Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 7 kartus:

1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 145 straipsnio 1 dalį galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, 40 MGL (1 506 Eur) bauda, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimą, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) Šiaulių apylinės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 45 parų areštas, 40 MGL (1 506 Eur bauda);

5) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

6) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant 2 metams. 2022 m. vasario 23 d. nutartimi paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas vykdyti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

7) 2024 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. lapkričio 22 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje, būdamas neblaivus, konflikto dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, panaudojęs fizinį smurtą žmonos I. T. atžvilgiu - tyčia delnu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, po to I. T. išėjus į vieną iš bute esančių kambarių bei atsisėdus ant lovos, tyčia vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. T., nors ir nurodė, kad dėl išgerto alkoholio kiekio visų įvykio detalių neprisimena, tačiau, įvertinęs, kad ne pirmą kartą smurtauja prieš sutuoktinę, sutuoktinei atsiradusius kūno pakitimus (patinimas, guzas), kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jam yra nustatytas neįgalumas, 35 proc. darbingumo lygis, yra vedęs, nepilnamečių vaikų neturi. Ne kartą teistas, visi teistumai susiję su smurtu prieš sutuoktinę. 2024 m. lapkričio 22 d. gėrė su draugais alkoholį. Jis pats išgėrė 1 l. degtinės ir alaus. Su draugais I. buvo nupirkę vyno. Tačiau ką ji tą dieną vartojo, jis neprisimena. Alkoholį vartojo ir kelias dienas iki 2024 m. lapkričio 22 d., kas turėjo įtakos jo būsenai. Išėjus draugams, jis pradėjo konfliktuoti su sutuoktine dėl tvarkos namuose palaikymo, tinginiavimo, galiausiai dėl to kad ji buvo paslėpusi interneto ryšio priedelį ir jo nerado. Sukonfliktavęs su sutuoktine jai trenkė. Visiškai pripažįsta, kad jis nenustatytą kiekį smūgių sudavė delnu sutuoktinei į veidą, kumščiu į galvos sritį, galėjo įspirti jai į galvos sritį. Kai ji pasakė, kad iškvies policiją, jis išėjo iš namų. Jis sutinka, kad I. dėl jo atliktų veiksmų skaudėjo, kitą dieną I. buvo sutinusios lūpos, guzas pakaušy. I. ryte priminė, kad jis prieš ją smurtavo. Nemano, kad turi priklausomybę alkoholiui, nors pripažįsta, kad organizmas alkoholio reikalauja, visiškai negerti alkoholio dar neišeina, vakarais atsigeria alaus. Pagrindinė problema – jų abiejų alkoholio vartojimas. Savo poelgį vertina blogai, ketina keistis, nori susirasti darbą, nebevartoti alkoholio. Jei dirbtų, nevartotų alkoholio, nebūtų tiek laisvo laiko. Šiuo metu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikšti įtarimai dėl smurto prieš sutuoktinę.

2024 m. gruodžio 2 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-3333731-24 apžiūrėti į įvykį reagavusių Šiaulių AVPK Raseinių r. PK pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašai (Body) (b. l. 57-60).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, yra nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo S. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. kilus konfliktui tarp jo ir sutuoktinės, jis panaudojo prieš ją smurtą, t. y. nenustatytą kiekį smūgių jai trenkė delnu į veidą, kumščiu į galvos sritį, galiausiai vieną kartą koja spyrė jai į galvą, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios I. T., liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. lapkričio 24 d. tarnybinis pranešimas, Asmens apžiūros protokolas, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, 2024 m. lapkričio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kurie vienas kitą papildo, vienas kitam neprieštarauja.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. T. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. lapkričio 22 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje, būdamas neblaivus, konflikto dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, panaudojęs fizinį smurtą žmonos I. T. atžvilgiu - tyčia delnu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, po to I. T. išėjus į vieną iš bute esančių kambarių bei atsisėdus ant lovos, tyčia vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra anksčiau teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl smurto artimoje aplinkoje, šešis kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 112-128), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 133). S. T., yra nedirbantis (b. l. 129-130), tačiau jo galimybę dirbti apriboja neįgalumas (b. l. 167). S. T., kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta, kad nusikaltimą padarė dėl alkoholio poveikio, nurodė, kad imsis priemonių pakeisti gyvenimo būdą. Kitą vertus, jis dėl tokio paties nusikaltimo teistas daug kartų ir gyvenimo būdo iki šiol nepakeitė, bausmės vykdymo atidėjimas praeityje jam buvo panaikintas, bet net ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis toliau daro smurtinius nusikaltimus. Paskyrus paskutinę – arešto – bausmę už smurto prieš sutuoktinę naudojimą, kaltinamasis vos po dviejų dienų pavartojo smurtą prieš sutuoktinę. Skiriant bausmę ir nustatant jos trukmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji I. T. dalyvavo išgertuvėse, vartojo gana daug alkoholio, nors daugkartinė patirtis patvirtina, kad abiem su kaltinamuoju vartojant alkoholį kyla konfliktai, kurie baigiasi smurtiniu nusikaltimu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką vienai svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – žmogaus sveikatai, į tai, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, teismas daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. skiriant laisvės atėmimą devyniems.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalimi, ją pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiuo atveju atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Kaltinamasis ir jog gynėja neprašė atidėti bausmės vykdymo ir nepateikė teismui jokių argumentų dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Kaltinamajam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis buvo panaikintas, o kaltinamasis, net ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė du smurtinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, nes iš nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Teismas sprendžia, kad padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl teismas nenustatė pagrindo šiuo atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą (2020 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, subendrinti paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalimi, pridedant šią neatliktą bausmės dalį prie nauju šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.