Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-305/2017 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 36); pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; ieškovei palikti pavardę B., atsakovui palikti B. pavardę; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio mėn. ir dalinti šalių turtą, įgytą iki 2013 m. balandžio mėn.; ieškovei priteisti 0,1899 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 511 Eur vertės, jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15212 Eur vertės, pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 791 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 981 Eur vertės, pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 140 Eur vertės, kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 253 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 0,5600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui turto nepriteisti; nepilnamečio sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.Nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Po eismo įvykio atsakovas buvo sunkiai sužalotas, tapo neįgalus. Šalims sudarius santuoką, maždaug iki 2007 m. pradžios sutarė gerai, tačiau vėliau atsakovas vėl pradėjo dažnai vartoti alkoholį. Dėl to šalių santykiai pablogėjo, atsakovas neįgalumo pensiją išleisdavo alkoholiui, išgėręs tapdavo nesuvaldomas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 300 Lt (86,89 Eur). 2013 m. balandžio mėn. atsakovas išėjo gyventi su tėvais, po to gyveno su ieškovei nepažįstama moterimi, vėliau – pas savo seserį. Nuo to laiko šalys gyvena atskirai, todėl nuo 2013 m. balandžio mėn. santuoka yra faktiškai iširusi. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, nerėmė šeimos materialiai, naudojo psichologinį smurtą, negerbė ieškovės ir jų šeimos, pažeidė sutuoktinio pareigas. Sūnų prižiūri ir auklėja ieškovė, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams. Šalių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas. Bendrajai šalių jungtinei nuosavybei nepriskirtinas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi jis įsigytas už asmenines ieškovės lėšas, kai šalys faktiškai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamojo turto neturi. Joms priklausanti buitinė technika ir seni susidėvėję baldai, todėl jų neįtraukė į dalijamo turto sąrašą. Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paėmę paskolą, nupirko ieškovės tėvai. Prie šio turto įsigijimo atsakovas finansiškai neprisidėjo, dėl nukryptina nuo sutuoktinių bendro turto lygų dalių principo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, į tai, kad atsakovas neprisidėjo prie turto priežiūros, šis turtas priteistinas ieškovei. Ieškovė neturi asmeninių ir bendrų su atsakovu kreditorių. Apie atsakovo asmeninius kreditinius įsipareigojimus nežino.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimo įrašas Nr. 36, dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko B. pavardę, atsakovui – B. pavardę. Nustatė nepilnamečio sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio mėn. Pripažino ieškovės asmenine nuosavybe 0,5600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Padalino santuokoje įgytą turtą ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 3/5 dalį šio turto – 0,1899 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui – nuosavybės teisę į 2/5 dalį šio turto – 0,1899 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 1055,69 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, 11,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2013 m. balandžio mėn., šalims kartu negyvenant ir bendro ūkio nevedant. Įrodymai patvirtino atsakovo dažną alkoholio vartojimą. Šalių materialinė padėtis visuomet buvo sunki, o atsakovas dalį gaunamų pajamų skyrė alkoholinių gėrimų pirkimui, tai nesiderino su sutuoktinio lojalumo, tarpusavio pagalbos bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigomis. Laikė neįrodyta aplinkybę dėl ieškovės neištikimybės. Tai paneigė liudytojų ir atsakovo paaiškinimai. Kitokių aplinkybių, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovas nenurodė. Sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio mėn. Pripažino ieškovės asmenine nuosavybe ir į dalintiną turtą neįtraukė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi jis įgytas šalims kartu nebegyvenant ir bendro ūkio nevedant, jo įsigijimui ieškovė panaudojo asmenines lėšas. Sprendė, jog nėra duomenų, kad šalys būtų turėję bendrų santaupų. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl šio reikalavimo. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalino natūra. Nebuvo duomenų, jog šalys turi santaupų ar kitokiu būdu galėtų gauti lėšų išmokėti priešingai šaliai kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas prie būstui įsigyti paimtos paskolos dengimo ir nekilnojamojo turto išlaikymo neprisidėjo, todėl labiau tikėtina, kad turto įsigijimui panaudotos bendros šalių šeimos pajamos. Nebuvo pagrindo remtis liudytojų parodymais, kurie buvo abstraktūs, paremti nuogirdomis. Ieškovė neįrodė, kad beveik pusę paskolos sumos – 10 000 Lt (2 896,2 Eur) sumą – sumokėjo jos tėvai. Sprendė, kad ši įmokėta pinigų suma buvo šalių šeimai skirta 10 000 Lt parama. Nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo sveikatos būklės šeima rūpinosi ieškovė; dėl atsakovo neigiamų įpročių šeima negavo dalies atsakovo pajamų šeimos poreikiams tenkinti; su ieškove lieka gyventi šalių sūnus; ieškovė savo asmeninėmis lėšomis pagerino nekilnojamojo turto būklę; vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nenustatinėjo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, ieškovei nereiškus reikalavimo įtraukti šį turtą į dalintino turto balansą, ir galimos naudojimosi tvarkos išsamiai neanalizavus teismo posėdyje.Nenustatė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsakovas dėl sveikatos būklės neturi galimybės rūpintis vaiku. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesprendė vaiko išlaikymo klausimo, jį priteisus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu. Nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimus patenkino 92 proc., todėl ji turi teisę į 92 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas – į 8 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir priimti naują sprendimą – šalių santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nenukrypstant nuo lygių dalių principo; nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2016 m. spalio 18 d. parengtą planą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas tas pačias aplinkybes vertino skirtingai. Laikydamas neįrodyta aplinkybe, kokią dalį atsakovas savo pajamų skyrė alkoholiui, konstatavo, kad tai yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas mažai ar visiškai neprisidėjo prie bendrų šeimos pajamų. Nėra įrodymų, kiek pinigų atsakovas skyrė alkoholiui ir kokia dalimi dėl to sumažėjo šeimos pajamos. Atsakovo pajamos šeimoje buvo didžiausios, kas nepaneigia, kad prie šeimos poreikių tenkinimo jis prisidėjo didesne dalimi. Teismas nedetalizavo, kodėl sūnaus gyvenamoji vieta su ieškove įtakoja nelygų turto padalijimą ir kokio masto nukrypimas nuo lygių dalių principo yra reikalingas. Dalinant 0,1899 ha ploto žemės sklypą ir 116,04 kv. m. ploto dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kuriame yra šeši gyvenamieji kambariai, nukrypimas nuo lygių dalių principo nebuvo būtinas. Šalims padalinus turtą natūra lygiomis dalimis vaiko interesai nebus pažeisti, nes ieškovei tektų ne mažiau 75 kv. m. gyvenamojo ploto. Nemotyvuotas žemės sklypo, ūkinių pastatų padalinimas ne lygiomis dalimis dėl nepilnamečio vaiko interesų, dėl ieškovės atliko gyvenamojo namo remonto. Tai, kad ieškovė pagerino namo būklę, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Šį pagerinimą ji atliko iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, nepasitarusi su atsakovu. Ieškovės investuotų lėšų suma sudaro 6,6 procentus viso turto vertės. Be to, atsakovas sutiko atlyginti ieškovei jos turėtas išlaidas jam tenkančios turto dalies ribose. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra neįgalus, neturi galimybių dirbti, todėl jo galimybės įsigyti kitą kilnojamąjį turtą ribotos.Teismas be pagrindo nenustatė namo naudojimosi tvarkos sprendime nurodytais motyvais. Gyvenamasis namas buvo įtrauktas į dalintiną turtą. Tarp šalių susiklostę priešiški santykiai dėl naudojimosi turtu, todėl, nenustačius naudojimosi tvarkos, jie tęsis. Naudojimosi tvarka buvo analizuota teismo posėdžiuose, ieškovė pareiškė savo nuomonę. Jeigu tai nebuvo padaryta išsamiai, tai dėl teismo pasyvumo. Teismas nevertino, kad atsakovas yra neįgalus, jo galimybės apginti savo interesus apsunkintos. Priešieškinio pareiškimas būtų susijęs su papildomomis bylinėjimosi išlaidomis, pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo alkoholio vartojimo. Liudytojų parodymai yra vertinamojo pobūdžio. Atsakovas alkoholį vartojo ir iki santuokos, tuo metu ieškovei tai nebuvo kliūtis sudaryti santuoką. Sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas vartojo alkoholį, nepagrįstai laikė prejudicine. Tuo metu šalys jau nevedė bendro ūkio, taigi atsakovas neturėjo pareigos prisidėti prie ieškovės materialinės gerovės. Tai nereiškia, kad atsakovas prie šeimos išlaikymo neprisidėjo iki 2013 m. balandžio mėn. Šis faktas nebuvo įrodinėjamas, o išvada padaryta pagal ieškovės teiginius. Nesant pagrįstų įrodymų, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nei vienas nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nedetalizavo, kurie reikalavimai ir kokia dalimi tenkinami ir atmetami. Iš penkių reikalavimų teismas netenkino vieno – dėl gyvenamojo namo pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Tokiu būdu patenkinta 80 proc. ieškovės reikštų reikalavimų. Turėjo atsižvelgti, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių datos, žemės sklypo pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinės pavardės. Paskirstant žyminio mokesčio išlaidas teismas nevertino, dėl kurių ieškinio reikalavimų jis sumokėtas ir kokia dalis tų reikalavimų patenkinta.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai padalino turtą nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Prie santuokoje įgyto turto įgijimo atsakovas finansiškai neprisidėjo. Turtas buvo įgytas už ieškovės tėvų pinigus. Teismas teisingai atsižvelgė į vaiko interesus, kad gyvenant santuokoje atsakovas prie turto priežiūros neprisidėjo, didžiąją gaunamų pajamų dalį išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Faktas, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, rodo, jog atsakovas vaikui išlaikymo neteikė. Nors turtą pagerino atsakovui negyvenant kartu, tai nepaneigia fakto, kad atsakovas prie turto būklės pagerinimo neprisidėjo. Teismas pagrįstai nenustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Byla pradėta nagrinėti 2016 m. birželio mėn., atstovas pastato padalijimo (ne naudojimosi) tvarkos nustatymo projektą pateikė 2016 m. spalio 24 d., todėl teismas neturėjo galimybės išsamiai išanalizuoti šios tvarkos. Atsakovo interesai byloje buvo atstovaujami tinkamai. Atsakovas galėjo reikšti priešieškinį, prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.Atsakovas neneigė, kad vartoja alkoholį, kad tai buvo žinoma ieškovei. Santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės patvirtina tai, kad atsakovas nuo 2013 m. balandžio mėn. savo iniciatyva pradėjo gyventi atskirai nuo šeimos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.Teismas teisingai paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, nelygiomis dalimis padalino šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, nepriėmė sprendimo dėl naudojimosi šia nuosavybe tvarkos, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo

Atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstos išvados apie šeimos iširimą dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Pažymėtina, kad šią aplinkybę apeliantas faktiškai pripažįsta teigdamas, jog jo pomėgis alkoholiui nebuvo kliūtis susituokti (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas kurį laiką alkoholio nevartojo, tačiau nuo 2007 metų dėl šio polinkio santykiai ėmė blogėti. Jo girtavimą patvirtino nešališki liudytojai I. B., Ž. K., J. S., R. S., G. P. B., todėl teismas turi pagrindą pripažintą faktą laikyti nustatytu (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl apeliantas nepagrįstai prieštarauja rėmimuisi jo girtavimo faktu, nustatytu civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013 tarp tų pačių šalių dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Pažymėtina, jog pastarojoje byloje jis neginčijo ieškovės išvardintų faktų dėl vaiko neišlaikymo nuo 2013 m. kovo mėnesio ir didelės dalies savo pajamų pragėrimo. Aplinkybė, kad nuo 2013 m. balandžio mėn. šalys kartu nebegyvena, nagrinėjamu atveju nuo šios datos sukelia santuokos nutraukimo teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), kita vertus, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį įgalina preziumuoti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų faktų apie šeimos palikimą išvykstant gyventi kitur, neįrodė, jog taip pasielgė dėl ieškovės neištikimybės, neįvardijo jokių kitų sutuoktinės nevykdytų pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Dėl turto padalijimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nelygių dalių nustatymo, dalijant gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo nepilnamečio vaiko interesų, dėl kurių 3/5 dalis šio turto paskyrė ieškovei, apeliacine tvarka tikrinamame sprendime nurodyti kiti šią išvadą pakankamai pagrindžiantys argumentai – dalies įmokų už turto įsigijimą sumokėjimas iš ieškovės tėvų lėšų, didesnis ieškovės indėlis rūpinantis šeima dėl atsakovo neįgalumo, dalies šeimos pajamų negavimas dėl atsakovo neigiamų įpročių (alkoholio vartojimo), 2016 m. gruodžio mėnesį ieškovės atliktas namo remontas. Sutiktina su apeliantu, kad vien dėl kambarių suremontavimo didesnę turto dalį paskirti ieškovei nebūtų galima, tačiau visos kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismo išvada esant labiau tikėtina, jog šio turto įsigijimui buvo panaudotos bendros šalių šeimos pajamos, o ne išskirtinai ieškovės tėvų pajamos, nereiškia, kad ieškovės tėvų pajamos tam nebuvo panaudotos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog turtas buvo įsigytas panaudojant ieškovės tėvų pasiskolintus 6000 Eur, skolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiant tėvų butą. Sprendė, jog tam tikros įmokos buvo dengiamos iš ieškovės tėvų lėšų, o tikėtinumą, kad šio turto įsigijimui buvo panaudotos bendros šalių šeimos pajamos, motyvavo tuo, jog dalį įmokų ieškovės tėvų paskolos padengimui sumokėjo ieškovė arba ieškovės motinos vardu I. B.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 12 iš 16 paskolos grąžinimo atvejų įmokų mokėtoja yra ieškovės motina, o 4 iš 12 atvejų pinigus (2390 Lt) ieškovės motina sumokėjo asmeniškai. Nors atsakovo pajamos šeimoje buvo didžiausios, jo pripažinimu ir liudytojų parodymais įrodyta ir tai, kad dalį pajamų jis panaudodavo alkoholinių gėrimų įsigijimui, girtavo, kas buvo ir šeimos iširimo priežastimi. Duomenis, kokia dalimi dėl to sumažėjo šeimos pajamos, t.y. kiek tiksliai pinigų jis pragėrė, gali pateikti tik pats apeliantas. Nustačius, kad dėl tokio pobūdžio netinkamo sutuoktinio pareigų vykdymo šeimos pajamos sumažėjo, kad dalį piniginių lėšų šeimos turto įsigijimui skyrė ieškovės tėvai (apeliantas nepateikė įrodymų apie pirmiau nurodytų pinigų grąžinimą ieškovės motinai), konstatavus didesnį ieškovės indėlį rūpinantis šeima (teisėjų kolegijos vertinimu, su ieškove gyvenat nepilnamečiam vaikui, jai ir toliau teks didesnis su vaiko auginimu susijęs rūpestis), buvo pakankamas pagrindas atsakovui paskirti 1/5 dalimi mažesnę gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį (CK 3.123 straipsnio 1, 5 dalys, 3.117 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nepagrindė, kodėl 2/5 dalys ginčo turto nuosavybės teisės jam yra nepakankamos ir kaip tai pažeidžia neįgalaus asmens teises. Atmestini apelianto reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinys ir priešieškinis dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir svarstė šalių naudojimosi minėtu turtu galimybes, neturėjo pareigos priimti naudojimosi tvarką nustatantį sprendimą. Pažymėtina, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik tuomet, kai šalių nuosavybės dalys buvusiam bendrame jungtiniame turte bus įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl turto padalijimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos buvo ginčo objektu, nelygiai padalintas turtas yra ir apeliacijos dalykas, todėl byloje negali būti priimtas sprendimas dėl įstatymo nustatyta tvarka nepareikštų reikalavimų dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo apmokamas 41 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 382 straipsnio 3 punktas). Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręstini reikalavimai yra turtiniai (šiuo atveju – turto padalijimas, reikalavimas pripažinti asmeninės nuosavybės teisę), apmokėtini atitinkamai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Ginčo dėl turto vertės nėra, todėl turtiniai ieškovės reikalavimai turėjo būti apmokėti 550,44 Eur žyminiu mokesčiu, neturtinis – 41 Eur žyminiu mokesčiu. Ji sumokėjo 591,00 Eur žyminio mokesčio. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad iš penkių ieškovės reikalavimų teismas nepatenkino vieno – dėl gyvenamojo namo pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas. Asmenine nuosavybe ieškovė prašė pripažinti ne žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas, o 0,5600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu yra bendra jungtinė nuosavybė, kuriuos prašė jai priteisti, atsižvelgiant į nutarties 2 punkte nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas 100 procentų patenkino neturtinius ieškovės reikalavimus, 100 procentų – reikalavimą dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe, 60 procentų – reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo (17888/ 5 x 3; 10732,8 x100/ 17888). Įvertinus tai, kad, daliai reikalavimų esant neturtinio, daliai – turtinio pobūdžio, tikslaus proporcingumo apskaičiuoti neįmanoma, kad buvo pareikšti keturi reikalavimai, iš kurių dalinai patenkintas tik vienas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos atitinkamai 92/8 procentų proporcijomis. Aplinkybės, kurias bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, šio paskirstymo iš esmės neįtakoja.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei iš apelianto priteistinos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos. Nors jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių analize, į jo apimtį, vadovaujantis teisingumo principu, 450 Eur atsiliepimo parengimui sumokėtos išlaidos sumažintinos iki 100 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis, nurodytų rekomendacijų 2 dalies 2.6, 2.10 punktai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.