Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-360-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-15Klaipėdos apygardos teismas
  2. T-41-586/2015Nutartis · 2015-03-09Klaipėdos apylinkės teismas
  3. T-163-586/2015Nutartis · 2015-10-14Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
1A-197-360-2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00518-2007-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
Advokatai
Juozapas Surblys

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-360/2013

Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00518-2007-9

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.3.1.; 1.2.27.1.; 2.8.2; 2.8.11.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Stasio Valužio, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Ingai Navickienei, Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorams Juozui Sykui, Rūtai Girgždutaitienei,

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, T. V., gynėjui advokatui Juozapui Surbliui ir atstovui pagal įstatymą A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės T. V. atstovo pagal įstatymą A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria pripažinta, kad T. V., nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 1 d., 286 str., 290 str., padarė būdamas nepakaltinamu. Vadovaujantis BK 98 str. 1 d. 3 p., 4 d. T. V. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, paskiriant jam stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos ir J. G. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės už tai, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 1 d., 286 str., 290 str., tai yra T. V., sugadino nedidelės vertės svetimą turtą bei pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą: 2007-06-25, nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, T. V., išdaužęs (duomenys neskelbtini) laukujų durų stiklo paketą 70,51 Lt vertės, įsibrovė į pastato vidų, kuriame išdaužęs antro aukšto durų stiklo paketą 70,51 Lt vertės bei išdaužęs (duomenys neskelbtini) kabineto durų stiklą 90,92 Lt vertės, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) kabinetą, iš kurio pagrobė 3487,03 Lt vertės kompiuterį „HP Compaq dc 7600CMT“ su monitoriumi, 783,75 Lt vertės programinę įrangą „Microsoft Offise“, 737,95 Lt vertės monitorių „Samsung“. Taip T. V. pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį 5008,73 Lt vertės turtą bei sugadino (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 231,94 Lt.

Be to, jis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą (padarė plėšimą): 2012-03-06, apie 21.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), T. V., elgdamasis agresyviai, t. y. rėkdamas ir sakydamas necenzūrinius žodžius priėjo prie baro ir grasindamas barmenei – pardavėjai L. Š. su ja susidoroti, tai yra papjauti, pareikalavo iš jos 150,50 Lt vertės butelio alkoholinio gėrimo „Metaxa“, po ko ji išsigandusi dėl savo sveikatos ir saugumo, padavė T. V. reikalaujamą butelį alkoholinio gėrimo „Metaxa“. Tokiu būdu T. V., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį 150,50 Lt vertės turtą.

Be to, jis pasipriešino valstybės tarnautojui: 2012-03-06, apie 22.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, T. V., sulaikymo metu dėl padaryto plėšimo, nevykdė policijos pareigūnų – J. G., M. M. ir S. V. teisėtų reikalavimų vykti į policijos komisariatą ir mosikuodamasis rankomis bei spardydamas kojomis, siekdamas išvengti sulaikymo, ranka sudavė J. G. į kairį petį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu T. V. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.

Be to, jis įžeidė savo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus: 2012-03-06, apie 22.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje T. V. įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresnįjį patrulį J. G., 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulį M. M. bei 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulę S. V., plūsdamas juos necenzūriniais žodžiais ir keiksmais. Taip T. V. įžeidė policijos pareigūnus atliekančius savo tiesiogines funkcijas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. V. atstovas pagal įstatymą A. V. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: T. V. pagal BK 180 str. 1 d., 286 str., 290 str. išteisinti. Skunde nurodo, jog teismas pripažindamas T. V. kaltu, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, įrodymų byloje. Pasak atstovo pagal įstatymą A. V., nutartyje nurodyta, kad yra pakankamai įrodymų, kad T. V. pasipriešino valstybės tarnautojui, įžeidė juos ir pagrobė „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nukentėjusiųjų J. G., S. V., M. M. ir L. Š. parodymais. Tačiau BPK 301 str. 2 d. nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. G. parodė, kad T. V. pradėjo priešintis, vedant jį iš A. J. buto laiptinėje tarp I ir II aukšto, tačiau rašydamas tarnybinį pranešimą tuoj pat po įvykio šis pareigūnas nenurodė to, kad T. V. būtų aktyviai priešinęsis namo laiptinėje. J. G. teiginys, kad T. V. buvo pareigūnų pargriautas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai, nurodo į realią T. V. sulaikymo vietą – namo kiemą ant žemės. Teismas to neįvertino. Teismas taip pat pripažino, kad T. V. suduodamas smūgį į petį, sukėlė J. G. fizinį skausmą. Tokias aplinkybes teisme nurodė pats J. G. Tačiau teismas neįvertino byloje esančių prieštaravimų. Teismas nesukonkretino galimo T. V. smūgio kontakto su J. G. kūnu aplinkybių. Teismas konstatavo, kad J. G. buvo suduota į kairį petį. Po to teismas nurodo, kad smūgis buvo suduotas į ranką. Taigi, kur tiksliai galimai buvo suduotas smūgis, teismo nesukonkretinta. Nesiaiškinta prieštaravimų priežastis. Teismas tai pat neįvertino to, kad 2012-03-06, rašydamas tarnybinį pranešimą, J. G. nenurodė to fakto, kad jam buvo suduotas smūgis, kad jam tuo būtų buvęs sukeltas fizinis skausmas. Nukentėję M. M. ir S. V., tiek rašydami tarnybinius pranešimus, tiek apklausiami liudytojais, nenurodė, kad T. V. būtų sudavęs smūgį J. G. ir tuo sukėlęs jam fizinį skausmą. O šie asmenys teigia, kad visą laiką buvo šalia J. G. ir T. V. Teismas to tinkamai taip pat neįvertino.

Kaltinimą dėl valstybės tarnautojų įžeidinėjimo teismas grindė visų trijų policijos pareigūnų (J. G., M. M. ir S. V.) parodymais. Šie pareigūnai teigia, kad T. V. pradėjo juos įžeidinėti prie A. J. buto durų. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtina liudytojas A. J. Šis asmuo buvo apklaustas liudytoju ir nurodė, kad negirdėjo jokių įžeidinėjimo faktų, nematė, kad prie jo buto durų ir namo laiptinėje T. V. būtų priešinęsis policijos pareigūnams. Bylos medžiaga neduoda pagrindo teigti, kad šis liudytojas turėjo tikslą nuslėpti kažkokias įvykio aplinkybes. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pasak apelianto, tinkamai neįvertinta ir visa eilė prieštaravimų policijos pareigūnų parodymuose. Policijos pareigūnai J. G. ir M. M. savo tarnybiniuose pranešimuose teigia, kad į A. J. buto duris paskambino skambučiu (tik negali nurodyti kuris skambino). Policijos pareigūnė S. V. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad į duris buvo pasibelsta (nenurodo kas tai padarė). Visų trijų policijos pareigūnų parodymai duoti tuo po įvykio, tačiau kodėl skirtingai aiškinamos tos pačios aplinkybės neaišku.

Skirtingai policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės ir dėl barmenės L. Š. užpuoliko apibūdinimo į klausimą, ar barmene apibūdino užpuoliką, J. G. nurodė, kad užpuoliką apibūdino ir paminėjo jo vardą bei pavardę. M. M. negalėjo pasakyti, ar buvo nurodyti užpuoliko požymiai ir anketiniai duomenys. S. V. nurodė, kad neatsimena, ar buvo apibudintas užpuolikas.

Teismo nutartyje teigiama, kad įrodyta T. V. kaltė, jog jis 2012-03-06, elgdamasis agresyviai, grasindamas barmenei L. Š., pagrobė „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 150,50 Lt turtą. Tačiau dėl galimo grasinimo byloje yra vien tik L. Š. parodymai, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais byloje. Galimai paimtas iš baro butelis nerastas ir nėra galimybės patvirtinti ar paneigti 150, 50 Lt vertės turto pagrobimo fakto. Pasak A. V., jo duomenimis bare buvo vaizdo kameros, kurių įrašai galėjo patvirtinti ar paneigti turto pagrobimo faktą, tačiau jokių vaizdo įrašų prie bylos neprijungta.

Taigi akivaizdu, kad vertinant virš nurodytų kaltinimų pagrįstumą, teisėtumą išryškėja visa eilė prieštaravimų liudytojų ir nukentėjusių parodymuose. O pagal baudžiamosios teisės teoriją visi prieštaravimai turi būti traktuojami kaltinamojo naudai. Prielaidomis ir prieštaringais nukentėjusių parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Teismo posėdyje T. V. atstovas pagal įstatymą A. V. ir jo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad T. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir kaip nepakaltinamam asmeniui taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, kas apeliaciniu skundu iš esmės neginčijama.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 401 str. 2 d. 1 p. yra numatyta, kad teismas priimdamas nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo visų pirma turi išspręsti klausimą ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šie klausimai yra teisinio pobūdžio ir nustatomi baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis įprastinėmis įrodinėjimo priemonėmis.

Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog apylinkės teismas sprendžiant klausimą ar buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nepagrįstai pripažino įrodyta, kad T. V. pasipriešino valstybės tarnautojams, įžeidė savo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus bei įvykdė plėšimą, t. y., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės T. V. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas priešingai nei teigia apeliantas, rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo posėdžio metu išnagrinėtais ir nutartyje aptartais duomenimis, t. y. nukentėjusiųjų L. Š., J. G., S. V., M. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga, t. y. apylinkės teismas pripažindamas įrodyta, kad T. V. pasipriešino valstybės tarnautojams, įžeidė savo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus bei įvykdė plėšimą, t. y., grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią, kad T. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 286 str. būdamas nepakaltinamu.

Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios L. Š. parodymais apie tai, jog T. V. grasindamas tuoj pat su ja susidoroti iš baro „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė 150,50 Lt vertės turtą. Nukentėjusioji L. Š. iš karto po įvykio policijos pareigūnams detaliai nurodė to vakaro aplinkybes ir apibūdino asmenį, kuris grasino su ja susidoroti ir iš baro „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė butelį alkoholio. Nurodė, kad tą vakarą, ji dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ kai į barą atėjo vaikinas, kuris iškarto priėjęs prie baro įsakmiu tonu, garsiai rėkdamas pareikalavo duoti alkoholinio gėrimo. Ji jam nurodė, kad gėrimai bare yra brangūs ir pasiūlė nueiti jų nusipirkti į parduotuvę. Tačiau tai jam pasakius, jis įsiuto ir įsakmiu tonu pasakė, jog „ar tu girdi duok greičiau gėrimų, o jei ne tave papjausiu“. Po tokių išsakytų grasinančių žodžių susidoroti ji išsigando ir padavė jam alkoholinio gėrimo butelį „Metaxa“, kurio kaina 150,50 Lt. Ji buvo išsigandusi, kadangi jo viena ranka visą laiką, kol jai buvo grasinama, buvo nuleista, dėl to jai kilo įtarimas, kad gal jis turi kažkokį įrankį, kuriuo gali ją sužaloti. Padavus jam butelį, vaikinas už jį nesumokėjęs iš baro išėjo. Išeidamas jis toliau vartojo necenzūrinius žodžius buvo agresyviai nusiteikęs. Jam išėjus, ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kuriems atvykus nurodė, kaip vaikinas atrodė. Po kurio laiko, tą patį vaikiną, ji atpažino tą asmenį policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje (t. 1., b. l. 76-78, 80-81). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji analogiškai kaip ir apklausiama tyrimo metu parodė tas pačias įvykio aplinkybes (t. 2., b. l. 139-140). Apeliacinės instancijos teismas atlikęs dalinį įrodymų tyrimą dar kartą teismo posėdyje apklausė nukentėjusiąją L. Š., kuri patvirtino savo parodymus duotus tiek tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2., b. l. 194).

Be nuoseklių nukentėjusiosios L. Š. parodymų, T. V. kaltė padarius jam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. neabejotinai patvirtina ir apygardos teismo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ išreikalautas vaizdo įrašas. Kolegija teismo posėdyje peržiūrėjo 2012 m. kovo 6 d. darytą vaizdo įrašą, iš kurio aiškiai matyti, kad asmuo, kuris grasino, vartojo necenzūrinius žodžius ir reikalavo jam duoti alkoholinio gėrimo butelį yra T. V. Vaizdo įrašas nepalieka jokių abejonių dėl T. V. dalyvavimo padarant šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodyta, kad asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės T. V. pasipriešino valstybės tarnautojams ir įžeidė juos. T. V. atstovas pagal įstatymą kvestionuodamas šias nutartyje nustatytas aplinkybes, skundą iš esmės grindžia tik tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie prieštarauja vieni kitiems, yra nenuoseklūs, be to jų nepatvirtina liudytojas A. J. Tokie skundo argumentai visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma, reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino sistemiškai, atsižvelgęs į jų visumą ir tarpusavio ryšį, o nutartyje nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius motyvus ir antra, visiškai priešingai nei skunde tvirtina T. V. atstovas pagal įstatymą A. V. nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs, esminėse detalėse sutapo ir atitiko rašytinę bylos medžiagą. T. V. atstovas pagal įstatymą apeliaciniame skunde išskiria ir akcentuoja tam tikrus policijos pareigūnų parodymų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Ir nors A. V. nurodo, kad visų trijų nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtino liudytojas A. J., tačiau bylos medžiaga liudija, kad šis liudytojas yra T. V. pažįstamas, nusikaltimų įvykdymų dieną A. J. kartu su asmeniu, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės vartojo alkoholinius gėrimus, todėl teismas pagrįstai kritiškai juos įvertino ir jais nesirėmė. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai, tiesiogiai atlikdami savo funkcijas, būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ir apkalbėti T. V.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pripažindamas, jog T. V., nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. ir BK 286 str. padarė būdamas nepakaltinamu, išsamiai ir nuosekliai išanalizavo byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl T. V. kaltės.

Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai T. V. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas kvalifikavo pagal du BK 286 str. ir BK 290 atskirus straipsnius. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai asmuo vienu metu ne tik įžeidinėja valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, bet ir jam priešinasi naudodamas smurtą, veika turi vieno nusikaltimo požymius ir kvalifikuojama pagal BK 286 str. straipsnį, numatantį atsakomybę už sunkesnį nusikaltimą. Todėl esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 5 d. 3 p.,

nutar ė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį pakeisti:

T. V. kvalifikuotas nusikalstamas veikas pagal BK 286 str. ir 290 str., kurias jis padarė būdamas nepakaltinamu, kvalifikuoti tik pagal BK 286 str.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Dalius JocysStasys Valužis