- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1391-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07615-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Skolininkas
- V. A.
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3399-285/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų V. A. ir O. A., kuria tenkintas kreditoriaus pareiškimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
2006-01-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), V. A. ir O. A., užtikrindami 185 291,57 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt vienas euras ir 57 euro centai) paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-01-03 kredito sutartį Nr. 05-091973-FA/ 05-091991-FA/ 05-092019-FA, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą –butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 59,63 kv.m.); a-1 (0,046 nuo 16,11 kv.m.); 201 (0,036 nuo 341,70 kv.m.); 202 (0,036 nuo 63,53 kv.m.); 203 (0,036 nuo 1,70 kv.m.), 142,22 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Prievolės įvykdymo terminas 2043 m. sausio 3 d.
Skolininkams V. A. ir O. A. tinkamai ir laiku nevykdant prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2006-01-03 kredito sutartį Nr. 05-091973-FA/05-091991-FA/05-092019-FA, kreditorius nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi areštavo hipoteka įkeistą turtą, ir įspėjo skolininkus, įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Kreditorius „Swedbank“, AB 2012-01-11 ir 2012-02-09 pateikė pakartotiną pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė parduoti iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą, išieškoti 188 973,14 Eur skolą, iš jų: 180 195,45 Eur negrąžinta paskola, 6 359,54 Eur nesumokėtos palūkanos, 989,86 Eur delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą, 1 428,29 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas; 551,75 Lt turto draudimo mokestis, 124,96 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtą turto draudimo mokestį, 36,30 Lt mokestis antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą, 137 Lt žyminis mokestis už priverstinį skolos išieškojimą, 6 mėnesių EURIBOR + 0,65 proc. dydžio metinių palūkanų už 104 250,75 Lt kredito likutį, 6 mėnesių EURIBOR + 0,7 proc. dydžio metinių palūkanų už 75 944,70 Eur kredito likutį, 5 proc. dydžio įstatyminės palūkanos už 188 973,14 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinį prašymą tenkino ir nutarė priverstinai išieškoti iš V. A. ir O. A. 188 973,14 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt trys eurai 14 ct) skolos, 6 mėnesių EURIBOR + 0,65 proc. metinių palūkanų dydžio už 104 250,75 Eur (vienas šimtas keturi tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt eurų 75 ct) kredito likutį, 6 mėnesių EURIBOR + 0,7 proc. metinių palūkanų dydžio už 75 944,70 Eur (septyniasdešimt penki tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 70 ct) kredito likutį, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už 188 973,14 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt trys eurai 14 ct) sumą, skaičiuojant nuo 2012-01-18 iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo, 551,75 Lt (penki šimtai penkiasdešimt vienas litas 75 ct) draudimo mokestį, 124,96 Lt (vienas šimtas dvidešimt keturi litai 96 ct) delspinigių už laiku nesumokėtą turto draudimo mokestį, 36,30 Lt (trisdešimt šešis litus 30 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, 137 Lt (vienas šimtas trisdešimt septyni litai ) žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 59,63 kv.m.); a-1 (0,046 nuo 16,11 kv.m.); 201 (0,036 nuo 341,70 kv.m.); 202 (0,036 nuo 63,53 kv.m.); 203 (0,036 nuo 1,70 kv.m.), 142,22 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklausantį V. A..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu (b.l. 2-4, t.II) apeliantas skolininkas V. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Skunde nurodo, kad teismo nutartyje ir kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra nurodytas nei delspinigių paskaičiavimo mechanizmas, nei delspinigių paskaičiavimo laikotarpis. Kreditoriaus prašymo priede dėl skolos paskaičiavimo taip pat nenurodyta, kaip būtent buvo paskaičiuota skola, nenurodyta už kokį laikotarpį yra paskaičiuotos palūkanos, už kokį laikotarpį yra paskaičiuoti delspinigiai, taip pat nenurodyta skaičiuojama delspinigių norma. Kreditoriaus prašymo priede, kuris vadinasi skolos paskaičiavimo dokumentas, nėra jokių paskaičiavimų, o yra tik banko vienašališkai nurodytos ir neaišku kaip paskaičiuotos galutinės skolos, palūkanų ir delspinigių sumos, kuriuos kreditorius reikalauja priverstinai išieškoti iš skolininkų. Kadangi neįmanoma patikrinti ir nustatyti banko reikalaujamų palūkanų bei delspinigių dydžio pagrįstumo bei jų paskaičiavimo laikotarpio pagrįstumo, banko reikalavimas priverstinai išieškoti šias pinigų sumas iš skolininkų negalėjo būti tenkinamas. Nors kreditorius nenurodė delspinigių paskaičiavimo laikotarpio, apelianto nuomone, taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Kreditoriaus prašymo pagrįstumas negali būti nagrinėjamas šioje byloje, kadangi yra kilęs ginčas dėl reikalaujamos priverstinai išieškoti iš skolininkų pinigų sumos dalies dydžio ir paskaičiavimo pagrįstumo, be to nėra pateikti visi teisėtam priverstiniam išieškojimui vykdyti būtini dokumentai, t.y. dokumentai dėl reikalaujamos priverstinai išieškoti iš skolininkų pinigų sumos dalies dydžio ir paskaičiavimo pagrįstumo. 2006-01-03 kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl teismas ex officio turėjo įvertinti sutarties sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Norimas parduoti iš varžytynių butas yra vienintelis V. A. turimas gyvenamasis būstas, kuris neturėtų būti atimamas dėl vartojimo kredito sutarties neįvykdymo, nes tai būtų nesąžininga vartotojo atžvilgiu, ypač įvertinant, kad galutinis skolos grąžinimo terminas yra net 2043 m. sausio 3 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 8-9, t.II) kreditorius „Swedbank“, AB prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog bankas ne vieną kartą skolininkams nustatinėjo papildomus terminus kredito sutarties pažeidimams pašalinti, tačiau skolininkai per nustatytus terminus nepašalindavo kredito sutarties pažeidimų, todėl kredito sutartis laikoma nutraukta teisėtai tiek kredito sutarties, tiek įstatymo numatytais pagrindais. Bankas automatiškai niekada nenutraukia sutarties, tik nustatęs pažeidimo buvimo faktą. Bankas kiekvienu atveju vertina pažeidimą, jo keliamas pasekmes ir grėsmę sutarties tolimesniam vykdymui. Bankas visada informuoja kredito gavėją apie netinkamą sutarties vykdymą ir nustato terminą trūkumų pašalinimui, ir tik išimtinais atvejais, kai kredito gavėjas piktybiškai nevykdo savo pareigų ir kai toks pareigų nevykdymas kelia grėsmę paskolos susigrąžinimui, bankas inicijuoja sutarties nutraukimą. Bankas kartu su pirmu ir pakartotiniu prašymais dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė skolos paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti mokėtinos ir pradelstos tiek kredito, tiek palūkanų ir delspinigių sumos. Skolininkai teigia, kad neaišku kaip atsirado skolos, tačiau savų paskaičiavimų ar motyvuotų pastabų dėl banko atlikto paskaičiavimo neteikia. Apeliantų skunde nurodomi prieštaravimai dėl kredito sutarties nutraukimo ir skolos paskaičiavimo yra nepagrįsti. Be to, šie klausimai nėra šios kategorijos bylų (kylančių iš hipotekos teisinių santykių) nagrinėjimo dalykas. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės nevykdymo ar neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinami iš įkeisto turto. Dėl šios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tokiomis sąlygomis, kokias nustato tiek įkeitimo sutartis, tiek kredito sutartis. Skolininkai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, dėl to kredito sutartis buvo nutraukta, ir pateiktas prašymas Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto. Apeliantai neteisingai supranta skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir netinkamai interpretuoja bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Dėl priverstinai išieškomos skolos pagrįstumo
Apeliantas nurodo, kad nei kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo, nei prašymo priede nėra nurodytas delspinigių paskaičiavimo mechanizmas, delspinigių paskaičiavimo laikotarpis, nenurodyta, kaip būtent buvo paskaičiuota skola, nenurodyta už kokį laikotarpį yra paskaičiuotos palūkanos, už kokį laikotarpį yra paskaičiuoti delspinigiai, taip pat nenurodyta skaičiuojama delspinigių norma. Kadangi neįmanoma patikrinti ir nustatyti banko reikalaujamų palūkanų bei delspinigių dydžio pagrįstumo bei jų paskaičiavimo laikotarpio pagrįstumo, banko reikalavimas priverstinai išieškoti šias pinigų sumas iš skolininkų negalėjo būti tenkinamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 priimtoje nutartyje bei kitose nutartyse išaiškino, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija bylose dėl hipotekos – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, nes hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne.
Apeliantas nagrinėjamu atveju ginčija ne hipotekos teisėjos procesinius veiksmus, o prievolės reikalavimo pagrįstumą, t.y. palūkanų ir delspinigių paskaičiavimą, nurodydamas, kad neįmanoma patikrinti ir nustatyti banko reikalaujamų palūkanų bei delspinigių dydžio pagrįstumo bei jų paskaičiavimo laikotarpio pagrįstumo. Teismas pažymi, jog ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ginčija skolos (palūkanų ir delspinigių) dydį, kuris hipotekos bylose nenagrinėtinas, atskirojo skundo argumentai dėl reikalavimo pagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas, nesutikdamas su banko paskaičiuotais palūkanų ir delspinigių dydžiais, turi teisę kreipti į teismą, kuris ginčą spręstų ieškininės teisenos tvarka.
Dėl kredito sutarties sąlygų vertinimo pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus
Apeliantas nurodo, kad 2006-01-03 kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl teismas ex officio turėjo įvertinti sutarties sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Apeliantas, skųsdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį, nenurodė jokių argumentų kokios konkrečiai sutarties sąlygos ar sutarties nutraukimo aplinkybės, pažeidė jo teises.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno miesto apylinkės teismas analizavo kredito sutarties nutraukimo sąlygas, banko ir skolininkų veiksmus iki kredito sutarties nutraukimo ir banko kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo, bei įvertinęs byloje surinkus įrodymus konstatavo, jog kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutartyje nustatytų terminų ir tvarkos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012).
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad skolininkai V. A. ir O. A. kasmėnesinių įmokų bankui nemoka nuo 2010-04-30. Bankas apie sutarties pažeidimus 2010-07-21, 2010-08-13, 2011-01-14 siuntė registruotus laiškus bei nustatinėjo terminus susimokėti įmokas adresais – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurie grąžinti su atžyma „neatsiėmė“ (b.l. 102-117, t.I). 2011-03-24 skolininkei O. A. asmeniškai prašant bankas išdavė pažymą apie įsipareigojimus „Swedbank“, AB (b.l. 118, t.I). Bankas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo Hipotekos skyriui pateikė 2011-04-29. 2011 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi buvo uždėtas areštas hipoteka įkeistam turtui ir nustatytas vieno mėnesio terminas prievolei įvykdyti, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos. Nepavykus skolininkams įteikti nutarties nuorašo, 2011-10-12 teisėjo rezoliucija tenkintas kreditoriaus prašymas ir leista įteikti nutarties nuorašą per antstolius. 2011 m. gegužės 20 d. nutarties nuorašas per antstolį skolininkams įteiktas 2011-11-18 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Skolininkams tinkamai nevykdant prievolių, 2012-01-11 ir 2012-02-09 kreditorius į teismą kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu. Šie faktai rodo, kad skolininkai nesilaikė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos civilinės teisinės pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita prievolės šalimi. Skolininkai nepateikė teismui įrodymų, jog nuo 2011-03-24 iki kreditoriaus pakartotinio kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkai būtų vykdę sutarties sąlygas ar kreipęsi į banką dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nėra pagrindo skundžiamą hipotekos teisėjo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, bei priimti kitokį sprendimą.
Atskirojo skundo argumentas, jog skolininkui V. A. priklausantis butas (duomenys neskelbtini), Kaune yra vienintelis jo turimas asmeninis būstas, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Byloje pateiktas 2011 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas patvirtina, jog po santuokos nutraukimo skolininkui atiteko nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. bei (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (b.l. 59-61, t.I). Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog butas (duomenys neskelbtini), Kaune yra vienintelis apelianto būstas, byloje nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.