Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b. l. 142 ). D. Ž. 2014-12-01 bei 2014-12-09 prašymuose prašė administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 139, 143). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitinka minėto teisės akto 145–148 straipsnių reikalavimus. Siekdamas papildomai pasitikrinti specialiosios paskirties transporto atitikimą keliamiems reikalavimams, atsakovo atstovas kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai teigiamai įvertino esamą specialiosios paskirties transporto būklę.

Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius).

Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Tame pačiame punkte konvojavimas apibrėžiamas kaip ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

D. Ž., manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų. Aplinkybių dėl ypatingo visuomenei nepriimtino pareigūnų elgesio D. Ž. konvojavimo metu taip pat nebuvo užfiksuota. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, konvojuojant pareiškėją, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šioje byloje D. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas nurodė, kad 2 kv. m patalpoje buvo vežama po 7 asmenis su asmeniniais daiktais, todėl trūkdavo vietos, pareigūnai žemino asmenis, tyčiojosi iš jų bei jų daiktų, demonstratyviai rodydavo kovinius ginklus. Automobilių būklė buvo baisi, žiemą būdavo šalta, o vasarą trūkdavo oro.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją ginčo laikotarpiu konvojavo planiniais maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Kaunas–Marijampolė–Kaunas, Vilnius–Marijampolė–Vilnius ir Kaunas–Kybartai–Kaunas (b. l. 18–68, 149–152). Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. Ž. buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, EDL 154, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559, EFS 561 ir EFS 563), „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. AHG 175, AHG 184 ir DOK 714), „MAZ“ (valstybiniai Nr. TVU 514 ir VVV 096) bei „Iveco“ (valstybinis Nr. GND 472). Konvojų sudarė 1–3 automobiliai, vienu automobiliu daugiausia buvo vežamas 31 asmuo, dviem – 40 asmenų, trimis – 51 asmuo.

Atsakovo atstovas 2014-12-15 rašte Nr. 47SD-1679 nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialiosios transporto priemonės „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, EDL 154, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559, EFS 561 ir EFS 563) yra vienaaukščiai mažieji autobusai, pritaikyti kaliniams vežti. Transporto priemonių registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M₂–CWK. Šiose transporto priemonėse kiekvienam konvojuojamajam yra įrengtos atskiros sėdimos vietos (kėdės su atlošais) (b. l. 148). Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (toliau – Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimai) 8.2 ir 15.6.3 punktais, šios transporto priemonės yra skirtos keleiviams vežti, jos turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t; šių transporto priemonių kėbulai yra pritaikyti vežti kalinius. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (70, 71, 73, 74, 76, 77, 79, 80, 82, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 92, 94, 96, 97, 99, 100).

Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „MAZ“ (valstybiniai Nr. TVU 514 ir VVV 096) priskiriami N₂ BAM tipui ar kategorijai (b. l. 101, 103). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 9.2 ir 16.14 punktais, šios transporto priemonės yra žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis). Iš automobilių „MAZ“ (valstybiniai Nr. TVU 514 ir VVV 096) kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų matyti, kad šiuose automobiliuose yra suformuotos 3 kameros, kurių ilgiai atitinkamai yra 3,5 m ir 4,6 m, o plotis – 0,8 m. ir vienutė, kurios ilgis bei plotis po 0,6 m ir 0,7 m atitinkamai. Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės. Automobiliuose įrengta šildymo sistema (b. l. 155, 158). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad transporto priemonės „MAZ“ (valstybiniai Nr. TVU 514 ir VVV 096), kuriomis buvo konvojuojamas D. Ž., atitinka techninius reikalavimus (b. l. 102, 104).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Iveco“ (valstybinis Nr. GND 472) priskiriamas M₃-CA-SG tipui ar kategorijai (b. l. 105). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 8.3, 15.1.1 ir 18.7 punktais, ši vienaukštė specialios paskirties transporto priemonė yra skirta keleiviams vežti, ji turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 5 t. Iš šio automobilio kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos matyti, kad automobilyje yra suformuotos 7 kameros. Kiekvienoje kameroje yra įrengta vėdinimo sistema, apšvietimo lemputės. Automobilyje yra įrengta šildymo sistema (b. l. 156). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad transporto priemonė „Iveco“ (valstybinis Nr. GND 472), kuria buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (106, 107).

Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. AHG 175 ir AHG 184) priskiriami N₂–BAMSG tipui ar kategorijai (b. l. 111, 114). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 9.2, 16.14 ir 18.7 punktais, šios specialiosios paskirties transporto priemonės yra žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis). Iš minėtų automobilių „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. AHG 175 ir AHG 184) kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų matyti, kad šiuose automobiliuose yra suformuotos 3 kameros, kurių ilgis 3,4 m, o plotis – 0,8 m. ir vienutė, kurios ilgis bei plotis po 0,63 m. Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės. Automobiliuose įrengta šildymo sistema „Webasto“ (b. l. 153, 157).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. DOK 714) priskiriamas N₂–BAB tipui ar kategorijai (b. l. 108). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 9.2 ir 16.3 punktais, ši transporto priemonė kroviniam vežti, turinti uždarą kėbulą, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis). Iš automobilio „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. DOK 714) kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos matyti, kad automobilyje yra suformuotos 3 kameros, kurių ilgis 3,4 m, o plotis – 0,8 m. ir vienutė, kurios ilgis bei plotis po 0,63 m. Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės. Automobiliuose įrengta šildymo sistema (b. l. 154). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. AHG 175, AHG 184 ir DOK 714), kuriomis buvo konvojuojamas D. Ž., atitinka techninius reikalavimus (b. l. 109, 110, 112, 113, 115, 116).

Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, naudodama minėtus automobilius žmonių pervežimui, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.

Byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2012–2013 m. dirbtinės apšvietos matavimo protokolai (b. l. 117–122) bei ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b. l. 123–129) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems reikalavimams ir automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Taigi, D. Ž. teiginiai dėl vėdinimo trūkumo atmestini, kaip nepagrįsti. Temperatūros duomenys automobiliuose nėra pateikti, tačiau atsižvelgiant į specialiojo transporto kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemose pateiktus duomenis apie šildymo sistemų įrengimą, darytina išvada, kad jos turėjo užtikrinti pakankamą temperatūrą, kad asmenys nebūtų kankinami šalčiu.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Šių taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Kaip jau minėta, kai buvo konvojuojamas D. Ž., konvojų sudarė 1–3 automobiliai. Daugiausia viena transporto priemone (automobiliu „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. AHG 184)) vienu metu buvo gabenamas 31 asmuo (b. l. 24). Įvertinus šio automobilio kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemoje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad šiame automobilyje 31 asmeniui pakako vietos, o leistinas vežti asmenų skaičius nebuvo viršytas. Dviem automobiliais daugiausia vienu metu buvo vežama 40 asmenų (b. l. 26), o trimis – 51 asmuo (b. l. 67), taigi, darytina išvada, kad leistinas vežti asmenų skaičius nebuvo viršytas. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, automobiliuose Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, EDL 154, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559, EFS 561 ir EFS 563) kiekvienam konvojuojamajam yra įrengtos atskiros sėdimos vietos (kėdės su atlošais), taigi nėra jokios galimybės jomis vežti daugiau asmenų, negu yra sėdimų vietų. Be to, iš kelionės žiniaraščių (b. l. 22, 36) matyti, kad dėl vietos trūkumo konvojuojamieji nebuvo imami. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo vežamas perpildytose kamerose, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais.

Konvojavimo taisyklių 3 nustatyta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. D. Ž. teiginiai, kad pareigūnai demonstratyviai rodė ginklus, tyčiojosi iš asmenų bei jų daiktų, nėra niekuo pagrįsti. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. D. Ž. teismui nepateikė jokių Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo įrodymų.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. D. Ž. skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.