Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo M. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 1 500 Lt bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 11 d. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 11 d. 4.25 val. Mokyklos–Verpėjų g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės), ir vairavo transporto priemonę, kuriai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros taisyklių nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais M. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad M. A. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, byloje nėra reikšminga. M. A. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Institucijos nuomone, teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių M. A. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuotatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švlenesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes M. A. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. A. nubaustas už pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, pasak apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad M. A. kaltę pripažino ir dėl padarytų pažeidimų labai gailisi, o teisė vairuoti automobilį jam reikalinga dėl darbo, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjui už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo netaikė pažeidėjui vienos iš ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Nagrinėjamu atveju M. A. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz,. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Apylinkės teismas M. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą – 1 500 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,49 promilės, kuris nežymiai teviršijo teisės normos numatytą minimumą, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. A. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat atsižvelgė į tai, kad M. A. vykdo individualią veiklą – vežioja prekes ir vairuotojo pažymėjimo netekimas sužlugdytų jo verslą, taip pat įstumtų į sunkią padėtį jo šeimą, į tai, kad sutuoktinė šiuo metu augina dvejų metų dukrytę ir nedirba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobaudą – maksimalaus dydžio – 1 500 Lt – baudą ir netaikė vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismo nuomone, šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį ir mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju M. A. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. M. A. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą bei savo paaiškinime nurodė, kad vakarykščiai išgėrė vyno, anksti ryte (apie 04.25 val.) nesijautė neblaivus, todėl vairavo automobilį, nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,49 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,02 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,47 promilės), kuris nežymiai teviršija minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą girtumo ribą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. M. A. vairavimo stažas didelis, tokio pobūdžio teisės pažeidimą jis padarė pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. M. A. vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, pažeidėjo žmona nedirba, turi dekretines atostogas ir augina mažametį vaiką, M. A. darbe reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, o dėl šios specialiosios teisės atėmimo jis gali prarasti savo darbą, o kartu ir pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad yra pagrindas pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad M. A. anksčiau buvo baustas administracine tvarka (b. l. 6–13), tačiau už kitos rūšies KET pažeidimus bei kitus administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti M. A. vienos iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nėra teisingas. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo M. A. asmenybę bei kitas paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus – šešiems mėnesiams, bes būtent tokia nuobauda, apygardos teismo vertinimu, būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą pakeisti ir M. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams, paliekant už šį pažeidimą jam paskirtą 1 500 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. A. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.