Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. P-571 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai prokurorei J. P.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėja paaiškino, kad ji pavedė prokurorei V. Š. (toliau – ir Prokurorė) patikrinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. kovo 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant veikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalies požymių, priimto pagal pareiškėjo T. I. pareiškimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) teisėtumą ir pagrįstumą dėl to paties įvykio, dėl kurio Prokurorė jau buvo išsakiusi poziciją vertinant minėto asmens veiksmus. Tačiau šios aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, jog Nutarimo patikrinimą Prokurorė atliko šališkai, nes buvo pažeista jos psichologinė pusiausvyra. Teisės aktai nenumatė draudimo ginčui aktualius pavedimus nukreipti tam pačiam prokurorui. Nebuvo pagrindo vertinti, kad Prokurorė negali tinkamai vykdyti jai pavestos užduoties. Pareiškėja patikrino Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenis ir nenustatė duomenų, patvirtinančių Prokurorės šališkumą. Tokių duomenų taip pat nebuvo nei T. I. pareiškime, nei vėliau teiktame jo skunde.

2.2. Prokurorės objektyvumas, gebėjimas tinkamai vykdyti pavestas užduotis ir spręsti procesinius klausimus nagrinėjamu atveju nebuvo paneigtas. Prokurorės tarnybos laikotarpiu neatliko jokių pažeidimų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos nešališkai atlikti pavestas funkcijas. Atsakovas nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjos šališkumas, toks klausimas net nebuvo sprendžiamas. Šiuo atveju nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjos suinteresuotumą baudžiamosios bylos baigtimi ar T. I. pareiškime nurodytų aplinkybių įvertinimu. Įsakyme paminėtos normos yra bendro pobūdžio – blanketinės, reikalaujančios papildomo teisinio reguliavimo. Tuo atveju, kai teisės aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

2.3. Rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam“, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (toliau – ir Rekomendacijos) 55.2 papunkčio pažeidimas nurodytas nepagrįstai, nes prokuroras nepateikė nusišalinimo, o ir ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nebuvo vykdomas. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą procedūros numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnyje, jose nenumatytas nušalinimo (nusišalinimo) institutas. Nepagrįstas ir konstatuotas Rekomendacijų 7 punkto pažeidimas. Ikiteisminis tyrimas nebuvo vykdomas, sprendžiant klausimus medžiagose, kuriose atliekamas pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimas, numatytos kitos procedūros ir tikslai: šios normos 1 dalyje nurodoma, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

2.4. Pranešimuose dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo padarytos klaidos, kurios nebuvo ištaisytos. Pareiškėjai norėta inkriminuoti Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141(toliau – ir Prokurorų kompetencijos nuostatai) 13.1.2. ir 13.1.6 papunkčių pažeidimą. Klaidingas teisės normų įvardinimas trukdo nevaržomai pasinaudoti apskundimo teise. Pareiškėjos teigimu, šių normų ji nepažeidė, nes atliko jose įvardintus veiksmus – pavedė Prokurorei patikrinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, gavus dėl šio nutarimo skundą, pavedė tai pačiai Prokurorei jį spręsti. Šiuo atveju nebuvo inkriminuota konkreti norma, teigianti, jog šiuos pavedimus pareiškėja atliko netinkamai.

2.5. BPK 1 straipsnio pažeidimas nesusijęs su pareiškėjos atliktais veiksmais, tačiau, vertinant situaciją plačiai, būtų galima prieiti priešingos išvados – jog pareiškėjos sprendimas pavesti Prokurorei spręsti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą buvo susijęs su siekiu gerinti proceso kokybę, nes Prokurorė detaliai žinojo įvykių seką, o apeliacinės instancijos teismui turint kitą poziciją, nei buvo išdėstyta pirmosios instancijos teismo sprendime, turėjo galimybę (kurią ir realizavo), įvertinti jau nustatytų ir T. I. nurodytų aplinkybių atitiktį ir „pakankamumą“ procesiniam sprendimui priimti.

2.6. Dėl BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo nurodė, kad BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota. Pareiškėjos tarnybinis pažeidimas siejamas tik su BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. su kitomis aplinkybėmis, keliančiomis pagrįstų abejonių dėl prokuroro nešališkumo. Kitomis aplinkybėmis, kurias įvardija įstatymų leidėjas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte, buvo laikoma tai, jog to paties prokuroro dalyvavimas skirtinguose procesuose savaime reiškia nešališkumo principo pažeidimą. Tam pagrįsti aptariamoje išvadoje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165- 648/2015, tačiau joje šio principo pažeidimas konstatuotas nustačius, kad bylą nagrinėjo teisėjas, kuris, vadovaujantis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvardintais pagrindais, privalėjo nusišalinti. Tai yra konkreti norma, kurios pažeidimas laikomas esminiu proceso pažeidimu, tačiau dėl prokuroro nusišalinimo, taisyklių nenustatyta nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei kituose norminiuose aktuose.

2.7. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-387 konstatuota, kad Prokurorei palaikant valstybinį kaltinimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jai susiformavo kategoriška nuomonė dėl T. I. kaltės, todėl tikrindama pavesto Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, ji turėjo išankstinę nuomonę, o tai ir įrodo nešališkumo principo pažeidimą. Tačiau šiuos argumentus paneigia faktiniai duomenys – išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Informacinėje prokuratūros sistemoje Prokurorė pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimo kasacine tvarka neskųs. Apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka nusprendė skųsti pareiškėja – aukštesnioji prokurorė, savo, o ne Prokurorės iniciatyva, kai atliko jo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Nebuvo nustatyta ir objektyvaus nešališkumo požymių, nes jokių duomenų apie tai, kad Prokurorė kokiai nors proceso šaliai „asistuotų“, nenustatyta. Požymių, kad T. I. abejoja proceso šalių nešališkumu, nebuvo. Vėliau minėto asmens skundo dėl Nutarimo panaikinimo turinys nekėlė abejonių dėl tinkamo jo teisių užtikrinimo. Prokuroro nušalinimo klausimo minėtas asmuo nekėlė nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu.

2.8. Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto 2004 m. balandžio 30 d generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-68 5.1.1 papunktis nustato pareigą visada veikti teisingai ir protingai. Tai bendro pobūdžio norma, kurios pažeidimo tarnybinį patikrinimą atlikęs prokuroras taip pat neįrodė.

2.9. Paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsta ir neteisėta, nes nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kaltė ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Argumentai dėl atsiradusių neigiamų pasekmių yra susiję su Prokurorės priimtu sprendimu atmesti konkretaus asmens skundą dėl Nutarimo. Vien tai, kad Prokurorė sprendė, jog priimtas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindas išvadai, jog tokiu sprendimu prokuroras pažeidė nešališkumo principą, ir taip sukėlė neigiamas pasekmes. Aktuali baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota pareiškėjos procesinės veiklos šiurkštumo, sistemingumo, apgaulės elementų, nepagarbos įstatymui ir proceso dalyviams, tačiau ir nebuvo analizuojama, ar galbūt padarytas procesinis pažeidimas pripažintinas prokuroro tarnybiniu pažeidimu. Šiuo atveju nebuvo nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, buvo apsiribota tik bendro pobūdžio frazių ir teisės aktų citavimu.