Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-1100-524/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei K. V. ir jos atstovui advokatui R. K., atsakovų K. V. ir E. V. atstovams pagal įstatymą I. T. bei advokatui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. V. ir E. V. atstovės pagal įstatymą I. T. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams K. V. ir E. V., atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą I. T., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendrai naudojamo turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atidalyti jos dalį iš jos su bendraturčiais K. V., E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto: ieškovei priteisti 2,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 927 eurai; 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 11 600 eurų; atsakovams K. V., E. V. priteisti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su pastatu – garažu (811p ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 269,88 kv. m, kurių vertė, 2015-05-28 duomenimis, yra 93 000 eurų. Prašė jai priteisti iš atsakovų 22 647 eurų kompensaciją už jiems atitenkančią didesnę turto dalį. Nurodo, kad Šilutės rajono 2-asis notaro biuras 2012 m. gruodžio 5 d. išdavė šalims paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo po 1/3 dalį sūnus K. V., duktė E. V. ir ieškovė. Paveldimą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio išduotas šis liudijimas ir dėl kurio kyla ginčas, sudaro prašomi padalyti du žemės sklypai ir gyvenamasis namas bei garažas. Registro duomenimis, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė yra 927 eurai, o Nr. (duomenys neskelbtini) – 405 eurai. Tačiau sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertė vertinant šiame sklype esančias naudingąsias iškasenas – žvyrą, kuris yra valstybės nuosavybė, yra didesnė. Šalia šio sklypo šiuo metu veikia L. M. įmonė, kuri turi leidimus kasti ir realizuoti žvyrą. Jei šis sklypas atitektų ieškovei, pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį l ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų galima realizuoti už 11 600 eurų. Remdamasi minima sutartimi, ieškovė mano, jog šio sklypo reali vertė gali būti nurodoma suma. Paveldėto gyvenamojo namo ir garažo 1/3 dalies vertė pagal UAB „Lovertus“ atliktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, jeigu būtų visas faktinis bendras plotas įregistruotas VĮ Registrų centre – 31 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad 1/3 kiekvieno paveldėtojo turto dalies vertė yra 35 174 Eur. Atsakovai ir jų atstovė pagal įstatymą I. T. iki ir po velionio V. V. mirties gyvena ir naudojasi ginčo gyvenamuoju namu, todėl tikslinga šį turtą priteisti atsakovams. Žemės sklypais iš esmės naudojasi ieškovė K. V., iš dalies mokėdama žemės mokestį, todėl ieškovė nori, kad šis turtas būtų priteistas jai. Atsižvelgiant į tai, kad jai tenka mažesnė turto dalis, iš atsakovų priteistina piniginė kompensacija ieškovės naudai. Atsakovų atstovė pagal įstatymą su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į pirminį ieškinį atsakovų atstovė prašė ieškovės ir atsakovų dalis atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, jog atsakovai lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) tampa žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vieninteliais bendraturčiais, o ieškovei iš atsakovų priteisiant 5512,43 Eur kompensaciją; nepriklausomai nuo teismo sprendimo nepriteisti ieškovei iš atsakovų jokių ieškovės bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovams iš ieškovės visas šioje byloje atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovė ir aiškina, jog nėra galimybių visus paveldėtus objektus dalyti į tris dalis natūra, todėl, neva nusiskriausdama pati save, prašo teismo jai priteisti abu žemės sklypus, esančius mažiau vertingus nei trečdalis namo ir garažo kartu sudėjus, o visą namą ir garažą – atsakovams, tačiau toks ieškovės atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra neproporcingas, nesąžiningas ir pažeidžiantis jų, kaip bendraturčių, teisėtus interesus, o galbūt ir pačios ieškovės interesus. Ieškovei atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos ieškinyje suformuluotus reikalavimus, atsakovai niekada nebūtų visiškai užtikrinti savo nuosavybės teise valdomo turto saugumu ir nedalumu, nepaisant to, kad atitinkamas teismo sprendimas jau būtų galbūt įsiteisėjęs, išliktų reali grėsmė, jog ieškovė, dabartiniu savo ieškiniu neprašiusi kompensacijos už jai tenkančią, jos apskaičiavimu, mažesnę turto dalį, nesugalvotų dėl bet kokių priežasčių ateityje pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir tokios kompensacijos jau pareikalauti (arba, pavyzdžiui, papildomai pretenduoti į atitinkamą atsakovų valdomo turto dalį natūra). Be to, atsiliepime nurodo, kad ieškovė nė karto nėra pateikusi aiškaus pasiūlymo dėl nagrinėjamo klausimo spendimo, nėra siuntusi atsakovams nė vieno laiško ar prašymo, nors įstatymas numato šalių pareigą teismo proceso metu, o ir iki jo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei kooperuotis, t. y. bendradarbiauti tam, kad būtų pasiektas optimaliausias atidalijimo variantas. Taigi ieškovei tinkamai nebendradarbiaujant su atsakovais, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, mano, kad bylinėjimosi išlaidos jai neturėtų būti priteistos. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Atidalijo ieškovės K. V. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su K. V., E. V. ir ieškovei K. V. priteisė 2,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė po 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš atsakovų K. V. ir E. V. priteisė ieškovei K. V. kompensaciją iš kiekvieno po 10 824,33 euro. Taip pat priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 981 eurą bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės advokato R. K. prašymą dėl jam 2015-06-15 teismo nutartimi skirtos 150 eurų baudos įskaitymo priteisiant bylinėjimosi išlaidas atmetė, nutartį dėl baudos išieškojimo nusprendė siųsti vykdyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad namo ir garažo vertė yra ieškovės nurodyta vertė, atsakovų atstovė šios vertės nenuginčijo. Pažymėjo, kad atidalijant ieškovės turto dalį būtina atsižvelgti į būsimas ir būtinas išlaidas dėl namo ir garažo rekonstrukcijos projekto sudarymo ir suderinimo, sprendė, kad šioms procedūroms pakankama suma yra 3000 eurų. Konstatavo, kad atsakovų atstovė neginčijo ir nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodyta galima žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 600 eurų kaina yra didesnė ar mažesnė, nei nurodyta ieškovės, todėl ieškovei prašant priteisti jai šį ginčo sklypą ir nurodant jo didesnę vertę nei Registrų centre, taip padidinant jai priteistino turto natūra dalį, laikė kainą tinkama ir neprieštaraujančia teisingumo principui. Konstatavo, kad atsakovai su jų atstove pagal įstatymą gyvena ir naudojasi ginčo namu bei garažu, todėl sprendė, kad šiais daiktais naudotis tinkamai pagal paskirtį visiems bendraturčiams nėra galimybės, todėl vadovaujantis protingumo principu šie daiktai priteistini atsakovams, o likę daiktai – du žemės sklypai ieškovei, priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją iš atsakovų už jiems tenkančią didesnę turto dalį.Apeliaciniu skundu atsakovų atstovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovų ieškovei kompensaciją iš kiekvieno po 10 824,33 euro, ir priimti naują sprendimą. Nesutinka, kad atsakovams atidalyto turto vertė yra 93 000 Eur, nes netinkamai atliktas turto vertinimas. Teigia, kad priteistų kompensacijų suma akivaizdžiai pažeidžia atsakovų (vaikų) interesus, nes, nesumokėjus ieškovei priteistos pinigais kompensacijos nepilnamečių vaikų paveldėtas turtas – gyvenamasis būstas bus parduodamas iš varžytynių, todėl nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamojo ploto ir lėšų, kad galėtų gyvenamąsias patalpas išsinuomoti, neįteisinus pastato rekonstrukcijos, gyvenamasis namas iš varžytynių, tikėtina, bus parduotas už kainą, kurios užteks tiktai skolai ieškovei padengti bei sumokėti už antstolių paslaugas. Pirmosios instancijos teisme jai nebuvo išaiškintos galimos savo pozicijos dėl galimybės atsidalyti nekilnojamąjį turtą laikymosi pasekmės, mano, kad yra galimybė baigti bylą taikiai, ir prašo žodinio proceso.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų atstovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka. Paaiškino, kad per visą bylos nagrinėjimo procesą atsakovų pusė nė karto neteikė įrodymų, susijusių su dalytino turto verte. Pažymi, kad po gyvenamojo namo rekonstrukcijos buvo daugiau negu dvigubai padidintas naudingasis gyvenamasis plotas, tačiau atsakovų atstovė nedėjo jokių pastangų po rekonstrukcijos darbų gyvenamojo namo pakeitimus įregistruoti Registrų centre ir tai sukėlė sunkumų nustatant gyvenamojo namo ir garažo vidutinę rinkos vertę. Teigia, kad atsakovai neįrodė kitokios minėto turto vertės. Pasisakydama dėl atsakovų atstovės nurodytos aplinkybės apie kompensaciją, teigia, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į abiejų šalių interesus, išlaikė lygybės principą ir proporcingai padalijo vaikų paveldėtą turtą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliantė prašė skirti šios bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, tačiau apeliantė jokių naujų įrodymų dėl ginčo turto vertės nustatymo nepateikė. Iš šalių paaiškinimo nustatyta, jog iki teismo posėdžio nebuvo mėginta ginčą baigti taikiai, jokių pasiūlymų apeliantė ieškovei nepateikė ir bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Bylos duomenimis, atsakovė nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą. Šioje konkrečioje byloje yra nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad šalių tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau tarp šalių iki šiol tebevyksta teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į ieškovės paveldėtą turtą, kuriuo ji neatsidalijusi negali disponuoti. Priešingai, atsakovai naudojasi šiuo turtu, t. y. gyvena šalių tėvo pastatytame name. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo parinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas priteisiant ieškovei du sklypus ir kompensaciją pinigais už jai tenkančią mažesnę turto dalį yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas, nepažeidžiant nepilnamečių vaikų interesų.Šios bylos šalys nuosavybės teisę į tris nekilnojamuosius daiktus: 2,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 927 eurai; 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 11 600 eurų, ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su pastatu – garažu (811p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 269,88 kv. m, įgijo paveldėjimo būdu. Byloje nustatyta, jog atsakovai nepilnamečiai vaikai su jų atstove pagal įstatymą nuolat gyvena ginčo name, tai yra jų gyvenamoji vieta, ieškovė niekada nėra gyvenusi tame name. Iš apeliantės paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog žemė, ant kurios stovi namas, yra valstybės nuosavybė ir ji vaikų vardu yra sudariusi nuomos sutartį.Minėta, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalyje – jog jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį šį klausimą sprendžia teismas. Nagrinėjamoje byloje atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekianti bendraturtė (ieškovė) pasiūlė tokį atidalijimo variantą, pagal kurį jai tektų du iš bendraturčių valdomų žemės sklypų, o kitiems bendraturčiams liktų gyvenamasis namas su priklausiniais. Atsakovų atstovė pagal įstatymą atsiliepimu į ieškinį pasiūlė savo atidalijimo būdą, t. y. nustatyti, kad šalys lygiomis dalimis taptų visų nekilnojamųjų daiktų savininkėmis, t. y. nurodė tik idealiąsias šio turto dalis, nepateikė jokių atidalijimo projektų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovų atstovė pagal įstatymą nurodė, jog ieškovė gali atvykti ir gyventi ginčo name, tačiau šio namo atidalijimo projekto nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tokia atsakovų pozicija yra neparemta įstatymu ir negali būti tenkinama, nes visų pirma šios kategorijos bylose turi būti nustatytos konkrečios, t. y. realios, atidalijamo turto dalys, t. y. suformuoti nauji nekilnojamojo turto objektai.2010-02-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje kasacinis teismas išaiškino teismams, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrįsti jo suformavimo būdą. Todėl šioje byloje įvertinta tai, kad atsakovė nepateikė namo atidalijimo projekto, jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas išvadai padaryti, kad ginčo namas ir jo priklausinys yra dalūs. Apeliacinės instancijos teismas skirdamas šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sudarė atsakovų atstovei galimybę pateikti namo atidalijimo projektą, siūlyti ieškovei kitus atsidalijimo būdus, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota. Šios nutarties 11 p. paminėta atsakovų atstovės pagal įstatymą pozicija negali būti tenkinama, nes kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Taigi, kasacinio teismo praktika dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra pakankamai gausi ir išplėtota, suformuoti atidalijimo būdo parinkimo kriterijai, o jų taikymą lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija, plėtodama šią praktiką, pažymi, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas, kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dėl dalijamo daikto, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui bei kitos reikšmingos aplinkybės. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog šalys negyveno kaip šeima, atsakovai yra nepilnamečiai vaikai ir jie gyvena su savo mama, ieškovė yra studentė, ją globoja seneliai, ji niekada negyveno ginčo name. Šioje byloje neįmanoma nustatyti, ar ginčo namas ir jo priklausinys gali būti padalyti taip, kad taptų visai savarankiški nekilnojamojo turto objektai, neturėtų bendro naudojimo patalpų, todėl akivaizdu, kad ieškovė pasiūlė optimalų atsidalijimo būdą, kuris nepažeidžia nepilnamečių atsakovų interesų, nes yra išsaugoma jų įprasta gyvenamoji vieta. Atidalyti iš bendrosios nuosavybės būtina taip, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko nuosavybės teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, t. y. kad neliktų bendro naudojimo patalpų. Ginčo dėl žemės sklypų vertės byloje nėra, iš apeliantės paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog ji sutinka su žemės sklypų verte. Ginčas byloje kilo dėl statinių vertės, kurią ieškinyje ieškovė nurodė remdamasi 2015-05-28 duomenimis, t. y. 93 000 eurų. Ši ginčo namo vertė nustatyta ieškovės pateiktu nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo aktu. Atsakovai atsiliepime į ieškinį, nurodydami ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, nurodo ginčo namo vertę – 13 322 Eur (46 000 Lt), pirmosios instancijos teismui atsakovų atstovė pagal įstatymą paaiškino, kad ginčo namo vertė yra apie 60 000 Eur. Tačiau jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, t. y. atsakovų atstovė pagal įstatymą privalėjo pateikti pakankamus įrodymus ginčijamo turto vertei nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Šioje byloje teismas savo išvadas grindė individualaus vertinimo išvada, nes byloje nustatyta, kad ginčo namas ir priklausiniai yra faktiškai rekonstruoti ir jų rekonstrukcija neįteisinta, todėl remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra teisinio pagrindo, nes faktiškai ginčijamas objektas yra kitas nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės akte yra konstatuota, kad pastatas – garažas yra sujungtas su pastatu – gyvenamuoju namu ir sudaro vieną bendrą pastatą, kurio bendras plotas 269,88 kv. m, o Nekilnojamojo turto registre pastato – gyvenamojo namo plotas yra įregistruotas 83,61 kv. m, o garažo – 46 kv. m, todėl nesiremti ekspertizės aktu nėra teisinio pagrindo, nes byloje nėra kitų įrodymų ginčo turto rinkos vertei nustatyti.Pažymėta tai, kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir būtų pasirinktas teisingas kompensacijos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Pirmosios instancijos teismas sumažino ekspertizės akte nurodytą ginčo namo rinkos vertę 3 000 Lt ir šią sumą pagrįstai laikė namo rekonstrukcijos įteisinimo būsimomis išlaidomis. Šios sumos apeliacinio skundo motyvais didinti nėra teisinio pagrindo, nes atsakovų atstovė to neprašo, nenurodo kitos sumos, kuri bus jai reikalinga namo rekonstrukcijai įteisinti. Už pastato rekonstrukcijos įteisinimą yra atsakinga jame gyvenanti ir šios prievolės nevykdanti atsakovų atstovė pagal įstatymą, todėl remtis šia aplinkybe ir netenkinti ieškinio nėra teisinio pagrindo, nes atsakovų atstovė neįrodė nei kitos ginčijamo turto vertės, nei kito realiomis dalimis pagrįsto atidalijimo būdo. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog priteistų kompensacijų suma akivaizdžiai pažeidžia atsakovų (vaikų) interesus ir remtis šia aplinkybe šios kategorijos bylose nėra teisinio pagrindo. Priešingai, nepilnamečiams vaikams yra išsaugomas vientisas vertingas nekilnojamasis turtas, jų nuolatinė gyvenamoji vieta išlieka nepakitusi, nereikalaujama jokių papildomų išlaidų šio turto atidalijimui, t. y. atskirų nekilnojamojo turto dalių suformavimui. Kompensacijos sumokėjimo išdėstymo klausimas gali būti sprendžiamas CPK 284 str. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimos išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti iš atsakovų po 1245 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 490 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimą, 1750 Eur už gyvenamojo namo vertinimą bei 249,65 Eur už kadastrinius matavimus ir kadastrinių duomenų bylos sudarymą, dėl kurių pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiama ir jų apmokėjimo dokumentai pateikti tik apeliacinės instancijos teisme. Tačiau toks ieškovės prašymas yra neparemtas įstatymu, nes CPK 312 str. suformuluota bendra taisyklė, kuri draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, šiuo atveju ieškovė atsiliepimu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių neprašė priteisti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą bei vėliau per papildomo sprendimo institutą. Patenkinus ieškovės prašymą dėl 1750 Eur išlaidų, turėtų už gyvenamojo namo vertinimą, bei 249,65 Eur išlaidų už kadastrinius matavimus, būtų pažeistos atsakovų teisės paduoti apeliacinį skundą dėl šių išlaidų, todėl paminėtų sumų priteisti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo, nes šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą 490 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintinos ir iš atsakovų priteistina po 123 Eur ieškovės išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 7 d., 93 str. 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Iš atsakovų K. V. ir E. V., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą I. T., priteisti K. V. po 123 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.