Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai N. D., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei,

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, V. D. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Viktorijai Vaidotaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – V. D. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje), K. B., išvadą byloje teikianti institucija - Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, V. D. atstovė, advokatė Virginija Bradulskienė, teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nuspręsti ar V. D. sugeba pripažinti sprendimus, geba pasirūpinti savimi pagal byloje esančius dokumentus nėra galimybės. Neprieštarauja, kad V. D. būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, įvertinti jo psichinę sveikatos būklę, nustatyti sritis, kuriose jis gali būti pripažintas neveiksniu, ribotai veiksniu ar veiksniu. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas prašo įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, spręstina pagal byloje esančius įrodymus, ar V. D. pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo prašo pripažinti V. D. neveiksniu tam tikrose srityse tik kraštutiniu atveju. Prašo vertinti, ar V. D. nustatyti globą ar rūpybą, o globėja ar rūpintoja paskirti pareiškėją N. D.. Neprieštarauja pareiškėjos prašymui nustatyti V. D. globą, jo globėja paskirti N. D., nustatyti V. D. visišką turto administravimą, turto administratoriumi paskirti N. D.. Pripažinus V. D. negebančiu suprasti savo veiksmų ir negalinčiu valdyti savo veiksmų, ar galinčiu tai daryti iš dalies, prašo nustatyti turtinių ir asmeninių neturtinių sritis. Dėl V. D. pripažinimo ribotai veiksniu, nurodant tam tikras sritis, neprieštarautų. Nurodė, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse yra kraštutinė priemonė, todėl esant pagrindui taikyti asmeniui mažesnius ribojimus, t. y. asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba pasiūlyti asmeniui, kuriuo jis pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, jam turi būti pritaikyti mažesni apribojimai. Nurodė, kad V. D. turi nekilnojamojo turto, t. y. ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Neprieštarautų dėl globos V. D. nustatymo klausimą ir taip pat spręsti ir dėl turto administravimo nustatymo. Mano, kad tai būtina užtikrinant sklandų V. D. teisių ir poreikių įgyvendinimo procesą, tikslinga spręsti ir dėl turto administravimo nustatymo. Pripažinus V. D. neveiksniu tam tikrose srityse, prašo nustatyti šiose srityse jam globą, o nustačius ribotai veiksniu tam tikrose srityse, prašo nustatyti rūpybą. Tokiu atveju V. D. būtina paskirti globėją ar rūpintoją, kad būtų užtikrintos jo teisės ir interesai (el. b. l. 85-87).

7. Suinteresuoto asmens, V. D. atstovė, teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarautų pateiktam pareiškimui, kadangi ir ekspertizės akte nurodyta, kad V. D. yra neveiksnus visose srityse. Sutinka, kad globėja ir turto administratore būtų paskirta N. D..

8. Suinteresuotas asmuo, K. B., pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l. 155).

9. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodoma: V. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nuo 2021 m. spalio 12 d. jam neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis. Socialinė darbuotoja išvadoje nurodė, kad pokalbio su V. D. užmegzti nepavyko, po patirto insulto asmuo geba pasakyti tik savo vardą ir pavardę, į kitus užduotus klausimus neatsakė. Pažymi, kad asmuo nesiorientuoja laike ir aplinkoje, ne visada atpažįsta jį aplankyti atvykusių artimųjų. N. D. pareiškime taip pat nurodė, kad V. D. po patirto insulto tapo neįgalus ir visiškai priklausomas nuo aplinkinių priežiūros: reikia pilnai pasirūpinti jo asmens higiena, keisti sauskelnes, maitinti, savarankiškai asmuo negeba atsisėsti/apsiversti lovoje. Dėl sunkios negalios nebegali užsiimti jokia produktyvia veikla. Išvadoje pabrėžiama, kad dėl sveikatos būklės V. D. negali įvertinti aplinkybių bei numatyti pasekmių dėl tam tikrų savo galimų sprendimų priėmimo, atlikti veiksmų savo sprendimams priimti ir juos įgyvendinti. Dėl V. D. nustatyto visiško nesavarankiškumo lygio, įvertinto socialinės globos poreikio, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu, nuo 2021 m. gruodžio 12 d. yra teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad dėl garbingo amžiaus, sveikatos būklės, nustatytų specialiųjų poreikių lygio, V. D. negali gyventi savarankiškai, pats savimi pasirūpinti, įgyvendinti savo teisių, atlikti pareigų, tačiau pasilieka teisę susipažinus su teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis proceso metu pasisakyti dėl neveiksnumo sričių, kuriose V. D. galėtų būti pripažintas neveiksniu (ribotai veiksniu). Pateiktame pareiškime nurodoma, kad V. D. turi nekilnojamojo turto, tačiau dėl nesavarankiškumo negali rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiu turimu nekilnojamu turtu, taip pat negali valdyti įvairių piniginių lėšų. Pripažinus asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, būtinas globėjo ir turto administratoriaus paskyrimas. N. D. pateiktame pareiškime išreiškė savo norą tapti sutuoktinio V. D. globėja ir jo turto administratore. Teismui yra pateiktas išrašas iš asmens medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, kad N. D. sveikata, leidžia globoti kitą asmenį. (duomenys neskelbtini) teigimu N. D. lanko sutuoktinį globos įstaigoje, rūpinasi jo poreikiais bei interesais, yra tinkama kandidatė vykdyti globėjos/rūpintojos pareigas. Pripažinus V. D. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl N. D. tinkamumo vykdyti globėjos/rūpintojos ir turto administratoriaus pareigas prieštaravimų neturi (el. b. l. 94-95).

10. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pagarsino byloje pateiktą išvadą. Prašė tenkinti pateiktą pareiškimą.

11. Byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė V. D. psichinei būsenai ištirti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad V. D. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad V. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

12. Kartu su pareiškimu pareiškėja teismui pateikė 2022 m. gegužės 19 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaivos Tatarūnės išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 6. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad V. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse ir neturtinių santykių srityse (el. b. l. 28-34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

13. Byloje sprendžiami asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir turto administravimo klausimai.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu tam tikrose srityse

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalyje pateikta fizinio asmens civilinio veiksnumo samprata, pagal kurią civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, V. D. serga lėtiniu progresuojantčiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). V. D. nevaikšto, pats savęs apsitarnauti negali, ne visada atpažįsta artimuosius, nežino, kur tuo metu jis yra, nevertina savo būklės. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad V. D. būklė atitinka medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat galima nustatyti, kad V. D. dėl šio sprendimo 16 punkte nurodytų psichikos susirgimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad V. D. klinikiniame vaizde vyrauja sulėtėjęs, neproduktyvus mąstymas, ryškiai sutrikusios kognityvinės funkcijos (MMSE - 7 balai), emocinis skurdumas, blėsumas, psichomotorinis sulėtėjimas, pasyvumas, visiškas kritikos nebuvimas savo psichikos sveikatos atžvilgiu. V. D. yra dezorientuotas vietoje ir laike, jo orientacija savyje taip pat sutrikusi. Jis negeba disponuoti pinigais, sumokėti komunalinių mokesčių, sudarinėti sandorių, taip pat negeba savarankiškai pasirūpinti savo sveikata, mityba, higiena bei buitimi. Jo produktyvios, tikslingos veiklos vykdymas ryškiai sutrikęs. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad V. D. būklė atitinka ir juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

18. Atsižvelgiant į šio sprendimo 16-17 punktuose išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, socialinio darbuotojo išvadą, medicinos dokumentus), darytina išvada, kad V. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

19. Tiek teismo psichiatrijos ekspertizės akte, tiek išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad V. D. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo posėdžio metu pareiškėja N. D. nurodė, kad V. D. negali visiškai savimi pasirūpinti, nesiorientuoja aplinkoje, sunkiai atpažįsta šeimos narius. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, V. D. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

20. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms (socialinio darbuotojo išvadai, ekspertizės akto išvadai, taip pat atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus) V. D. pripažintinas neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė); kitos sritys – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

21. CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

22. Pareiškėja prašo ją paskirti V. D. globėja (rūpintoja) bei turto administratore. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad sutinka būti paskirtai V. D. globėja. Byloje esančiame 2022 m. balandžio 27 d. medicinos pažymėjime Nr. 72 nurodyta, kad N. D. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą asmenį (el. b. l. 39). Pagal bylos duomenis pareiškėja N. D. nėra teista bei nėra bausta administracine tvarka. N. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad rūpinasi V. D., lanko jį, kur reikia, ten nuveža. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad N. D. pagal savo užimtumą, moralines savybes turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, V. D. nustatytina globa srityse, kuriose V. D. pripažintinas neveiksniu ir jo globėja skirtina N. D..

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo

23. CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

24. Iš byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad V. D. su sutuoktine N. D. turi turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, be to, V. D. gauna senatvės pensiją ir kitas išmokas. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas turto administravimas.

25. V. D. atstovė, teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad N. D. būtų paskirta V. D. turto administratore. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad šeimos nariai nėra išreiškę jokių pretenzijų dėl galimo V. D. turto administravimo. Atsižvelgiant į nurodytą, N. D. skirtina V. D. turto administratore.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26. Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

27. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, N. D. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 6) pilietinių teisių srityje – balsavimo teisė; 7) kitos asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Nustatyti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nurodytose srityse ir globėja paskirti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui administravimą ir turto administratore paskirti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti N. D. globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas:

a) globėjas yra savo globotinių (neveiksnių asmenų tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.