiau asmeninių malonumų ar savanaudiškų tikslų. Pareiškėja nebuvo bausta už panašius ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimus, visuomenėje ji žinoma kaip sąžininga, darbšti ir rūpestinga motina. Šis pavienis atvejis akivaizdžiai yra atsitiktinė išimtis, neatspindinti jos tikrosios asmenybės ir gyvenimo būdo. Pareiškėja yra pasirengusi nedelsdama sumokėti jai skirtiną baudą, taip išreikšdama savo nuoširdų apgailestavimą ir pagarbą įstatymui. Tai rodo, kad ji suvokia savo atsakomybę, pripažįsta pažeidimą ir yra pasiruošusi ne vilkinti, o nedelsiant įvykdyti paskirtą sankciją. Be kita ko, Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nustatė vieną pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Praeityje už analogiško nusižengimo padarymą pareiškėja bausta nebuvo, teisė vairuoti transporto priemones iš pareiškėjos niekada nebuvo atimta. Turi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai reikalinga dėl darbo pobūdžio ir bendrų susisiekimo poreikių.
Kaip ir minėta, pareiškėja yra MB įkūrėja ir vienintelė darbuotoja, todėl visos jos gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su pačios pareiškėjos veikla. Verslo pobūdis reikalauja nuolatinių kelionių pas klientus, kurie yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Be to, pareiškėjai nuolat būtina vežtis inventorių, reikalingą paslaugoms suteikti. Tai reiškia, kad jos veiklos neįmanoma užtikrinti naudojantis viešuoju transportu – tiek dėl logistikos, tiek dėl turimo inventoriaus kiekio. Teisės vairuoti atėmimas pareiškėjai faktiškai reikštų visišką pajamų praradimą ir galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus žlugimą. Vien per šiuos metus pareiškėja, vykdydama MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nuvažiavo daugiau nei 18 000 km. Pažymima ir tai, kad pareiškėja yra išsituokusi ir viena rūpinasi savo vaikais, todėl vienintelė yra atsakinga už vaikų kasdienės rutinos užtikrinimą – nuvykimą į mokyklą, užklasinę veiklą, gydymo įstaigas, būtinus pirkinius ir kitus šeimos poreikius. Transporto priemonės neturėjimas smarkiai apsunkintų pareiškėjai šių pareigų vykdymą, o faktiškai padarytų neįmanoma užtikrinti vaikams tinkamos priežiūros ir gyvenimo sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja moka įmokas už būsto nuomą ir kitus finansinius įsipareigojimus, tačiau netekus teisės vairuoti šių įsipareigojimų vykdymas taptų objektyviai neįmanomas. Tai reikštų ne tik asmenines, bet ir socialines pasekmes – nukentėtų ne tik pareiškėja, bet ir jos vaikai, kuriems būtų sudėtinga užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį jų terminą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas pateikė 2025 m. spalio 15 d. atsiliepimą į pareiškėjos J. G. skundą. Atsiliepimu prašoma J. G. skundo netenkinti ir Institucijos priimtą 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22628-2025 palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviai. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pasaka Institucijos atstovo, pareiškėja, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojame, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apelianto atžvilgiu netaikytinas. Šiuo atveju pažeidėjos, įvykdžiusios teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 (aštuonių šimtų) iki 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienų) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių.
Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės J. G. iš esmės neginčija. Pareiškėja pripažįsta, jog vairavo automobilį būdama neblaivi. Skunde keliamas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu.
Skundžiamu nutarimu J. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 5 d., apie 2.20 val., T. Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,8 prom. neblaivumas.
Institucijos priimtu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą J. G. buvo paskirta 900 eurų dydžio bauda, t. y. mažesnė nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkio dydis, taip pat administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 14 mėnesių, t. y. nustatant artimus sankcijoje numatytiems minimaliems administracinio poveikio priemonių terminams.
Teismas pažymi, kad spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, Institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, įvykio pasekmių neginčijo, gailėjosi dėl savo veiksmų, ką išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą Institucija teisingai vertino ir pagrįstai nustatė kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija priimdama nutarimą nenustatė, to įvertindamas byloje esančius duomenis nenustatė ir teismas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad J. G. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka buvo bausta mažiausiai dvidešimt devynis kartus, daugiausiai pareiškėja bausta už KET pažeidimus, nagrinėjamą nusižengimą padarė turėdama galiojančių nuobaudų, paskirtas pinigines baudas yra linkusi sumokėti. Pateiktu skundu pareiškėja nurodė, kad viena augina tris vaikus, iš kurių du vaikai yra nepilnamečiai. Šią aplinkybę patvirtina prie skundo pridėti dokumentų priedai. Iš teismui prie skundo pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 28 d. pareiškėja sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 620 eurų už buto nuomą. Be kita ko, įvertintos ir pareiškėjos valdomos MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos už suteiktas paslaugas. Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką vien tik tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad institucijos paskirta administracinė nuobauda yra jai finansiškai nepakeliama, nesudaro pagrindo taikyti įstatymo išimtines nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. G. Institucija 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskyrė nuobaudą, kuri artima minimaliam sankcijoje nustatytam baudos dydžiui. Mažinti tokios baudos nėra pagrindo įvertinus J. G. charakterizuojančius duomenis dėl praeityje ne kartą padarytų pažeidimų, susijusių su KET nuostatų nevykdymu. Dėl to teismas pripažįsta, kad skundas dalyje dėl baudos mažinimo yra nepagrįstas, dėl to netenkintinas.
Kita vertus, ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
Tiek pateikto skundo turinyje, tiek prie jo pridėtuose papildomuose duomenyse pareiškėja detalizavo ir atskleidė savo materialinę padėtį ir finansinę būklę. Pareiškėja prašė jai nutarimų skirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Prašymą motyvavo tuo, kad viena augina ir išlaiko ne tik save, bet ir savo tris vaikus, iš kurių du vaikai yra nepilnamečiai. Be to, J. G. nurodė, kad darbo vietą susikūrė sau pati, dirba sąžiningai, moka būsto nuomą. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pažeidėjos finansinę padėtį, mato pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Visgi, pareiškėjos pageidaujamas baudos mokėjimo laikotarpis yra nepagrįstai per ilgas, nes tokiu būdu nebūtų tinkamai įgyvendinti nuobaudos tikslai. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjai paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam nei 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, pareiškėjai nuosekliai ir nuolatos vykdant nuobaudą ir kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip po 100 eurų.
Skundu pareiškėja kėlė ir jai paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimą. Teismo vertinimu, J. G. skunde nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl tinkamo darbinių funkcijų vykdymo, didesnių pajamų ir šeimos narių poreikių tenkinimo – nėra išskirtinės. Tokios aplinkybės savaime nelaikytinos išskirtinai atsakomybę švelninančiomis, o ir pačiai pareiškėjai buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-567/2012). Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytinas išskirtine aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-125/2012).
Įvertinęs visas tiek nusižengimo padarymui, tiek nuobaudos ir poveikio priemonių skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas nenustatė pagrindo pažeidėjos atžvilgiu taikyti minėtas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Dėl to pareiškėjos prašymas dalyje dėl administracinio poveikio priemonių panaikinimo atmestinas.
Kita vertus, teismo vertinimu parenkant J. G. skirtinos administracinio poveikio priemonės dydį negalima neatsižvelgti į tokias aplinkybes, kad pareiškėja praeityje nebuvo bausta už analogiškų ir šiurkščių nusižengimų padarymą, pareiškėjai praeityje niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ši poveikio priemonė, nors ir taikoma pirmą kartą, neabejotinai susijusi ir su pažeidėjos asmenine aplinka, kurioje auginami du nepilnamečiai vaikai. J. G. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo bausta, tačiau paskirtas baudas pareiškėja yra linkusi sumokėti. Teismas įvertinta ir tai, kad J. G. nurodė, jog yra pasiryžusi sumokėti Institucijos nutarimu paskirtą baudą. Pareiškėjai įvykio metu buvo nustatytas nežymiai leistiną vairavimui ribą viršijantis lengvas neblaivumo laipsnis, pažeidėja padarė būtinas išvadas ir neigiamas pasekmes dėl nusižengimo padarymo jau yra patyrusi. Teismo vertinimu, J. G. neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nėra linkusi ignoruoti eismo saugumo reikalavimų, šį kartą nusižengdama pažeidimą padarė ne dėl įžūlumo, bet dėl netinkamai įvertintų įvykio situacijos aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia ir vertinta, kad pareiškėja turi ilgą vairavimo stažą, yra dirbanti, sukūrusi darbo vietą sau, jos darbas turi tiesioginių sąsajų su vairavimu transporto priemones, viena augina tris vaikus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad pareiškėjai siekiant neprarasti darbo ir finansinio stabilumo būtina kuo greičiau naudotis teise vairuoti transporto priemones, teismas mato pagrindą pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Institucijos 2025 m. rugsėjo 18 d. priimtą nutarimą sutrumpinant administracinio poveikio priemonių terminą iki sankcijoje numatyto minimalaus dydžio – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą iki 6 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 12 mėnesių.
Administracinio nusižengimo byla su skundu išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta (ANK 630 straipsnio 3 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. G. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22628-2025 pakeisti: J. G. skirtos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti 6 (šešiems) mėnesiams. Administracinio poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą nustatyti 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi J. G. paskirtos 900 (devynių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kas mėnesį sumokant ne mažesnę kaip 100 Eur (vieno šimto eurų) įmoką.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti J. G., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. LT7 4401 0051 00132 4763; AB SEB banko sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ banko sąskaitą Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; UAB „Urbo“ banko sąskaitą Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 25284106462.
Nesumokėjus baudos (vienos jos dalies) per nustatytą terminą, nutarimas vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).