Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai D. Š., jos atstovui advokatui Raimundui Kivyliui, kaltinamajai (nukentėjusiajai) G. M., jos atstovei, advokatei Jovitai Usonytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, ištekėjusi, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje neteista,

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretingos raj., gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), pardavėja, neteista,

kaltinamos padariusios nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

ji, 2010-10-26, apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kilusio konflikto metu D. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, taip jai padarydama veido ir dubens sumušimus, potrauminę radikulopatiją iš kairės. Dėl šių sužalojimų D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

D. Š. buvo kaltinama, jog smurtaudama nežymiai sužalojo G. M., o būtent:

ji, 2010-10-26, apie 18.30 val., bute (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, konflikto metu sumušė G. M. - griebė ją už plaukų, kumščiu sudavė į veidą, prakirto lūpą ir išmušė dantį, sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. Š. kalta neprisipažino, parodė, kad G. M. ji nemušė, tai G. M. jai smūgiavo. Konflikto, vykusio bute 2010-10-26 metu, danties G. M. neišmušė, nes priekinio danties ji jau seniai neturėjo. G. M. ją įspraudusi į kampą prie durų smūgiavo ranka, nuo suduotų smūgių net pritūpė ir tupėdama gynėsi nuo smūgių. Jau ne kartą buvo G. M. sumušta, gėda dėl tų konfliktų, iš jų visi jau juokiasi. G. M. ji tikrai nemušė.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2010-09-26 grįžusi iš darbo namo, ėjo į vonią praustis ir paprašė G. M., kad išplautų vonią, nes ji buvo purvina. G. M., būdama išgėrusi, kibo jai į plaukus ir pradėjo ją mušti bei keikti. Jos draugas A. G. puolė ją gelbėti, tačiau iš kambario išpuolęs jos brolis R. M. laikė A. G.. Jokios G. M. draugės tą vakarą bute tikrai nebuvo. Konfliktai namuose kyla dėl to, kad ji nenori parduoti buto, kuriame gyvena kartu su brolio šeima. Su brolio žmona G. M. blogi santykiai jau 4 metus, dabar nesisveikina net ir su broliu, nes jis reikalauja parduoti butą. G. M., būdama išgėrusi, konflikto metu sudavė jai 4-5 smūgius kumščiu ir 4-5 smūgius keliu. Į veido abi puses jai buvo suduota ir kumščiu ir delnu. G. M. ją mušė prispaustą prie durų ir atitūpusią, spyrė jai į dešinę koją. Viskas vyko bendrame buto koridoriuje ir konfliktą matė R. M. bei A. G., kuris iš kambario jos gelbėti išėjo po 5 minučių. Tuo metu A. M. prispaudė A. G. prie sienos, kad jos neužstotų. Ji tą vakarą išgėrusi nebuvo. Kitą dieną po įvykio kreipėsi pas ekspertą. Sumušta buvo ne kartų, tačiau į policiją anksčiau nesikreipė. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Sumušimas jai trukdė dirbti ir bendrauti su žmonėmis.

Iš 2010-10-27 specialisto išvados Nr. G 1735/10(03) matyti, jog D. Š. buvo padaryti: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų lūpų kairėje, poodine kraujosruva dešinės speninės ataugos projekcijoje, smulkios poodinės kraujosruvos dešinio žasto išoriniame bei vidiniame paviršiuose gavosi paveikus tas vietas kietais bukais daiktais, ranką galimai stipriai suspaudus pirštų galais. Sužalojimai vienodo senumo, įgauti paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai ir apžiūrimosios nurodytu laiku, t.y. 2010-10-26 paros antroje pusėje. Dėl šių sužalojimu D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 4).

Kaltinamoji G. M. parodė, jog netiesa, kad ji mušė D. Š.. Jei D. Š. pirma jai nebūtų trenkusi, viso to nebūtų buvę, nes ji pirma išprovokavo konfliktą. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nukentėjusiąją ji mušė kumščiais ir sudavė ranka nemažai smūgių. Kai gindamasi nuo D. Š. trenkė jai atgal, D. Š. nuo jai suduotų smūgių suklupo. Abi viena kitai įsikibo į plaukus, tuomet ji ranka trenkė D. Š. į veidą. D. Š. keliais nespardė, kadangi nukentėjusioji buvo gerokai išgėrusi, tai galėjo pati atsitrenkti į lovos galą. D. Š. rankos suspaudusi nebuvo. Kokios kraujosruvos nuo suduotų smūgių atsirado D. Š. ji nežino, nes kitą dieną jos nematė. Tačiau mano, kad sekančią dieną D. Š. nebuvo darbe. Konfliktas bute vyko 5-7 min. ir jos abi greitai išsiskyrė. Vyrai - A. G. ir R. M., taip pat susistumdė tarpusavyje koridoriuje ir jų neskyrė.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad D. Š. atjungė dujas ir neleido jomis naudotis. Kadangi ji neturėjo dujų, tai paskambino draugei O. S., kad paskolintų elektrinę plytelę. Tą dieną, t.y. spalio 26 ji ir atnešė viryklę. Su drauge atsigėrė kavos. Kai O. S. jau ruošėsi eiti namo, ji norėjo draugę palydėti ir ėjo į tualetą. Tuo metu iš vonios išėjusi D. Š. ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais ir griebė už plaukų. Ji neiškentusi skausmo už plaukų ėmė tempti ir D. Š.. Konfliktas vyko prie jos kambario durų, jai išėjus iš tualeto, o D. Š. iš vonios. D. Š. buvo išgėrusi, o ji blaivi. Dabar gal D. Š. ir negeria, tačiau, kai dar su ja bendravo, mėgo išgerti ir pati jai atnešdavo butelį. D. Š. imdavo kabinėtis, kai būdavo girta. Kiek jai D. Š. sudavė smūgių, neatsimena. Konflikto metu D. Š. jai išmušė priekinį dantį ir dėl to ji negali eiti į darbo biržą, ieškoti darbo, todėl nori, kad jai atlygintų žalą. Ji neturi lėšų išmuštam dančiui įstatyti, turi 4 vaikus, trys yra pilnamečiai, o ketvirtas nepilnametis - 11 metų. Šiuo metu ji negauna jokių pajamų ir gyvena iš vyro gaunamų 850 litų. Danties įstatymas kainuotų apie 600 Lt. Pretenzijos dėl išmušto danties D. Š. iš kart po konflikto nepareiškė ir tokios sumos neprašė. Į policiją ji nesikreipė, nes sulaikė vyras, pagailėjęs D. Š., kaip sesers. Neatsimena kiek laiko praėjo po įvykio, kai ji sužinojo, kad D. Š. dėl konflikto kreipėsi į policiją. Apie tai sužinojo, kai D. Š. jau kreipėsi į teismą. Mano, kad ir D. Š. į policiją dėl kilusio konflikto neskambino, nes buvo girta. Su D. Š. ji konfliktuodavo ir anksčiau, D. Š. ją užgauliodavo, grasino, kad sūnų padarys narkomanu. Konfliktas vyksta dėl to, kad vyras jai padovanojo butą. Nors butas priklauso D. Š. ir jai per pusę, ji gyvena 13 m² kambaryje, o D. Š. dviejuose kambariuose, tačiau mokesčius moka per pusę. Ji nesutinka mokėti mokesčius per pusę, nes užima mažiau ploto, dėl to ji buvo nuėjusi pas įgaliotinį S. M., kad jis pasiklabėtų su D. Š.. Jos vyras A. M. taip pat yra piktas ant sesers dėl buto. Nežino, ar A. M. matė, kaip ji sudavė D. Š.. Kai po konflikto grįžo į kambarį, jai iškrito dantis ir pradėjo bėgti kraujas, buvo prakirsta lūpa, tačiau siūti jos nereikėjo. Dantį ji išspjovė į delną. Visą konfliktą matė jos draugė O. S., nes ji tuo metu stovėjo prie jos kambario durų, jų skirti nebandė. Jos vyras R. M. ir A. G. taip pat stumdėsi tarpusavyje, R. M. pirmas puolė A. G.. Su D. Š. mušėsi ne prie vyrų.

Liudytojas R. M. parodė, kad pas žmoną G. M. buvo atėjusi jos draugė O. S. ir žmona ją išeinančią ruošėsi palydėti. Žmona nuėjo į tualetą ir jai išėjus iš tualeto prasidėjo konfliktas. Muštynių jis nematė, nes buvo kambaryje, o O. S. tuo metu stovėjo tarpduryje ir viską matė. D. Š. draugas A. G. per konfliktą iš kambario nebuvo išėjęs ir tą vakarą su A. G. nesišnekėjo. Jis girdėjo, kaip D. Š. pradėjo šūkauti, buvo neblaivi, kai būna blaivi, konfliktų nebūna. Jo sesuo D. Š. jiems dėl visko dažnai priekaištauja. Viskas vyksta dėl buto. Po konflikto žmona jam sakė, kad D. Š. išmušė dantį ir praskėlė lūpą, iš lūpos bėgo kraujas, buvo patinusi. Žmonos dantis tikrai klibėjo ir po to poliklinikoje dantį jai ištraukė. Tą dieną po konflikto sesers nematė, jos nematė ir kitą dieną, tik vienas pro kitą prasilenkė. Žmona šaukė, kad kvies policiją, jam buvo gėda, todėl jis prašė žmonos nesikreipti į policiją ir į medikus, todėl policija tą vakarą atvykusi nebuvo.

Liudytoja O. S. parodė, kad jos draugė G. M. paprašė paskolinti elektrinę viryklę. Tą vakarą, atėjusi pas G. M., atnešė jai viryklę ir abi kambaryje gėrė kavą. Jau buvo susiruošusi eiti namo, stovėjo prie durų, o G. M. nuėjo į tualetą. R. M. buvo kambaryje ir iš kambario nebuvo išėjęs. Nespėjus G. M. išeiti iš tualeto, išbėgo G. M. buto kaimynė D. Š. ir stvėrė jai už plaukų. G. M. užpuolė kaimynė dar nespėjus jai uždaryti tualeto durų. G. M. kaimynė sudavė vieną kartą. D. Š. atgal sudavė ir G. M.. Tuo viskas ir baigėsi. Po konflikto G. M. lūpa buvo kruvina, jai buvo išmuštas dantis, dantį ji išspjovė į delną. Tai vyko prieš kokius tris mėnesius, gal dar anksčiau, jau buvo pavasario pradžia. Pas G. M. ji užeina retai, kai vyko konfliktas koridoriuje nieko daugiau nebuvo, tik ji stovėjo prie durų. G. M. jos lydėti nežadėjo, nes ji gyvena Taikos pr. 42-42, ir važiuoja namo autobusu. Po konflikto ji pas G. M. pasiliko, nes ji paprašė, kad pasiliktų nakvoti. D. Š. gyvenimo draugo nepažįsta.

Liudytojas A. G. parodė, kad D. Š. yra jo sugyventinė. Tuo metu, kai vyko konfliktas jis buvo kambaryje ir ėjo į virtuvę, išgirdęs šauksmus, atėjo į koridorių pažiūrėti. Jis išgirdo moterų pokalbį, garsiai rėkė D. Š., nes G. M. laikė už plaukų D. Š.. R. M., išėjęs iš kambario, jį prispaudė į kampą prie sienos ir moterų skirti nepuolė. G. M. sumušė D. Š. dėl to, kad G. M. buvo paraginta D. Š., kad šį išplautų vonią. G. M. jai atsakė - „tau reikia, tu ir plauk“. D. M. buvo girta, kai būna blaivi, konfliktų nebūna. Jis matė, kaip G. M., įspraudusi D. Š. į kampą, ją mušė. D. Š. buvo suduoti 4-5 smūgiai. Bute tuo metu pašalinių žmonių nebuvo, tik D. M. vaikas žiūrėjo pravėręs kambario duris, jo kambario durys buvo uždarytos.

Liudytoja D. K. parodė, kad D. Š. sumušė jos kaimynė, kaip sumušė ji nematė. Apie konfliktą papasakojo D. Š., be to, ji matė, kaip D. Š. po sumušimo atrodė. Jai labai skaudėjo koją, ji buvo visa suspardyta, akys paraudusios, su kraujosruvomis. D. Š. jai papasakojo, kad konfliktas kilo dėl nešvarios vonios. Skundėsi, kad ją G. M. sumuša jau ne pirmą kartą. Jos abi dirba turguje. Po sumušimo kitą dieną ji pavadavo D. Š. darbe. Vėliau D. Š. atvažiuodavo į darbą taksi, nes negalėjo paeiti, be to, matėsi sumušimai veide. Darbas yra stovimas, todėl, matydama bendradarbės padėtį, leido kolegei pasėdėti. D. Š. nesakė, kad tą vakarą, kai ji buvo sumušta, skambino policijai. Ji sakė, kad G. M. konflikto metu atgal smūgių nesudavė, nes G. M. ją mušė gulinčią ant žemės.

Liudytoja D. K. parodė, kad žino, jog G. M. yra agresyvi ir nenuspėjama. Toks žmogus, atėjęs į giminę, sugriovė giminių santykius. Kartą nakvojo pas D. Š. ir buvo šokiruota esamos aplinkos. 2010 m. spalio mėnesį, jai grįžus iš darbo, paskambino D. Š. ir pasiskundė, kad ją sumušė G. M.. Pasakojo, kad ją G. M. tampė už plaukų, stipriai sudavė kumščiu. Ant jos akies matėsi kraujosruvos. Ar ją mušė gulinčią, ar stovinčią, D. Š. nepasakojo. Neklausė, ar D. Š. tą vakarą skambino į policiją. Tačiau sekančią dieną pamačiusi D. Š., liepė kreiptis į policiją ir į medikus, pas juos abi ir nuvyko. D. Š. jai pasakodavo apie G. M., be to, ji žino, kad G. M. mėgsta išgerti. D. Š. buto lauko duris uždengia atidaromos tualeto durys, todėl liudytojai konflikto vykusio buto koridoriuje negalėjo matyti. R. M. ne vienus metus dirbo policijoje.

Nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukleti fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant. Tokie veiksmai pasireiškia fiziniu ar mechaniniu poveikiu į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant ir kt. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą.

Teismas negali remtis prieštaringais ir abejones keliančiais įrodymais, apkaltinant D. Š. buto kaimynės R. M. sumušimu, t.y. fizinio skausmo sukėlimu smurtaujant, todėl ji išteisintina, o kaltinamosios G. M. veika dėl jai pareikšto kaltinimo, t.y. fizinio skausmo sukėlimu smurtaujant pilnai įrodyta, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Kaltinamoji G. M. savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, jog konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji. Tai, kad konfliktas tarp moterų įvyko dėl neplautos vonios, patvirtino liudytojai D. K., A. G. bei pati nukentėjusioji D. Š.. R. M. ir O. S. parodymai dėl G. M. sumušimo vertintini kritiškai, nes yra prieštaringi. R. M. teigimu, G. M. dantis po konflikto su D. Š. klibėjo ir jį ištraukė poliklinikoje, O. S. teigė, jog dantį G. M. išmušė D. Š., nes ji matė, kaip po konflikto su buto kaimyne nukentėjusioji dantį išspjovė į saują. Kritiškai vertintini ir liudytojo A. G. bei R. M. parodymai, kurie taip pat yra prieštaringi. R. M. teigimu, konflikto metu A. G. iš kambario į koridorių, kur vyko konfliktas tarp moterų, nebuvo išėjęs, o A. G. teigė, jog R. M. jį buvo prispaudęs prie sienos ir neleido kištis į moterų konfliktą. Liudytojas R. M. teigė, jog konflikto dieną pas G. M. buvo atėjusi jos draugė O. S., tai patvirtino ir G. M. bei jos draugė O. S., tačiau liudytojas A. G. teigė, jog bute pašalinių žmonių nebuvo. Pažymėtina, jog ir pati O. S. negalėjo tikslai pasakyti, kada vyko konfliktas tarp buto kaimynių D. Š. ir G. M., jos teigimu konfliktas vyko baigiantis žiemai, pavasarį. Tačiau faktiniais duomenimis nustatyta, jog konfliktas vyko 2010-10-26, t.y. rudenį - spalio mėnesį. Taigi teismui pagrįstai kyla abejonių, ar liudytoja O. S. 2010-10-26 buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir matė konfliktą. Nesutampa ir G. M. bei O. S. parodymai – G. M. teigė, jog ji ruošėsi išeinančią O. S. palydėti, O. S. teigė, jos G. M. jos nesiruošė lydėti, nes ji namo važiuoja autobusu. G. M. teigimu, jos draugė O. S. pas ją konflikto dieną buvo atėjo, nes atnešė elektrinę viryklę. G. M. teigimu, elektrinė viryklė jai buvo reikalinga, dėl to, kad D. Š. jai atjungė dujas. Pažymėtina, jog dujas gali atjungti tik dujų tiekėjas ir esant faktiniam bei teisiniam pagrindui, todėl priežastis, patvirtinanti liudytojos O. S. buvimą bute, konflikto, įvykusio 2010-01-26, teismo neįtikino. Be to, kaip pati G. M. teigė, iš karto po konflikto į D. Š. dėl išmušto danties nesikreipė ir pretenzijų dėl to jai nereiškė, į medikus taip pat nesikreipė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog G. M. tikrai buvo išmuštas dantis ir tai padarė D. Š.. Tuo tarpu po sumušimo D. Š., jau kitą dieną kreipėsi į medikus ir jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 4). Tai, kad D. Š. buvo sumušta, teismo posėdžio metu paliudijo ir liudytojos D. K. bei D. K., kuri kartu su nukentėjusiąja D. Š., kitą dieną po konflikto vyko pas medikus ir į policiją parašyti pareiškimo (b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs liudininkų parodymus, pateiktus ir surinktus įrodymus, neturi pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog D. Š., konflikto metu su buto kaimyne G. M., pastarajai išmušė priekinį dantį ir praskėlė lūpą, taip padarydama nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. - nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog D. Š. kaltė, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą G. M., neįrodyta ir ji pagal pareikštą G. M. kaltinimą išteisintina.

G. M. pareikštas civilinis 6000 litų ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nes neįrodyta, jog G. M. atžvilgiu padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdžio metu pačios kaltinamosios bei nukentėjusiosios parodymais bei 2010-10-27 specialisto išvada Nr. G 1735/10(03), įrodyta, jog G. M. bute, (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso D. Š. ir G. M., konflikto metu nežymiai sutrikdė sveikatą, D. Š., suduodama 4-5 smūgius ranka į veidą bei suspausdama pirštų galais ranką žasto srityje (b.l. 4). Remiantis specialisto išvada dubens sumušimas iš kaltinimo šalintinas. Tokie G. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Skiriant bausmę G. M., vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, dėl padarytos veikos nesigaili, todėl jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismo nuomone, nėra.

Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji G. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamosios asmenybę - neteista, duomenų apie padarytus administracinės teisės pažeidimus byloje nėra, jos pačios teigimu niekur nedirba, augina nepilnametį sūnų, atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus aplinkybių visumą, G. M. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos kriterijais, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( CK 1.5 str. 3d.). Žala turi būti atlyginta teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. G. M. bedarbė, augina nepilnametį sūnų ir yra išlaikoma vyro, kurio, kaltinamosios teigimu gaunamos mėnesio pajamas 850 Lt, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant šalių interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios ieškinys neturtinei žalai atlyginti, tenkintinas iš dalies.

D. Š. pareikštas 5000 Lt litų ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, priteisiant iš G. M. 1000 Lt (tūkstantį litų), nukentėjusiosios D. Š. naudai.

D. Š. pareikštas 87,22 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti bei turėtos advokato išlaidos 1915 Lt pilnai įrodyti ir tenkintini ( b.l. 11, 59).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

D. Š. pareikštą 5000 Lt litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, priteisti iš G. M. 1000 Lt (tūkstantį litų), nukentėjusiosios D. Š. naudai.

D. Š. pareikštą 87,22 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti bei turėtas 1915 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkintini pilnai, priteisti iš kaltinamosios G. M., nukentėjusiosios D. Š. naudai.

D. Š. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisinti, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. M. pareikštą civilinį 6000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti, nes neįrodyta, jog G. M. atžvilgiu padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.