Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-564-548/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių butų ūkis“, tretiesiems asmenims S. M. ir L. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. M. ir L. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir draudiko) būsto draudimu. Atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ 2001 m. rugsėjo 6 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 95 paskirta daugiabučių namų (tame tarpe ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi. Atsakovei 2015 m. spalio 9 d. vykdant nuotekų stovo vamzdynų keitimo darbus (duomenys neskelbtini) ir nukritus betono luitui per vamzdyno angą, buvo pažeistas šalto vandens vamzdis, esantis bute Nr. 31, dėl ko ištekėjęs vanduo apdraustam turtui padarė žalos. Norėdama pakeisti pramuštą vamzdį, atsakovė išmontavo draudėjo bute, WC patalpoje sienų plastikines lenteles, kurių 3 vnt. sugadino, taip pat sugadino 1 vnt. sienų plastikinių lentelių kampą. AB „Lietuvos drausimas“ įvykį pripažino draudžiamuoju bei išmokėjo trečiajam asmeniui 235,49 Eur draudiminę išmoką. 2015 m. spalio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ su pretenzija dėl išmokos išieškojimo Nr. R0001643235, tačiau atsakovė savo kaltės dėl draudikui padarytos žalos nepripažino. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ 233,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4,58 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. spalio 9 d., (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai inžinerinių tinklų kanale keitė nuotekų stovo vamzdyno atkarpą ir inertinės atliekos teoriškai galėjo prakirsti (duomenys neskelbtini) buto ribose inžinerinių tinklų kanale esantį šalto vandentiekio vamzdį. Tačiau dėl kilusios žalos atsakovė nėra atsakinga, kadangi inžinerinių tinklų kanalas bute Nr. 31 buvo aklinai užsandarintas. Be to, gavus buto savininko sutikimą ir išardžius apdailos lenteles buvo nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) savavališkai pakeista vandentiekio projektinė schema, vidaus tinklų sistema sumontuota be apsauginio vamzdžio, kuris saugo pagrindinį vamzdį nuo mechaninių pažeidimų; vandentiekio vidaus tinklų sistemos remonto darbai atlikti nesilaikant Statybos taisyklių STR 1.01.08:2002 reikalavimų vandentiekio sistemos įrengimui ir eksploatavimui, be remonto darbų projekto, nesuderinus su UAB “Kaišiadorių butų ūkis“, nesilaikant gyvenamojo namo techninio projekto Nr. 1-318-33. Atsakovės darbuotojai nežinojo ir negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) bute esančius neteisėtus vandentiekio projektinės schemos pakeitimus, inertinės atliekos jokiu būdu nebūtų prakirtę pagal projektą, STR ir statybos taisykles įrengtų horizontalių metalinių vamzdžių. Dėl savavališkų 31 buto savininkų veiksmų atsakovė negalėjo užkirsti kelio žalos atsiradimui, nes vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti uždengtus vamzdžius butuose neįmanoma. Tokiu būdu ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojams tvarkant vamzdyną bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), per vamzdyno angą nukritus betono luitui, buvo prakirstas buto, esančio (duomenys neskelbtini), šalto vandens vamzdis, dėl ko ištekėjęs vanduo padarė šiam nekilnojamajam turtui žalos. Minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl įvykusį įvykį pripažinus draudiminiu, draudėjui (buto (duomenys neskelbtini) savininkui) buvo išmokėta 235,49 Eur dydžio draudimo išmoka, kurią regreso tvarka draudikas siekia prisiteisti iš, jo nuomone, kalto asmens – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“.Išnagrinėjęs byloje pateiktus dokumentus, išklausęs bylos šalių bei liudytojų paaiškinimus teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad atsakovės darbuotojai kaip savo srities profesionalai, būdami supažindinti su pareiginiais nuostatais bei turintys darbui reikalingus kvalifikacinius atestatus, visais atvejais savo pareigas privalo atlikti saugiai, rūpestingai, nesukeldami žalos. Tačiau šiuo konkrečiu ginčo atveju teismui nekilo abejonių, kad bute (duomenys neskelbtini) nesant savavališkai pakeistai vandentiekio projektinei schemai ir vidaus tinklų sistemoje būsiant sumontuotam apsauginiam vamzdžiui, kuris ir saugo pagrindinį vamzdį nuo mechaninių pažeidimų, šalto vandens vandentiekio vamzdis krentant inertinėms atliekoms nebūtų trūkęs. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog bute Nr. 31 buvo pakeista vandentiekio projektinė schema ir vidaus tinklų sistema sumontuota be apsauginio vamzdžio, byloje nėra. Nei ieškovės atstovas, nei tretieji asmenys šio fakto neneigė, tik nurodė, kad apie tokius pakeitimus nežinojo. Atsakovės UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ darbuotojai teisme paaiškino, kad daužant betoną su elektrinu parfiuratoriumi visada susidaro inertinių atliekų ir trupinti betoną mažesniais gabalais nėra galimybės, o tualeto patalpoje esanti techninė niša (šachta), kur montuojamas vamzdynas – vandentiekis, karšto ir šalto vandens bei kanalizacijos stovai, yra standartinė, kas reiškia, kad šiuo atveju nesant savavališkai padarytų pakeitimų, dėl ko buvo prakirstas būtent neleistinai šachtoje sumontuotas plastikinis horizontalus vamzdis, inertinės atliekos būtų kritę tiesiai į techninę nišą ir atsidūrę namo rūsyje. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad dėl įvykusio šalto vandens vandentiekio vamzdžio trūkimo atsakovė nekalta. Teismas pripažino, kad atsakovės darbuotojai turėjo žinoti apie Nr. 31 bute esančius neteisėtus vandentiekio projektinės schemos pakeitimus, nes būtent atsakovė yra daugiabučio gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, kuri eksploatuoja, remontuoja ir prižiūri pastato inžinerinę įrangą, konstrukcijas ir patalpas, ką ir patvirtina byloje esanti 2010 m. spalio 15 d. Pastato administravimo, eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, S. M. ir L. M., tačiau ginčo bute esant užmūrytai techninei nišai, joje esančių vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu negalima. Tokiu būdu teismas sutiko su atsakove, kad vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių butuose neįmanoma. Juo labiau, kad šiuo atveju buvo pažeistas 2007 m. spalio 25 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-188 „Dėl gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ Gyvenamųjų namų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių 4 punktas, nurodantis, kad keisti patalpų paskirtį, pertvarkyti inžinerines sistemas ir įrenginius galima tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau bute Nr. 31 vandentiekio vidaus tinklų sistemos remonto darbai buvo atlikti nesilaikant Statybos taisyklių STR 1.01.08:2002 reikalavimų vandentiekio sistemos įrengimui ir eksploatavimui, be remonto darbų projekto, nesuderinus su atsakove, nesilaikant gyvenamojo namo techninio projekto Nr. 1-318-33. Šalys neginčijo, kad patekimui prie bute Nr. 31 esančio vamzdyno turėjo būti demontuotos WC patalpoje sienų plastikinės lentelės, todėl teismas pripažino, kad šiuo atveju vamzdyno apžiūra nebuvo galima be žalos savininkų butui padarymo. Tokiu būdu teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojas kaltas dėl atsiradusios žalos, pasireiškusios 3 vnt. plastikinių lentelių ir 1 vnt. sienų plastikinių lentelių kampo sugadinimu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad trūkusio šalto vandens vandentiekio vamzdžio taisymo darbai atlikti skubos tvarka, be to, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ staliaus atlikti plastikinių lentelių demontavimo darbai apsiribojo tik priėjimo prie skilusio vamzdžio sudarymu, t. y. darbuotojas atliko jo pareigas įmonėje atitinkantį ir konkrečioje situacijoje reikalingą bei būtiną darbą.Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – netesėtų veiksmų ir priežastinio ryšio (Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.247 str.), todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmai priežastiniu ryšiu nesusiję su atsiradusia žala, kadangi akivaizdu, jog žala kilo dėl atsakovės darbuotojų atliktų veiksmų. Bylą nagrinėjęs teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, kadangi teisėtu laikė atsakovės darbuotojų nerūpestingą elgesį, kai vykdant darbus buvo pažeistas vamzdis. Apeliantės nuomone, atsakovė, vykdydama profesinę veiklą, neveikė pagal jos kvalifikacijai keliamus reikalavimų standartus. Prieš imdamasi santechnikos darbų, atsakovė turėjo patikrinti šachtoje esančio vamzdyno išdėstymą, tačiau to nepadarė. Toks elgesys neatitinka atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, t. y. yra neteisėtas. Bylą nagrinėjantis teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nekalta dėl įvykusio šalto vandens vandentiekio vamzdžio trūkimo, o kilusią žalą lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai. Apeliantė pažymi, kad dabartinis buvo savininkas, kuriame kilo žala, apie vamzdynų pakeitimą nieko nežinojo, šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė, todėl jam negalėjo kilti atsakomybė. Tokiu būdu teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Atsakovės nuomone, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė naujų įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę išnagrinėtos ir išspręstos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pažymi, kad dėl namo statybos projektavimo ir statybos metu priimtų sprendimų ji negali užkirsti kelio tokiems nelaimingiems atsitikimams, kadangi vizualiai tikrinti, stebėti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių neįmanoma. Nurodo, kad su daugiabučių namų gyventojais bendrovė yra sudariusi Pastato administravimo, eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, kurių 9 punkte nurodyta, kad savininkas (nuomininkas) privalo leisti pastatą administruojančios organizacijos atstovams patikrinti ir remontuoti bute (patalpose) esančią namo bendrąją inžinerinę įrangą, užtikrinti priėjimą prie jos. Šiuo atveju priėjimas tretiesiems asmenims priklausančiame bute, priėjimas prie vandens tiekimo stovų buvo neįmanomas, nes buvo uždaryta (apkalta plastikinėmis lentelėmis) techninė niša ir joje esančių vamzdžių apžiūra įprastu vizualiniu būdu buvo negalima, kartu ir žalos pašalinimas buvo neįmanomas be apdailos lentelių nuėmimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės darbuotojas yra kaltas dėl kilusios žalos. Atsakovės nuomone, šiuo atveju būtent dėl trečiųjų asmenų kaltės vamzdynas buvo sumontuotas be kompensacinių movų, tvirtinimo elementų, apkaltas plastikinėmis lentelėmis, pakeista vamzdžių projektinė schema, vamzdžiai sumontuoti be apsauginių elementų, dėl ko atsakovė neturėjo priėjimo prie jo ir neturėjo jokios galimybės greitam ir tinkamam priėjimui prie vamzdyno, siekiant sutaisyti netinkamai sumontuotą trūkusį šalto vandens vamzdį. Šiuo atveju bendrovės atsakomybę šalina įstatymo leidėjo nuostata, kad dėl nenugalimos jėgos ar ne nuo šalies valios atsiradusi prievolė negali būti vykdoma, taip pat negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovė nurodo, kad analogiškas ginčas jau buvo išnagrinėtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-488- 753/2014, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/205. Todėl atsakovė prašo vadovautis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už netinkamą funkcijų atlikimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ darbuotojams tvarkant vamzdyną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per vamzdyno angą nukritus betono luitui buvo prakirstas buto, esančio (duomenys neskelbtini), šalto vandens vamzdis, dėl ko kilo žala. Minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl įvykusį įvykį pripažinus draudiminiu, ieškovė draudėjui išmokėjo 235,49 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią regreso tvarka siekia prisiteisti iš, jos nuomone, kalto asmens – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, kuri Kaišiadorių rajono savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 95 Dėl bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratore, vykdančia kartu ir daugiabučio gyvenamojo namo šalto vandens ir kanalizacijos tinklų priežiūrą. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko įvyko nuotekų vamzdyno avarija, kurios pasekmė – atsiradusi žala. Ieškovė savo reikalavimą grindė CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kuri draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, suteikia teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).Ieškovės nuomone, 2015 m. spalio 13 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas bei jo priedai įrodo, kad buto Nr. 31 užpylimas vandeniu įvyko dėl atsakovės neatsargaus darbo, keičiant inžinerinių tinklų kanale sutrūkusį nuotekų stovo vamzdyną bute Nr. 37, kuomet nukritus betono luitui per vamzdyno angą buvo pramuštas šalto vandens vandentiekio vamzdis, dėl ko ir kilo žala (buto Nr. 31 užliejimas). Anot ieškovės, už kilusią žalą atsakomybė tenka gyvenamojo namo administratoriui, kuris nesaugiai, netinkamai ir aplaidžiai atliko darbus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Visų pirma pastebėtina, kad ieškovei padaryta žala ir jos dydis kildinami iš ieškovės parengtos 2015 m. spalio 16 d. lokalinės sąmatos, kurios duomenimis ji (žala) sietina su draudėjo bute, WC patalpose keistinomis sienų plastikinėmis lentelėmis, kurios buvo sugadintos atsakovės darbuotojo siekiant nustatyti ir pašalinti avarijos priežastis bei jos padarinius. Taigi ieškovė nekvestionuoja teismo nustatytos aplinkybės, kad pagrindine avarijos priežastimi buvo statybos normų ir kitų teisės aktų, nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendime, pažeidimas, kuomet buto Nr. 31 savininkas savavališkai pertvarkė inžinerines sistemas (vandentiekio vamzdyną). Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dabartinis buto Nr. 31 savininkas (draudėjas) apie savavališkų darbų faktą nežinojo, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne buto Nr. 31 savininko, bet atsakovės civilinės atsakomybės klausimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys neginčijo, kad patekimui prie bute Nr. 31 esančio vamzdyno turėjo būti demontuotos draudėjo WC patalpoje įrengtų sienų plastikinių lentelių nedidelė dalis (3 vnt.), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju vamzdyno apžiūra nebuvo galima be žalos buto Nr. 31 savininkui padarymo, kas reiškia, kad aptariamu atveju atsakovė buvo priversta veikti būtino reikalingumo sąlygomis. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentais liko nepaneigta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė dviejų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (CK 6.246- 6.247 straipsniai). Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.