Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo K. K. gynėjui ir kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, ir

juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V., J. V. panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 11 653,12 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn., o būtent:

jis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai ir interesais, 2014 m. vasario mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)” kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)” sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, K. K. laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)” rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)”. Po ko, V. V. dalį duomenų perdavė J. V., kuris žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)”, pagamino žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pats V. V. suorganizavo, kad būtų pagaminti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, apie tariamai suteiktas paslaugas arba suteiktas ne pagal tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos dokumentuose: PVM sąskaitas faktūras Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 (2014-06-30) iš viso už 67 144,16 EUR, iš kurių paslaugų savikainos vertė 55 491,04 EUR ir 11 653,12 EUR pirkimo PVM (gautinas). Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Š. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K., V. V. gavęs iš J. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus perdavė K. K.. Po ko, K. K., gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. 25 iki 2015 m. rugpjūčio mėn. 17 d. mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus iš viso 67 144,16 eurų, J. V., V. V., M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., (duomenys neskelbtini), organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintas pinigines lėšas, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriui K. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. K. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. finasininkei J. J., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad ji pateiktų netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytų UAB “(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijas už 2014 m. vasario mėn. - 2015 m. rugpjūčio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 11653,12 eurų sumai, kurias surašė, bei 2014-03-25, 2014-03-25, 2014-05-23, 2014-07-09, 2014-10-24, 2014-12-23, 2015-05-07, 2015-08-24, 2015-12-15, 2015-12-15, 2015-12-16, 2015-12-18 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tokiu būdu K. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. V. ir V. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, apgaule panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)” turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 11653,12 eurų PVM.

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę 11 653,12 eurų turtinę žalą, o būtent:

jis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, 2014 m. vasario mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)” kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, K. K. laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, V. V. dalį duomenų perdavė J. V., kuris žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagamino žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pats V. V. suorganizavo, kad būtų pagaminti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, apie tariamai suteiktas paslaugas arba suteiktas ne pagal tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos dokumentuose: PVM sąskaitas faktūras Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 (2014-06-30) iš viso už 67 144,16 EUR, iš kurių paslaugų savikainos vertė 55 491,04 EUR ir 11 653,12 EUR pirkimo PVM (gautinas). Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Š. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K., V. V. gavęs iš J. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus perdavė K. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. K. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. finansininkei J. J., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad ji pateiktų netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytų UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijas už 2014 m. vasario mėn. - 2015 m. rugpjūčio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 11653,12 eurų sumai, kurias surašė, bei 2014-03-25, 2014-03-25, 2014-05-23, 2014-07-09, 2014-10-24, 2014-12-23, 2015-05-07, 2015-08-24, 2015-12-15, 2015-12-15, 2015-12-16, 2015-12-18 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tokiu būdu K. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. V. ir V. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę 11 653,12 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kuris pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma Įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius Įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, Įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. " laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. įforminęs ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašant žinomai neteisingus duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 (2014-06-30) iš viso už 67 144,16 EUR, iš kurių tariamų paslaugų savikainos vertė 55 491,04 EUR ir 11 653,12 EUR pirkimo PVM. Tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimą: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir 13 str, reikalavimą, „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus", bei pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo N r. 1X-751 3 str,, pagal kurį „PVM objektas yra prekių tiekimas", žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko arba vyko kitomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdų K. K. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus K. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 11 653,12 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn., o būtent:

K. K., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, 2014 m. vasario mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, K. K. laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, V. V. dalį duomenų perdavė J. V., kuris žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagamino žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pats V. V. suorganizavo, kad būtų pagaminti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, apie tariamai suteiktas paslaugas arba suteiktas ne pagal tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos dokumentuose: PVM sąskaitas faktūras Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 (2014-06-30) iš viso už 67 144,16 EUR, iš kurių paslaugų savikainos vertė 55 491,04 EUR ir 11 653,12 EUR pirkimo PVM (gautinas). Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Š. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K., V. V. gavęs iš J. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus perdavė K. K.. Po ko, K. K., gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagrindu, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. 25 iki 2015 m. rugpjūčio mėn. 17 d., mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus iš viso 67 144,16 eurų, J. V., V. V., M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., (duomenys neskelbtini), organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintas pinigines lėšas, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. K. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. finansininkei J. J., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad ji pateiktų netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas už 2014 m. vasario mėn. - 2015 m. rugpjūčio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 11653,12 eurų sumai, kurias surašė, bei 2014-03-25, 2014-03-25, 2014-05-23, 2014-07-09, 2014-10-24, 2014-12-23, 2015-05-07, 2015-08-24, 2015-12-15, 2015-12-15, 2015-12-16, 2015-12-18 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“, astovaujama direktoriaus K. K., veikusio bendrininkų grupe kartu su J. V. ir V. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, apgaule panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 11653,12 eurų PVM.

Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus K. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę 11 653,12 eurų turtinę žalą, o būtent:

K. K., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, 2014 m. vasario mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, K. K. laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, V. V. dalį duomenų perdavė J. V., kuris žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagamino žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pats V. V. suorganizavo, kad būtų pagaminti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, apie tariamai suteiktas paslaugas arba suteiktas ne pagal tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos dokumentuose: PVM sąskaitas faktūras Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 (2014-06-30) iš viso už 67 144,16 EUR, iš kurių paslaugų savikainos vertė 55 491,04 EUR ir 11 653,12 EUR pirkimo PVM (gautinas). Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Š. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K., V. V. gavęs iš J. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus perdavė K. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. K. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. finansininkei J. J., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad ji pateiktų netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas už 2014 m. vasario mėn. - 2015 m. rugpjūčio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 11653,12 eurų sumai, kurias surašė, bei 2014-03-25, 2014-03-25, 2014-05-23, 2014-07-09, 2014-10-24, 2014-12-23, 2015-05-07, 2015-08-24, 2015-12-15, 2015-12-15, 2015-12-16, 2015-12-18 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“, astovaujama direktoriaus K. K., veikusio bendrininkų grupe kartu su J. V. ir V. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę 11 653,12 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus K. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent: K. K., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, kuris pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma Įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius Įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, Įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. įforminęs ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašant žinomai neteisingus duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 (2014-06-30) iš viso už 67 144,16 EUR, iš kurių tariamų paslaugų savikainos vertė 55 491,04 EUR ir 11 653,12 EUR pirkimo PVM. Tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimą: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 13 str. reikalavimą, „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei pažeidė 2002 m. kovo 5 d. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo N r. 1X-751 3 str,, pagal kurį „PVM objektas yra prekių tiekimas“, žinodamas, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko arba vyko kitomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“, astovaujama direktoriaus K. K., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, nurodydamas, kad padarė jam pareikštame kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Dėl padarytų veikų gailisi. Žalą atlygino.

Teisiamajame posėdyje kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Aivaras Alimas nurodė, kad juridinis asmuo kaltę pripažįsta, nurodydamas, kad padarė jam pareikštame kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Žalą atlygino.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltę patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu rašytiniuose parodymuose įtariamasis K. K. parodė tokias aplinkybes. Su jam ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00055-14 pareikštu 2020-10-30 pranešimu apie įtarimą susipažino, jam jo turinys yra aiškus. Dėl pranešime apie įtarimą jam inkriminuojamų veiksmų prisipažįsta kaltu iš dalies. Dėl šalyje paskelbto karantino pageidauja parodymus duoti raštu. Pasisakydamas dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, parodo, kad pripažįsta aplinkybes, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2014 m. vasario mėn., susitarė su V. V., su kuriuo yra seniai pažįstamas, kad šis už piniginį atlygį, veikdamas per jo kontroliuojamus juridinius asmenis, pateiks jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas netikras PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytos paslaugos faktiškai nebus suteikiamos, šios sąskaitos bus įtraukiamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei apmokamos tariamų paslaugų teikėjui, kuris bus nurodytas sąskaitose-faktūrose. Buvo susitarta, kad suorganizavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų apmokėtų lėšų išgryninimą, sumokėtos lėšos bus grąžinamos jam grynaisiais pinigais, atskaičius atlyginimą už suteiktas pinigų išgryninimo paslaugas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai įprastai atsiskaitinėja bankiniais pavedimais, vienintelė tokio susitarimo sudarymo priežastis buvo ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nuolat trūkdavo grynųjų piniginių lėšų, kurios yra nuolat reikalingos atsiskaitant už tam tikras įmonės reikmėms suteikiamas paslaugas, skirtas kasdieninei ūkinei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai bei įmonės veiklos vystymui. Sudarant susitarimą vienintelis tikslas buvo išgryninti gaunamas pajamas ir jas naudoti įmonės reikmėms. Sudarant susitarimą neturėjo tikslo panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolę mokėti pridėtinės veiklos mokestį ar pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas. Vykdant anksčiau aprašytą su V. V. suderintą susitarimą, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitų-faktūrų už bendrą 67 144,16 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias sąskaitas apmokėjus, V. V. organizavo pervestų piniginių lėšų išgryninimą, o jas išgryninus – grąžindavo grynuosius pinigus jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Nors sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašinėdavo vadovas M. K., tačiau, kiek jam buvo suprantama, V. V. buvo kažkaip susijęs su šia bendrove, nes būtent jis jam nurodė šią bendrovę kaip tinkamą pinigų išgryninimo paslaugai vykdyti ir su juo buvo aptaręs esmines aplinkybes. Atsiimti pinigų atvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, kur jam grynuosius pinigus perduodavo arba pats V. V., arba M. K., būdavo įvairiai, detalizuoti tiksliau negali, nes tokie susitikimai vyko keliolika kartų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prisipažįsta kaltu dėl to, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, panaudojant netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 11 653,12 Eur pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Pripažįsta, jog tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką – veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, išvengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 11 653,12 Eur pridėtinės vertės mokesčio, t. y. pripažįsta, jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. Taip pat pripažįsta, jog tokiais veiksmais prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų – sąskaitų-faktūrų, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“, klastojimo, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta didelė 11 653,12 eurų turtinė žala, t. y. pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d. Taip pat pripažįsta, kad jo veiksmai lėmė apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos už 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn., įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat nori pabrėžti, kad bendrovės buhalterė nieko nežinojo apie jo ir V. V. susitarimą ir apie tai, kad jai pateikiamose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose-faktūrose yra nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos. Ji tik vykdė jo nurodymus ir techninį darbą- t. y. įtraukė šias faktūras į bendrovės apskaitą. Labai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, tai jam buvo skaudi pamoka, iš kurios jis pasidarė atitinkamas išvadas. Pasižada ateityje nenusikalsti. Jo vadovaujama bendrovė dirba nuo 1996 m., šiuo metu bendrovėje sukurta virš 100 darbo vietų, bendrovė dirba stabiliai ir moka mokesčius valstybei. Artimiausiu metu bendrovė patikslins mokesčių deklaracijas ir sumokės įtarime nurodytą PVM mokestį valstybei. Tai patvirtinančius dokumentus pateiks artimiausiu metu. (7 t., b. l. 137-139)

Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis K. K. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta, patvirtina ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Žala atlyginta, gailisi. (7 t., b. l. 148-149)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė tokias aplinkybes. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo įmonės steigimo, tai yra nuo 2010 m. Bendrovės veikla – prekybinių baldų gamyba, prekybinių patalpų įrengimas. Tai yra pagrindinė bendrovės veikla. Bendrovės ofisas ir gamybinės patalpos yra (duomenys neskelbtini). Pradžioje veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) įmonės dukterinė įmonė, atlikinėjo metalo apdirbimo darbus, tačiau po metų darbo jie suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ specifika skiriasi, todėl nusprendė skirtis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsigijusi metalo apdirbimo stakles Mazak SQT, tikslių duomenų neprisimena. Kuomet jie nusprendė skirtis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems minėtos staklės tapo nereikalingos ir jiems pasiūlė surasti klientus, kurie norėtų įsigyti šias stakles, nes priešingu atveju būtų tekę vežti jas į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jos vadovui buvo pasiūlyta įsigyti minėtas stakles. Kiek atsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklės buvo parduotos už 25 000 eurų. Stakles pervežė iš (duomenys neskelbtini) esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini). Po to, kuomet buvo įsigytos staklės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. į juos kelis kartus kreipėsi dėl apmokymų dirbti su minėtomis staklėmis. Prieš įsigyjant šias stakles buvo aptartos sąlygos su K. K. dėl apmokymų. Tai buvo viena iš sąlygų, tai yra kuomet jie įsigys šias stakles, jie apmokins programuoti stakles UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Jis neprisimena, ar sutartyje buvo numatytos tos sąlygos, tačiau jis pats asmeniškai yra važiavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena ir ten apmokė darbuotoją, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Staklių operatorių pristatė pats K. K.. Kiek atsimena, operatoriui buvo apie 30 metų, liekno kūno sudėjimo, apie 175 ūgio, plaukai tamsūs. Per kokius keturis ar penkis vizitus jis jį apmokė programuoti stakles. Staklių programavimas pasireiškia tuo, kad staklėms užduodami parametrai, pagal kuriuos turi būti ištekinama detalė. Parametrai yra įvairūs, nuo medžiagos rūšies (juodas plienas, aliuminis, varis, nerūdijantis plienas ir kt.) iki ruošinio aprašymo, koks dydis, diametras, ilgis, įrankio aprašymas, tai yra koks įrankis turi būti naudojamas tiems darbams atlikti. Iš esmės, šiam programavimui būtina žinoti metalo apdirbimo specifika, technologiją, o ne kompiuterinio programavimo žinių. Iš esmės, viso metalo apdirbimo programavimas su šiomis staklėmis yra pakankamai paprastas, tik kaip minėjo, būtina žinoti metalo apdirbimo technologiją. Programuojant detales būtina atsakinėti į staklėse įmontuotos programinės įrangos užprogramuotus klausimus, tokius kaip, koks metalas bus naudojamas, detalės parametrai ir kita. Suprogramavus detales yra galimybė visus suprogramuotus detalės parametrus eksportuoti į kompiuterį, o po to vėl įkelti juos stakles. Kaip tiksliai tai daroma jis pasakyti negali, nes pats jis neatsimena, ar darė. Tai daroma su specialia programa, berods, vadinasi Cimco. Šiam procesui, galbūt ir reikalinga kompiuterinių žinių. Kiek atsimena, K. K. buvo užsiminęs apie tai, kad būtina prijungti kompiuterį prie staklių, tačiau jis jį nukreipė į www.protools.lt, nes jie yra Mazak firmos atstovai. Pats eksportavimas ir importavimas yra pakankamai trumpas procesas, jeigu tinkamai sujungti staklės ir kompiuteris, tai užtrunka iki keliolika sekundžių. (7 t., b. l. 9-10)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. N. parodė tokias aplinkybes. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2005 liepos mėn. Jis yra šios bendrovės akcininkas. Jam priklauso 100 procentų akcijų. Bendrovės veikla - prekyba metalo apdirbimo staklėmis ir įranga. Atstovauja keletą gamintojų. Bendrovės buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Šios bendrovės direktorius K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo dvejas frezavimo stakles ICM NSV-102A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) staklių gamintojų atstovas. Šių staklių ypatybė tai, kad jos yra skaitmeninio programinio valdymo. Programinis valdymas pasireiškia tuo, kad į „Fanuk“ valdiklį įvedama detalės apdirbimo programa, po ko metalo detalės apdirbimas vyksta automatiniu režimu. Norint suvesti programos kodus reikia turėti specialių žinių, technologinių metalo apdirbimo žinių ir turėti kompiuterinio raštingumo žinių. Šiuo atveju reikia žinoti technologinių žinių, o kompiuterinio raštingumo žinių išmokstama, jau dirbant su minėtomis staklėmis. Patį skaitmeninį valdiklį „Fanuk“ įdiegia gamintojas. Paties „Fanuk“ valdiklio niekas kitas išskyrus gamintoją negali programuoti. Vartotojas gali pakeisti kai kuriuos nustatymus, tačiau sisteminio kodo perprogramuoti ar jį pakeisti nelabai kas gali, išskyrus, kaip minėjo, gamintoją. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo stakles, jis yra konsultavęs direktorių K. K. ir jo darbuotojus – staklių operatorius kaip dirbti su staklėmis, tai kaip ir įėjo į sutarties dalyką, tai yra apmokymą dirbti su staklėmis. Iškart po įsigijimo jis teikė konsultacijas dėl staklių valdymo. Jie šiuo metu pardavinėja stakles, kurias yra pardavę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis nežino nei vieno atvejo, kuomet būtų perprogramuojamas Fanuc valdiklis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra kreipusis dėl Fanuc valdiklio perprogramavimo, nors jie, kaip minėjo, yra (duomenys neskelbtini) atstovas. Kaip minėjo, paties valdiklio sistemos kodus gali perdarinėti tik valdiklio gamintojas. (7 t., b. l. 14-15)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. J. parodė tokias aplinkybes. Ji nuo 2010 m. liepos mėn. 1 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareigose. Į darbą minimoms pareigoms priėmė direktorius K. K.. Su juo yra darbiniai santykiai. Jis yra jos pusseserės I. K. vyras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima elektronikos prietaisų surinkimu, testavimu, su įvairiomis staklėmis gamina metalo gaminius, tačiau pagrindinė veiklos dalis yra elektronikos prietaisų surinkimas bei testavimas. Bendrovėje yra 108 darbuotojai. Jos pavaldume yra dvi buhalterės. Bendrovėje dirba, frezuotojai, lituotojai, informacinių technologijų specialistai, konstruktoriai, buhalteriai, sandėlininkai, vadybininkai, kokybės vadybininkai, darbų saugos inžinierius. Pagaminus elektronikos gaminius, jie yra testuojami. Testuojant gaminius priskiriami atitinkami specialistai. Kas tiksliai testuoja, ji pasakyti negali. Testavimus prižiūri barų viršininkai. Jie vadovauja visam procesui. Jos pavaldume dvi buhalterės. Pagal pareigas ji vadovauja buhalterėms, prižiūri jų darbą, sudaro visas ataskaitas. Pirminius dokumentus į apskaitą suveda tiek ji, tiek kitos buhalterės. Tiek sutartys, tiek jų registras yra buhalterijos patalpose. Buhalterės jas suveda į registrus. PVM deklaracijas sudaro ir pateikinėja ji. PVM deklaracijos sudaromos iš išvestinių gautų ir išrašomų PVM registrų. Jai yra žinomos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusios PVM sąskaitas-faktūras iš šių įmonių. Tiksliai pasakyti negali, tačiau, kiek prisimena, minimos įmonės yra pateikusios PVM sąskaitas už 2014-2015 m. Kiek prisimena, buvo reklamos paslaugos, kiek atsimena, staklių derinimo darbai, programavimo darbai. Kiek atsimena, PVM sąskaitose-faktūrose buvo minimi šie darbai. Kas šių įmonių atsakingi asmenys, neprisimena. Visus apmokėjimus derina su direktoriumi K. K.. K. K. paprastai nurodo, kokias PVM sąskaitas-faktūras apmokėti. Greičiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, darbų atlikimo aktus jiems į buhalteriją atnešė direktorius K. K.. Paprastai dokumentus į buhalteriją atneša tas asmuo, kuris atsakingas už tą procesą, ar tai būtų sandėlininkas, ar vairuotojas. Būna, kad dokumentai pristatomį paštu. Kaip minėjo, visus atsiskaitymus su įmonėmis derina su direktoriumi K. K.. Sandoriuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai buvo derinami su K. K.. Ar sandoriuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai įvykę darbai, nežino. Ji pačių darbų atlikimo nekontroliavo, kontroliuoti galėjo pats direktorius arba meistrai, kurie su minėtomis įmonėmis pagal sudarytas sutartis derino stakles. Visus reklamos klausimus derino tik direktorius. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nėra mačiusi, su jais nėra bendravusi. Per visą laikotarpį nebuvo kilę situacijų, kuomet būtų reikėję bendrauti su minėtų įmonių atstovais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma. Šiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino, kažkokius tai elektroninius prietaisus. Kokius prietaisus gamino, neprisimena. Visus pagamintus prietaisus įprastai testuoja patys. Būna atvejų, kuomet prietaisus testuoja ir (duomenys neskelbtini) įmonės, kurios gauna produkciją, tačiau Lietuvos užsakovams gaminama produkcija įprastai testuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Kokiai sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas-faktūras, ji pasakyti negali, kadangi neprisimena. Kiek atsimena, šioms įmonėms buvo pervesta piniginės lėšos bankiniais pavedimais. Kiek žino, su jomis buvo atsiskaityta pilnai. (7 t., b.l. 18-20) 2018-09-05 papildomos apklausos metu J. J. atsakydama į klausimus parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daromos metų inventorizacijos. Inventorizacijos daromos kiekvienų metų pabaigoje. Inventorizacijų metų fiksuojami inventorizacijų rezultatai. Inventorizacijos daromos fiziškai, tai yra paskiriama komisija, kuri pasiėmusi sąrašus ir eina į kiekvieną skyrių (visuose baruose) ir tikrina visas medžiagas. Inventorizacijų metu būna, kad randami medžiagų neatitikimai. Iš esmės tikrinami medžiagų likučiai, tai yra kiek yra pagal dokumentus ir kiek yra fiziškai. Inventorizacijos metu nustatyti neatitikimai yra fiksuojami inventorizacijų aprašuose. Tai daroma visuomet, kuomet nustatomi neatitikimai. Po neatitikimų atsiradimo nustatoma priežastis. Gali būti, kad neatitikimai įvyksta dėl kažkokių dokumentų nepristatymo į buhalteriją. Kartais įvyksta dėl to, kad skiriasi medžiagų skaičiavimo matavimo būdai. Pavyzdžiui, jiems pateikia kilogramais, o pagal jų specifiką jie matuoja metrais, tačiau tokie neatitikimai būna nežymūs.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Š. N. parodė tokias aplinkybes. Jis susipažinęs su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis gali pasakyti, kad iš jame išvardintų asmenų jis pažįsta tik J. V., žino, kad jo brolis yra V. V., tačiau su juo visiškai nebendrauja. Iš įmonių jam žinoma jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad J. V. yra susijęs su šia įmone, tačiau kaip konkrečiai jis negali atsakyti. Kuo užsiima įmonė, kokią veiklą vykdo jis nežino. Su J. V. jis pažįstamas nuo 1991 m.ir iki šiol juos sieja draugiški santykiai. Tai žmogus, kuriuo jis labai pasitiki, jam sunkiu metu J. V. jam daug padėjo materialiai, jis lankosi jo namuose, bendrauja šeimomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis pirko 2014 m. sausio mėn. su tikslu, kad vystys savo verslą, t.y. renginių organizavimas, vedimas, įgarsinimas, apšvietimas. Nusprendė, kad turėti įmonę geriau nei verslo liudijimą, nes verslo liudijimai tuo momentu brango. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo jis savo vardu ir tapo bendrovės direktoriumi. Ar tapo direktoriumi savo iniciatyva ar J. V. pasiūlymu, jis neatsimena. Jis paprašė J. V. irgi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis turi ekonominį išsilavinimą, taigi pasikvietė jį į pagalbą, jis tapo komercijos direktoriumi. J. V. jam sakė, kad užsiima skrajučių, reklamos platinimu. Ką konkrečiai J. V. veikė jis nežino. Įmonės veiklą abu pasidalino per pusę, t.y. jis organizavo renginius, o J. V. užsiėmė reklamos darbais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko generatorius, banko kortelės yra ir visada buvo pas J. V.. Jis prisijungti prie įmonės sąskaitų visiškai negali. Įmonės veiklos pradžioje jis įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą apie 30 000 lt. Pinigai buvo įnešti į įmonės banko sąskaitą. To paprašė J. V., kaip jam paaiškino - UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko su skolomis ir reikia padengti įmonės įsiskolinimus. Kokios tai skolos, ir kam bendrovė skolinga jis nesidomėjo. Su J. V. jie susitarė, kad šiuos paskolintus pinigus įmonė jam po truputį grąžins. Paskola buvo beprocentinė, galutinė paskolos grąžinimo data nenumatyta. Jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna minimalų atlyginimą. Jo darbas yra klientų, kuriems reikalingos renginių organizavimo paslaugos, paieška. Gavęs užsakymą jis sudarė sutartį. Klientas sumoka avansą per banką arba grynaisiais pinigais, juos jis užpajamuoja išrašydamas kasos pajamų orderį, po renginių atlikimo, jis visiems klientams išrašo PVM sąskaitą faktūrą, jei atsiskaito grynaisiais išrašo kasos pajamų orderį, arba pinigai pervedami į įmonės sąskaitą. Kad pinigai pervesti į įmonės sąskaitą jam apie tai elektroniniu paštu arba telefonu praneša J. V.. Jei tų pinigų J. V. nepanaudoja kitiems bendrovės reikalams tada jam perveda kaip bendrovei suteiktos paskolos grąžinimą. Kiek šiuo metu iš suteiktos paskolos bendrovė jam grąžino pinigų jis nežino. Jis pasirašydavo bendrovės finansines atskaitomybes, matė, kad J. V. uždirba didesnes pajamas, bendrovės apyvartos buvo žymiai didesnės, nei kad jam organizuojant renginius, bet manė, kad tai J. V. reikalas, kad jis sėkmingesnis verslininkas. Faktų apie tai, kad buvo išrašomi fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai apie tai, kad neva kažkokioms įmonėms suteiktos paslaugos, apie tai kad iš įmonės sąskaitos buvo gryninami pinigai jis nieko nežinojo. J. V. kaip minėjo vykdydamas savo veiklą, atspausdindavo įvairioms įmonėms PVM sąskaitas faktūras ir prašydavo, kad ant šių dokumentų, o taip pat sutarčių ir atsiskaitymų grynaisiais dokumentų jis pasirašytų kaip įmonės direktorius, o taip pat uždėtų įmonės antspaudą, kuris visada būdavo laikomas pas jį. Jis taip darydavo, nes iki šiol buvo įsitikinęs, kad viskas, kas susijęs su J. V. veikla yra gerai, ir J. V. teikia realiai dokumentuose nurodytas paslaugas. (7 t., b.l. 45-46)

Iš FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės K. L. atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, matyti, kad ji pateikė 2017-09-12 išvadą Nr. 5-1/74, kurioje atsakydama į užduotus klausimus pateikė išvadas:

Išvada 1 klausimu: Ar laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30, įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų? Jeigu ne, tai kokie pažeidimai padaryti, kas dėl to atsakingas?

Pateiktose tyrimui užduotyse 2016 m. rugsėjo 26 d. Nr. 04/10-1-5-7819 ir 2017-07-21 patikslintoje užduotyje Nr. 04/10-1-5-6608 atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad „Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios realiai jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir paslaugų nesuteikė“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti užduotyse Nr. 04/10-1-5-7819 (2016-09-26) ir Nr. 04/10-1-5-6608 (2017-07-21), paneigia įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinį, todėl galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2014-02-21 – 2015-08-12 laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 67 144,16 EUR, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2014-02-21 iki 2015-08-12, sąskaitos Nr. LT78 7044 0600 0112 7871, esančios banke „AB SEB bankas“ mokėjimo nurodymus nustatyta, kad pagal įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-02-21 iki 2015-08-12 už paslaugas mokėjimo pavedimais apmokėjo iš viso 67 144,16 Eur, iš jų:

- 2 102,64 Eur (7 260,00 Lt) - 2014 m. atlikti mokėjimo pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. pilnai atskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“,

- 65 041,52 Eur (53 116,56 Eur (183 400,87 Lt) 2014 m., 11 924,96 Eur 2015 m. atlikti mokėjimo pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tyrimo metu, įvertinus užduotyse pateiktą informaciją, pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą apie neįvykusias paslaugų pirkimo operacijas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2014-02-21 iki 2015-08-12, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į 2014 m. vasario - balandžio, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn., 2015 m. sausio, kovo, liepos, rugpjūčio mėn. buhalterinės apskaitos suvestinius registrus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas: paslaugų įsigijimus už 67 144,16 Eur, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įformintos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Tuo UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 str. 3 d. nuostatą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 - 2015 m. finansinės atskaitomybės rinkinio Balanso bei Pelno (nuostolių) ataskaitose, pateiktose Juridinių asmenų registrui, buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeistas 2011 m. lapkričio 6 d. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d. reikalavimas „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Pagal šio Įstatymo 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakciją (įsigaliojo nuo 2013-01-01) 14 str. 2 d. nuostatą „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Išvada 2 klausimu: Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų įstatymų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 registruojant ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus galima (visiškai ar iš dalies) nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą?

Pateiktose tyrimui užduotyse Nr. 04/10-1-5-7819 (2016-09-26), Nr. 04/10-1-5-6608 (2017-07-21) atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad „Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios realiai jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir paslaugų nesuteikė“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti užduotyje paneigia įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinį. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 67 144,16 EUR, iš kurių paslaugų savikainos vertė 55 491,04 EUR ir 11 653,12 EUR pirkimo (gautinas) PVM, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į 2014 m. vasario - balandžio, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn., 2015 m. sausio, kovo, liepos, rugpjūčio mėn. buhalterinės apskaitos suvestinius registrus. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2014 m. vasario - balandžio, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn., 2015 m. sausio, kovo, liepos, rugpjūčio mėn. buvo nepagrįstai įregistruotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos: skolos tiekėjams viso už 67 144,16 Eur, iš kurių paslaugų savikainos vertė 55 491,04 Eur ir 11 653,12 Eur pirkimo (gautinas) PVM. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str., 3 d. nuostatą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir 2014 -2015 metų finansinės atskaitomybės įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 - 2015 m.

Išvada 3 klausimu: Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 įtraukė tariamas ūkinės operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinė apskaitą, tai ar buvo teisingai apskaičiuoti ir sumokėti PVM, pelno ir kiti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą? Jeigu ne, tai kokio dydžio pelno ir kitokį mokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti į valstybės biudžetą?

UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 13 str., buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis įformintus realiai neįvykusius reklaminių paslaugų ir programavimo paslaugų darbus, panaudodama tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus ir pažeisdama 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nuostata padidino PVM atskaitą už 2014 m. 02, 03, 04, 06, 07, 09, 11, 12 mėn. ir 2015 m. 01, 03, 07, 08 mėn. ir mokėtiną į biudžetą PVM sumą už šiuos mokestinius laikotarpius sumažino 11 531,48 Eur, pažeisdama 2001-12-20 LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. nuostatas, sąnaudas už 2014 m. nepagrįstai padidino 1 158,48 Eur ir šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažino 173,77 Eur. (1 t., b. l. 55-67)

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši veika numato padarinius, kurie susiję su buhalterinės apskaitos dalyku – veiklos, turto, nuosavu kapitalo, įsipareigojimų dydžio nustatymo galimybe pagal ūkio subjekto buhalterinės paskaitos dokumentus.

Teismų praktikoje apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad K. K., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V., J. V. panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpyje nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 11 653,12 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn., taip pat jis laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę 11 653,12 eurų turtinę žalą, taip pat jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. BK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui atsiranda tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priima sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš šių sąlygų.

Sprendžiant klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės svarbu nustatyti, ar kaltinamojo K. K. nusikalstamomis veikomis buvo siekiama naudos jo, kaip direktoriaus, atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamų veikų juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, kad kaltininko (fizinio asmens) nusikalstamos veikos tikslas gauti naudos juridiniam asmeniui yra vienintelis ar pagrindinis. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip pareiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimu. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Konstatuojant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – fizinio asmens veikimą juridinio asmens naudai ar interesais turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones). Antrąją juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens – padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan., kad nustatinėjant šį ryšį svarbu išsiaiškinti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai), ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas (Kasacinė nutartis 2K-P-95/2012).

Iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad nustatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos, susijusios su subjektu, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį – K. K. kaltė dėl jam inkriminuojamų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, numatytų veikų nustatyta ir įvertinta. Nusikalstamų veikų padarymo metu K. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus bei lėmė įmonės veiklos politiką. Taigi, K. K. padėtis bendrovėje inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifinius požymius. Iš teisme ištirtų įrodymų darytina išvada, kad K. K., kaip įmonės vadovas, lėmė įmonės sprendimus, buvo suinteresuotas netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) pagaminimu ir panaudojimu, dėl kurių apgaule panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)” turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 11653,12 eurų PVM, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” už 2014 m. vasario mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, iš kurių naudos turėjo ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Kadangi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pritaikius BK 20 straipsnio nuostatas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo ir kitų klausimų

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Šiuo atveju labai svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmes yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir už sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Teismas, skirdamas K. K. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčines nusikalstamas veikas, teismas pažymi, kad dvi jam inkriminuojamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis), viena veika – sunkių nusikaltimų kategorijai (182 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad K. K. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose įrašytas nėra, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 182 straipsnio 2 dalyje, numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 170 MGL dydžio baudą, už BK 300 straipsnio 3 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skyrus 110 MGL dydžio baudą, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 110 MGL dydžio baudą. Baudos skiriamos atsižvelgiant į nusikalstamų veikų metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją ir į nusikalstamų veikų metu galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Pažymėtina, kad bauda BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose nėra numatyta, tačiau atsižvelgus į pirmiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nėra per griežta. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne rodančios kaltinamojo nuolatinį polinkį nusikalsti. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje neteistas ir, nors baustas administracine tvarka, tačiau už ne itin šiurkščius nusižengimus, turi šeimą, yra įmonės vadovas, kuri suteikia darbo vietas, taip pat, vertintina tai, kad K. K. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nesiekė sušvelninti ar išvengti atsakomybės. Palankiai vertintina aplinkybė, kad kaltinamasis žalos šalinimo veiksmų ėmėsi dar ikiteisminiame tyrime, kas pagrindžia jo norą taisytis. Bylos duomenimis, valstybei padaryta žala geranoriškai atlyginta (7 t., b. l. 64). Apibendrinant, teismas įvertinęs minėtas aplinkybes sprendžia, kad K. K. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatytoji bausmė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o būtent už BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė apima bausmę paskirtą už BK 300 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taip K. K. paskiriant subendrintą bausmę – 170 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme už nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip K. K. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 210 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, K. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taip pat, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

K. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-04-19 18.10 val. iki 2016-04-20 16.35 val. (viena diena) (7 t., b. l. 109-111). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 112-114) – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, skirdamas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos, dvi iš jų priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis), viena veika – sunkių nusikaltimų kategorijai (182 straipsnio 2 dalis). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, žalą atlygino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteista, administracine tvarka nebausta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui už BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 220 MGL dydžio baudą, už BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skyrus 200 MGL dydžio baudą, o už BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 210 MGL dydžio baudą. Baudos skiriamos atsižvelgiant į nusikalstamų veikų metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją ir į nusikalstamų veikų metu galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o būtent už BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė apima bausmę paskirtą už BK 300 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskiriant subendrintą bausmę – 220 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme už nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 270 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino savo kaltę, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taip pat, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti 170 MGL (6402,2 Eur) dydžio baudą.

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti 110 MGL (4142,6 Eur) dydžio baudą.

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 110 MGL (4142,6 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, o būtent už BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę apimti bausmę paskirtą už BK 300 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinti su bausme už nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir taip K. K. paskirti subendrintą bausmę – 210 MGL (7908,6 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – 140 MGL (5372,4 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. K. paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2016-04-19 18.10 val. iki 2016-04-20 16.35 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai, ir K. K. laikyti galutinai nuteistu 138 MGL (5197,08 Eur) dydžio bauda.

K. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 220 MGL (8285,2 Eur) dydžio baudą.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 210 MGL (7908,6 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, o būtent už BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę apimti bausmę paskirtą už BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinti su bausme už nusikalstamą veiką pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti galutinę subendrintą bausmę – 270 MGL (10168,2 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti galutinę bausmę – 180 MGL (6778,8 Eur) dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras Nr. SOFI 001 (2014-02-21), SOFI 003 (2014-03-03), SOFI 004 (2014-03-27), SOFI 007 (2014-04-01), SOFI 017 (2014-06-03), SOFI 018 (2014-06-12), SOFI 030 (2014-07-22), SOFI 033 (2014-07-25), SOFI 047 (2014-09-05), SOFI 048 (2014-09-11), Nr. SOFI 064 (2014-11-06), SOFI 074 (2014-12-15), SOFI 075 (2014-12-17), SOFI 087 (2015-01-20), SOFI 088 (2015-01-23), SOFI 090 (2015-01-27), SOFI 095 (2015-03-30), SOFI 114 (2015-07-22), SOFI 117 (2015-08-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Nr. ON 14/018 (2014-03-17), ON 14/042 (2014-06-09), ON 14/047 saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-00055-14 – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad bauda per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ((būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.