Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-174-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. PK-1077-201/2011Nuosprendis · 2011-12-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Apeliacija2012-04-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
1A-257-174-2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00075-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Zigmas Pocius
Nuteistasis
G. M.
Nukentėjusysis
D. Š.
Advokatai
Jovita Usonytė, Raimondas Kivylius
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina SimaitienėBaudž. byla Nr. 1A-257-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00075-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.14. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2012 m. balandžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Savinijaus Katausko, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant nuteistajai G. M.,nuteistosios gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiajai D. Š.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Nuosprendžiu priteista iš G. M. nukentėjusiosios D. Š. naudai 1 000 Lt neturtinės, 87,22 Lt turtinės žalos atlyginimo bei D. Š. turėtų 1 915 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu atmestas G. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes neįrodyta, jog G. M. buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteista už tai, kad ji smurtaudama nežymiai sužalojo D. Š., tai yra G. M. 2010-10-26, apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu prieš D. Š. vartojo fizinį smurtą, taip jai padarydama veido ir dubens sumušimus, potrauminę radikulopatiją iš kairės. Dėl šių sužalojimų D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

D. Š. buvo kaltinama, jog smurtaudama nežymiai sužalojo G. M., būtent: ji 2010-10-26, apie 18.30 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu sumušė G. M. – griebė ją už plaukų, kumščiu sudavė į veidą, prakirto lūpą ir išmušė dantį, sukeldama fizinį skausmą.

Dėl šio kaltinimo D. Š. buvo išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji G. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, teismas šališkai išnagrinėjo bylą. Nuteistoji G. M. aiškina, jog konfliktas prasidėjo dėl to, kad D. Š. nuėmė nuo bendro naudojimo dujinės viryklės groteles, degiklius ir jungiklius, taip užkirsdama jai kelią naudotis virykle. Dėl tokių D. Š. veiksmų ji kreipėsi į policiją, inspektoriui paaiškino aplinkybes dėl susiklosčiusios situacijos, pastarasis pažadėjo pasikalbėti su D. Š., todėl pareiškimo policijai nerašė. Tai, kad inspektorius savo pažadą ištesėjo, paaiškėjo 2011-10-26 konflikto su D. Š. metu, kada ši ją užsipuolė šaukdama, kad ji vaikšto į policiją ir nuolatos ją skundžia.

Apeliantė G. M. teigia, jog D. Š. pakviesti liudytojai konflikto nematė, nes tuo metu jų bute nebuvo, todėl teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Nuteistoji G. M. aiškina, kad D. Š. ją užpuolė išeinančią iš tualeto, tai matė jos – G. M. – draugė O. S., ši atnešė jai elektrinę viryklę, nes dėl D. Š. kaltės ji negalėjo naudotis dujine virykle. D. Š. ir jos sugyventinis A. G. parodė, jog nematė O. S. jų buto koridoriuje, tačiau, apeliantės teigimu, pastarieji taip teigė tik todėl, kad minėtos liudytojos parodymai jiems buvo nenaudingi. Be to, nuteistoji G. M. nurodo, kad D. Š. dėl konflikto kreipėsi į policiją ne 2010-10-26, o kitą dieną, greičiausiai dėl to, kad konflikto dieną buvo girta. D. Š. pareikšime policijai nurodė, kad neva G. M. sumušė ją (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, kad konfliktas vyko bute. Tai, apeliantės teigimu, rodo, kad D. Š. parodymai yra melagingi. Policijos pareigūnui 2010-11-09 nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyimą, D. Š. 2011-10-05, tai yra praėjus beveik metams laiko kreipėsi į teismą su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka. Apeliantės nuomone, D. Š. visus metus laiko nesikreipė į teismą greičiausiai siekdama priversti ją atsisakyti reikalavimų civilinėje byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo. Be to, apeliantės teigimu, teismas be pagrindo tenkino D. Š. civilinį ieškinį dėl 87 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes pastaroji neįrodė, kad tokią pinigų sumą išleido vaistams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistosios G. M. apeliacinį skundą nukentėjusiosios D. Š. atstovas advokatas R. Kivylius prašo nuteistosios G. M. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistoji G. M. ir jos gynėja advokatė J. Usonytė prašo nuteistosios G. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas advokatas R. Kivylius prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji G. M., prašydama pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas nevisapusiškai ir šališkai vertino bylos įrodymus, vadovavosi tik nukentėjusiosios D. Š. ir liudytojų A. G., D. K. ir D. K., kurios nematė konflikto aplinkybių, neteisingais parodymais bei nepagrįstai atmetė kitus įrodymus. Šie nuteistosios G. M. argumentai nepagrįsti.

Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis. Nukentėjusiosios D. Š., liudytojų R. M., O. S., A. G., D. K., D. K. ir pačios G. M. parodymai buvo išnagrinėti bei įvertinti, atsižvelgiant į tai, kiek jie sutampa tarpusavyje, patvirtina reikšmingas faktines aplinkybes, ir kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl G. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad teismas neišsamiai bei šališkai išnagrinėjo bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neturi teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliais nukentėjusiosios D. Š., liudytojų A. K. ir D. K. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino ir pati nuteistoji. Tai, kad teismas kritiškai vertino nuteistosios G. M. bei liudytojų O. S. bei R. M. parodymus, priešingai apeliantės tvirtinimui, neduoda pagrindo išvadai, kad teismas bylos duomenis ištyrė neišsamiai bei šališkai. Tiek nuteistosios G. M., tiek minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Vien tai, kad nuteistoji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2010-10-26 įvyko konfliktas tarp G. M. ir D. Š.. Nors nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad konfliktas kilo dėl to, kad D. Š. supykusi ant jos dėl to, kad ji inspektoriui pasiskundė dėl buitinių konfliktų – trukdymo naudotis dujine virykle, šaukė ant jos, tačiau pažymėtina, jog nukentėjusioji D. Š. neneigė konfliktavusi su D. Š., tačiau tvirtino, jog konfliktas kilo dėl to, kad ji pareiškė G. M. pretenzijas dėl neplautos vonios, tada pastaroji ją užsipuolė ir sumušė. D. Š. parodymus apie tai, jog konfliktas įvyko dėl neplautos vonios, patvirtino kaip liudytojai teisme apklausti D. K. ir A. G.. Tačiau šiuo atveju nuteistoji be pagrindo akcentuoja kilusio konflikto faktą, nes šios faktinės aplinkybės nė viena iš proceso šalių neginčija. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra ta, jog konflikto pasekmė – D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina byloje esanti 2010-10-27 specialisto išvada Nr. G 1735/10 (03).

Nors nuteistoji G. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad kilus konfliktui ne ji, o D. Š. kibo jai į plaukus ir sudavė smūgį, taip prakirsdama jai lūpą bei išmušdama priekinį dantį, o ji šiai sudavė smūgius gindamasi, tačiau tokios nuteistosios G. M. versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kilusio konflikto metu būtent G. M. neadekvačiai reagavo į kilusio buitinio konflikto situaciją ir mušdama nežymiai sužalojo D. Š., tai, kaip minėta, patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1735/10 (03), kurioje konstatuoti D. Š. padaryti sužalojimai – veido ir dubens sumušimas, potrauminė radikulopatija iš kairės (b. l. 4). D. Š. jau kitą dieną po konflikto kreipėsi į medikus bei parašė pareiškimą policijoje, tai patvirtino kaip liudytoja apklausta D. K., kuri parodė, jog 2010 m. spalio mėnesį vakare jai paskambino D. Š. ir pasakė, kad ją sumušė G. M.. Kitą dieną ji pamačiusi sumuštą D. Š. liepė kreiptis į policiją bei medikus, pas juos abi kartu ir nuvyko. Liudytoja D. K. parodė, kad D. Š. jai papasakojo, kad buvo sumušta G. M., ši teigė, jog konflikto metu G. M. smūgių nesudavė, nes pastaroji ją mušė gulinčią ant žemės. Liudytoja D. K. nurodė, jog kitą dieną ji matė D. Š. sumuštą, pastaroji skundėsi, kad G. M. ją sumuša ne pirmą kartą. Ji pavadavo D. Š. darbe, nes po sumušimo pastaroji negalėjo paeiti, be to, matėsi kraujosruvos veide. Nors šios liudytojos tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs, byloje nenustatytos aplinkybės, jog šios liudytojos būtų suinteresuotos apkalbėti G. M. ar neteisingai ją apkaltinti.

Tuo tarpu teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistosios G. M. bei liudytojų R. M. ir O. S. parodymus dėl G. M. sumušimo, nes jie yra prieštaringi. Nors G. M. teigė, jog D. Š., suduodama smūgį, išmušė jai priekinį dantį, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. D. Š. nurodė, jog G. M. seniai neturėjo priekinio danties. Be to, kaip liudytojas apklaustas pastarosios vyras R. M. teigė, jog G. M. po konflikto su D. Š. klibėjo dantis ir jį ištraukė poliklinikoje, tuo tarpu pati G. M. bei liudytoja O. S. tvirtino, jog dantį G. M. išmušė D. Š.. Liudytoja O. S. teigė mačiusi, kaip G. M. po konflikto su D. Š. išspjovė dantį į saują, taip teigė ir G. M., nors, kaip minėta, liudytojas G. M. nurodė priešingai, tai yra, kad dantį G. M. ištraukė poliklinikoje. Tokie nuteitosios bei liudytojų O. S. ir R. M. parodymų nesutapimai neleidžia daryti išvados, jog G. M. tikrai buvo išmuštas dantis ir kad tai padarė būtent D. Š. konflikto su G. M. metu. Be to, pati G. M. nurodė, jog į medikus dėl išmušto danties nesikreipė, D. Š. pretenzijų dėl to iš karto po konflikto nereiškė. Tuo tarpu, kaip minėta, D. Š. kitą dieną po sumušimo parašė pareiškimą policijai bei kreipėsi į medikus ir jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, kaip minėta, D. Š. sumušimo faktą patvirtina ir liudytojų D. K. bei D. K., kurios matė sumuštą D. Š., parodymai.

Teismas pagrįstai suabejojo liudytojos O. S. parodymais, nes jie nesutampa su pačios nuteistosios parodymais. G. M. teigė, jog D. Š. užsipuolė ją ir griebė už plaukų bei sudavė smūgį jai išeinant iš tualeto (b. l. 70), tuo tarpu liudytoja O. S. nurodė, jog D. Š. puolė G. M., nespėjus jai įeiti į tualetą. Be to, liudytoja O. S. teigė, kad D. Š. sudavė vieną smūgį G. M., ši jai taip pat sudavė vieną smūgį, tuo viskas ir baigėsi, tuo tarpu pati G. M. nurodė D. Š. sudavusi nemažai smūgių (b. l. 72), tai patvirtina D. Š. parodymai bei minėta specialisto išvada. Be to, G. M. teigė, jog ji ruošėsi išeinančią O. S. palydėti, pastaroji nurodė, kad nesiruošė lydėti G. M., nes ji namo važiuoja autobusu. Teismas teisingai įvertino liudytojos O. S. parodymų nesutapimus ir prieštaravimus, todėl G. M. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios D. Š. ir liudytojo A. G. parodymais apie tai, jog jie nematė O. S. konflikto metu, šiuo atveju nereikšmingas, nes teismas nesirėmė liudytojos O. S. parodymais, be to, pagrįstai suabejojo pastarosios buvimu bute konflikto metu. Nors liudytojas R. M. teigė, kad konflikto dieną pas G. M. buvo atėjusi jos draugė O. S., tai patvirtino ir G. M. bei pati O. S., tačiau nukentėjusioji D. Š. bei liudytojas A. G. teigė, jog konflikto metu bute pašalinių žmonių nebuvo. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog liudytoja O. S., priešingai nei nustatyta nagrinėjamoje byloje, nurodė, jog konfliktas tarp buto kaimynių D. Š. ir G. M. vyko baigiantis žiemai, pavasarį, tuo tarpu tiek pati G. M., tiek nukentėjusioji D. Š. nurodė, kad konfliktas vyko 2010-10-26, tai yra rudenį. Be to, G. M. teigimu, jos draugė O. S. pas ją konflikto dieną atėjo dėl to, kad ji prašė pastarosios paskolinti elektrinę viryklę, nes, kaip teigė G. M., D. Š. atjungė dujas, taip neleisdama jai naudotis elektrine virykle, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, dujas gali atjungti tik dujų tiekėjas, todėl teismas pagrįstai suabejojo G. M. ir liudytojos O. S. nurodyta pastarosios buvimo G. M. bute konflikto, įvykusio 2010-01-26 metu, priežastimi. Be to, pati nuteistoji teisme patvirtino, kad dujas atjungė dujų tiekėjas, todėl pastaroji ne pagrindo apeliuoja į tai, kad D. Š. trukdė jai naudotis dujine virykle.

Apeliantė be pagrindo apeliuoja dėl D. Š. liudytojų parodymų vertinimo, tvirtindama, jog, priešingai nei teigė nukentėjusioji D. Š. ir liudytojas A. G., pastarasis konflikto nematė, o liudytojos D. K. ir D. K. tik iš D. Š. pasakojimo sužinojo, kad ji buvo sumušta G. M.. Pažymėtina, kad teismas A. G. parodymais nesirėmė, t. y. juos vertino kritiškai, nes šio liudytojo bei liudytojo G. M. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi. Liudytojas A. G. teigė, jog konflikto metu bute pašalinių žmonių nebuvo, aiškino, jog R. M. jį buvo prispaudęs prie sienos ir neleido kištis į moterų konfliktą, tuo tarpu pastarasis nurodė priešingai, tai yra, kad konflikto metu A. G. iš kambario į koridorių, kur vyko konfliktas tarp moterų, nebuvo išėjęs, teigė, jog konflikto dieną pas G. M. buvo atėjusi jos draugė O. S., kuri matė konfliktą, tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Todėl, priešingai apeliantės tvirtinimui, teismas kritiškai vertino ne tik jos, bet ir D. Š. pakviesto liudytojo A. G. parodymus. Kaip minėta, D. Š. sumušimo faktą patvirtina 2010-10-10 specialisto išvada Nr. G 1735/10(03), taip pat liudytojų D. K. bei D. K., parodymai. Nors šios liudytojos tiesiogiai konflikto nematė, tačiau jos parodė, jog kitą dieną po konflikto matė sumuštą D. Š., D. K. kartu su D. Š. nuvyko pas medikus bei kreipėsi į policiją.

Kadangi liudytojų A. G., O. S. ir R. M. parodymai dėl D. Š. įvykio aplinkybių yra prieštaringi, jais visiškai tikėti vertinant G. M. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos negalima, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė.

Nuteistoji be pagrindo apeliuoja į tai, kad nukentėjusiosios parodymai yra melagingi dėl to, kad ji skirtingai nurodė jos sumušimo vietą, t. y. policijos pareigūnams ji nurodė, kad buvo sumušta namo laiptinėje, tuo tarpu teisme aiškino, kad buvo sumušta bute. Tai, kad 2010-11-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5) nurodyta, jog: „ ...2010-10-27 apie 13.42 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi pil. D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri medikams paaiškino, kad 2010-10-26 apie 20.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ją sumušė kaimynė.“, priešingai apeliantės tvirtinimui, neleidžia D. Š. parodymus dėl jos sumušimo vietos vertinti kritiškai, nes minėtame nutarime kartu nurodyta, jog tikslinant informaciją nustatyta, kad konfliktas tarp buto bendrasavininkių D. Š. ir G. M. įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje. Be to, iš byloje esančio išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad D. Š. medikams nurodė, kad buvo sumušta kaimynės G. M. savo koridoriuje. Taigi, priešingai apeliantės tvirtinimui, D. Š. aiškiai nurodė, jog buvo sumušta buto bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje.

Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad D. Š. į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi tik 2011-10-05, tai yra praėjus beveik metams laiko po konflikto, nėra esminė, nes Baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tik numato terminą, po kiek laiko teismas gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BK 95 straipsnis). Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, jog nukentėjusioji jau kitą dieną po 2010-10-26 įvykusio konflikto dėl jos sumušimo kreipėsi į policiją bei medikus, ir 2010-10-27 specialisto išvadoje užfiksuotos faktinės aplinkybės – fiziniai D. Š. sužalojimai.

Taip pat nepagrįstas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog teismas be pagrindo priteisė iš jos nukentėjusiajai D. Š. 87,22 Lt turtinės žalos atlyginimo. Priešingai apeliantės tvirtinimui, byloje nustatyta, jog nukentėjusioji buvo sumušta G. M. ir turėjo dėl to išlaidų vaistams bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 10–11), todėl apylinkės teismas 87,22 Lt sumą pagrįstai priteisė nukentėjusiajai D. Š., nes šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su G. M. nusikalstamais veiksmais.

Atsižvelgiant į įrodymų visumą konstatuotina, jog G. M. visiškai pagrįstai pripažinta kalta dėl D. Š. nežymaus sveikatos sužalojimo. Apylinkės teismas rėmėsi leistinais, pakankamais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais. Apeliantės teiginiai, jog teismas buvo šališkas, deklaratyvūs. Be to, jeigu G. M. kilo abejonių dėl teismo šališkumo, ji galėjo pasinaudoti nušalinimo teise, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tokia teise pasinaudota nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog advokatui R. Kivyliui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ji sumokėjo 1 000 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl minėta suma priteistina iš nuteistosios G. M. nukentėjusiajai D. Š..

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios G. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš G. M. D. Š. 1 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Savinijus KatauskasZigmas Pocius