- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-46-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01656-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
dalyvaujant J. B.,
išnagrinėjusi J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Užugriovio k., Vilniaus r., nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2015 m. spalio 6 d., apie 18:35 val., Vilniaus r., Riešės k., vairuodamas transporto priemonę „O. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16, 226 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo automobilį:
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d.
2) neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 5 d.
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d.
Šalies argumentai
J. B. posėdžio metu, paaiškino, kad laikinai nuomoja butą Riešėje, vežė daiktus, šiukšles reikėjo išvežti. Važiuot sutiko draugą, kuriam gimė dukra, todėl automobilyje išgėrė butelį ir važiavo apie 500 m iki konteinerio išmesti šiukšles. Dviese butelį degtinės išgėrė automobilyje sėdėdami. Niekada nevažinėja išgėręs, praktiškai negeria, dėl to kas įvyko labai gailisi. Pareigūnai neatsimena, ar klausė, kada alkoholį vartojo. Per 5-10 min. viskas įvyko. Nuo išgėrimo fakto iki laiko, kai pūtė i alkotesterį, nebuvo praėjusios 10 min., nenurodė pareigūnams, prieš kiek laiko buvo vartojęs alkoholį. Su žmona važiavo, ji buvo neblaivi, bet su ja negėrė. Žmona priėjo, kai Terechovo jau nebebuvo. Jis jau buvo išėjęs, 3, 4, 5 min. pasėdėjo, Terechovas išėjo po kelių minučių kai išgėrė, 5 min., buvo daugiausiai praėjo. Po to atėjo žmona, ji šunį vedžiojo maždaug už 1-2 min., kai Terechovas išėjo. Po išgėrimo su Terechovu šis išėjo, po 3-4 min. atėjo žmona, sėdo ir išvažiavo, kai policija po 3 min. sustabdė. Prašo palikti teisę vairuoti be transporto priemonės bus sunku.
Liudytoja J. M. parodė, kad patruliavo Riešės kaime. Važiavo iš Riešės kaimo, o vyras važiavo su žmona iš kitos pusės, jie kilo į kalną. Matė, kad vyras buvo už vairo, sustabdė, paprašė kad išliptų, šis buvo basas, žmona irgi buvo neblaivi, nelabai orientavosi, kur yra, žmonai leido eiti namo, už kiek laiko atbėgo jų dukra ir pasakė „pagaliau prisivažinėjo tėvai“.
L. V. Terechov parodė, kad pažįsta Burlingį, jie draugai. Tą dieną atvažiavo autobusu į Riešę, ėjo namo ir sutiko Burlingį. Turėjo degtinės, nes jam buvo gimusi dukra, sustojo prie namo, išgėrė, nuėjo, o šis norėjo važiuoti ir policija šį sustabdė. S. R. prie parduotuvės, prie namo nuvažiavo. Prie namo išgėrė 350 gramų degtinės. Gėrė degtinę 10 min., ne ilgiau, kai išgėrė, išėjo namo, po 3-4 min. policija sustabdė Burlingį. Buvo nuėjęs 50-70 m, apie 10 min., ne daugiau buvo praėję. Kai jie susitiko, šis buvo blaivus.
Liudytoja D. B. parodė, kad yra J. B. sutuoktinė. Vyras buvo sulaikytas girtas, kaip tai įvyko nežino, pas ją buvo atėjusi draugė ir jos gėrė šampaną, o ši vėliau išėjo namo, ji ėjo į parduotuvę. Einant į parduotuvę pamatė stovintį vyrą, kuris buvo išgėręs. Paprašė ją nuvežti iki parduotuvės, šis atsakė: „bijau pavežti, eik per kelią, galiu tik iki konteinerio nuvežti.“ Privažiavo konteinerį, vyras nestojo prie konteinerio, važiavo toliau. Važiuojant policija su švyturėliais sustabdė, minutė dvi praėjo, viskas vietoje buvo. Dvi minutės gal praėjo, kai sėdo į automobilį ir link konteinerių važiavo. Kai policija sustabdė, paprašė dokumentų, surašė aktą, kad sulaikytas. Išėjo, atsisėdo važiuoti iki konteinerių, kokios 2 minutės praėjo, policija prisistatė, praėjo 3-4 minutės iki tikrinimo alkotesteriu.
L. R. Urbanovič parodė, kad buvo gautas pranešimas jog važinėja po Riešės k., „Opel“ markės automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus į Riešės kaimą, buvo pastebėtas automobilis, kuris stovėjo. Vairavimo fakto nematė, privažiavus pamatė vyrą ir moterį sėdinčius. Akivaizdžiai matėsi, kad jie buvo neblaivūs, įspėjo, kad niekur nevažiuotų. Nuvažiavo 500 metrų, apsisuko, automobilis išvažiavo, todėl buvo sustabdytas, vyras sėdėjęs už vairo buvo įsodintas į tarnybinį automobilį - buvo nustatyta jo tapatybė, šis nepateikė dokumentų, pūtė alkotesterį, buvo surašomas protokolas, kol atėjo dukra ir paėmė automobilį. Blaivumas buvo tikrinamas tarnybiniame automobilyje. Negali būti, kad išgėrė prieš kelias minutes ir važiavo, buvo skambutis, kol pranešė BPC, kol budėtojas pranešė, kol atvažiavo, žmonės skambino, kad jis akivaizdžiai girtas važiavo. Dukra atėjusi pasakė: „Ačiū, kad sustabdėt, kiek gali girtas važinėti.“ Jo būsena nebuvo panaši į tai, kad prieš kelias minutes būtų išgėręs butelį. Atsisėdus J. B. į automobilį, nuėjo į bagažinę, paėmė alkotesterį ir tarnybiniame automobilyje patikrino jo girtumą.
Šalies argumentai
I. J. B., policijos pareigūnų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog J. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nors pats J. B. neneigia jog vairavo neblaivus, tačiau nurodo prieš tikrinant jį alkotesteriu pareigūnai nepalaukė 10-15 min., nuo gėrimo momento, todėl alkotesterio parodymai netikslūs. Teismas kritiškai vertina J. B., jo žmonos ir draugo parodymus, nes jie yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, J. B. parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis, jo nurodoma įvykių seka yra nelogiška, jog jis išgėrė su draugu, kuris išlipo ir išėjo namo, o už poros minučių atėjo žmona, kuri draugo nepastebėjo įsėdo į automobilį ir važiavo link šiukšlių konteinerių. Policijos pareigūnai nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad važinėja galimai neblaivus vairuotojas, jiems nuvykus į įvykio vietą jie rado stovintį automobilį, kuriame jau sėdėjo J. B. su žmona, o pareigūnai juos įspėjo nevažiuoti, tačiau šie pareigūnams išvažinėjant pradėjo važiuoti, todėl buvo sulaikyti su švyturėliais. Sustabdžius J. B. buvo pasodintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, o pareigūnas nuėjo iš automobilio bagažinės atsinešti alkotesterio ir patikrino šio neblaivumą, matyti jog praėjo daugiau nei 10 minučių, kol buvo patikrintas jo neblaivumas, juolab pats J. B. nurodė jog su žmona automobilyje alkoholio nevartojo, gėrė tik su draugu, kuris jau buvo išėjęs namo. Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, pagal Vilniaus AVPK OVS informaciją, pranešimas - jog „galimai neblaivus vairuotojas nuvažiavo link žirgyno“ registruotas 2015-10-06 17:09, o alkotesteriu neblaivumas tikrintas 2015-10-06 18:41:55, be to J. B. nurodė alkoholį vartojęs tik su draugu, todėl laiko tarpas yra per ilgas jo keliamai įvykio versijai. Taigi pažeidėjas suvokdamas, jog yra gėręs alkoholio vairavo automobilį. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog J. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų pareigūnų parodymais. J. B. vairavo automobilį neblaivus, patikrinimui nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jo padarytos veikos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir 123 str. 5 d., ir 124¹ str. 8 d. tinkamai.
Posėdžio metu J. B. prašė neatimti teisės vairuoti, nes gyvena kaime, turi nepilnametį vaiką, taip pat vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog šeimyniniai ar darbiniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad J. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia ar jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014). Pažeidėjas J. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Pats J. B. paaiškino, jog gėrė automobilyje su draugu ir sugalvojo nuvažiuoti iki šiukšlių konteinerių. Taigi pažeidėjas suvokdamas, jog yra gėręs alkoholio vairavo automobilį. Taip pat atkreiptina, jog J. B. yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos šios aplinkybės rodo, jog J. B. nėra linkęs laikytis ir gerbti kelių eismo taisykles reglamentuojančių įstatymų. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos J. B. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybe, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, J. B. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ((duomenys neskelbtini) str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. ir skirti:
- pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę baudą skirti 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį A2.6.-46-834/2016 bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 15052190830.
Išaiškinti J. B., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.