Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-11-606/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-01-31Klaipėdos apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2023-04-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
AN2-11-606/2023
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00013-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. D.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Jonas Špelveris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-11-606/2023Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00013-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. D. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutarimu S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine 1 000 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams už tai, kad nuo 2022 m. gegužės 14 d. 22.20 val. iki 2022 m. gegužės 15 d. 00.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sau priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas lengvas 1,19 (po paklaidos 1,16) promilės neblaivumas. Taip pat nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui – įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švyturėlius – sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 78 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutarimas pakeistas – panaikinta nutarimo dalis, kuria S. D. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių, ir ši administracinio nusižengimo teisenos dalis nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių, taip pat panaikinta nutarimo dalis, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 1 000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesius, ir patikslintos faktinės aplinkybės, t. y. kad S. D. 2022 m. gegužės 14 d. 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sau priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui – įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švyturėlius – sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 16, 78 punktus.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto S. D. atstovas advokatas J. Špelveris prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti, nesant S. D. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėties, o likusią nutarties dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

3.1. Apeliantas pažymi, kad S. D. 2022 m. gegužės 15 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei 2022 m. birželio 2 d. priimtame nutarime administracinių nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės surašytos netiksliai, jų nustatymo ir veiksmų padarymo laiko ir vietos atitikmens prasme, nes nuo tokio abstraktaus kaltinimo, pažeidėjui sunku gintis, todėl teismas, nagrinėdamas skundą, šias aplinkybes pagrįstai patikslino ir nutartyje pakeitė, konstatuojant, kad S. D. 2022 m gegužės 14 d. 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sau priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui – įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švyturėlius – sustabdyti transporto priemonę, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 16, 78 punktų reikalavimus. Iš to seka, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. D. surašyti administracinio nusižengimo protokolas bei skundžiamas nutarimas netinkamai, atimant pažeidėjui tinkamai gintis nuo pareikštų šioje byloje kaltinimų dėl jam pateiktų administracinių nusižengimų padarymo.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apelianto teigimu, priešingai, nei nustatyta skundžiamojoje teismo nutartyje, ištyrus šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei kitas nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, galima padaryti išvadą, kad tiek nusižengimo protokole, tiek nutarime bei skundžiamoje teismo nutartyje nėra tinkamai ir profesionaliai įvardinta, kokie byloje nustatyti neginčijami faktiniai duomenys patvirtina, kad S. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Pažymi, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi suvokti, jog yra stabdomas ir turi tyčia vengti būti sustabdytas policijos. Tik nustačius visas aplinkybes, leidžiama daryti išvadą, kad pažeidėjas padarė veiksmus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių, normose. Nurodoma, kad pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: l) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui iš dalies tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte. kuriame nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas, be kitų nurodytų būdų, duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

3.4. Apelianto teigimu, S. D., vairuodamas automobilį skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, nepastebėjo jokio policijos pareigūno, kuris suprantamais veiksmais ir priemonėmis, kurios nurodytos ANK 426 straipsnio 6 dalyje, rodė jam teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Pervažiavęs miestelį, jis važiavo žvyrkeliu, todėl paskui jo vairuojamą automobilį kilo dideli dulkių debesys, per kuriuos jis neturėjo galimybės matyti, kad ji persekioja policijos automobilis, taip pat nurodė, kad nesimatė policijos automobilio skleidžiamų švyturėlių bei negirdėjo jokių specialiųjų garsinių signalų, skirtų sustabdyti transporto priemonę. Jei būtų matęs iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais bei įjungtu garsiniu signalu, reiškiančiu sustabdyti transporto priemonę, būtų sustabdęs automobilį, nes vengti policijos patikrinimo priežasčių neturėjo, kadangi automobilį vairavo blaivus bei jokių draudžiamų medžiagų ar priemonių jo automobilyje nebuvo, taip pat turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, automobilis turi galiojančią techninę patikrą.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš policijos pareigūno L. Š. tarnybinio pranešimo bei jo ir kito pareigūno R. K. paaiškinimų teisme matyti, kad jis kartu su kitu policijos patruliu R. K. stabdė S. D. vairuojamą automobilį „Volvo XC90“. Iš nurodytų pranešime aplinkybių matyti, kad pareigūnai nematė vairuojančio automobilį asmens. Taip pat šie liudytojai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, patrulių policijos automobilis stovėjo ties autobusų stotele, šoniniame keliuke. Ketindami sustabdyti šį automobilį patikrai, pastebėjo, kad automobilis nuvažiavo, todėl jie pradėjo važiuoti iš paskos. Taip pat liudytojai patvirtino, kad stabdydami S. D. automobilį, jie panaudojo tik policijos automobilyje įrengtus švyturėlius, garsinio signalo neįjungė, automobilio iš galo neprisivijo ir per garsiakalbį reikalavimo sustoti nepanaudojo. Atlikdami automobilio paiešką, vėliau jį pastebėjo paliktą kaimo keliuke, bet po kurio laiko šio automobilio surastoje vietoje nerado, bet jį aptiko jau kitoje vietoje. Dar vėliau jie pastebėjo ir sulaikė per laukus einančius 4 asmenis, tai S. D., A. P., A. P. ir M. Z., kurie visi buvo neblaivūs. Iš asmenų paaiškinimų išsiaiškino, kad automobilį vairavo S. D.. A. P. bei M. Z. paaiškinimuose, apklausiami teisme nurodė, kad jie nesuprato, jog juos stabdė policijos pareigūnai, nes abu buvo girti ir važiuodami S. D. vairuojamu automobiliu miegojo ant galinės sėdynės. Tik liudytoja A. P. tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek teisme nurodė, kad ji pastebėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais. Vadovautis šių asmenų paaiškinimais apie nurodytas aplinkybes nėra pagrindo, kadangi aplinkybių nustatymo metu, šie asmenys buvo apgirtę, jiems nustatytas vidutinis bei sunkus neblaivumai, todėl jų paaiškinimai negali būti pripažinti patikimais, kad jais vadovautis, todėl šiais pagrindais jie turi būti atmesti. Kitų patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad S. D. tyčia nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, nėra nustatyta, todėl apeliantas daro išvadą, kad šioje byloje nepakanka duomenų, kad nustatyti ir pripažinti įrodyta, jog S. D. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių. Dėl šių aplinkybių administracinė byla S. D. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutrauktina. Atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, kuri nurodyta skundžiamojoje teismo nutartyje, kad ištirtomis byloje aplinkybėmis nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų įjungę ir panaudoję garsinius signalus ar per garsiakalbį būtų liepę vairuotojui S. D. sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę. Ištyręs šias aplinkybes teismas nutartyje padarė išvadą, kad S. D. vairuojamo automobilio stabdymas formaliai neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos. Todėl apeliantas daro išvadą, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę nebuvo aiškiai išreikštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-18-689/2018). Šiuo konkrečiu atveju, policijos pareigūnų veiksmas, tai yra tik įjungimas specialiųjų švyturėlių, siekiant sustabdyti konkretų automobilį, negali būti laikomas kaip tinkamas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdas, kadangi toks reikalavimo išreiškimo būdas nėra reglamentuotas jokiuose teisės aktuose ar policijos veiklą nustatančiose instrukcijose.

3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs skundą, skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog iš byloje ištirtų aplinkybių, policijos pareigūnų paaiškinimų, liudytojos A. P. paaiškinimų, kuriuose ji nurodė, kad ji matė ir suprato, jog policijos pareigūnai vejasi ir siekia sustabdyti S. D. automobilį su įjungtais švyturėliais, S. D. turėjo suvokti, kad jo automobilis yra stabdomas, nes S. D. turėjo aiškų motyvą nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą automobilį, kad tuo atveju, jeigu jo neblaivumas viršytų įstatyme numatytą leidžiamą normą, jis neprarastų teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau, apelianto teigimu, ši aplinkybė yra tik teismo padaryta prielaida, nes duomenų, kad S. D. vairavo automobilį neblaivus, byloje nėra, o be to, dėl šių aplinkybių byla jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra nutraukta, todėl teismas savo padarytoms išvadoms dėl S. D. girtumo prieštarauti negali. Pats S. D. apklausiamas teisme tvirtino, kad jis nematė ir nesuprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Todėl policijos pareigūnams pažeidus nustatytą automobilio stabdymo tvarką, tai yra tinkamai ir pakankamai aiškiai neišreiškus reikalavimo stabdyti S. D. vairuojamą automobilį, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. paaiškinimams esant konkretiems ir logiškiems, teismui nebuvo pagrindo teigti, jog jis suprato arba turėjo suprasti, kad yra stabdomas, o visos pagrįstai kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl S. D. pradėtą teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį būtina nutraukti, kadangi šioje byloje neįrodyta, jog šis asmuo padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apelianto teigimu, duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, kad S. D. galėjo suvokti, jog vengė sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, kurią teisėtai stabdė policijos pareigūnai, ir jis tokiam policijos pareigūnų reikalavimui nepakluso, bei kad šis teisės nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Teismas šias aplinkybes ištyrė nepakankamai, o dėl aptartų aplinkybių administracinio nusižengimo teisena negalima, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, S. D. byla dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį turi būti nutraukta.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. mano, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. D. veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad S. D. nematė ir nesuprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams pažeidus nustatytą automobilio stabdymo tvarką, tai yra tinkamai ir pakankamai aiškiai neišreiškus reikalavimo stabdyti S. D. vairuojamą automobilį, ir esant konkretiems bei logiškiems administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. paaiškinimams, teismui nebuvo pagrindo teigti, jog jis suprato arba turėjo suprasti, kad yra stabdomas, o visos pagrįstai kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl S. D. pradėtą teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį būtina nutraukti, kadangi šioje byloje neįrodyta, jog šis asmuo padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių dispozicijas, Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija), patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 25 punkte numatytą reikalavimą, pagrįstai šias nuostatas vertino sistemiškai bei teisingai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas S. D. teigė, kad jis nesuprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, nes tikrai nematė jį persekiojančio policijos ekipažo su švyturėliais. Jeigu būtų matęs, būtų sustojęs, nes nebuvo priežasties bėgti, žino, kas gresia už nesustojimą, kai stabdo policijos pareigūnai. Jis per (duomenys neskelbtini) važiavo neviršydamas greičio, gal 50 km/h greičiu. Pasisuko žvyrkeliu, ten pasibaigė gyvenvietė, padidino greitį, nuvažiavo laukų keliukais, nes ten buvo išvažiavimas į (duomenys neskelbtini), kur norėjo nuvažiuoti pas pažįstamą M. B..

11. Šiuo atveju pažymėtina, kad skundžiama nutartimi S. D. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukta ne dėl to, kad buvo nustatyta, jog jis nevartojo alkoholio, bet dėl to, kad trūko neginčijamų įrodymų apie tai, koks buvo jo neblaivumas transporto priemonės vairavimo metu, ir tai savaime nepaneigia paties alkoholio vartojimo fakto prieš sėdant už automobilio vairo įvykio vakarą. Todėl vienareikšmiškai S. D. turėjo aiškų motyvą nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą automobilį, nes bijojo, kad jo neblaivumas gali viršyti įstatyme numatytą leidžiamą normą. Kartu pažymėtina, kad skundžiama nutartimi S. D. kaltinimas buvo patikslintas ne dėl to, kad jis buvo netikslus, bet nutraukus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, buvo palikta tik įrodyta veika, už kurią jis nubaustas Institucijos nutarimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

12. Apygardos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo abejoti tuo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog S. D. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismo išvados dėl S. D. kaltės yra motyvuotos, paremtos labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad S. D. kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl S. D. kaltės, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Iš teismo posėdyje liudytojo policijos pareigūno R. K. duotų parodymų nustatyta, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas parvažiuojantis automobilis. Jie stovėjo sankryžoje, jos pagrindinė (duomenys neskelbtini), automobilis pravažiavo pro juos. Buvo tamsus metas, nusprendė automobilį praleisti ir stabdyti iš galo. Automobilis padidino greitį ir nuvažiavo per kaimą. Pradėjus automobilį vytis su švyturėliais matė, kad nestos. Automobilis išvažiavęs iš kaimo pasuko link (duomenys neskelbtini) pasienio. Automobilio iš matomumo zonos nebuvo pametę, matė jo šviesas, važiavo iš paskos. Atstumas tarp automobilių galėjo būti apie dešimt metrų. Pasibaigus keliui, automobilis pasuko gal per buvusią sudirbtą žemę jau apaugusią augalais ir išvažiavo pieva. Su tarnybiniu automobiliu ten nebūtų pravažiavę, todėl ieškojo kito apvažiavimo ir automobilį pametė iš akių. Kai automobilį surado, prie jo nieko nebuvo. Kol buvo organizuojamas transportas automobilio nuvežimui, kol grįžo prie automobilio, toje vietoje automobilio jau nebebuvo. Sekė vėžėmis ir sutiko pareinančius žmones. Asmenys paaiškino, kad automobilis yra kažkur kanale, tačiau vietos nurodyti negalėjo. Po paieškų automobilį atrado užklimpusį laukuose. Nusistačius asmenų girtumus, iš pradžių vairavimo faktą apsiėmė vienas iš buvusių asmenų, bet su jais bendraujant toliau, jie visi nurodė, kad vairavo automobilio savininkas. Automobilio rakteliai buvo surasti pas savininką. Visi trys asmenys nurodė, kad matė policijos automobilio švyturėlius, tačiau nepaaiškino, kodėl nesustojo, visi buvo neblaivūs. Įvykio vietoje S. D. teigė, kad jis nevairavo, nurodė, jog vairavo vienas iš kartu buvusių asmenų. Automobilis buvo stabdomas su švyturėliais, jokio eismo nebuvo, todėl vairuotojas, pamatęs švyturėlius, turėjo pasitraukti į dešinę, tačiau, kai tik buvo įjungti švyturėliai, automobilis pradėjo didinti greitį, per kaimą tikrai pravažiavo didesniu nei 100 kilometrų per valandą greičiu, todėl per garsiakalbį duoti komandos nespėjo. Važiuojant žvyrkeliu daug dulkių nebuvo, nes matė persekiojamo automobilio šviesas.

14. Tiek iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų, tiek ir iš teismo posėdyje duotų liudytojo policijos pareigūno L. Š. parodymų nustatytos analogiškos, kaip ir liudytojo policijos pareigūno R. K. parodytos S. D. vairuoto automobilio važiavimo ir jo stabdymo aplinkybės.

15. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš prie bylos pridėto policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įraše (CD Nr. 7, įrašo Nr. 3) užfiksuotų duomenų objektyviai nustatė, kad buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai. Aplinkybę, kad neužfiksuota, jog policijos pareigūnai būtų per garsiakalbį liepę vairuotojui sustoti, kad būtų buvęs įjungtas policijos automobilio garsinis signalas, vertino, kad S. D. vairuojamo automobilio stabdymas formaliai neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos. Tačiau, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tai, kad buvo įjungti tik tarnybinio automobilio švyturėliai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad policijos pareigūnai važiavo iš paskos su įjungtais švyturėliais S. D. vairuotam automobiliui ne miesto keliu, kuriame būtų buvęs intensyvus eismas, bet kaimo keliuku, žvyrkeliu, nedideliu atstumu, kur jokio eismo nebuvo, visiškai nesudaro jokio pagrindo abejoti tuo, kad S. D. aiškiai turėjo matyti ir matė, kad iš paskos važiuoja policijos tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais, bei suvokė, jog jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma, o jis privalėjo sustoti.

16. Pažymėtina, kad faktą, jog buvo įjungti policijos tarnybinio automobilio švyturėliai, kad buvo aiškiai suprantama, jog S. D. vairuotas automobilis stabdomas, tačiau S. D. nesustojo, o padidino greitį ir stengėsi pabėgti, ne tik paaiškinime po įvykio, bet ir teismo posėdyje patvirtino liudytoja A. P..

17. Teismo posėdyje liudytoja A. P. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jų automobilį pradėjo stabdyti pareigūnai, nes buvo įjungti švyturėliai. Švyturėliai buvo įjungti labai greitai po to, kai jie pravažiavo pro policijos tarnybinį automobilį. Jie nestojo, paskui įvažiavo į miškus. Pamačiusi švyturėlius ji baisiai išsigando. S. D. irgi išsigando, pasakė, kad „man dabar viskas“. Ji suprato, kad S. D. suprato, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Nuvažiavo į miškus, paslėpė mašiną ir patys pasislėpė nuo policijos. Reikėjo suprasti, kad juos vysis. Matė, kad prie automobilio privažiavo pareigūnai, buvo apie 50 m atstumas, matė įjungtas mašinos švieseles. Taip pat parodė, kad gegužės 17 d., kai buvo apklausta policijos pareigūnės, alkoholio nebuvo vartojusi, buvo apklausta blaivi. Liudytoja patvirtino, kad ji S. D. sakė, jog vejasi policija, jis ir pats turėjo matyti, bet, ar matė, nežinojo.

18. Aptarti liudytojos A. P. parodymai aiškiai patvirtina, kad S. D. suprato, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad iš liudytojos parodymų nustatyta, jog S. D. padidino automobilio greitį būtent dėl to, kad paspruktų nuo policijos pareigūnų supratęs, kad jo automobilį vejasi policijos pareigūnai, o automobilį paslėpė miške, taip pat pasislėpė ir patys. Šiuo atveju liudytojos parodymai patvirtina ir policijos pareigūnų parodymus dėl to, kad S. D., pamatęs policijos pareigūnų automobilį, padidino greitį. Pažymėtina, kad liudytoja A. P. yra S. D. draugė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog ji davė neteisingus parodymus, kurie būtų nenaudingi būtent S. D.. Priešingai, teismo posėdyje liudytoja taip pat patvirtino, kad supratęs, jog jį vejasi policijos pareigūnai, jis išsigando, pasakė, kad „man dabar viskas“.

19. Iš prie bylos pridėto policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įraše (CD Nr. 7, įrašo Nr. 3) užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad policijos automobilio greitis vienu metu vejantis S. D. vairuotą automobilį pasiekė net 123 km/h greitį. Ir vien ši aplinkybė parodo, kad S. D. važiavo tikrai labai dideliu greičiu, pažymėtina, kaimo keliuku, žvyrkeliu, nebejotinai turėdamas motyvą, kaip ir parodė liudytoja A. P., pasprukti nuo jį besivejančių policijos pareigūnų.

20. Teismo posėdyje liudytojas M. Z. parodė, kad važiuojant per (duomenys neskelbtini), jis policijos pareigūnų nematė.

21. Iš 2022 m. gegužės 17 d. M. Z. paaiškinime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad jis policijos pareigūnų nematė, tik išgirdo, kad A. P., kuri sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, pasakė, kad juos stabdo policijos pareigūnai. Automobilio vairuotojas tuo metu didino greitį, o jis tvirčiau įsikibo bijodamas, kad neįvyktų eismo įvykis. S. D. siūlė jam prisiimti atsakomybę dėl automobilio vairavimo ir nepaklusimo sustabdyti transporto priemonę, tačiau kada tai buvo, atsakyti tiksliai negalėjo, kadangi buvo stipriai neblaivus ir neprisiminė. Jis automobilio „Volvo“ nevairavo, automobilį vairavo automobilio savininkas S. D..

22. Teismui perskaičius liudytojo M. Z. paaiškinime nurodytas aplinkybes, liudytojas pripažino, kad paaiškinimas yra surašytas iš jo žodžių, tačiau tvirtino, kad įvykio dieną buvo stipriai neblaivus. Tačiau liudytojas M. Z. nepaneigė aplinkybės, kad dėl policijos pareigūnų stabdymo A. P. kažką sakė, kad automobilio greitis buvo didelis, tik jau teigė, jog jis įsikibo automobilyje tvirčiau per posūkius, kad nesvyruotų, nes buvo girtas.

23. Teismo posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad su S. D. yra draugai nuo vaikystės. Apie įvykį nieko daug neprisimena, nes daugiau miegojo mašinoje. Jiedu su žmona sėdėjo gale, priekyje sėdėjo S. D. ir M. Z.. Kas vyko važiuojant per (duomenys neskelbtini), nieko nematė, gulėjo ant sėdynės. Žmona sakė, kad stovėjo policija.

24. Iš 2022 m. gegužės 17 d. A. P. paaiškinime užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės pamatė su automobiliu stovinčius policijos pareigūnus, kurie juos stabdė įjungę švyturėlius, buvo akivaizdu, kad pareigūnai juos stabdo. Automobilio vairuotojas S. D. supratęs, kad yra stabdomas, padidino vairuojamo automobilio greitį ir nuvažiavo. Važiuojant nematė, kad juos vejasi policijos pareigūnai dėl automobilio greičio, matė tik didelį dulkių kamuolį, tačiau kad policijos pareigūnai juos vejasi, žinojo.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismui perskaičius liudytojo A. P. paaiškinime nurodytas aplinkybes, liudytojas teigė, kad apklausiamas gegužės 17 d. dar buvo girtas, tą dieną buvo išgėręs butelį alaus, tačiau kartu parodė, kad girtas nesijautė, pripažino, kad paaiškinimai yra jo, jis juos prisiminė, patvirtino, kad paaiškinimai yra teisingi. Teigė, kad jis nematė, kad policijos pareigūnai juos stabdė, jam tai sakė žmona. Žinojo, kad važiuoja pareigūnai. Nežinojo, ar S. D. suprato, kad vejasi policija.

26. Aptarti liudytojų M. Z. ir A. P. parodymai taip pat aiškiai parodo, kad S. D. buvusioje situacijoje aiškiai suprato, kad jo vairuojamą automobilį tarnybiniu automobiliu įjungę švyturėlius vejasi policijos pareigūnai, tačiau, kaip ir parodė policijos pareigūnai, taip pat liudytoja A. P., S. D. padidino greitį ir nuvažiavo.

27. Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė S. P. parodė, kad dėl šio įvykio važiavo paimti asmenų paaiškinimus. Jai nekilo abejonių, kad apklausiami asmenys gali būti neblaivūs, tokie neatrodė. Įprastai iš asmenų elgesio įvertina, ar jie gali duoti parodymus, supranta ką sako. Jeigu vizualiai įvertinus kyla kokių įtarimų, tada yra naudojamas alkotesteris. Šiuo atveju visi asmenys atrodė blaivūs, galintys duoti parodymus ir suprantantys ką sako. Imant paaiškinimus, viskas vyko sklandžiai, ką asmuo sakė, tą užrašinėjo, prašė detaliai paaiškinti įvykio aplinkybes. Pastabų dėl duotų paaiškinimų, patikslinimo, nesutikimo pasirašyti dėl to, kad kas ne taip surašyta, nebuvo. Dėl M. Z. blaivumo taip pat jokių įtarimų nebuvo. Užrašė tai, ką sakė asmenys, jokių menamų klausimų neuždavinėjo. Kiekvieno asmens paprašė atskirai paaiškinti jiems žinomas aplinkybes. Jokio poveikio asmenims dėl paaiškinimų nedarė.

28. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į liudytojų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad paaiškinimai buvo surašyti būtent iš liudytojų parodymų, nes, pažymėtina, kiekvienas liudytojas nurodė tik jam žinomas aplinkybes, kurių policijos pareigūnė S. P. žinoti negalėjo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai objektyviai galėjo neprisiminti visų įvykio aplinkybių būtent teismo posėdyje, bet ne iš karto po įvykio, praėjus vos porai dienų, o būtent pirminiuose paaiškinimuose liudytojai išsamiai ir nurodė visas įvykio aplinkybes, kurias, perskaičius paaiškinimus, ir patvirtino. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. patvirtino, jog duodamas paaiškinimus policijos pareigūnei, jis girtas nesijautė, nors ir buvo išgėręs butelį alaus. A. P. patvirtino, kad buvo apklausta blaivi, o M. Z. patvirtino, kad paaiškinimas yra surašytas iš jo žodžių, nors, jo teigimu, jis įvykio dieną buvo stipriai neblaivus ir apklausos metu galėjo ne viską prisiminti.

29. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria palikta galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutarimo dalis dėl S. D. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. D. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė