Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. spalio 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ techniku–elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 23.07 val. (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. rugpjūčio 16 d. 23.25 val. jam alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,64 promilių neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d., kažkur po 23 val., išgėrė butelį vyno ir užsimanė cigarečių. Nors galėjo nueiti 200 metrų, kažkodėl sugalvojo iki degalinės važiuoti automobiliu. Išvažiavo, nusipirko cigarečių ir išvažiavus (duomenys neskelbtini) gatve, toje vietoje stovėjo policija ir jį sustabdė. Jis klausė policininkų nurodymų. Sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu, savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, pyksta ant savęs. Alkoholį vartoja tik savaitgalį, nes darbe turi vairuoti. Automobilis „Renault“ nuosavybės teise priklauso jam. Jis gyvena vienas, sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) ir jie gerai sutaria, bendrauja. Jis sūnaus klauso, sūnus darys jam teigiamą įtaką ir sulaikys nuo tokių veiksmų darymo ateityje (b. l. 102).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas T. Š. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn bei parodė, kad A. Š. yra jo tėvas. Kadangi tai yra gėdingas dalykas, iš pradžių tėvas apie šį įvykį nieko nesakė, bet paskui jam viską papasakojo per praeitą posėdį. Tėčio vairavimą neblaiviam vertina neigiamai. Tėtis dėl šios situacijos pasikeitė ir matosi, kad jis dėl to gailisi. Jis gali daryti didelę įtaką savo tėvui, kadangi jie yra tėvas ir sūnus, todėl socialinis ryšys yra daug svarbesnis nei draugų ar pažįstamų. Jie gyvena netoli vienas kito, susirašo ir susiskambina, susitinka kas savaitgalį ar kas porą dienų, todėl jis gali daryti socialinę įtaką ir tėvas jo klausys. Kiek žino, tėvas nėra priklausomas nuo alkoholio. Jeigu reikėtų, galėtų sumokėti užstatą (b. l. 124).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo skyriaus specialistės D. T. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę. Apie 23.07 val. (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkoholio matuokliu „Drager 5000“, parodė teigiamą rezultatą. Paklausus vairuotojo kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholio, vairuotojas labai nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlius pasitikrinti alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu, 23.09 val. jam nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, 23.25 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Transporto priemonę vairavo A. Š.. Vairuotojas paaiškino, kad prieš 30 minučių vartojo vyno, pasibaigė cigaretės, todėl reikėjo važiuoti jų nusipirkti. Dėl pažeidimo gailisi (b. l. 15).

Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnų kūno kameros įrašas iš įvykio vietos. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad pareigūnai vykdo policijos priemonę ir stabdo automobilius tikslu patikrinti vairuotojų blaivumą. Girdisi, kaip pareigūnė kelis kartus kartoja rausvos spalvos automobiliui „stok“, tačiau vairuotojas ne iškart sureaguoja, o vėliau sustoja. Pareigūnė, priėjusi prie automobilio, paklausia, ar vairuotojas nevartojo alkoholio, tačiau ką asmuo atsako, nesigirdi. Vairuotojas pateikia vairuotojo pažymėjimą, pavažiuoja prie dešinio kelio krašto ir įjungęs rankinį stabdį išlipa iš automobilio. Dar kartą paklausus, ar asmuo vartojo alkoholio, atsako, kad gėrė. Pareigūnė sako, kad susikalbėti sunku. Vyriškis atsako, kad gėrė prieš gerą valandą. Pareigūnė ir vyras ateina prie tarnybinio automobilio, pirmu pūtimu nustatyta 2,71 promilės. Paklausus vyriškio kodėl vairuoja neblaivus, atsako, kad rūkyt norėjo ir nuvažiavo nusipirkt, kad ką tik pavartojo ir yra „pilna burna dar alkoholio“. Vyriškis nurodė, kad išgėrė ką tik vieną butelį vyno. Palaukus 15 minučių, asmeniui tikrinamas blaivumas antrą kartą ir alkoholio kiekio matuoklis parodo 2,64 promiles. Pareigūnė supildo alkoholio kiekio matuoklio knygelę, vyriškis kalbasi su pareigūnais, neneigia vartojęs alkoholio. Supildomi visi procesiniai dokumentai. Vyriškis susirenka asmeninius daiktus iš automobilio, jam paaiškinami tolimesni procesiniai veiksmai ir jų atlikimas (b. l. 34–39).

Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d., 23.09 val. A. Š. nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, 23.25 val. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 49–53).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Renault“, gamybos periodas 2017–2019 m., pasirinkti metai – 2018, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 8 776,9 Eur, su PVM yra 11 110 Eur (b. l. 46).

Iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. automobilio registracijos išrašo nustatyta, kad automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. Š. vardu (b. l. 47).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. Š. parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, kitų objektų apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Š. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 23.07 val. (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. rugpjūčio 16 d. 23.25 val. jam alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,64 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali, ir teigė, kad prieš trisdešimt minučių vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis A. Š. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį T. Š. atsakomybėn (b. l. 114–115). Kaltinamasis A. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 117), baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos įvykdytos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 118–119), dirba (b. l. 82–83), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 79, 81), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 116), padarytas nesunkus nusikaltimas, žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

T. Š. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 110). T. Š. neteistas (b. l. 112), 2015 m. liepos 29 d. baustas administracine tvarka pagal ANK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 141), dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 113), akivaizdu, kad jis yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes juos sieja geri tarpusavio santykiai, stiprus emocinis ryšys, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad T. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, į tai, kad laiduotojas dirba ir gauna pastovias mėnesines pajamas, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo T. Š. atsakomybėn su 700 eurų užstatu 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,64 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors A. Š. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą sunkų neblaivumo laipsnį, jį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo praėjus vos trisdešimt minučių po alkoholio vartojimo ir nesant tam būtinybės, vairavo mieste, tamsiu paros metu ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad A. Š. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–45), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. B. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Š. turtui – automobiliui „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–52), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65–68, 69–72), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą su 700 (septynių šimtų) eurų užstatu ir perduoti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Š. ir laiduotojui T. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti A. Š. vardu registruotą transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. B. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Š. turtui – automobiliui „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.