Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-1908-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2-1908-302/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00560-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Genra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1908-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00560-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1540-538/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija paskelbė atvirą viešąjį pirkimą „Kultūros paskirties pastato-kultūros namų, Lietuvininkų g. 6, Šilutėje rekonstravimas“, pirkimo Nr. 381806, (toliau – ir Pirkimas).

Šalies argumentai

2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2, kaip neatitinkančius Pirkimo objekto ir pažeidžiančius viešųjų pirkimų principus. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir sustabdė Pirkimo procedūras iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė tą pačią 2018 m. spalio 5 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad ieškinys ir jame keliami reikalavimai yra prima facie (liet. preliminariai) nepagristi, kadangi paremti tik subjektyvia ieškovės nuomone, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi perkančioji organizacija praras galimybę gauti Europos Sąjungos finansavimą pirmai statybos darbų grupei ir nebegalės įsigyti Pirkimo objekto. Šis atsiliepimas priimant minėtą 2018 m. spalio 5 d. nutartį nebuvo įvertintas, dėl ko teismas nusprendė dėl jo pasisakyti atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovė pateiktame ieškinyje suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, todėl jos ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.

6. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo egzistavimui pirmosios instancijos teismas nurodė, jog esant situacijai, kai ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų teisėtumą, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sąlygotų ieškovės interesų apgynimo negalimumą arba pažeistų teisių atkūrimo sudėtingumą. Pirkimo sąlygų teisėtumas aktualus visiems Pirkime dalyvaujantiems asmenims. Taigi, teismas sprendė, kad siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo bei užtikrinant, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šioje byloje prioritetas pagrįstai buvo suteiktas viešojo pirkimo teisėtumui užtikrinti, t. y. kad pirkimas nebūtų vykdomas ir laimėtojas nebūtų išrinktas pagal galimai neteisėtas Pirkimo sąlygas.

7. Teismas pažymėjo, jog finansavimo administravimo sutartis dėl Europos biudžetų paramos lėšų su atsakove buvo sudaryta dar 2016 m., tačiau Pirkimo sąlygas atsakovė parengė tik likus metams iki jos pabaigos. Taigi, pati atsakovė yra atsakinga už lėšų praradimo grėsmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Su ieškiniu ji nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti ieškinyje išdėstytus argumentus. Be to, juos paneigia aplinkybė, jog Pirkimo sąlygas iš anksto patikrino VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ir atsakovė, prieš skelbdama šias sąlygas, atsižvelgė į minėtos institucijos pastabas. Ieškovės ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra aiškūs ir suprantami, neegzistuoja pagrindas juos panaikinti.

8.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai suteikė prioritetą viešojo pirkimo teisėtumui, o ne operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui. Pirkimo objektu siekiama iš esmės pagerinti kultūros paslaugų teikimą Šilutės rajono savivaldybėje, kas neabejotinai laikytina viešuoju interesu.

8.3. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, projekto finansavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. kovo 14 d., o 2016 m. buvo tik parengta sutartis dėl investicijų plano. Per laiką nuo projekto finansavimo sutarties pasirašymo iki Pirkimo paskelbimo atsakovė atliko visą eilę svarbių veiksmų, be kurių Pirkimo paskelbimas nebūtų įmanomas.

8.4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2019 m. gruodžio 31 d., perkančioji organizacija, siekdama neprarasti projekto finansavimo sutartyje numatyto finansavimo pirmai statybos darbų grupei, privalo užtikrinti, jog Pirkimo sutartis būtų sudaryta ir įvykdyta ne vėliau kaip iki šios dienos.

8.5. Ieškovė gali ginti savo interesus ir kitais būdais, pavyzdžiui ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Genra“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

9.1. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė ieškovės ieškinį esant preliminariai pagrįstu. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas netiria ieškinyje pateiktų ieškovo argumentų pagrįstumo, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas.

9.2. Atsakovė pradėjo ruoštis Pirkimui dar prieš du metus, o 2018 m. kovo 14 d. pasirašiusi projekto finansavimo sutartį, Pirkimą paskelbė tik po pusmečio. Tokie atsakovės veiksmai lemia, jog net ir praradus finansavimą, tai būtų pripažįstama jos kalte.

Motyvuojamoji dalis

9.3. Atsakovei paskelbus neteisėtas Pirkimo sąlygas ieškovė negalėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kadangi negalėtų tinkamai pagrįsti savo patirtų nuostolių.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti viešųjų pirkimų byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Be to, viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).

10. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Atitinkamai, siekiant panaikinti teismo jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones reikia paneigti aukščiau paminėtų sąlygų egzistavimą.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos organizuojamo Pirkimo objektas – kultūros paskirties pastato-kultūros namų, esančių Lietuvininkų g. 6, Šilutėje, rekonstravimo darbus. (Pirkimo sąlygų 1.1 p., 2.1 p.). Pirkimas į dalis neskaidomas (Pirkimo sąlygų 2.2 p), tačiau numatytos atskiros statybos darbų grupės – Šilutės kultūros ir pramogų centro modernizavimas; Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato pritaikymas bendruomenės poreikiams; kultūros namų rekonstravimo projektas (Pirkimo sąlygų 2.6 p.). Pirkimas finansuojamas, be kita ko, ir Europos sąjungos lėšomis (Pirkimo sąlygų 2.11 p.).

12. Atskirajame skunde atsakovė ginčija preliminarų ieškinio pagrįstumą. Nurodo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai nėra paremti jokias, juos patvirtinančiais įrodymais, o nustatytos Pirkimo sąlygos yra aiškios ir suprantamos, jų pagrįstumą yra įvertinusi ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

13. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti, ieškovės vertinimu, jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškinys pagrįstai pripažintas preliminariai pagrįstu. Aplinkybės, kad Pirkimo sąlygas prieš Pirkimo paskelbimą įvertino VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ar kad, atsakovės vertinimu, jos yra pakankamai aiškios ir suprantamos, šioje bylos stadijoje nėra reikšmingos, nes tai yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Negana to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teismas jau yra išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkinęs. Ir nors sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau jis rodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį visgi laikė ne tik preliminariai bet ir iš esmės pagrįstu. Šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog atsakovės atskirojo skundo argumentai ieškinio preliminaraus pagrįstumo aspektu nėra pagrįsti.

14. Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, be kita ko turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis.

15. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad viešasis interesas Pirkimo objektu šiuo atveju yra svarbesnis, kadangi juo siekiama pagerinti kultūros paslaugų teikimą Šilutės rajono savivaldybėje. Be to, nepabaigusi viso projekto iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė prarastų Europos sąjungos finansavimą pirmajai jo daliai, kas užkirstų kelią ir visam likusiam projekto įgyvendinimui. Pažymi, kad 2016 m. buvo parengta sutartis dėl investicijų plano, o finansavimo sutartis buvo sudaryta tik 2018 m. kovo 14 d. iš karto po to atsakovė nedelsdama atiko ir kitus veiksmus, būtinus Pirkimo paskelbimui. Įvertinęs šiuos atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jie taip pat nėra pakankami priimt kitokį sprendimą nagrinėjamu klausimu.

16. Nors ir sutiktina su apeliante, kad minėtas Pirkimo objektas yra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso tenkinimu, neginčytina ir tai, kad šiuo atveju taip pat yra svarbus ir sąžiningas tiekėjų varžymasis. Vykdant Pirkimą, kuris bent iš dalies yra finansuojamas Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, yra ypatingai svarbus teisėtų Pirkimo sąlygų paskelbimas bei tinkamas Pirkimo procedūrų įvykdymas, leidžiantis skaidriai išrinkti tinkamą ir patikimą tiekėją, kadangi priešingu atveju aptariamos lėšos perkančiajai organizacijai nėra suteikiamos arba vėliau yra iš jos išieškomos. Be to, perkančioji organizacija nėr pateikusi teismui įrodymų, kad projekto pabaigos terminas, o taip pat ir finansavimo suteikimo terminas negalėtų būti pratęstas. Apeliantei pateikus tik dalį 2018 m. kovo 14 d. finansavimo sutarties nuostatų, teismas aukščiau minėta aplinkybe negali įsitikinti.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė