Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-03-25 · Civilinė byla Nr. e2-371-925/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-03-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-25
Bylos Nr.
e2-371-925/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22456-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
V. K., J. K.
Atsakovas
R. J., D. L.-T., P. K., M. M., D. K., M. K., N. K., L. B., R. B., M. J., J. P., L. G., G. G., I. I., M. I., J. Č., G. R., V. Z. R., J. G., V. G., D. V., R. K., L. T., A. J. B., I. L., L. S., G. V., V. V., E. V.-B.
Trečiasis asmuo
Namo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Jurdas“
Advokatai
Kornelijus Pivoriūnas, Česlovas Dainius Kazlauskas, Laima Latvėnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-371-925/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22456-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovų atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,atsakovui R. J.,atsakovių D. L.-T. ir D. V. atstovei advokatei Laimai Latvėnienei,

trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovams pirmininkei L. J. ir advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir J. K. patikslintą ieškinį atsakovams P. K., M. M., D. K., M. K., R. J., N. K., L. B., R. B., M. J., J. P., L. G., G. G., I. I., M. I., J. Č., G. R., V. Z. R., J. G., V. G., D. V., R. K., L. T., A. J. B., I. L., L. S., G. V., V. V., D. L.-T., E. V.-B., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Jurdas“, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, dėl butų savininkų susirinkimo dalies sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai V. K. ir J. K. (toliau – ir ieškovai) pareikštu patikslintu ieškiniu (2020-08-24, DOK-162388) prašo teismo panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2020-02-07 dienos susirinkimo sprendimą rinkti po 2,6 Eur už kvadratinį metrą 2020 metais (Sprendimo 2 punktas) ir sprendimą apmokėti bendrijos pirmininkės patiriamas teisinių paslaugų išlaidas (Sprendimo 6 punktas); priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinį grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:

2.1.Ieškovai yra neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pirmo aukšto patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Pirmo aukšto ir rūsio patalpos yra išnuomotos UAB „Jurdas“. Daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija - Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija). 2020-02-07 Bendrijos valdyba organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta rinkti po 2,6 Eur už kvadratinį metrą 2020 metais ir kai tik bus įmanoma kuo anksčiau pakeisti stogą (Sprendimo 2 punktas). Be to, tame pačiame susirinkime taip pat buvo svarstomas ir teisinių paslaugų, teikiamų Bendrijai bei Bendrijos pirmininkei, apmokėjimo klausimas (6 punkto 2 dalis). Susirinkimas nepritarė dėl Bendrijai teikiamų teisinių paslaugų apmokėjimo, tačiau pritarė dėl Bendrijos pirmininkės asmeniškai patiriamų teisinių paslaugų apmokėjimui iš bendrijos lėšų.

2.2.Ieškovų teigimu, nagrinėjamu atveju vyko namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuris neturėjo kompetencijos priimti ginčijamų sprendimų, nes tokius sprendimus priimti yra kompetentingas tik Bendrijos narių susirinkimas. Be to, Susirinkimas priėmė ginčijamą sprendimą nesiekdamas realaus rezultato – kaip matyti iš priimto Sprendimo (2 punktas), savininkai siekia sukaupti 89 232 Eur sumą, tačiau visiškai neaiškūs tokių piniginių lėšų kaupimo tikslai, nėra surašytas joks statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, o sprendimas priimtas net nenustačius, koks remontas turi būti atliktas, kokie būtent objektai turi būti remontuojami, net nežinant tokio remonto sąmatos, o ir pati Bendrija nebuvo priėmusi jokių sprendimų šiuo klausimu bei iš ginčijamo sprendimo nėra galimybės nustatyti, ar kaupiamos lėšos yra apskritai susiję su privalomų teisės aktų įgyvendinimu. Šiuo konkrečiu atveju jokie statybos ar remonto darbai prieš priimant ginčijamą Sprendimą taip pat nebuvo suplanuoti bei įvardinti, jų vertė nenustatyta ir privalomų įmokų kaupimo laikotarpio bei tokios priemonės proporcingumo, tikslingumo ir protingumo aspektais nebuvo analizuota. Net jei Bendrija būtų atlikusi aukščiau nurodytus veiksmus, ginčijamu susirinkimo sprendimu priimti teisės aktų reikalavimų neatitinkantys sprendimai – buvo priimtas sprendimas nustatyti kelis kartus didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, nei jis yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo (TAR, 2015-04-21, Nr. 2015-06085). Vadovaujantis minėto Aprašo 7 punkto nuostatomis, maksimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas yra 0,33, tuo tarpu susirinkime buvo nustatytas net 2,6 Eur/m2 tarifas.

2.3. Ieškovai nėra Bendrijos nariai, tačiau faktiškai po ginčijamo sprendimo priėmimo Bendrija reikalauja apmokėti net ne Bendrijos teisinių paslaugų išlaidas, bet asmenines Bendrijos pirmininkės išlaidas. Faktiškai atsakovai siekia gauti lėšų iš ieškovų, kad galėtų apmokėti savo advokatams už teisines paslaugas bylose prieš pačius ieškovus.

Motyvuojamoji dalis

2.4. Ieškovai pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovų ginčijami sprendimai priimti 2020-02-07, senaties terminas tokiems sprendimams apskųsti nėra praleistas.

3. Atsakovai R. B., L. B., D. K., V. Z. R., E. V.-B., V. G., J. G., I. L., I. I., J. P., L. T., L. S., M. I., M. J., N. K., P. K., G. R., R. J., R. K., M. M. atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovų pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai iš esmės yra identiški. Tai yra išvardinti atsakovai pažymėjo, kad 2020-02-07 susirinkimas vyko teisėtai, visi buvo informuoti tinkamai. Visuose susirinkimuose dalyvavo ir ieškovas V. K. Daugiabučio namo stogas yra avarinės būklės, tai yra patvirtinta ekspertų, todėl daugumos savininkų sprendimu buvo nuspręsta per metus laiko surinkti reikiamą sumą stogo remontui ir jį pakeisti, nes esant lietui vanduo aplieja butus. Buvo pateiktos sąmatos ir pasirinktas rangovas darbams atlikti, taip pat pasirašyta sutartis ir terminas stogo keitimui. Pažymėjo, kad Bendrijos pirmininkas, atstovaudamas Bendrijai ir gaudamas mažesnį nei minimalus darbo užmokestį, negali dengti teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su Bendrijos narių atstovavimu teismuose, todėl sprendimas atlyginti Bendrijos pirmininkės patirtas teisines išlaidas atstovaujant bendrijai yra pagrįstas. Atsakovė M. M. dėl išlaidų už teisines paslaugas apmokėjimo atsiliepime papildomai nurodė, kad, jos manymu, ieškovai neturėtų mokėti Bendrijos teisinių išlaidų dalies, susijusios su šia ir kitomis bylomis tarp Bendrijos ir ieškovų.

4. Atsakovė D. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsakovės nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvai yra šie:

4.1.Ieškovai, teikdami ieškinį, sprendimo dalį ginčija DNSBĮ 12 straipsnio ir CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu ir prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Tačiau, atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju turi būti taikomas kitas senaties terminas, nustatytas DNSBĮ 10 straipsnyje ir CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, t. y. turi būti taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovė prašo taikyti ieškiniui trijų mėnesių senaties terminą ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu. Pažymėjo, kad įkūrus name (duomenys neskelbtini), Bendriją, visi klausimai yra sprendžiami Bendrijos narių susirinkimuose. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad 2020-02-07 vyko ne bendrijos narių visuotinis susirinkimas, o namo butų ir patalpų savininkų susirinkimas, kuris neturėjo kompetencijos priimti ginčijamų sprendimų, kurie yra kompetentingi tik bendrijos narių susirinkimui. Protokolo pavadinimas nepakeičia jo esmės ir turinio, kuris akivaizdžiai rodo, jog nurodytą dieną vyko bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame, be kita ko, dalyvavo ir pats ieškovas V. K., kuris užsiregistravo dalyvavusių asmenų sąraše. Kadangi apie susirinkimo sprendimus jam tapo žinoma tą pačią dieną, būtent nuo šios dienos yra skaičiuojamas trijų mėnesių senaties terminas, kurį ieškovai praleido. Be to, informacija apie šaukiamą susirinkimą ir jame svarstomus klausimus visoms suinteresuotoms šalims buvo pateikta įstatymų nustatyta tvarka prisilaikant nustatytų terminų.

4.2.Kadangi ginčijami sprendimai buvo priimti pagal įstatymą nustatyta balsų dauguma, Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimus privalo vykdyti ir ne Bendrijos nariai, tame tarpe kelių patalpų savininkai - ieškovai. Jų argumentas, kad mokėti po 2,6 Eur už kvadratinį metrą turimų patalpų, siekiant surinkti lėšas namo stogo remontui/pakeitimui, jiems yra per brangu neturi jokios reikšmės sprendžiant nustatyto mokesčio dydžio pagrįstumą. Pagal įstatymą patalpų savininkai turi prievoles, kurias turi vykdyti, proporcingai turimam patalpų plotui.

4.3. Kad namo stogas yra blogos techninės būklės, buvo konstatuota dar prieš kelerius metus namą administruojančios įmonės UAB „Naujamiesčio ūkis“. Buvo parengtas stogo pakeitimo projektas, tačiau jis buvo per brangus. Tuo metu ieškovai dar nebuvo įsigiję nuosavybės teise jokių patalpų name ir todėl nežinojo faktinės stogo būklės. Susikūrus Bendrijai buvo atliktas stogo įvertinimas ir stogo keitimo darbai šiek tiek atpigo, todėl buvo priimtas sprendimas surinkti atitinkamą pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos narių susirinkimas gali nuspręsti dėl renkamų sumų savo nuožiūra, tos sumos gali būti bet kokio dydžio ir negali būti ribojamos, jei dauguma nusprendžia, kad būtent kokių lėšų reikia. Be to, stogo keitimo darbų kaštai yra pagrįsti skaičiavimais, duomenis turi Bendrija ir su jais susipažino visi suinteresuoti asmenys. Ieškovų nurodomo LR vyriausybės 2015-04-15 nutarimo Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punkte patvirtintas ribinis dydis ir pateikta formulė yra taikoma socialiniam būstui tenkančios prievolės dydžio apskaičiavimui. Tuo tarpu Bendrija gali nustatyti kitas reikalingas surinkti sumas konkretiems darbams atlikti, šiuo atveju namo stogui pakeisti.

4.4. Ieškovų teiginys, kad Bendrijos nariai sprendimą dėl lėšų kaupimo ir advokato išlaidų kompensavimo Bendrijos pirmininkei priėmė dėl priešiško nusistatymo ieškovų atžvilgiu neturi jokio pagrindo. Tarp ieškovų ir Bendrijos įstatymų nustatyta tvarka yra sprendžiami įvairūs civiliniai ginčai. Kreipimosi į teismą faktas nereiškia, kad ieškovai yra persekiojami, terorizuojami ir pan. Dėl pačių ieškovų neteisėtų veiksmų vyksta teisminiai procesai, Bendrija ir jos nariai bei kitų patalpų savininkai turi teisę ginti savo interesus ir kreiptis į teismą.

5. Atsakovė E. L. 2021 m. spalio 8 d. teismo nutartimi pakeista į jos teisių perėmėją D. L.-T., kuri atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti iš esmės analogiškais atsakovės D. V. atsiliepime išdėstytiems motyvais.

6. Atsakovai G. G., L. G., A. J. B., G. V., V. V. ir M. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į ieškinį prašo teismo spręsti ginčą savo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Administracija apie 2020-02-07 vykusį daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), susirinkimą informuota nebuvo, pranešimo apie susirinkimą negavo ir atitinkamai jame nebalsavo. Taip pat pažymėjo, kad į Administraciją dėl lėšų stogo remontui bei bendrijos pirmininkei suteiktų teisinių paslaugų atlyginimo kreiptasi nebuvo, Administracija nėra įtraukta šalimi į civilinę bylą Nr. e2-7889-424/2020.

8. Trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Pagrindiniai nesutikimo su ieškiniu motyvai yra šie:

8.1. Bendrijos teigimu, nebuvo ir neegzistavo ir jokių ieškinyje minimų susirinkimo, kurio metu priimti ieškovų ginčijami sprendimai, procedūrinių pažeidimų: Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis bei Bendrijos įstatų 77.1 punktas nustato, kad skelbimai (tame tarpe ir apie visuotinį namo savininkų susirinkimą) skelbiami namo skelbimų lentoje - toks skelbimas buvo patalpintas laiku skelbimų lentoje (atsiliepimo priedas Nr. 3); gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), viso yra 25 savininkai, ginčo susirinkime dalyvavo 19 savininkų, t. y. daugiau nei pusė savininkų, todėl susirinkimo kvorumas buvo ir toks susirinkimas galėjo legitimiai priiminėti visus sprendimus; pridedamas susirinkimo dalyvių registracijos sąrašas, iš kurio matyti, kad jame dalyvavo ir patys ieškovai; nesuprantama, kodėl ieškinyje abejojama, ar savininkai buvo informuoti apie susirinkimą – jeigu susirinkime dalyvavo didžioji dalis savininkų, įskaitant ir pačius ieškovus, tai leidžia spręsti, jog savininkai vis tik buvo informuoti apie susirinkimą ir žinojo, kada ir kus vyks susirinkimas.

8.2. Ieškovų teiginiai, jog buvo visiškai neaiškūs piniginių lėšų kaupimo tikslai, neatitinka faktinių aplinkybių: dar 2018 m. gruodžio mėnesį buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo bei kitų konstrukcijų dalinė ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas Nr. 18-121- 2E (toliau – ir Ekspertizės aktas) (atsiliepimo priedas Nr. 5); minėtas Ekspertizės aktas ieškovams buvo pateiktas kartu su 2020-01-21 UAB „Senamiesčio projektai“ išvada (atsiliepimo priedas Nr. 6).

8.3. Tai patvirtina, kad ieškovai iki ginčo sprendimo priėmimo (tuo pačiu ir iki ieškinio pateikimo) žinojo apie tikrąją namo stogo ir jo konstrukcijų būklę bei remonto būtinybę. Trečiojo asmens teigimu, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad namo stogas ir jo konstrukcijos ginčo sprendimo priėmimo metu buvo avarinės būklės ir neatitiko privalomų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nustatytų Statybos įstatyme, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, todėl buvo faktinis poreikis stogo ir jo konstrukcijų neišvengiamam remontui. Ieškovai ginčo sprendimo priėmimo metu ir atitinkamai iki ieškinio pateikimo žinojo apie pastato stogo ir jo konstrukcijų avarinę būklę bei būtinų atlikti darbų sąrašą avarinės būklės pašalinimui. Be to, dar iki Bendrijos įsteigimo, kai pastatą (duomenys neskelbtini), administravo UAB „Naujininkų ūkis“, minėtas administratorius vykdė rangovo parinkimo konkursą pastato avarinio stogo ir jo konstrukcijų remontui; tuomet pigiausia pasiūlyta darbų kaina buvo apie 115 000 Eur. Įsteigus bendriją, Bendrijos vadovas aktyviai ieškojo galimo pigesnio rangovo ir ginčo susirinkimui pristatė galimą rangos darbų kainą pagal gautą pasiūlymą (atsiliepimo priedas Nr. 9), pagal kurį darbų kaina (neįskaičiavus pasiūlyme nurodytų papildomų darbų), sudaro 81 000 Eur. Atliekant visus darbus, rangos darbų kaina būtų apie 89 000 Eur. Vėliau pagal šį pasiūlymą buvo sudaryta rangos sutartis.

8.4.Trečiasis asmuo pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, priimdamas sprendimą dėl nekilnojamojo daikto įgijimo nuosavybėn, kaip protingas ir apdairus būsimasis savininkas, privalo suprasti, kad didesnis valdomos nuosavybės kiekis yra tiesiogiai sąlygojantis ir įvairias išlaidas šio turto išlaikymui. Jeigu ieškovams yra nepakeliama našta išlaikyti turimą nuosavybę, tai reiškia tik viena – kad ieškovai įgijo tokį kiekį nuosavybės, kuris yra galimai per didelis, tačiau bet kokiu atveju tai negali būti pripažinta kaip kažkokia lengvinanti aplinkybė nevykdyti teisės aktų numatytų įpareigojimų, susijusių su nuosavybės išlaikymu.

8.5.Sprendimą dėl teisinių išlaidų padengimo priėmė visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkimas vyko nepažeidžiant jokių sušaukimo ar kitų procedūrinių reikalavimų ir sprendimas priimtas balsų dauguma. Todėl laikytina, kad sprendimas dėl teisinių išlaidų padengimo priimtas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

9. Trečiasis asmuo UAB „Jurdas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10. Atsakovai J. Č., D. Č., N. K., L. S., A. B. pateikė pareiškimus dėl ieškinio pripažinimo, kuriuose nurodyta, jog paminėti atsakovai pripažįsta ieškovų pareikštą ieškinį.

11. Atsakovai V. G. ir J. G. pateikė prašymą panaikinti jų kaip atsakovų statusą byloje, nurodydami, kad 2020-11-06 ieškovai nupirko iš jų jiems nuosavybės teise priklausiusias administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai daugiau jokių patalpų (duomenys neskelbtini), neturi, todėl neturi suinteresuotumo byloje ir negali įtakoti sprendimų, susijusių su ieškovams perleistomis patalpomis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovų atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ir priteisti iš atsakovų, nepripažinusių ieškinio, jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad susirinkimui buvo pateiktas UAB „Rakursas“ 2019-06-11 komercinis pasiūlymas viso 74757,32 Eur sumai – stogo dangos keitimui (pateikta teismui - 2022-02-01). UAB „Rakursas“ sąmatoje, kuri parengta 2020 m. kovo mėn., nurodyta 81 038 Eur suma. Kaip matyti iš susirinkimo sprendimo, sprendime nurodyta suma 80 000 Eur, įskaitant techninę priežiūrą (4000 Eur) ir draudimą (1000 Eur), t. y. susirinkimas sprendė klausimus, susijusius su UAB „Rakursas“ komerciniu pasiūlymu, bet ne su kovo mėn. sąmata, kurios suma viršijo susirinkime nurodytą sumą net be techninės priežiūros (4000 Eur) ir draudimo (1000 Eur).

13. Teismo posėdžio metu atsakovas R. J. dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės prašė spręsti teismo nuožiūra.

14.Teismo posėdžio metu atsakovių D. V. ir D. L.-T. atstovė advokatė Laima Latvėnienė prašė ieškinio reikalavimus atmesti.

15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovai ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Pažymėjo, kad stogo remonto sąmatos ir kiti dokumentai iki 2020-02-07 susirinkimo buvo įkelti į elektroninę svetainę www.dnsb.eu, su kuriais turėjo galimybę susipažinti visi namo (duomenys neskelbtini), savininkai ir susirinkimo dalyviai.

16. Į teismo posėdį atsakovai P. K., M. M., D. K., M. K., N. K., L. B., R. B., M. J., J. P., L. G., G. G., I. I., M. I., J. Č., G. R., V. Z. R., J. G., V. G., R. K., L. T., A. J. B., I. L., L. S., G. V., V. V., E. V.-B., trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Jurdas“ atstovai neatvyko, apie teismo posėdį neatvykusiems atsakovams ir tretiesiems asmenims pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta neatvykusiems išvardintiems atsakovams ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas

17. Nors dalis atsakovų (iš viso penki atsakovai) ieškinio reikalavimus pripažino, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo santykio pobūdis ir įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimas bus susijęs su visų atsakovų, kaip bendrininkų, teisėmis ir pareigomis (privalomas bendrininkavimas). CPK 44 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraatsakovių) sutikimas, todėl nagrinėjamu atveju esamas tik atskirų atsakovų ieškinio pripažinimas neturi įtakos ieškinio reikalavimų išsprendimui ir negali būti pagrindu taikyti CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatą.

18. Nustatyta, kad byloje ieškovai ginčija dalį sprendimų, priimtų 2020-02-07 vykusio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimo metu. Ieškovų teigimu, 2020-02-07 vyko namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Tokius ieškovų (apie tai, kad 2020-02-07 vyko visuotinis daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, o ne bendrijos narių susirinkimas) teiginius patvirtina ir trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atsiliepime išdėstyta pozicija, trečiųjų asmenų atstovų teisme duoti paaiškinimai bei į bylą pateikta rašytinė medžiaga apie minėto susirinkimo organizavimą. DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas DNSBĮ 11 straipsnis. Ji reiškia, kad visuotinį daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdyba (DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalis), ketvirtadalis savininkų.

19. Savininkų susirinkimai, kai jie vyksta kaip į savininkų bendriją susitelkusių bendrijos narių susirinkimai ar kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, yra įforminami susirinkimo protokolais. Ar buvo vykdytas bendrijos narių ar namo savininkų susirinkimas, iškilus ginčui sprendžiama pagal susirinkimo šaukimo ir organizavimo dokumentuose esančius duomenis (protokolus, pranešimus, registracijos lapus ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019). Į bylą pateiktų Bendrijos įstatų 38-41 punktai nustato Bendrijos funkcijas, kai yra organizuojamas namo savininkų visuotinis susirinkimas. Iš pateikto pranešimo apie susirinkimo organizavimą turinio matyti, kad 2020 m. vasario 7 d. 19 val. yra šaukiamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir savininkų susirinkimas. 2020-02-07 susirinkimo protokolas įvardintas daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolu, protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 19 butų savininkai. Iš pateikto namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad minėtame susirinkime dalyvavo bei balsavimo teisę turėjo tiek savininkai, esantys bendrijos nariais, tiek jais nesantys (sąraše atskirai yra pažymėta, ar tam tikras susirinkime dalyvavęs patalpų savininkas yra Bendrijos narys, ar nėra). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2020-02-07 vyko visuotinis daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimas, todėl atsakovių D. V. ir D. L.-T. teiginiai, jog nurodytą dieną vyko bendrijos narių susirinkimas atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai minėto 2020-02-07 vykusio susirinkimo metu priimtiems sprendimams ginčyti yra taikytinas CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, o ne CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovai ieškinį, kuriuo ginčijama dalis 2020-02-07 susirinkimo metu priimtų sprendimų, teismui pateikė 2020-08-07, CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

20. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

21. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti nustatyti atvejai, kai sprendimus priima kitoks savininkų skaičius, pavyzdžiui, tik tų savininkų, kurie yra susivieniję į bendriją. Tokioje situacijoje klausimai dėl sprendimo priėmimo gali būti reglamentuoti įstatymo, esant CK suteiktai pirmenybei kito įstatymo normoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis), todėl klausimai sprendžiami pirmiausia taikant specialaus įstatymo nuostatas. Vienas iš tokių yra Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Jis, be kita ko, reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo klausimus. Pažymėtina, kad DNSBĮ 21 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose; 2 dalis įtvirtina, kad nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, o 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

22. DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. Aiškinant šio straipsnio nuostatas pažymėtina, kad straipsnio pavadinime nurodoma, jog reglamentuojami visų savininkų susirinkimo tvarkos klausimai, kuriuos pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį šaukia bendrijos valdyba. Iš to daroma išvada, kad DNSBĮ 12 straipsnio nuostata, jog sprendimai priimami savininkų balsų dauguma, reiškia, kad DNSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).

23. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Visų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka vykdoma ir sprendimai priimami, minėta, remiantis mutatis mutandis DNSBĮ 11 straipsnio nuostatomis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovų ginčijami klausimai buvo sprendžiami visuotiniame savininkų susirinkime, todėl, vertinant priimtų sprendimų teisėtumą, yra pagrindas pasisakyti, ar ginčytinų klausimų sprendimas priklausė savininkų susirinkimo kompetencijai, ar buvo pakankamas balsų skaičius sprendimams priimti.

Žemesnės instancijos teismas

25.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju klausimas dėl stogo keitimo darbams lėšų kaupimo nustatymo (2 klausimas) yra klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo ar tvarkymo, tuo tarpu klausimas dėl pirmininkės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su atstovavimu Bendrijai, yra klausimas susijęs su bendrų interesų tenkinimu (6.2 klausimas). Teismo vertinimu, minėti klausimai pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį pagrįstai spęsti savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime.

26.Nagrinėjamu atveju 2020-02-07 namo savininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog daugiabučiame name yra 25 butai ir patalpos. Kaip matyti iš šio susirinkimo protokolo ir susirinkimo dalyvių sąrašo, susirinkime dalyvavo 19 butų savininkai. Ieškovai nurodė, kad name yra ne 25 butai ir kitos patalpos, bet 26. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centras Butų (patalpų) pastate sąrašo matyti, kad pastate yra registruoti 26 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Palyginus šį VĮ Registrų centras patalpų sąrašą su susirinkimo dalyvių sąrašu, nustatyta, kad susirinkimo sąraše nurodant susirinkimo dalyvius ir juos susiejant su konkrečiomis patalpomis, kurių savininkams jie atstovauja, nėra nurodytos ir įtrauktos patalpos – neįrengta pastogė (duomenys neskelbtini), kuri priklauso 14 bendrasavininkių (tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybei pastate priklausančios patalpos – biblioteka – dalyvių sąraše yra nurodytos, tačiau kaip matyti iš šio sąrašo, savivaldybės atstovė susirinkime nedalyvavo). Neįrengtos pastogės bendrasavininkiams priklausė 1 balsas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas sutinka su ieškovų teiginiais, kad susirinkimo protokole neteisingai yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name yra 25 butai ir patalpos (pagal nenuginčytus VĮ Registro centro duomenis, minėtame name yra 26 butai ir patalpos). Visgi teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju svarbu yra įvertinti tai, kad minėta neįrengta pastogė, kuri ir jos bendrasavininkiai nėra nurodyti susirinkimo dalyvių sąraše, priklauso asmenims, kurie visi yra įtraukti į minėtą dalyvių sąrašą kaip kitų butų ar patalpų savininkai, taigi apie minėtą susirinkimą jie, kaip ir visų kitų patalpų savininkai, buvo tinkamai informuoti (DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis bei Bendrijos įstatų 77.1 punktas nustato, kad skelbimai (tame tarpe ir apie visuotinį namo savininkų susirinkimą) skelbiami namo skelbimų lentoje). Nagrinėjamu atveju iš 26 butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvavo 19 savininkų, vadinasi, kvorumas spendimų priėmimui buvo. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra teisėti, jeigu jie yra priimti balsų dauguma. Pagal ieškovų ginčijamus sprendimus (2 ir 6.2 klausimai) už juos atitinkamai balsavo 15 ir 17 savininkų, todėl balsų skaičiaus požiūriu šie sprendimai yra teisėti, t. y. priimti.

27.Ieškovai ieškinyje nurodė, kad priimant ginčo sprendimą (2 klausimas) buvo visiškai neaiškūs tokių piniginių lėšų kaupimo tikslai, nebuvo surašytas joks statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, o sprendimas priimtas net nenustačius, koks remontas turi būti atliktas, kokie būtent objektai turi būti remontuojami, net nežinant tokio remonto sąmatos, o ir pati Bendrija nebuvo priėmusi jokių sprendimų šiuo klausimu bei iš ginčijamo sprendimo nėra galimybės nustatyti, ar kaupiamos lėšos yra apskritai susiję su privalomų teisės aktų įgyvendinimu.

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dar 2018 m. gruodžio mėnesį buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo bei kitų konstrukcijų dalinė ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas Nr. 18-121- 2E (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1A3p, esančio (duomenys neskelbtini), virš negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklės, medinės stogo konstrukcijos dėl susiformavusio puvinio yra avarinės būklės; pastato išorinėje sienoje ir mūrinėje sąramoje ties tiriama pastoge užfiksuota mūro erozija; pastatas dengtas čerpių danga, kuri yra susidėvėjusi, nesandari, turi kiaurymių; vandens nuvedimo nuo stogo sistema susidėvėjusi, pažeista korozijos, dėl to drėkinamos pastato sienos; gyvenamojo namo stogo konstrukcijų bei dalies išorinių sienų ir kaminų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas, 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240, 4 straipsnis). Taip pat minėtame Ekspertizės akte yra nurodyti ir visi būtini atlikti darbai, siekiant pašalinti avarinės būklės vietas bei užtikrinti pastato konstrukcijų stovio atitikimą privalomiems reikalavimams. 2019-05-14 už statinio techninę priežiūrą atsakinga organizacija – UAB „Pastatų ūkio valdymas“ - atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir konstatavo iš esmės tuos pačius pastato pažeidimus, kurie buvo nustatyti ir Ekspertizės akte ir pateiktos analogiškos rekomendacijos dėl darbų atlikimo. Teismo vertinimu, aptarti dokumentai patvirtina, kad stogas ir jo konstrukcijos ginčo sprendimo priėmimo metu buvo avarinės būklės ir neatitiko privalomų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nustatytų Statybos įstatyme, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, taip pat patvirtina, kad buvo poreikis ir neišvengiama būtinybė stogo ir jo konstrukcijų remontui. Teismas pažymi, kad ieškovai byloje neginčijo paminėtuose dokumentuose užfiksuotos stogo faktinės būklės ir būtinybės jį remontuoti (to byloje taip pat neginčijo nei vienas atsakovas ar trečiasis asmuo). Iš esmės ieškovai savininkų susirinkimo sprendimą ginčijo dėl neaiškaus tokio kaupimo lėšų sumos nustatymo ir nepagrindimo. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju susirinkimo metu nebuvo tvirtinama konkreti sąmata stogo remontui, tačiau sprendžiama dėl stogo keitimo darbams lėšų kaupimo sumos nustatymo. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad susirinkimo metu patvirtinta stogo keitimo darbams lėšų kaupimo suma buvo nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos duomenų, dar iki Bendrijos įsteigimo, kai pastatą (duomenys neskelbtini), administravo UAB „Naujininkų ūkis“ minėtas administratorius vykdė rangovo parinkimo konkursą pastato avarinio stogo ir jo konstrukcijų remontui ir pigiausia pasiūlyta darbų kaina buvo apie 115 000 Eur. Kaip paaiškino trečiojo asmens atstovai, įsteigus bendriją, Bendrijos pirmininkė aktyviai ieškojo galimo pigesnio rangovo ir ginčo susirinkimui pristatė galimą rangos darbų kainą pagal gautą pasiūlymą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje neginčijo, jog prieš savininkų susirinkimą buvo pateiktas UAB „Rakursas“ 2019-06-11 komercinis pasiūlymas dėl stogo remonto už 74757,32 Eur sumą, kuris buvo įkeltas į elektroninę svetainę www.dnsb.eu Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendžia, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas sprendimo dėl stogo keitimo darbams lėšų kaupimo nustatymo pastato butų savininkų susirinkime. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas V. K. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad po minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų pasirašius sutartį su konkrečiu rangovu, paaiškėjo, kad stogo remonto projekte yra įsivėlusi klaida, dėl to stogo remontui reikalinga suma yra didesnė nei 80000 Eur. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog stogo remontui, kurio poreikio ir būtinybės iš esmės ieškovai neginčijo, 2020-02-07 būtų užtekę mažesnės nei 80000 Eur sumos.

29.Ieškovų ginčijamą sprendimą dėl Bendrijos pirmininkės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusių su atstovavimo Bendrijai, priėmė visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (6.2 klausimas). Buvo nutarta Bendrijos pirmininkės patirtas išlaidas atstovaujant Bendriją įtraukti į Bendrijos apskaitą ir dalinti visiems savininkams pagal turimą registruotą butų plotą. Kaip jau aptarta aukščiau, šis sprendimas priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepagrįstai teigia, jog šis sprendimas priimtas dėl Bendrijos pirmininkės asmeninių teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, nes tokios išvados neleidžia daryti šio sprendimo formuluotė, iš kurios aiškiai matyti, jog nutarta įtraukti į Bendrijos apskaitą ne Bendrijos pirmininkės asmeniškai patirtas ar su pirmininkės asmeniniais interesais susijusias teisinės pagalbos išlaidas, bet Bendrijos pirmininkės patirtas išlaidas atstovaujant Bendriją, kas reiškia, jog tokios išlaidos turi būti susiję su Bendrijos interesais. Kartu teismas pažymi, kad šio sprendimo vykdymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienų atveju įtraukiant į Bendrijos apskaitą ir tarp butų savininkų paskirstant pirmininkės patirtas teisinės pagalbos išlaidas turi būti vertinama, ar šios išlaidos buvo patirtos pirmininkei atstovaujant Bendrijos interesus, ar tokios teisinės paslaugos buvo reikalingos visiems butų savininkams, ar išlaidos buvo patirtos dėl bendrų interesų ginimo. Be to, formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai ginčai vyksta tarp bendrijos ir vieno iš bendraturčių, bendraturčiui, kuris bylinėjasi su bendrija, negali būti nustatyta prievolė dengti bendrijos patiriamas išlaidas – tokiu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiama laikantis CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, nes reikalauti iš bendraturčio, su kuriuo bylinėjasi bendrija, prisidėti prie tokiame ginče bendrijos patirtų teisinės pagalbos išlaidų neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr., pvz., 2020 m. liepos 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1334-619/2020, 33 punktą). Tačiau, kaip minėta, atskirose konkrečiose bylose bendrijos pirmininkės patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymas tarp butų savininkų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas gali būti ginčijamas atskirų butų savininkų.

32. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas nenustatė pagrindų ieškovų ginčijamų 2020-02-07 namo savininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimui, todėl ieškovų patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

33. Kiti ieškinio argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė