Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-508-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
2S-508-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05244-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
UAB ,,Furita“
Kategorijos
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-508-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05244-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 121.6; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6387-841/2014, iškeltoje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui UAB ,,Furita“ dėl neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Furita“ 13.519,00 Lt įsiskolinimą, 3.521,86 Lt komandiruotėje patirtų išlaidų, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kurį atsakovas vengė atsiskaityti ir bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2013m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Ieškovas 2013-01-27 pateikė teismui apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr.2-6387-841-2013 dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013m. spalio 24 d. sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Ieškovas 2014-02-19 pateikė patikslintą apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakyta priimti dėl termino praleidimo ir trūkumų neištaisymo. 2014 m. kovo 20 d. M. Š. padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi nusprendė ieškovo M. Š. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovui.

Teismas nurodė, kad atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino ir praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti įstatymo nustatytą ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nes prašymas galėjo būti paduotas iki 2013-12-24. Apie tai, kad išvyko į komandiruotę nuo 2013-12-05 iki 2014-01-21, įrodymų nepateikė, ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimų, nepatikslino apeliacinio skundo reikalavimo, šie trūkumai ir termino praleidimas lėmė teismo atsisakymą priimti apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu apeliantas M. Š. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti jo apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas atmestinai vertino apeliacinį skundą, neatsižvelgė į objektyvias apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Furita“ nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad ieškovas nepateikė termino praleidimą įrodančių duomenų. Ieškovas nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. turėjo 9 dienas apeliaciniam skundui paduoti tarp jo komandiruočių, kurios nėra įrodytos, arba galėjo vesti bylą per atstovą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo apskundimo terminas suėjo 2013-11-24. Šiaulių apylinkės teismo posėdyje 2013-10-08 ieškovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimo nuorašas ieškovui išsiųstas 2013-10-25 ir 2013-11-26 neregistruotu paštu, be įteikimo. Apeliantas 2014-01-23 pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Šiaulių apylinkės teismui 2014 m. sausio 28 d. nutartimi nustačius terminą trūkumams pašalinti, 2014-02-19 apeliantas pateikė patikslintą apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014m. sausio 21 d. buvo komandiruotėje. Taip pat nurodė, kad nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2013m. lapkričio 26 d. Pravieniškių pataisos namuose atlikinėjo arešto bausmę. Prie apeliacinio skundo pridėjo Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos 3-oje valdybos 2013-11-26 pažymėjimą apie paleidimą, kuriame matyti, kad M. Š. atlikinėjo 40 parų arešto bausmę nuo 2013-10-17 iki 2013-11-26. Apeliantas skunde pažymėjo, kad neturėjo galimybių surašyti apeliacinį skundą, nes dirbo, buvo komandiruotėje, atlikinėjo arešto bausmę.

CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis). CPK 307 straipsnio 1 dalį numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (CPK 301, 305 straipsniai), iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusių asmenų apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant aplinkybių, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, svarbą (CPK 307 straipsnio 2 dalis), turi būti vertinama, ar apeliacinio skundo padavimo procedūros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

Procesinis terminas gali būti atstatytas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Galiojantys procesiniai įstatymai užtikrina šalims realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Vertinant, atnaujinti ar neatnaujinti šį praleistą terminą, reikšminga yra jo praleidimo priežasčių svarba. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2003).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuluota procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisės į apeliaciją įgyvendinimą, aiškinimo taisyklė, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis), (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, Nr. 3K-3-40/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo ( Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Apibendrinant, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimas įsiteisėjo 2013-11-25. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė CPK 307 str. 3 d. nurodytą prašymo padavimo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo maksimalų 3 mėnesių terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos ir sueina 2014-01-24. Apeliantas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2014-01-23 ir maksimalaus termino nepraleido.

Apeliantas nurodo, kad priėmus teismo sprendimą jis nuo 2013-10-17 iki 2013-11-26 atlikinėjo 40 parų arešto bausmę ir nuo 2013-12-05 iki 2014-01-21 buvo išvykęs į komandiruotę. Pirmosios instancijos teismui komandiruotę įrodančių dokumentų apeliantas nepateikė, tačiau pridėjo siųsto darbdaviui elektroninio laiško kopiją. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes dėl apelianto negalėjimo tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis per teismo sprendimo apskundimo laikotarpį, kuomet atlikinėjo bausmę. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad apeliantas kreipėsi dėl įrodymų gavimo, o vien formalus jų nepateikimo vertinimas yra nesuderinamas su teismų praktika ir nėra proporcingas teisės į apeliaciją įgyvendinimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį panaikina kaip nepagrįstą, išsprendžia klausimą iš esmės ir apeliantui M. Š. atnaujina terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti, išspęsti klausimą iš esmės ir apeliantui M. Š. atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo. Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rasa Bartašienė