- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-6603-289/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00922-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. B. atstovė advokatė Donata Motiejūnė kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) „Laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pavadavusiam asmeniui“ ir perduoti skundą iš naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui.
Pareiškėjo atstovės pateiktame skunde nurodoma, jog pareiškėjas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyriui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2022-03-07 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimą „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę paskirtį pagal pareiškėjo 2022-02-07 Prašymą. Skundas buvo išsiųstas elektroniniu paštu. 2022-05-19, nesulaukęs jokio atsakymo iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus, elektroniniu paštu vėlgi pasiteiravo, kokia situacija dėl skundo, nes negavo atsakymo (elektroninio laiško kopija pridedama). Kitą dieną, t.y., 2022-05-20, gavo atsakymą, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu buvo nuspręsta laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Prie atsakymo taip pat buvo pridėti priedai: Sprendimas laikyti skundą nepaduotu, lydraštis bei registruotos siuntos duomenys. Kaip matyti iš pateiktų priedų, siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteikta buvo tik 2022-05-26 (pašto duomenys pagal nuorodą: (duomenys neskelbtini), jokių duomenų apie tai, kad prieš tai pareiškėjui buvo siųsti kokie nors dokumentai, įpareigojantys pašalinti skundo trūkumus, nėra ir nebuvo pateikta. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog skundo priėmimo metu nustatyti skundo trūkumai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3, 4 dalimis 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. P3-20 (AG3-35/28-2022) „Pašalinti skundo trūkumus“ pareiškėjui A. B. nustatytas 14 dienų terminas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos pateikti komisijai patikslintą skundą pagal nurodytus reikalavimus. Pareiškėjas patikslinto skundo iki 2022 m. gegužės 3 d. nepateikė. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad joks minimas Sprendimas Nr. P3-20 (AG3-3 5/28-2022), pagal kurį pareiškėjas turėtų pašalinti pateikto skundo trūkumus, pareiškėjui nei anksčiau, nei iki pat šiol, nėra įteiktas, todėl nėra aišku, nuo kurios dienos buvo ir galėjo būti skaičiuojamas 14 dienų terminas bei kodėl jis laikytinas praleistu. Pareiškėjo duomenys (elektroninio pašto adresas) taip pat buvo žinomi, nes būtent juo ir buvo pateiktas skundas, tačiau elektroniniu paštu taip pat nebuvo susisiekta. Pažymėtina, kad aš iki šios dienos pareiškėjas nebūtų žinojęs apie priimtus sprendimus, jei pats savo iniciatyva nebūtų pateikęs užklausos ir gavęs atsakymo, jog pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o būtent tai, kad 2022-04-06 Sprendimas Nr. P3-20 (AG3-35/28-2022) „Pašalinti skundo trūkumus“ pareiškėjui nebuvo įteiktas, todėl pareiškėjas negalėjo įvykdyti įpareigojimo, ko pasėkoje pareiškėjos skundas buvo pripažintas nepaduotu, yra pagrindas naikinti 2022-05-03 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos teismo sprendimą Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022).
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų. Pareiškėjas prašo „panaikinti 2022-05-03 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos sprendimą „Laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui“ Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) ir perduoti skundą ir naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui“. Šiaulių rajono savivaldybės administracija teikdama atsiliepimą savo kompetencijų ribose pažymi, kad iš skundo turinio ir prašymo akivaizdžiai matyti, kad skundžiamas ne Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimas Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir skundas grąžintas pareiškėjui. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ginče nėra atsakovas, kurio sprendimas yra skundžiamas ir kuris sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, prašo patikslinti atsakovą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi, administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta skundas yra nepagrįstas, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) „Laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pavadavusiam asmeniui“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Kreipdamasis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau -ir LAGK) teritorinį padalinį pareiškėjas pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
LAGK ir jos teritoriniai padaliniai yra viena iš administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančių institucijų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 27 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi, pagal pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) „Laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pavadavusiam asmeniui“, atsakove išlieka Šiaulių rajono savivaldybės administracija. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-102-602/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su 2022-04-05 skundu atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai prašydamas panaikinti 2022-03-07 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimą „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo” ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę paskirtį pagal pareiškėjo 2022-02-07 prašymą.
Komisijos narys G. J. 2022-04-06 sprendimu dėl skundo trūkumų Nr. P3-AG3-35/28-2022 nustatė pareiškėjui skundo trūkumus ir 14 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos 2022-04-06 sprendime nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Komisijos nario 2022 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) nurodoma, kad pareiškėjas patikslinto skundo iki 2022 m. gegužės 3 d. nepateikė ir nuspręsta laikyti A. B. skundą nepaduotu ir grąžinti skundą pareiškėjui.
Byloje nekeliamas ginčas, kad Komisijos nario 2022-04-06 sprendimas dėl skundo trūkumų Nr. P3-AG3-35/28-2022 pareiškėjui nebuvo įteiktas. Taip pat teismui pateikta elektroninio laiško kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 19 d. teiravosi Komisijos, kokia yra esama situacija dėl skundo, nurodoma, kad jokio atsakymo pareiškėjas nėra gavęs.
ABTĮ 26 straipsnio 2 dalis numato, jog, paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus reikalavimus. Ta pati nuostata įtvirtinta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kreipiantis į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, skundo turiniui ir formai nustatomi iš esmės tie patys, kaip ir kreipiantis į teismą, reikalavimai.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Įstatymo 6 straipsnis numato, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, jog administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per šioje dalyje nurodytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, laikoma, kad skundas (prašymas) paduotas pirminio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per šioje dalyje nurodytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys sprendimu grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.
ABTĮ 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-261-602/2017 nurodoma, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas tiek popierine forma, tiek elektroninių ryšių priemonėmis paduodamų skundų turinio reikalavimus ir reikalaudamas pareiškime nurodyti elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresus (jeigu pareiškėjas turi), kartu nustato ir teismo pareigą siųsti procesinius dokumentus minėtais elektroninių ryšių priemonių adresais. Nors minėta teismo pareiga – siųsti pareiškėjui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonių skunde nurodytais adresais, kai ABTĮ nėra įsakmiai nurodytas šis dokumentų įteikimo būdas (kaip, pvz., privalomas dokumentų siuntimas ABTĮ 74 str. 7 d. nustatytiems subjektams), ir nėra aiškiai įtvirtinta konkrečiose taisyklėse dėl procesinių dokumentų įteikimo, tačiau, teismui nustačius, kad kitais būdais negalima įteikti procesinių dokumentų, ir pareiškėjui nurodžius savo elektroninio pašto adresą, dokumentai turėtų būti siunčiami ir minėtomis elektroninių ryšių priemonėmis, kitaip teismas tinkamai neįvykdys savo pareigos įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui, kuris negalės įgyvendinti savo procesinių teisių ir pareigų.“
Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos nuostatos aktualios ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, kurią pareiškėjas pasirinko ginčui spręsti pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisijos nario 2022-04-06 sprendimas dėl skundo trūkumų Nr. P3-AG3-35/28-2022 pareiškėjui buvo siunčiamas vieną kartą pareiškėjo skunde nurodytu adresu, siunčiamas sprendimas grįžo neįteiktas. Komisijai buvo žinomas pareiškėjo naudojamas elektroninio pašto adresas (2022 m. balandžio 5 d. pareiškėjas pateikė skundą elektroniniu laišku), tačiau Komisija, net žinodama, jog pareiškėjui sprendimo dėl skundo trūkumų nurodytu gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko, minėto sprendimo dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjui elektroniniu paštu neišsiuntė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Komisijos procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu aptartų proceso teisės normų reikalavimų. Pareiškėjui pakartotinai neišsiuntus sprendimo dėl trūkumų pašalinimo elektroniniu paštu negalima konstatuoti, kad pareiškėjas nepašalino Komisijos nustatytų trūkumų, todėl Komisija nepagrįstai šioje byloje skundžiamu 2022 m. gegužės 3 d. Sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Komisijos nario 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) „Laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pavadavusiam asmeniui“ laikytinas neteisėtu, todėl skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) „Laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pavadavusiam asmeniui“ ir perduoti skundą iš naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-35/24-2022) „Laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pavadavusiam asmeniui“ ir perduoti skundą iš naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.