- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2-1540-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Genra“
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo Kriterijų T1 ir Kriterijų T2, kaip neatitinkančius Pirkimo objekto ir pažeidžiančius viešųjų pirkimų principus.
2. Nurodo, kad atsakovė 2018-09-06 paskelbė viešojo pirkimo atvirąjį konkursą „Kultūros paskirties pastato-kultūros namų, Lietuvininkų g. 6, Šilutėje rekonstravimas“, pirkimo Nr. 381806. Pirkimo sąlygų 12.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai. Pagal antro kriterijaus „Kokybė“ (T) subkriterijų T1 „Identifikuotų rizikų valdymo priemonės“ (toliau - Kriterijus T1) vertinamos „ tiekėjo siūlomos rangos sutarties rizikos valdymo priemonės“, o pagal subkriterijų T2 „Organizavimas ir komunikacija su projekto komanda“ (toliau - Kriterijus T2) vertinama „ tiekėjo resursų (darbuotojų / įrangos / darbų etapų) organizavimo aspektai“. Taip pat nurodo, kad minėtame Pirkimo sąlygų punkte taip pat nustatomos tvarkos, kuriomis vadovaujantis atsakovės ekspertas įvertins tiekėjų pateiktas rizikų valdymo priemones ir komunikacijos planus ir pagal tai skirs balus, kurie vėliau bus perskaičiuojami į ekonominio naudingumo balus ir pagal tai palyginami tiekėjai bei išrenkamas Pirkimo laimėtojas. Ieškovė susipažinusi su atsakovės Pirkimo dokumentuose nustatytais Kriterijais T1 ir T2 teigia, kad jų vertinimo tvarkos aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs, nes pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiūlymo ir konkurencingai bei lygiateisiškai dalyvauti rungiantis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovės nuomone, pagal Kriterijus T1 ir T2 atliekamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas bus subjektyvus ir neužtikrinantis vienų iš pagrindinių viešųjų pirkimų principų, tai yra, skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo, sąžiningumo, laikymosi, todėl ieškovė 2018-09-13 pateikė pretenziją atsakovei ir reikalavo patikslinti arba panaikinti Pirkimo sąlygų 12.3 p. nustatytų Kriterijus T1 ir T2 vertinimo tvarką. Atsakovė 2018-09-24 pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriuo netenkino pretenzijoje keliamų reikalavimų. Atsakovė atmesdama pretenziją nurodė, kad tiekėjai, kaip savo srities profesionalai, kriterijus supranta ir gali pateikti pasiūlymus. Ieškovė nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti pretenziją ir kreipėsi į teismą argumentuodama, kad Kriterijų T1 ir T2 reikalavimai ir vertinimo tvarka yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti.
4. Nurodo, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 12.3 p. aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodė, kokią informaciją tiekėjai turi pateikti, aprašydami atitiktį analizuojamiems ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijams, taip pat pateikė aiškius ir tikslius parametrus, kuriais remiantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai ir skiriami ekonominio naudingumo balai, t.y. kiekvienas subkriterijus turi balų vertinimo skalę (nuo 0 iki 5 balų), ji yra aiškiai aprašyta. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai kvestionuoja Kriterijaus T1 vertinimo parametrus, kadangi Pirkimo sąlygų 12.3 p. bei Pirkimo sąlygų paaiškinime detaliai aprašyta kaip tiekėjai turi kiekybiškai įvertinti rizikų tikimybę neprašė šiuo aspektu atlikti mokslinio darbo, o tik pateikti pačių tiekėjų požiūrį į rizikų svarbą. Pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovė, Kriterijaus T2 vertinimo parametrai yra aiškūs, tikslūs ir suprantami visiems tiekėjams, kurie yra laikytini savo srities profesionalais ir veikia atitinkamoje konkrečioje rinkoje.
5. Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovė atsiliepime prieštarauja pati sau, nes nurodo, kad rizikų tikimybės kiekybinė išraiška gali būti pateikta bet kokia forma ir bus tinkama, bet kartu nurodo, kad šiais duomenimis siekia įvertinti tiekėjo požiūrį į sutarties įvykdymo rizikas ir gebėjimą jas valdyti pati. Taip pat nurodo, kad atsakovė atsiliepimo 3.4.4 p. pripažino, kad Kriterijaus T2 vertinimo tvarka yra dviprasmiška, neaiški ir skirtingai interpretuojama tiekėjų ir atsakovės. Mano, kas atsakovė pačios nustatytą vertinimo tvarką interpretuoja daug plačiau nei tą gali padaryti tiekėjai susipažinę su Pirkimo sąlygose nustatytais vertinimo reikalavimais.
6. Atsakovė triplike nurodo, kad ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad Pirkimo sąlygų 12.3 p. įtvirtinti kriterijaus „Kokybė (T)“ subkriterijai negali būti naudojami vykdant rangos darbų pirkimus ar kad nurodyti subkriterijai nėra susiję su Pirkimo objektu. Teigia, kad Pirkimo sutarties projekte yra įtvirtinta tiksli ir aiški Pirkimo laimėtojo pareiga Pirkimo sutarties vykdymo metu laikytis pasiūlyme nurodytų ekonominio naudingumo kriterijų (sprendinių) bei atsakomybė už nurodytos pareigos nesilaikymą. Pažymi, kad Perkančioji organizacija, vadovaudamasi nuosekliai formuojama teismų praktika sutarties projekte įtvirtino tiek tiekėjų pareigą visą Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį laikytis pasiūlyme nurodytų ekonominio naudingumo sprendinių, tiek nurodytos pareigos laikymosi patikros tvarką, tiek ir atsakomybę už nurodytos pareigos nesilaikymą, todėl priešingi ieškovės dubliko teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
7. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau-Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Perkančioji organizacija nei Pirkimo dokumentuose, nei procesiniuose dokumentuose nenurodo ir nepagrindžia tokio reikalavimo nustatymo tikslingumo bei ryšio su Kriterijaus T1 vertinimo aprašyme vertinamais aspektais, bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėtų pagrįsti, kaip minėtas reikalavimas yra siejamas su Kriterijaus T1 vertinimo aprašyme nurodytais aspektais. Tarnyba pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar ginčijamas Kriterijaus T2 aprašymo aspektas yra aiškus ir tikslus yra reikalinga nustatyti, ar Perkančiosios organizacijos pateiktas minėto kriterijaus aspekto detalizavimas yra pakankamai detaliai ir tiksliai aprašytas ir yra vienodai suprantamas tiek Perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams. Taip pat Tarnyba pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu Perkančioji organizacija turėtų pagrįsti minėto reikalavimo nustatymo tikslingumą bei jo įtaką ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo išrinkimui, yra reikalinga įvertinti, ar tiekėjo „įžvalgų“ pasiūlyme nurodymas suteiks Perkančiajai organizacijai ekonominę naudą ir ar pats ginčijamas Kriterijaus T1 aprašymo aspekto vertinimas nėra pernelyg subjektyvus, kadangi lieka neaišku, kokie tiekėjų nurodomi sprendiniai lems didesnio balo skyrimą. Tarnybos manymu, Perkančiosios organizacijos nustatyta balų skyrimo tvarka yra nepakankamai aiški ir gali lemti, kad vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Ieškinys tenkintinas.
8. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2018-09-06 buvo paskelbtas Perkančiosios organizacijos (atsakovės) skelbimas apie vykdomą Pirkimą. Pirkimas buvo vykdomas pagal paskelbtas sąlygas. Perkančioji organizacija Pirkimo vykdymo metu taip pat pateikė Pirkimo sąlygų paaiškinimus. 2018-09-14 Tiekėjas (ieškovė) pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją „Dėl neaiškių ekonominio naudingumo kriterijų“, kuria prašė patikslinti arba panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Kokybė (T)“ subkriterijų „Identifikuotų rizikų valdymo priemonės“ (T1) ir „Organizavimas ir komunikacija su projekto komanda“ (T2) vertinimo aprašymus kaip neaiškius ir pažeidžiančius viešųjų pirkimų skaidrumo principą bei neužtikrinančius realios tiekėjų konkurencijos. 2018-09-24 Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi Tiekėjo Pretenziją, priėmė sprendimą netenkinti Tiekėjo pateiktos Pretenzijos.
9. Ieškovė kreipėsi į teismą argumentuodama, kad atsakovės paskelbto Pirkimo dokumentuose nustatytų Kriterijų T1 ir T2 vertinimo tvarkos aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs, nes pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiūlymo ir konkurencingai bei lygiateisiškai dalyvauti rungiantis dėl Pirkimo sutarties sudarymo.
10. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutinka, teigia, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 12.3 p. aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodė, kokią konkrečiai informaciją tiekėjai turi pateikti, aprašydami atitiktį analizuojamiems ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijams, taip pat pateikė aiškius ir tikslius parametrus, kuriais remiantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai ir skiriami ekonominio naudingumo balai.
11. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.
12. VPĮ 35 straipsnis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, parengtus vadovaujantis VPĮ nuostatomis, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, taip pat paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
13. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika). Viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (šiame kontekste plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
14. Ieškovė nurodo, kad pagal Kriterijų T1 „Identifikuotų rizikų valdymo priemonės“ vertinama „tiekėjo siūlomos rangos sutarties rizikos valdymo priemonės“ ir reikalaujama, kad tiekėjas paaiškintų ir pagristų, kaip ir kodėl rizika gali daryti konkretų poveikį Pirkimo sutarties vykdymui: darbų atlikimo laikui, papildomos išlaidos mechanizmams, darbo jėgai ar medžiagoms, Pirkimo objekto reikalavimams kokybine ir kiekybine prasme; Tiekėjas turėtų pagrįsti savo išvadas kaip buvo nustatytas rizikų pasireiškimo poveikis, tai yra, nurodyti šaltinius, kuo remiantis buvo nustatytas rizikų pasireiškimo poveikis; Tiekėjas turėtų pateikti ir paaiškinti kiekvienos rizikos poveikio apimties kriterijus, sugrupuoti šias rizikas pagal apimties nustatymo kriterijus, prioritetizuoti rizikas pagal jų pasireiškimo tikimybę, laipsnius; Tiekėjas turėtų pagrįsti savo išvadas, kaip buvo nustatyta rizikos pasireiškimo tikimybė, tai yra, nurodyti šaltinius, kuo remiantis buvo nustatyta rizikų pasireiškimo tikimybė, pirkimo sąlygų priede nurodytų Perkančiosios organizacijos identifikuotų rizikų minimizavimo priemones; Tiekėjas turėtų paaiškinti, kaip jis planuoja ir siekia valdyti galinčias pasireikšti rizikas, kokius konkrečius ir individualizuotus finansinius, draudimo, techninius, komunikacinius, organizacinius, vidinius ir išorinius ar kitokio pobūdžio instrumentus naudos rizikų pasireiškimo grėsmių suvaldymui ir rizikų pasireiškimo prevencijai; Tiekėjas turėtų paaiškinti, savo veikloje naudojamas standartines rizikų valdymo priemones, rizikų valdymo procesus ir metodikas; Tiekėjas turėtų paaiškinti, ar įgyvendinant Pirkimo sutartį naudosis standartiniais rizikų valdymo planais, ar individualiais rizikų valdymo planais, parengtais konkrečiam Pirkimo objekto įgyvendinimui; Tiekėjas turėtų atskleisti, kaip ir kokius konkrečius praktinius valdymo įrankius taikys Pirkimo sąlygų 7 priede nurodytų Perkančiosios organizacijos identifikuotų rizikų suvaldymui, koks bus šių įrankių santykis su Perkančiąja organizacija ir jos suformuota komanda Pirkimo sutarties vykdymui ir jos vykdymo priežiūrai, kaip tiekėjas kontroliuos rizikų valdymo priemonių įgyvendinimą.
15. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike neteikė paaiškinimų, kaip tiekėjas turi išreikšti kiekybišką rizikos identifikaciją arba kaip rizikos identifikacija turi būti pamatuojama ir kuo ji matuojama, tik nurodo, jog aplinkybė, kad tiekėjai, siekdami gauti kuo didesnį ekonominio naudingumo vertinimo balą, aprašyme turi nurodyti ir kiekybiškai išreikštą ir / ar pamatuojamą rizikų poveikį, nereiškia, kad Perkančioji organizacija įgyja diskrecijos teisę skirtingų tiekėjų pateiktus Kriterijaus T1 aprašymus įvertinti skirtingais balais (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad Kriterijaus T1 vertinimo tvarkoje naudojamas sakinys „identifikuotų rizikų poveikio ir tikimybės vertinimas ir jis yra kiekybiškai išreikštas ir/ar pamatuojamas“ suteikia visišką diskrecijos teisę vertintojui net ir analogiškus skirtingų tiekėjų pateiktus Kriterijaus T1 aprašymus įvertinti skirtingais balais vien dėl to, kad vieno tiekėjo aprašyme vertintojo manymu bus kiekybiškai ir pamatuojamai identifikuotas rizikų poveikis ir tikimybė, o kito tiekėjo analogiškame aprašyme - ne, nors abu aprašymai ir bus visiškai identiški, tik pateikti skirtingų tiekėjų.
17. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja iš tiekėjų „prioritetizuoti rizikas pagal jų pasireiškimo tikimybę, laipsnius“, nors neaišku, kokiu tikslu tiekėjai turi atlikti mokslinį darbą prioretizuoti galinčias kilti rizikas, jei pati perkančioji organizacija iš esmės tai padarė Pirkimo sąlygų 7 priede, o vertinimo tvarkoje to net nevertina ir už tai balų neskiria.
18. Atsakovė teigia, kad tiekėjai turi pateikti savo paties vertinimą / požiūrį dėl rizikų svarbos, o ne atlikti mokslinį darbą.
19. Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad ginčijamas Kriterijaus T1 aprašyme nurodomas reikalavimas pateikti kiekybiškai išreikštą ir/ar pamatuojamą identifikuotų rizikų poveikio ir tikimybės vertinimą galėtų būti vertinamas kaip abstraktus, o Perkančiosios organizacijos procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai kelia abejonių dėl minėto ginčijamo parametro nustatymo tikslingumo. Taip pat pažymėjo, kad nors Perkančioji organizacija 12.3 punkte pateikė ne tik pačių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymo tvarką, bet ir nurodė, kokią informaciją tiekėjas turi pateikti siekdamas pagrįsti atitikimą kiekvienam ekonominio naudingumo kriterijui, tačiau Perkančioji organizacija nedetalizavo, kaip tiekėjai turėtų kiekybiškai ar pamatuojamai išreikšti identifikuotų rizikų poveikio ir tikimybės vertinimą.
20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad Perkančioji organizacija nedetalizavo, kaip tiekėjai turėtų kiekybiškai ar pamatuojamai išreikšti identifikuotų rizikų poveikio ir tikimybės vertinimą, teismo vertinimu, ginčijamas Kriterijaus T1 aprašyme nurodomas reikalavimas pateikti kiekybiškai išreikštą ir/ar pamatuojamą identifikuotų rizikų poveikio ir tikimybės vertinimą suteikia atsakovei neribotą diskreciją vertinimo metu įvertinti skirtingai net ir analogiškus skirtingų tiekėjų pasiūlymus, taigi dviprasmiškai ir neaiškiai suformuluotas ekonominio naudingumo kriterijaus T1 turinys sudaro prielaidas, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas bei jiems skiriamų balų skaičius bei bendras ekonominio naudingumo vertinimas gali būti vykdomas netinkamai, pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus.
21. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodo, kad Kriterijaus T2 vertinimo tvarka ir reikalavimai, kaip ir Kriterijaus T1 atveju, yra neaiškūs, pertekliniai ir sudarantys absoliučią diskreciją atsakovei parinkti jai priimtiniausią rangovą, o ne ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją. Ieškovė argumentuoja, kad pagal pateiktą Kriterijaus T2 aprašymą nėra aišku, kuo turi pasireikšti „darbų sąsajumas“ ir kaip jis turi būti „pademonstruotas“ tiekėjo pasiūlyme, kad tiekėjas galėtų gauti maksimalų įvertinimą. Iš pateiktų reikalavimų ir vertinimo tvarkos nėra aišku, ką atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, laikys „techniniame projekte nedetalizuotais su objektu nesusijusiais darbo organizavimo aspektais“, kadangi vieno tiekėjo atveju toks pats darbo organizavimo aspektas gali būti laikomas susijusiu su objektu, o kito tiekėjo atveju ne. Taip pat nurodo, kad nėra aišku, ką reiškia sąvoka „išskirtas perkančiosios organizacijos projekto komandos reikalingas laikas valdymui“, nėra aišku, kas bus laikoma darbais susijusiais su Pirkimo objektu bet nenurodytas techniniame projekte, o kas ne.
22. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutinka, teigia, kad Pirkimo sąlygų 12.3 p. nurodyti Kriterijaus T2 vertinimo parametrai yra aiškūs, tikslūs bei suprantami visiems tiekėjams. Nurodo, kad remiantis Pirkimo sąlygų nuostatomis, nėra aišku, kurios tiksliai nuostatos ieškovei yra neaiškios, nes ieškovės pažodžiui cituojama sąvoka „techniniame projekte nedetalizuotais su objektu nesusijusiais darbo organizavimo aspektais“ neegzistuoja. Teigia, kad vertinimo parametras „darbų tarpusavio sąsajumo pademonstravimas“ yra detalizuotas ir paaiškintas, t. y. aiškiai nurodyta, kad reikia pagrįsti, kokią įtaką statybos darbų atlikimas turės kitų užduočių atlikimui. Atsakovės nuomone, pirkimo sąlygų 12.3 p. Kriterijaus T2 vertinimo parametrai aprašyti aiškiai, tiksliai ir suprantamai.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad Pagal Kriterijų T2 „Organizavimas ir komunikacija su projekto komanda“ vertinama tiekėjo resursų (darbuotojų / įrangos / darbų etapų) organizavimo aspektai. Vertinamas tiekėjo pateikto darbų atlikimo grafiko (toliau - Grafikas) detalumas ir reikalaujama, kad su pasiūlymu Tiekėjas turi pateikti informaciją apie statybos darbų organizavimo aspektus, kurie turėtų apimti techniniame projekte numatytų darbo organizavimo aspektų detalizaciją, praktinį įgyvendinamumą šiame konkrečiame projekte, atsižvelgiant į šio objekto specifiką ir kitas Pirkimo sutarties tinkamam įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes; Resursų valdymo planą, kuriame turi atsispindėti, kaip tiekėjas organizuos darbo jėgos (žmogiškųjų išteklių) pasitelkimą, mechanizmų ir medžiagų tiekimą, pateikti resursų našumo apskaičiavimus ir susieti juos su konkrečiu statinio statybos objektu ar jo statinio dalimi; Statybos darbu organizavimo schemą, kuri turėtų apimti privažiavimo, patekimo į statybvietę informaciją, medžiagų ir mechanizmų sandėliavimo informaciją, prisijungimo prie energijos išteklių informaciją, atliekų laikymo vietas ir transportavimo schemas bei visą kitą informacija, kuri atspindėtų kaip konkrečioje statybvietėje rangovas užtikrina sąlygas statybos darbu vykdymui; Grafike tiekėjas turėtu įvertinti Pirkimo sutarties sudarymo, įsigaliojimo momentą, parengiamuosius veiksmus Pirkimo sutarties įgyvendinimui ir darbų atlikimui, susitikimus su trečiaisiais asmenimis ir Perkančiosios organizacijos atstovais, taip pat Statybos darbų grafikas turi atspindėti statybvietės perdavimą rangovui, statinio statybos dalių etapiškumą, numatomas statybos darbų užbaigimo procesas, garantiniai terminai, trūkumų šalinimo laikotarpiai, baigiamosios statinio statybos dokumentacijos pateikimo terminai, baigiamieji darbai ir kita statybos darbų atlikimo suvokimui laiko prasme reikšminga informacija; taip pat darbų vykdymo grafikas turi aiškiai parodyti visų atliekamų statybos darbu eiliškumą bei tarpusavio susietumą, kuris turi būti aiškus ir pagrįstas, išorinį ir vidinį bendradarbiavimo planą; Tiekėjas turėtų pateikti komunikacijos planą, kuris atspindėtų, kaip tiekėjas organizuos bendravimą su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis, kurie turi tam tikras teises statinio statybos procese (derinančios institucijos, techninė priežiūra, subrangovai, medžiagų tiekėjai) ar kuriems kitaip įtaką daro statinio statyba.
24. Viešųjų pirkimų tarnybą išvadoje pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar ginčijamas Kriterijaus T2 aprašymo aspektas yra aiškus ir tikslus, yra reikalinga nustatyti, ar Perkančiosios organizacijos pateiktas minėto kriterijaus aspekto detalizavimas yra pakankamai detaliai ir tiksliai aprašytas ir yra ir vienodai suprantamas tiek Perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams. Taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu Perkančioji organizacija turėtų pagrįsti minėto reikalavimo nustatymo tikslingumą bei jo įtaką ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo išrinkimui. Tačiau atsakovė, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, jokių papildomų paaiškinimų dėl pateiktų Kriterijaus T2 aprašyme nustatytų reikalavimų nepateikė, nors bylos duomenys patvirtina, kad Kriterijaus T2 nėra vienodai suprantamas Perkančiajai organizacijai ir tiekėjams (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Taip pat iš vertinimo aprašymo matyti, kad skiriama nuo 0 iki 2 balų, (pasiūlymas atmetamas), kai nepateikti papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai arba pateikti nesusiję su objektu, tiekėjo darbo organizavimo aspektai; nepateiktas resursų valdymo planas ar pateikta tik numatoma naudoti įranga, bet nėra numatomų darbo našumo apskaičiavimų arba yra pateiktas tik darbo našumo rezultatas be pagrindimo; nepateikta numatoma statybos darbų organizavimo schema objekte arba schema pateikta, tačiau joje nenurodytas planuojamos medžiagų sandėliavimo vietos ir kita reikalaujama informacija; nepateiktas Grafikas, arba jis pateiktas, tačiau jame nedetalizuotas restauravimo ir remonto darbu vykdymo etapiškumas pagal statinių dalis, nepademonstruotas darbų tarpusavio sąsajumas ir/ar neišskirti perdavimo Užsakovui ir trūkumų ištaisymo laikas, neišskirti subrangovų atliekami darbai; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas; skiriami 3 balai jei pateikti papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai, tačiau dalis jų neatitinka objekto specifikos; pateiktas resursų valdymo planas, pateikta numatoma naudoti įranga ir žmogiškieji ištekliai, tačiau nepateikti numatomų darbų našumo paskaičiavimai; pateikta numatoma statybos darbų organizavimo schema objekte, tačiau joje nenumatyti esminiai darbų organizavimui būtini aspektai; pateiktas Grafikas, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiškumas (išskaidyti restauravimo ir remonto darbų terminai pagal statinių dalis, išskirti perdavimo Užsakovui ir trūkumų ištaisymo laikas, išskirti subrangovų atliekami darbai), tačiau nepademonstruotas darbų tarpusavio sąsajumas; pateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija ar vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka), ar išorinis bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis komunikacijos planas, tačiau jame nėra išskirto perkančiosios organizacijos projekto komandos reikalingo laiko valdymui. Skiriami 4 balai, jei yra pateikti papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai, tačiau dalis jų neatitinka objekto specifikos; pateiktas resursų valdymo planas, pateikta numatoma naudoti įranga ir žmogiškieji ištekliai bei pateikti numatomų darbų našumo apskaičiavimai; pateikta numatoma statybos darbų organizavimo schema objekte ir joje numatyti esminiai darbų organizavimui būtini aspektai (pvz., atliekų tvarkymo vietos, medžiagų saugojimo vietos); pateiktas Grafikas, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiškumas (išskaidyti restauravimo ir remonto darbų terminai pagal statinių dalis, išskirti perdavimo Užsakovui ir trūkumų ištaisymo laikas, išskirti subrangovų atliekami darbai bei pademonstruotas darbų tarpusavio sąsajumas); pateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija ar vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka), ar išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis komunikacijos planas, tačiau jame nėra išskirto perkančiosios organizacijos projekto komandos reikalingo laiko valdymui. Skiriami 5 balai, jei yra pateikti papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai, atitinkantys objekto specifiką; pateiktas resursų valdymo planas, pateikta numatoma naudoti įranga ir žmogiškieji ištekliai bei pateikti numatomų darbų našumo apskaičiavimai; pateikta numatoma statybos darbų organizavimo schema objekte ir joje numatyti esminiai darbų organizavimui būtini aspektai (pvz., atlieku tvarkymo vietos, medžiagų saugojimo vietos); pateiktas Grafikas, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiškumas (išskaidyti restauravimo ir remonto darbų terminai pagal statinių dalis, išskirti perdavimo Užsakovui ir trūkumų ištaisymo laikas, išskirti subrangovu atliekami darbai bei pademonstruotas darbu tarpusavio sąsajumas; pateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija ar vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka), ar išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis komunikacijos planas, jame išskirtas perkančiosios organizacijos projekto komandos reikalingas laikas valdymui.
26. Teismas pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyta, jog Perkančiosios organizacijos nustatyta balų skyrimo tvarka yra nepakankamai aiški ir galinti lemti, kad vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad skiriami 3, 4 arba 5 balai, tačiau kiekvieną iš šių keturių parametrų sudaro keletas dalių, kurioms atitinkantis pasiūlymas bus vertinamas konkrečiu nurodytu balu, tačiau nėra paaiškinta, kaip bus vertinama ir kiek balų skiriama, jeigu tiekėjo pasiūlymas atitiks ne visus konkretaus ekonominio naudingumo kriterijaus aprašymo aspektus, o tik keletą jų.
27. Teismas pažymi, kad atsakovė, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, nepateikė paaiškinimų, kaip bus vertinama ir kiek balų skiriama, jeigu tiekėjo pasiūlymas atitiks ne visus konkretaus ekonominio naudingumo kriterijaus aprašymo aspektus, o tik keletą jų (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą yra pagrindas konstatuoti, kad Kriterijų T2 vertinimo tvarka suformuluota nekonkrečiai, abstrakčiai, dviprasmiškai. Kriterijų balai yra gaunami pagal atskirus aspektus, kurių vertinimo tvarkos ir keliami reikalavimai pasiūlyme yra subjektyviai ir neaiškiai suformuluoti, o patys reikalavimai (vertinimo tvarka) suteikia atsakovei didelę diskreciją parenkant Pirkimo laimėtoją.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, todėl Kriterijų T1 ir T2 reikalavimai ir jų vertinimo tvarkos (balų skyrimo aprašymai) turi būti panaikinti, kaip pažeidžiantys viešųjų pirkimų skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo ir lygiavertiškumo principus.
30. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos – paduodant ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti viešojo pirkimo atvirojo konkurso „Kultūros paskirties pastato-kultūros namų, Lietuvininkų g. 6, Šilutėje rekonstravimas“, pirkimo Nr. 381806, pirkimo sąlygų 12.3 punkte nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo Kriterijų T1 ir Kriterijų T2, kaip neatitinkančius pirkimo objekto ir pažeidžiančius viešųjų pirkimų principus.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-10 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą.
Priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2 288,00 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Genra“.
Sprendimas per 14 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.