Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. spalio 6 d., apie 14.10 val., Klaipėdoje, Perkėlos g. 2, sustabdžius R. Ž. vairuotą automobilį RENAULT PREMIUM 385, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį IĮ „Tomrida“, su puspriekabe LATRE OC38/96BE, v. n. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu jį sveriant, nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, viršyta puspriekabės leistina ašių grupės apkrova (26,05 t), o vairuotojas, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalį.

Institucija 2009 m. spalio 13 d. nutarimu, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, pripažino R. Ž. kaltu padarius ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 750 litų baudą. Institucija pažymėjo, kad patikrinimo metu sveriant (svėrimo aktas Nr. 85735) nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, t. y. faktinė transporto priemonės ašių suminė apkrova – 26,05 t, tai 2,05 t viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ III skirsnio 3.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių apkrovą – 24 t. Nurodė, kad R. Ž. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, svėrimo aktu. R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė.

II.

R. Ž. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. spalio 13 d nutarimą ir administracinės bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. Ž. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. spalio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo gatvėmis, kurios nėra priskirtos prie vietinės reikšmės viešųjų kelių. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto gatvėmis, kuriomis važiavo R. Ž. vairuojamas automobilis, važinėja viešasis ir individualus transportas, todėl teismui nekyla abejonių dėl šių gatvių priskyrimo prie vietinės reikšmės viešųjų kelių. Vairuotojo pretenzijos vežėjui dėl krovinio pakrovimo gali būti sprendžiamos civiline tvarka, be to, byloje nėra įrodymų, kad krovinys būtų pakrautas, nesilaikant nustatytų reikalavimų, kad dėl šio krovinio pakrovimo ir tvirtinimo buvo pareikšta pretenzija ir (ar) nustatytas asmuo, atsakingas už krovinio vežimą. Pabrėžė, kad teismas neturi pagrindo vadovautis 2009 m. liepos 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-303-583/209, nes nurodytoje byloje buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės: vairuotojas nevažiavo vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog vežėjas sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) gabeno krovinį vietinės reikšmės viešuoju keliu negavęs leidimo, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinę nuobaudą paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, byloje nenustatyta nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų, todėl pagrindo naikinti ar keisti nutarimą nėra pagrindo.

?.

Apeliaciniu skundu R. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. spalio 13 d nutarimą bei administracinės bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai išplėtė administracinės atsakomybės ribas. Pabrėžia, jog jis nebuvo kaltinamas, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, važiuodamas be leidimo kitomis gatvėmis, tai nenurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Pažymi, jog jis buvo sustabdytas Perkėlos gatvėje, Klaipėdoje, o ši gatvė nėra įtraukta nei į valstybinės nei į vietinės reikšmės kelių sąrašą, todėl važiuojant šia gatve, apelianto teigimu, leidimas nereikalingas. Be to, jis teigia, jog vežamame konteineryje buvo žuvis, kuri keisdavo vietą, priklausomai nuo konteinerio padėties ir inercijos, todėl niekas negali paneigti, kad važiuojant kitomis miesto gatvėmis, konteineryje buvusi žuvis buvo pasiskirsčiusi tolygiau ir nebuvo viršijama ašių apkrova. Apelianto teigimu, ATPK 145 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime, nebuvo nurodyta, jog jis būtų pažeidęs kokią nors Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą tvarką dėl leidimų išdavimo sunkiasvorėms transporto priemonėms. Todėl pažymi, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, kaip jo kaltės įrodymą, nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos pažeidimą. Apeliantas remiasi Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. 3K-3-682/2006 ir nurodo, kad jis nėra tinkamas subjektas, kuris galėjo kreiptis dėl leidimo gavimo, ir kuriam yra numatyta prievolė susimokėti rinkliavą, todėl pabrėžia, kad jis nepažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytos leidimų išdavimo tvarkos. Apelianto teigimu, jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, o nagrinėjamu atveju jis nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti, kad ašių apkrova yra per didelė. Pasak apelianto, puspriekabę pakrovė krovinio siuntėjas, jam buvo pateikti dokumentai iš kurių matėsi krovinio bendroji masė, kuri neviršijo leistinų normų. Jis pabrėžia, kad neturėjo galimybės atidaryti konteinerį ir pasižiūrėti ar krovinys tolygiai pasiskirstęs. Teigia, jog krovos vietoje ašinių svarstyklių nėra, todėl išvažiuojant pasitikrinti ašių apkrovą nėra jokios galimybės, vizualiai to pamatyti taip pat neįmanoma, todėl esant tokioms aplinkybėms ir turint dokumentus, kad bendra masė nėra viršijama, krovinys yra vežamas. Apeliantas pažymi, kad teismas savo iniciatyva sprendė apie tam tikrų kelių priskyrimą vietinės reikšmės viešiesiems keliams, kai pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, tvirtinti tokių kelių sąrašą yra priskirta savivaldybės tarybos kompetencijai. Nurodo, jog byloje nėra svarstyklių metrologinę patikrą patvirtinančių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009 m. spalio 13 d. nutarimu R. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Ž. buvo surašytas už tai, kad jis 2009 m. spalio 6 d., apie 14.10 val., Klaipėdoje, Perkėlos g. 2, vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kurios puspriekabės leistina ašių grupės apkrova buvo viršyta (26,05 t), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnį ir ATPK 145 straipsnio 2 dalį.

ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis numato, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu. Pažymėtina, jog tiek ATPK 145 straipsnio 2 dalis, tiek ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis yra blanketinės teisės normos, nukreipiančios į kitus teisės aktus, t. y. transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai, valstybinės ir vietinė reikšmės viešųjų kelių atribojimo kriterijai, konkreti naudojimosi jais tvarka yra reglamentuota kituose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.

Nagrinėjamu atveju nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra nurodyta, kokią konkrečią leidimų važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis – valstybinės ar vietinės reikšmės viešaisiais – keliais išdavimo tvarką, savo veiksmais pažeidė R. Ž.. Tokiu būdu yra neaiškus ir Perkėlos gatvės, kuria važiavo R. Ž., teisinis statusas, kas teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, daranti lemiamą įtaką, galutiniam rezultatui šioje byloje. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, jog minėtos aplinkybės nėra aiškios ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o tai apriboja atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, todėl Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, o byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

R. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009 m. spalio 13 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius