Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kaišiadorių butų ūkis“ atstovui advokato padėjėjui J. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. M. ir L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. M. ir L. M., dėl turtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ieškovei 233,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4,58 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2015-10-09 užpylimo vandeniu metu sugadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas Nr. 31 ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės), pagal kurių B dalies IV skyriaus 2 p., draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. p. pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 215,14 Eur. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 235,14 Eur (215,14 Eur remonto kaina + 20,35 PVM medžiagoms) dydžio draudimo išmoką*. Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte išsamiai aprašė įvykį bei išsiaiškino, kad buto Nr. 31 užpylimas įvyko dėl atsakovės neatsargaus darbo, keičiant inžinerinių tinklų kanale sutrūkusį nuotekų stovo vamzdyną bute Nr. 37, kuomet nukritus betono luitui per vamzdžio angą buvo pramuštas šalto vandens vandentiekio vamzdis. Iki atsakovės atliktų nuotekų stovo vamzdyno keitimo darbų per minėtą vamzdį vandens prasiskverbimo nebuvo užfiksuota. Dėl atsakovės neatsargiai atliktų nuotekų stovo vamzdyno keitimo darbų trūko šalto vandens vandentiekio vamzdis, ko pasekoje buvo aplietas ieškovės apdraustas butas. Ieškovė prašo priteisti 233,94 Eur turtinę žalą, įvertinusi 1,55 Eur nusidėvėjimą. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 233,94 Eur žalą nes būdama savo srities profesionalė ir žinodama kokios pasekmės gali atsirasti keičiant nuotekų stovo vamzdyną, atsakovė nesaugiai, neatsargiai atliko darbus, t. y. elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Dėl atsakovės neatsargiai atliktų nuotekų stovo vamzdyno keitimo darbų, trūkus šalto vandens vandentiekio vamzdžiui, pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui padarė žalos; žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Taip pat iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 4,58 Eur (233,94 Eur [skola]*0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*119 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-11-13) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-03-10). Be to iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Tomas Dumbliauskas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad išmoka buvo sumokėta už dailylentes, už sienų apkalimą dailylentėmis, švaraus išorinio sienų apkalo nuardymą, šiukšlių pašalinimą. Buvo numatyta galima papildoma apžiūra, jei išaiškės grindų iškilimai, spintos sugadinimai, tačiau draudėjas nesikreipė, nes sugadinimai nepasireiškė. Vanduo žalos nepadarė, bet dailylenčių nebūtų reikėję lupti, jei nebūtų sugadintas vamzdis.

Atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ savo atsiliepimu su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad 2015-10-09 adresu (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų kanale UAB “Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojai keitė nuotekų stovo vamzdyno atkarpą ir inertinės atliekos teoriškai galėjo prakirsti (duomenys neskelbtini) buto ribose inžinerinių tinklų kanale esantį šalto vandentiekio vamzdį. Inžinerinių tinklų kanalas bute buvo aklinai užsandarintas. Gavus buto savininko sutikimą ir išardžius apdailos lenteles buvo nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) savavališkai pakeista vandentiekio projektinė schema, vidaus tinklų sistema sumontuota be apsauginio vamzdžio, kuris saugo pagrindinį vamzdį nuo mechaninių pažeidimų. (duomenys neskelbtini) bute vandentiekio vidaus tinklų sistemos remonto darbai atlikti nesilaikant Statybos taisyklių STR 1.01.08:2002 reikalavimų vandentiekio sistemos įrengimui ir eksploatavimui, be remonto darbų projekto, nesuderinus su UAB “Kaišiadorių butų ūkis“, nesilaikant gyvenamojo namo techninio projekto Nr. 1-318-33. Padaryti šie pažeidimai: 1. Vamzdynas (ir horizontalus) sumontuotas inžinerinių tinklų kanale. Jame turi būti sumontuoti tik vertikalūs stovai, STV1-šalto vandentiekio, STT3-karšto vandens tiekimo ir STF1-nuotekų stovai; 2. Vidaus tinklų sistema sumontuota be apsauginio vamzdžio. V1 – šalto vandentiekio vamzdynas įrengtas iš klijuojamo plastiko medžiagos; T3 – karšto vandentiekio vamzdynas įrengtas iš metalo-polimerinės medžiagos; T4 – karšto vandentiekio vamzdynas užbetonuotas vagoje, pakeistas vamzdyno diametras. Pagal techninį projektą turėtų būti STF1-nuotekų stovų vamzdis ketinis (GOST-6942-54), STV1-šalto vandentiekio ir STT3-karšto vandens stovai plieniniai vamzdžiai (GOST3262-S5). Siekiant suteikti plastikiniams vamzdžiams didesnį mechaninį stiprumą ir ilgaamžiškumą, vamzdynas turi būti montuojamas PE-Xc gofruotu apsauginiu sluoksniu, kuris saugo pagrindinį vamzdį nuo mechaninių pažeidimų; 3. Vandens apskaita sumontuota inžinerinių tinklų kanale. Pagal projektą, stovų atšakų gulstieji vamzdžiai STV, STT3, STF1, uždaromoji armatūra ir vandens apskaita turi būti sumontuota ir išvesta į WC patalpas. Bendrovės darbuotojai, atlikdami remonto darbus (duomenys neskelbtini) veikė pakankamai rūpestingai. Atliekant tokio pobūdžio darbus visada susidaro inertinės atliekos. Darbuotojai nežinojo ir negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) bute esančius neteisėtus vandentiekio projektinės schemos pakeitimus, inertinės atliekos jokiu būdu nebūtų prakirtę pagal projektą, STR ir Statybos taisykles įrengtų horizontalių metalinių vamzdžių. Buvo prakirstas būtent neleistinai sumontuotas plastikinis horizontalus vamzdis. Dėl šio įvykio bendrovės kaltės nėra, nes dėl savavališkų butų savininkų veiksmų negalėjo užkirsti kelio tokiems įvykiams, nes vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių butuose neįmanoma. Su daugiabučių namų gyventojais bendrovė yra sudariusi „Pastato administravimo, eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis“. Sutarties 9 p. nurodoma, kad „Savininkas (nuomininkas) privalo leisti pastatą administruojančios organizacijos atstovams patikrinti ir remontuoti bute (patalpose) esančią namo bendrąją inžinerinę įrangą, užtikrinti priėjimą prie jos.“ (duomenys neskelbtini) bute inžinerinių tinklų kanalas aklinai užsandarintas. Buto savininkas S. M. 2016-04-01 atsiliepime teismui pažymi, kad jis keitė apdailos lenteles, taigi matė ir žinojo apie bute savavališkai pakeistą vandentiekio projektinę schemą, prisiėmė riziką jos neatstatyti į projektinę padėtį. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms pažymi, jog atsakomybė bendrovei galėtų kilti tik esant visiems civilinės teisinės atsakomybės pagrindams: neteisėtiems veiksmams, kaltei, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų ir faktinių aplinkybių, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad bendrovei būtų taikoma atsakomybė, nes nėra įrodyta, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ar veikęs neatidžiai, nerūpestingai ar kaip kitaip pažeidęs savo pareigas vykdant darbus (duomenys neskelbtini) bute. Ypatingai atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad dėl trečiųjų asmenų ar nukentėjusio asmens veiksmų pakeista (duomenys neskelbtini) buto nuosavybės ribose vandentiekio projektinė schema, dėl trečiųjų asmenų ar nukentėjusio asmens kaltės neturėjo priėjimo prie jų, taigi bendrovė neturėjo jokios galimybės veikti taip, kad būtų užkirstas kelias buto užliejimo fakto atsiradimui. Šiuo atveju bendrovės atsakomybę šalina įstatymo leidėjo nuostata, kad dėl nenugalimos jėgos ar ne nuo šalies valios atsiradusi prievolė negali būti vykdoma, taip pat negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atstovas advokato padėjėjas Jonas Leonavičius prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad šiuo atveju riziką prisiėmė pats draudikas, drausdamas būstą, kuriame yra netinkamai įrengta inžinerinė sistema, todėl krentant betono atliekoms, trūko vamzdis. Jei nebūtų buvę padarytą inžinerinių tinklų pakeitimų, kritę betono gabalai būtų kritę tiesiai į šachtą ir atsidūrę namo rūsyje, ir nebūtų padaryta jokių pažeidimų. Pažeidimų taip pat nebūtų buvę, jei būtų sumontuotas ne plastikinis, o metalinis tinkamas vamzdis. Savininkas privalo suderinti su namo administratoriumi pakeitimus, tačiau trečiasis asmuo nebuvo atėjęs suderinimui. Darbuotojai, vykdę darbus viršutiniame bute, ir matydami, kad jame užbetonuotas vamzdis, nenuėjo pažiūrėti kas vyksta kitame bute dėl jų vykdomų darbų, nes to nenumato STR, jeigu neatsiranda priežastis dėl ko tą reikėtų daryti. Įmonės darbuotojas paaiškino, kad trupinant betoną, neįmanoma numatyti kokio dydžio gabalas atskils.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015-10-09 apie 11-12 val., būdamas namuose, išgirdo, kad tualete griūna statybinis gruntas. Nuėjęs apžiūrėti, rado prigriuvusių statybinių atliekų ir suprato, kad tai griūna iš viršaus. Išsiaiškinęs, kad 37 bute daromi remonto darbai, nuėjęs į 37 butą, paprašė darbininkų, kad dirbtų atsargiau, bei nemėtytų į apačią statybinių atliekų, kadangi gali jo bute pažeisti vamzdyną. Parėjęs namo, po kurio laiko išgirdo vėl griūnančias statybines atliekas, kurios buvo vis didesnės. Dar kartą nuėjo į 37 butą ir paprašė darbus vykdžiusių darbuotojų, kad būtų atsargesni, nes pas jį tualete griūna dideli gabalai grunto ir tikrai gali sudaužyti vamzdyną. Jam buvo atsakyta, kad jeigu sugadins tai ir sutaisys. Statybinis gruntas ir toliau nesiliovė griuvęs. Staiga išgirdo stiprų trenksmą tualete ir vandens tekėjimą dideliu spaudimu. Nubėgęs surado prakirsto vamzdžio čiaupą ir jį užsuko. Vanduo užliejo tualetą, koridorių, dalis vandens tekėjo į virtuvę. Nuėjęs vėl į 37 butą, atsivedė darbininkus pasižiūrėti, ką pridirbo. Liepė sutaisyti prakirstą vamzdį. Po kurio laiko, apie 15.40 val. atėjo dar vienas darbuotojas, kuris išlupo tualete sudėtas apdailos lenteles, kai kurias jų sulaužydamas, ir sudėjo jas prie kitos sienos. Išlupus apdailą ant grindų matėsi nukritęs didelis betono gabalas (maždaug virš 2 kg svorio), kuris ir sudaužė vamzdyną, krisdamas iš 3 aukšto. Paklausus, kada bus viskas sutaisyta, jis atsakė, kad „aš tik stalius, nieko nežinau, vamzdynus taiso kiti darbuotojai“. Paskambinęs į UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ avarinę tarnybą ir paaiškinęs situaciją, pareikalavo, kad vandentiekis būtų sutaisytas šiandieną. Apie 18-19 val. vandentiekis buvo sutaisytas. Išluptos apdailos lentelės liko nesudėtos. Kadangi butas yra draustas, kreipėsi į draudimo kompaniją AB „Lietuvos draudimas“ ir atvykęs draudimo ekspertas paskaičiavo padarytą žalą. Pažymi, kad vandentiekio vamzdynai buvo pakeisti ir vandens skaitikliai buvo sudėti prieš tai gyvenusių šeimininkų, jis tik pasikeitė kitos spalvos apdailos lenteles.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. M. papildomai nurodė, kad su žmona bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą maždaug prieš 14-15 metų. Viskas, kas liečia santechniką bute, visi vamzdžiai buvo sumontuoti iki jam įsigijus butą. Jokių remontų nedarė, savo lėšomis susitvarkė virtuvę, koridorių, o tualeto patalpoje tik pakeitė dailylentes. Kuomet didelis luitas krito, jis išgirdo vandens šniokštimą. Nuėjęs į tualetą, užsuko angoje įrengtus vandens kranus, kad nebebėgtų vanduo, tačiau vis tiek buvo užlietas tualetas, koridorius ir virtuvė. Žala atsirado ne dėl užliejimo, o dėl UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ staliaus, kuris išlaužė dailylentes ir išėjo. Draudimas padengė lentučių, apvadų sugadinimą. Lenteles sudėjo pats. Mano, kad nebūtų buvę įvykio, jei darbai būtų atliekami kruopščiau ir profesionaliau. Per visus gyvenimo bute metus UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ patikrinti vamzdyną nebuvo atėję, tik keitė vandens skaitliukus. Jei UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojai būtų atėję atlikti vamzdynų šachtoje apžiūros, jis būtų įleidęs. Du kartus buvo nuėjęs pas darbininkus, jų buvo du, o trečią kartą nuėjo, kai prakirto vamzdį. Kuo darbininkai daužė sieną nematė, nes į butą įėjęs nebuvo. Jam nepranešė, kad jis užsidengtų skaitliukus ir jis niekam nesakė, kad ten neįmanoma prieiti. 15-30 min. darbininkai daužė sieną, bet kol vanduo nepradėjo bėgti, darbininkai iki jo buto neatėjo pažiūrėti. Priėjimas prie vamzdžių buvo per 30x20 cm. angą, pamatyti prakirstą vamzdį buvo įmanoma. Per angą iki darbų pradžios vamzdžius buvo galima pamatyti iki pažeidimo, kaip jie išvedžioti. Didesnė dalis betono krito į tarpą tarp dailylenčių ir sienos, dalis į tualeto patalpą. Jų buvo daug. Kai pradėjo tekėti vanduo, ėmėsi priemonių vandeniui uždaryti, užtruko 20-30 sekundžių. Tuomet nuėjęs, pasikvietė darbininkus, iš trečio aukšto, kad pažiūrėtų ką padarė. Darbininkai pasakė, kad čia užkalta siena ir reikia kviesti stalių. Kažkas iš jų ar jų viršininkas, nežino, iškvietė stalių. Stalius atvyko valandos, pusantros valandos bėgyje. Stalius atlupo lenteles su laužtuvu, padėjo į šoną, ir išėjo. Atėję darbininkai apžiūrėjo ir pasakė, kad čia vamzdžio skilimas dviejose vietose, bet kadangi penktadienis, jų darbas baigėsi ir sutaisys pirmadienį. Jis pareikalavo sutvarkyti šiandien, tada atvyko viršininkas, bet taip pat nieko nepadarė. Tada jis susiekė su savo kaimynu Sauliumi, kuris yra jų visų viršininkas ir tuomet vamzdis buvo sutaisytas. Jam taip pat UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ žadėjo lenteles sutvarkyti, du kartus į bendrovę kreipėsi dėl lentelių, bet vėliau, kuomet jis susiekė su bendrove, jam pasakė, kad jie tokių lentelių neras, nežino kaip čia bus. Po to kreipėsi į draudimą ir nusprendė, kad jas pasikeis iš draudimo išmokos. Stalius sakė, kad kitaip neįmanoma neišlaužus lentelių išimti. Jis sulaužė dvi lenteles ir kampukus, apvadus. Įdėjo kitą vamzdį, bet iš esmės viskas liko kaip buvo. Vamzdžiai šachtoje liko, skaitliukai prie pat sienos liko toje pačioje vietoje. Jis pats virš skaitliukų pasidarė apsaugą po šio įvykio.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. M. atsiliepimo į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-10-08 išgirdo kaip kažkas krenta tualete, tuo metu namuose buvo viena su mažamečiu vaiku ir, išsigandusi garso, nuėjo pažiūrėti per aukščiau esančius butus, kas čia ką mėto. Duris atidarė moteris ir paaiškino, kad čia pas ją meistrai taiso, tada ji priėjusi prie meistrų pasakė, kad jie nieko nemėtytų į apačią, nes gali sutrukti vamzdžiai ir bėgti vanduo. Meistrai tik kreivai į ją pasižiūrėjo ir ji parėjo namo. Būnant namuose po kiek laiko vėl išgirdo, kaip kažkas krenta tualete ir ji vėl nuėjusi pas meistrus pasakė, kad jie nieko nemėtytų į apačią. Meistrai grubiai atsakė, kad jie nieko negali padaryti, jiems reikia dirbti darbą. Tą dieną taip viskas ir baigėsi. Kitą dieną, grįžus vyrui, vėl pasigirdo toks pats kritimo garsas iš viršaus. Tada vyras nuėjo du kartus pas meistrus. Po antrojo vyro perspėjimo, krito didelis luitas ir pasipylė vanduo. Jie užsuko vamzdžius ir puolė semti vandenį iš koridoriaus, nes buvo didelis vandens slėgis. Buvo iškviesti meistrai. Lenteles ardė kažkoks meistras, atėjęs išardė lenteles, nieko nepasakė, kad patys išsiimtų gražiai, nes sugadins lenteles, tiesiog jas išlupo. Sutvarkė vamzdynus. Dėl lentelių atstatymo šnekėjo vyras su UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, ji turėjo ieškoti tų lentelių, bet kadangi tokių nebegamina, įmonė tokių ir nerado. Vyras skambino atsakingiems asmenims. Vamzdyno nuo buto pirkimo nekeitė, o lenteles pakeitė ir naujai apkalė patys. Ten buvo padaryta ertmė skaitliukams pažiūrėti ir esant situacijai buvo galimybė tas lenteles kažkaip išimti, kad pažiūrėti. Per visą jų 13 metų gyvenimo bute laiką, niekas niekada vamzdyno netikrino. Butas buvo draustas, vyras sudarė draudimo sutartį. Dėl lentelių žalą atlygino draudimas, o dėl apipylimo žalos nėra matyti. Jiems buvo išmokėta draudimo suma ir vyras už ją užsisakė kitas lenteles. Daugiau su įmone nebendravo. Meistras atėjęs neperspėjo, kad išlups lenteles nepataisomai. Išardė atrodo tris lenteles, bet jų buvo sulaužyta daugiau nei viena. Jie staliaus patys nekvietė, jį išsikvietė žmonės iš UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, kurie tvarkė vamzdyną, kad priteitų prie tų vamzdžių. Kai buvo atėję santechnikai, S. Z. patvirtino, kad jie jokių vamzdyno pakeitimų patys nedarė, o butą pirko jau su tokiu vamzdynu.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad dirba UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ santechniku nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) name buvo su darbuotoju iš Darbo biržos vardu A., keitė stovą. Iš apačios atėjo buto savininkas ir pasakė, kad pas jį krenta atplaišos visokiausios ir jie jam pasakė, kad stengsis kuo atsargiau dirbti, ir jis išėjo. Savininkas atėjo antrą kartą ir vėl pasakė, kad krenta įvairiausios atplaišos ir jie jam pasakė, kad kaip nors apdengtų, bet jis sakė to padaryti negalintis, nes neįmanoma. Jie dirbo toliau ir išgirdo garsą, kaip nukrito inertinis gruntas ar kas. Atbėgo savininkas ir pasakė, kad pas jį bėga vanduo. Nubėgo į rūsį ir uždarė šalto ir karšto vandens stovą. Tuomet pranešė tarnybos viršininkui, kad yra gedimas. Atėjo tarnybos viršininkas ir išsprendė problemą – sutvarkė vamzdyną ir tiek. Visą laiką stengiasi kuo atsargiau dirbti, nes eina vamzdynai. Vamzdynai šachtoje eina horizontaliai ir vertikaliai. Prieš atliekant darbus nežinojo, koks pirmame aukšte buvo vamzdynas, nes buvo uždengta. Neatliko jokių darbų, kad pasižiūrėti koks buvo šachtos pralaidumas, prieš pradedant darbus, nes nebuvo priėjimo pamatyti. Kadangi dirbo 37 bute, į 31 butą neėjo pažiūrėti šachtos pralaidumą, nes galvojo, kad ji atvira. Pareiginėje instrukcijoje nėra įpareigojimo įsitinkinti šachtos pralaidumu prieš atliekant darbus. Su žibintuvėliu pasišvietė žemyn į šachtą, kad pasižiūrėti ar kitur nėra fekalo stovo įtrūkimo. Pasišvietė iki pusė atkarpos, iš viršuje, kiek įmanoma. Pirmojo aukšto vamzdyno nesimatė. Po pirmojo įspėjimo, paskambino tarnybos viršininkui S. Š., kuris pasakė pranešti pirmo aukšto buto savininkui, kad apsidengtų kiek įmanoma. Kai atėjo savininkas jam apie tai pranešė, bet jis sakė, kad pas jį neįmanoma prieiti, nes mažai vietos. Savininkas kai antrą kartą buvo atėjęs, jis jam tai pasakė, tai sakė būdamas tualete, o jis buvo koridoriuje. Kai rūsyje uždarė vandenį, tada nuėjo pas savininką. Jis pats konkrečiai daužė betoną, kokio dydžio gabalai krito nematė, nes šachtoje tamsu. Jis pranešė, kad bėga vanduo, išėję iš rūsio, o ne savininkas. Savo kaltės dėl trūkusio vamzdžio nemato. Savo, kaip santechniko teises, žino, t. y. pašalinti gedimus. Dirbo saugiai su pirštinėmis, akiniais. Atsako už darbo kokybę. Dėl atsakomybės padarius žalos, nežino. Jis suremontavo trūkusį vamzdį pirmame aukšte šiek tiek kitaip nei buvo. Pakeitė daugiasluoksniu presuotu vamzdžiu. Prieš tai ten buvo klijuojamas vamzdis. Vamzdžiu išdėstymo konstrukcija šiek tiek pasikeitė dėl atstumų, pakeitė dalį vamzdžio, kur buvo nuskilęs, bet liko panaši konstrukcija. Šachtoje gali būti daugiasluoksniai vamzdžiai. Suprato, kad pramušti vamzdžiai buvo pirmame aukšte, nes sakė savininkas, kad atplaišos pas jį krenta, tai išgirdę iš karto suprato, kad pas jį. Betoną daužė su elektrinu parfiuratoriumi, todėl trupinti mažesniais gabalais betoną nėra galimybės. Parfiuratorius smūginis kalantis. Nežino, ar buvo galima išvengti avarijos. Nebuvo atėjęs pažiūrėti pas pirmo aukšto buto savininką ar įmanoma sumontuoti apsaugą, nes jis pasakė, kad ten neįmanoma nieko pamatyti, o lįsti savavališkai neturėjo teisės. Nedalyvavo, kai buvo ardomos dailylentės, atėjo dirbti, kai jos jau buvo išardytos. Lentelės buvo sudėtos šone ir matėsi medinis karkasas. Nesimatė angos. Nepamena žodžių, pasakytų „jei sudaužysime, tai ir sutaisysim“. Praskelto vamzdžio buvo neįmanoma pataisyti neatardžius lentelių, prie jo lengvai prieiti nebuvo įmanoma. Darbuotojas iš darbo biržos buvo iki darbo galo, kol pakeitė vamzdyną.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. Š. parodė, kad dirba UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ antros tarnybos viršininku, jo žinioje yra santechniniai dalykai – vandentiekis, nuotekos, šildymas. Prisimena, kad prieš savaitgalį buvo avarija ir ją skubėjo pašalinti. Tualeto patalpoje yra techninė niša ir joje yra vamzdynas sumontuotas – vandentiekis, karšto ir šalto vandens bei kanalizacijos stovai. Jie turėjo pakeisti kanalizacijos trišakį į butą išsaugant senąjį vamzdyną. Žmonės dirbo atsakingai, kad kažko nesugadinti. Dirbo D. S. santechnikas ir D. G. santechnikas. Darbuotojas iš Darbo biržos tuo metu nedirbo, bet gal blogai prisimena. Dėl 37 buto buvo pats atvykęs, nes buvo problematiška prieiti prie šio buto vamzdyno techninėje nišoje. 37 bute teko nuiminėti apkalimą – medines apdailos lenteles su baldinėmis plokštėmis, nuo techninės nišos. Reikėjo nuimti tas plokštes, apžiūrėti tą vietą, išardyti vamzdžio atkarpą ir ją pakeisti. Betono daužyme nedalyvavo. Prieš atliekant betono daužymą nebuvo nurodęs apžiūrėti techninę nišą, nes ji standartinė. Mano, kad savininkui pasakius, kad krinta betono atplaišos, darbininkas turėjo bent nueiti pasižiūrėti. Kodėl jis taip nepadarė, negali pasakyti. Nemano, kad čia darbuotojo kaltė, nes tame pirmo aukšto bute buvo įrengtas mazgas ne pagal taisykles, kurio ten net neturėjo būti. Nesiaiškino, ar jo darbuotojas po dviejų perspėjimų buvo nuėjęs į pirmo aukšto butą. Pagal pareigybę jis turėjo jam apie tai pranešti. Negali atsakyti, ar jam skambino santechnikas ir pasakė, kad pirmame aukšte krenta atplaišos. Jei jo darbuotojas teigia, kad jie kalbėjo telefonu dėl krentančių atplaišų, matyt taip ir buvo. Jeigu vamzdynas būtų įrengtas pagal visas taisykles, nebūtų buvę įvykio. Apie pramuštą vamzdyną sužinojo tą pačią dieną. Į įvykio vietą atvyko kažkur valandos bėgyje. Nesimatė kur prakirsta. Techninė niša buvo apdengta lentelėmis, skaitliukus buvo galima matyti per dureles labai menkai. Prakirsto vamzdžio nebuvo galima matyti pasišvietus. Buvo pakeista apie 1 metro vamzdis. Bendrą butų techninę būklę reikėtų apžiūrėti kas porą savaičių, t. y. reikėtų užeiti į kiekvieną butą, patekti prie techninės nišos, ją atsidaryti, apžiūrėti. Paskutinį kartą 24 name buvo daryta senokai, negali pasakyti kada. Tai neįmanoma atlikti, nes žmonės yra užsidengę technines nišas, nėra galimybės apžiūrėti. Atlieka priežiūrą prieinamų ir matomų vietų. Šachtų priežiūros neįmanom įvykdyti, kai nematoma ta dalis. Prižiūrimas visas pastatas, rūsio dalis, kur vamzdynas. Po įvykio atidžiau atlieka savo pareigas, stengiasi papulti į butus, apžiūrėti, suteikti informaciją gyventojams. Už staliaus darbą atsakingas pirmos tarnybos viršininkas S. J.. Kai atėjo į butą, lentelės dar nebuvo išardytos, vėliau į lenteles dėmesio neatkreipė. S. M. kreipėsi į bendrovę, kad lentelės būtų sudėtos atgal, darbai buvo atlikti. Darbuotojas buvo atėjęs ir lenteles sudėdinėjo ir negalėjo įdėti vienos ar dviejų lentelių. Jeigu techniškai viskas būtų tvarkinga, statybinės atliekos būtų griuvusios technine niša į rūsį. Stovai negali būti užkalami, dažnai bute prašo išardyti užkaltus stovus, bet dažniausiai savininkai atsisako tai daryti. Raštiško atsisakymo iš butų savininkų neima. Jeigu darbuotojai būtų anksčiau pastebėję neteisingai įrengtą vamzdžių sistemą, ši vandentiekio avarija galėjo neįvykti. Jei stovai būtų buvę metaliniai su metalinėmis atšakomis, avarijos nebūtų buvę. Suremontavus, išdėstymo vamzdyno nekeitė, nes ne jie padarė tuos pakeitimus. Jei įspėjus buto savininko dėl pakeisto vamzdyno sutvarkymo, jis nesutvarko, tai lieka buto savininko atsakomybei. Bute buvo neleistinas išdėstymas vamzdžių, turėjo būti nuo stovo metalinė atšaka į butą ir bute turėjo stovėti įvadinis vintilis su apskaitos prietaisu. Už trūkusios dalies tvarkymą apmokėjo bendrovė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. B. paaiškino, kad kažkur prieš 20 metų pardavė butą esantį (duomenys neskelbtini). Bute gyveno apie 10 metų, jame kaitė vonią ir kadangi po vonia esantys vamzdžiai buvo surūdiję, tai keitė tuos vamzdžius naujais. Įvadinių vamzdžių esančių šachtoje nekeitė. Vamzdžius keitė specialistai, samdėsi žmones. Pirko butą iš žmonių, kas keitė vamzdžius esančius šachtoje, nežino.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas F. M. paaiškino, kad dirbo UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ staliumi. Bute esančiame (duomenys neskelbtini), reikėjo prieiti prie vamzdžių, todėl išdarė 3 ar 4 lenteles. Vieną plastmasinę lentelę sugadino. Apie gresiančias pasekmes iš karto perspėjo buto gyventojus. Lenteles ardė atsuktuvu, replėmis. Lentelių atgal nesudėjo. Lenteles turėjo sudėti įmonės darbuotojai, bet tai ne nuo jo priklausė. Po to bute nebuvo. Galimybės gražiai išimti nebuvo, lentelės buvo plačios, plastikinės, ir reikėjo nuimti nuo kampo. Vadovybei buvo pranešta, kad sulaužė lentelę, matė įmonės meistrai. Nežino, bet tikriausiai įmonės meistrai turi sutvarkyti lentelę, kai sulaužo. Jam nedavė nurodymų ateiti sutvarkyti lentelių. Atėjo dirbti į butą gyventojams įsikvietus, jam sakė, kad savininkai staliaus reikalauja, bet kas tai sakė, nepamena. Buto gyventojai paprašė, kad jis išardytų lenteles. Kas sulaužė vamzdžius, nežino. Vamzdžius taisė ne jis, pagal pareigybes jis negali taisyti vamzdžių, o santechnikai – negali lįsti prie lentelių. Eina tvarkyti, kai gauna nurodymą iš įmonės valdžios, o ne iš pačių santechnikų.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje (priešieškinėje) nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos CPK 49 str.), todėl pats ieškovas turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 259 str.). Taigi, asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu

(duomenys neskelbtini), priklausantis tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. M. ir L. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikotarpiu nuo 2015-08-05 iki 2016-08-04 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. 2015-10-09 trūkus šalto vandens vandentiekio vamzdžiui, kuomet UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, kuri 2001-09-06 Kaišiadorių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 95 paskirta daugiabučių namų (tame tarpe ir namo adresu: (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi, darbuotojai, vykdydami nuotekų stovo vamzdynų keitimo darbus to paties namo bute Nr. 37, prakirto apdrausto buto šalto vandens vandentiekio vamzdį, todėl ištekėjas vanduo apdraustam turtui padarė žalos. 2015-10-13 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo duomenimis nustatyta, kad norint pakeisti pramuštą vamzdį UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojas išmontavo draudėjo bute WC patalpoje sienų plastikines lenteles, kurių 3 vnt. sugadino, taip pat sugadino 1 vnt. sienų plastikinių lentelių kampą.

AB „Lietuvos drausimas“ įvykį pripažino draudžiamuoju bei išmokėjo trečiajam asmeniui 235,49 Eur draudiminę išmoką. Lokalinės sąmatos duomenimis draudėjui išmokėta draudiminė išmoka už sienų apkalimą dailylentėmis, švaraus išorinio sienų apkalo nuardymą, šiukšlių pašalinimą.

2015-10-16 AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ su paklausimu dėl avarijos Nr. 1636428, kuriuo siekė išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, kad tinkamai išspręsti draudimo išmokos klausimus, tačiau dar iki atsakovės atsakymo į paklausimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d., ieškovė kreipėsi į UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ su

2015-10-28 pretenzija dėl išmokos išieškojimo Nr. R0001643235, kurioje nurodė, kad pagal žalos dokumentus atsakovė yra atsakinga dėl žalos, susijusios su 2015-10-09 11.00 val. įvykiu adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ iš esmės analogiškai tiek 2015-11-10 atsakyme Nr. 5-470 į ieškovės 2015-10-16 užklausimą, tiek 2015-11-16 atsakyme Nr. 5-482 į ieškovės 2015-10-28 pretenziją nurodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio vidaus tinklų sistemos remonto darbai atlikti nesilaikant STR reikalavimų ir statybų taisyklių, įrengiant ir eksploatuojant vandentiekio sistemas, todėl aptariamu atveju jai civilinė atsakomybė neatsiranda. AB „Lietuvos draudimas“ nesutikdama su UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pozicija, kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ trečiajam asmeniui išmokėtą draudiminę išmoką, kaip iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovė

UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ ieškinį laiko nepagrįstu ir neįrodytu, kadangi, nors ir sutinka, kad jos darbuotojams keičiant nuotekų vamzdyno atkarpą, inertinės atliekos teoriškai galėjo prakirsti (duomenys neskelbtini), buto ribose inžinerinių tinklų kanale esantį šalto vandens vamzdį, tačiau išardžius aklinai uždarytą inžinerinių tinklų kanalą bei apdailos lenteles, buvo nustatyta, kad bute savavališkai pakeista vandentiekio projektinė schema – vamzdynas (ir horizontalus) sumontuotas inžinerinių tinklų kanale, vidaus tinklų sistema sumontuota be apsauginio vamzdžio bei vandens apskaita sumontuota inžinerinių tinklų kanale. Apie tokius neteisėtus vandentiekio projektinės schemos pakeitimus atsakovės darbuotojai nežinojo ir negalėjo žinoti. Mano, kad neesant padarytą inžinerinių tinklų pakeitimų, kritę betono gabalai būtų kritę tiesiai į šachtą ir atsidūrę namo rūsyje, todėl jokių pažeidimų nebūtų, todėl laiko, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų ir faktinių aplinkybių, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar veikė neatidžiai, nerūpestingai ar kaip kitaip pažeidė savo pareigas, vykdydama darbus (duomenys neskelbtini), bute.

Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d.). Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 3 d.). Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (Lietuvos Respublikos CK 6.246-2.247 str., 6.249 str.). Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių nepakankamai rūpestingu ir atsargiu atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojų darbu keičiant nuotekų stovo vamzdyną bute Nr. 31, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad atsakovės darbuotojai kaip savo srities profesionalai, būdami supažindinti su pareiginiais nuostatais bei turintys darbui reikalingus kvalifikacinius atestatus, visais atvejais savo pareigas privalo atlikti saugiai, rūpestingai, nesukeldami žalos, tačiau šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), neesant savavališkai pakeistai vandentiekio projektinei schemai ir vidaus tinklų sistemoje būsiant sumontuotam apsauginiam vamzdžiui, kuris ir saugo pagrindinį vamzdį nuo mechaninių pažeidimų, šalto vandens vandentiekio vamzdis krentant inertinėms atliekoms, nebūtų trūkęs. Pažymėtina, kad ginčo, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pakeista vandentiekio projektinė schema ir vidaus tinklų sistema sumontuota be apsauginio vamzdžio, nėra. Nei ieškovės atstovas, nei tretieji asmenys šio fakto neneigė, tik nurodė, kad apie tokius pakeitimus, nežinojo. Teismo posėdžio metu apklausti UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ darbuotojai paaiškino, kad daužant betoną su elektrinu parfiuratoriumi, kas ir buvo daroma keičiant nuotekų stovo vamzdyną bute Nr. 31, adresu (duomenys neskelbtini), visada susidaro inertinių atliekų ir betoną trupinti mažesniais gabalais nėra galimybės, o tualeto patalpoje esanti techninė niša (šachta), kur montuojamas vamzdynas – vandentiekis, karšto ir šalto vandens bei kanalizacijos stovai yra standartinė, kas reiškia, kad šiuo atveju neesant padarytų pakeitimų, nes buvo prakirstas būtent neleistinai šachtoje sumontuotas plastikinis horizontalus vamzdis, inertinės atliekos būtų kritę tiesiai į techninę nišą ir atsidūrę namo rūsyje. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad atsakovė UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ dėl įvykusio šalto vandens vandentiekio vamzdžio trūkimo nekalta.

Nors negalima visiškai sutikti su atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nuomone, kad bendrovės darbuotojai nežinojo ir negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini), bute esančius neteisėtus vandentiekio projektinės schemos pakeitimus, nes būtent atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ yra daugiabučio gyvenamo namo, esančio adresu Gedimino g. 24, Kaišiadorys, administratorė, kuri eksploatuoja, remontuoja ir prižiūri pastato inžinerinę įrangą, konstrukcijas ir patalpas, ką ir patvirtina byloje esanti 2010-10-15 Pastato administravimo, eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, S. M. ir L. M.. Kas reiškia, kad būtent ji, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimosi ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarkos“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067, 11 p., kuris numato, kad gyvenamojo namo ir jo dalių nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (11.1. p.), tačiau nagrinėjamu svarbu pažymėti, kad ginčo bute esant užmūrytai techninei nišai, joje esančių vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu negalima, todėl sutiktina su atsakove, kad vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių butuose neįmanoma. Juo labiau, kad šiuo atveju buvo pažeistas 2007-10-25 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-188 „Dėl gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ Gyvenamųjų namų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių 4 p., nurodantis, kad keisti patalpų paskirtį, pertvarkyti inžinerines sistemas ir įrenginius galima tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau bute Nr. 31, (duomenys neskelbtini), vandentiekio vidaus tinklų sistemos remonto darbai atlikti nesilaikant Statybos taisyklių STR 1.01.08:2002 reikalavimų vandentiekio sistemos įrengimui ir eksploatavimui, be remonto darbų projekto, nesuderinus su UAB “Kaišiadorių butų ūkis“, nesilaikant gyvenamojo namo techninio projekto Nr. 1-318-33. Todėl šiuo atveju nors (duomenys neskelbtini) buto savininkai S. M. ir L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykus bendrovės atstovams tikrai būtų leidę atlikti buto vamzdyno apžiūrą, tačiau net ir iki aptariamo įvykio jo apžiūra būtų buvusi apsunkinta dėl objektyvių priežasčių, o tokiu atveju apžiūra nėra galima be žalos savininkų butui padarymo (pvz. žiūrėti: Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015). Ginčo, kad bute Nr. 31, norint sutvarkyti trūkusį šalto vandens vandentiekio vamzdį, reikėjo pirmiausiai sudaryti priėjimą prie jų, t. y. demontuoti draudėjo bute WC patalpoje sienų plastikines lenteles, nėra, todėl teigti, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojas kaltas dėl atsiradusios žalos, pasireiškusios 3 vnt. plastikinių lentelių ir 1 vnt. sienų plastikinių lentelių kampo sugadinimu, nėra. Nemažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad aptariami trūkusio šalto vandens vandentiekio vamzdžio taisymo darbai atlikti skubos tvarka, t. y. kaip nurodė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. M., 2015-10-09, kuomet įvyko nagrinėjamas įvykis, buvo penktadienis bei darbo dienos pabaiga, be to, protinga teigti, kad esant trūkusiam vamzdžiui, laiku nesiėmus jo tvarkymo darbų, ilgainiui galėjo kilti dar didesnė žala. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ staliaus atlikti plastikinių lentelių demontavimo darbai apsiribojo tik priėjimo prie skilusio vamzdžio sudarymu, t. y. darbuotojas atliko jo pareigas įmonėje atitinkantį ir konkrečioje situacijoje reikalingą bei būtiną darbą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d.), teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – netesėtų veiksmų ir priežastinio ryšio (Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.247 str.), todėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. M. ir L. M., dėl turtinės žalos priteisimo, atmestinas pilna apimtimi.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė.

Atmetus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį iš ieškovės priteistinos 4,98 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 4,98 Eur (keturis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.