- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1334-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17010-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dolaurus“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dolaurus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dolaurus“ ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus mokesčius pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Intergas“, uždaroji akcinė bendrovė „Via sportas“,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dolaurus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais atsakovių UAB „Santermita“ (toliau – Administratorius) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau – ir Bendrija) reikalavimus sumokėti: 7,65 Eur dydžio „bendrijos išlaidas“ pagal 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą; 4,55 Eur dydžio „bendrijos išlaidas“ pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą; 1,30 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą; 4,55 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. spalio 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. lapkričio 30 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ ir 9,15 Eur dydžio mokestį „advokato paslaugos dėl ieškinio pateikimo UAB „Via sportas“ byloje“ pagal 2018 m. sausio 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2018 m. vasario 28 d. sąskaitą; 4,49 Eur dydžio „bendrijos išlaidas“ ir 12,60 Eur dydžio mokestį „Teisinės paslaugos“ pagal 2018 m. kovo 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio mokestį „DNSB pirmininko darbo užmokestis, Sodra“ ir 10,07 Eur dydžio mokestį „Teisinės paslaugos“ pagal 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą, priteisti iš atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), požeminio garažo 117/10000 dalys. Pastato bendrųjų objektų valdymui yra įsteigta Bendrija. Su pastato bendrojo naudojimo objektų susijusius komunalinius mokesčius skaičiuoja ir sąskaitas ieškovei teikia Administratorius. Ieškovė nesutinka su dalimi priskaičiuotų mokesčių – 76,76 Eur sumai. Bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugą teikia Administratorius. Taigi, visus organizacinius, personalo kaštus apima į sąskaitas įtrauktų administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugų apmokėjimas. Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą visa apimtimi vykdo Administratorius. Taigi, negali būti laikomas pagrįstu Bendrijos pirmininkui nustatyto darbo užmokesčio dydis, kuris du kartus viršija administravimo paslaugos tarifą. Bendrijos išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų apmokėjimu, nėra susijusios su pastato bendrojo naudojimo objektų administravimu. Tokios išlaidos turėtų būti dengiamos iš administravimo tarifo, įtraukto į sąskaitas atskira eilute. Ieškovė, kaip pastato bendraturtis, nedalyvauja bylose tarp Bendrijos ir UAB „Via sportas“. Ieškovė neprivalo apmokėti ginčo išlaidų, nes nėra davusi sutikimo dėl tokių išlaidų, kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl tokių sprendimų nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Administratorius ir Bendrija klaidingai apskaičiuoja proprociją, pagal kurią ieškovė turi prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo. Ieškovės valdoma garažo dalis turi būti skaičiuojama ne nuo garažo bendrojo ploto (6 152,06 kv. m.), o nuo pagrindinio ploto (5 449,65 kv. m.). Bendrijos narių priimti sprendimai nustatant darbo užmokestį Bendrijos pirmininkui, taip pat dėl teisinių paslaugų pirkimo yra priimti neteisėtai ir todėl laikytini ginčytinais. Ginčo sąskaitose neišskirtas pridėtinės vertės mokestis. Administratorius tą padarė tik 2018 m. kovo 31 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitose.
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) bendrija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Nurodė, kad Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) nuostatas Bendrijos pirmininko darbo užmokestis yra priskirtinas išlaidų kategorijai, už kurias turi mokėti visi pastato butų ir kitų patalpų savininkai. Kadangi Pastato bendrojo naudojimo objektai yra valdomi per Bendriją, ieškovė privalo mokėti išlaidas, susijusias su Bendrijos veikla. Būtent Bendrijos pirmininkas organizuoja viso Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalis). Aplinkybė, kad Bendrija nutarė samdyti Administratorių, nereiškia, jog Bendrijos pirmininkui neturi būti mokamas darbo užmokestis ar kad toks užmokestis turi būti įtraukiamas į administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugų apmokėjimą. Vien tas faktas, kad Administratorius atlieka kai kurias funkcijas, nepaneigia Bendrijos pirmininko reikalingumo, nes per jį Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina Bendrijos veiklos organizavimą ir tikslus. Visos Bendrijos bylos vyksta su pastato statytoju – UAB „Via sportas“, kuris nuosavybės teise valdo 46 procentus pastato ploto ir kuris yra susijęs su ieškove, nes jas galiausiai valdo tas pats asmuo. Jeigu ieškovė būtų atleista nuo mokesčių už teisines paslaugas mokėjimo, susidarytų situacija, kai ieškovė, gaudama tiesioginę naudą už tokias paslaugas, būtų atleista nuo pareigos jas apmokėti. Be to, ieškovės atleidimas nuo mokesčių už teisines paslaugas tiesiogiai apribotų Bendrijos teises tinkamai įgyvendinti savo kaip pastato administratoriaus funkcijas. Ieškovės ginčijamos teisinės paslaugos buvo suteiktos išskirtinai dėl klausimų, susijusių su pastato bendrojo naudojimo objektų administravimu. Ieškovė neturi priešingo intereso bylose, kurios patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ginčijamos, nes ieškovė ginčo bylose nėra prieš Bendriją pareiškusi reikalavimų. Ieškovės argumentai, susiję su Bendrijos sprendimų tariamu neteisėtumu, kai ieškovė neginčija Bendrijos sprendimų ir nereikalauja pripažinti jų neteisėtais, išeina už byloje pareikšto ieškinio ribų. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai yra priimti, nenuginčyti ir galiojantys. Taigi, ieškovės teiginiai apie jų tariamą neteisėtumą yra tik prielaidos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Santermita“ su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Nurodė, kad ieškovė, nors ir nėra Bendrijos narė, privalo proporcingai padengti Bendrijos pirmininko atlyginimą. Tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pastato bendrųjų objektų valdymu. Bendrija turi ginčų su UAB „Via sportas“ dėl pastato bendrųjų objektų išlaikymo. Kadangi UAB „Via sportas“, kuriai priklauso apie 40 procentų visų pastate esančių patalpų, vengia prisidėti prie bendrųjų objektų išlaikymo, Bendrija yra priversta aktyviai dalyvauti ginčuose su UAB „Via sportas“. Taigi, teisinės pagalbos išlaidas Bendrija patyrė sprendžiant pastato bendrųjų objektų valdymo klausimus.
7. Trečiasis asmuo UAB „Intergas“ prašo tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo iš esmės palaiko ieškovės išdėstytus argumentus.
8. Trečiasis asmuo UAB „Via sportas“ prašo tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus, priteisti įmonės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo iš esmės palaiko ieškovės išdėstytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Dolaurus“ atsakovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 3 409,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš ieškovės UAB „Dolaurus“ valstybei 50,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šioje byloje ieškovė nepareiškė savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų dėl Bendrijos narių susirinkimų 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. priimtų sprendimų nustatyti Bendrijos pirmininkui atlyginimą, taip pat pirkti teisines paslaugas ir jų maksimalaus dydžio pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais. Tokius reikalavimus – keisdama pradinio ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ieškovė buvo pareiškusi 2018 m. lapkričio 7 d. patikslintame ieškinyje, kurį atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės dublike papildomai išdėstyti argumentai dėl Bendrijos sprendimų rinkti mokesčius teisėtumo išeina už bylos nagrinėjimo ribų, todėl nevertinami ieškovės ir trečiųjų asmenų išsakyti argumentai, kad prievolė ieškovei mokėti ginčijamus mokesčius kyla iš Bendrijos sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymuose nustatytus reikalavimus.
11. Įvertinęs, jog bendrijos sprendimas nustatyti Bendrijos pirmininkui atlyginimą yra teisėtas ir galiojantis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, turi pareigą vykdyti Bendrijos teisėtą sprendimą. Remdamasis Bendrijų įstatymo 14 str. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Bendrijos pirmininko įgaliojimų apimtis ir vaidmens pobūdis bendrijos veikloje suponuoja, kad išlaidos bendrijos pirmininko atlyginimui mokėti yra betarpiškai ir tiesiogiai skirtos užtikrinti bendrijos, kaip juridinio asmens, tinkamą funkcionavimą ir veiklos tęstinumą. Pažymėjo, jog pareiga proporcingai apmokėti tokias išlaidas tenka ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems bendraturčiams, kadangi bendrija tenkina ir pastarųjų interesus, susijusius su bendrosios nuosavybės objektų valdymu ir išlaikymu. Atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad Bendrijos pirmininko atlyginimas turėtų būti dengiamas iš Administratoriui mokėtino administravimo mokesčio, kadangi jis nustatytas nustatytas Bendrijos sprendimu kaip atskiras mokestis, nesusijęs su kitomis išlaidomis, skirtomis bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti. Be to, pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo Administratoriui Bendrija nebuvo perleidusi ir Bendrija savo veiklos nenutraukė. Taigi, Bendrijos pirmininko atlyginimo funkcinė paskirtis yra visiškai kita, nei pastato administravimo išlaidoms padengti skirtų mokesčių. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Bendrija bendrojo naudojimo objektų priežiūrai pasitelkė Administratorių, nereiškia, jog Bendrija nevykdė jokios veiklos, o pastato bendraturčiams nekilo prievolė dengti būtinas Bendrijos veiklos išlaidas. Pirsmosios instancijos teismas taip pažymėjo, jog priešingai nei teigia ieškovė, jai tenkanti mokesčio, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, dalis pagrįstai apskaičiuota nuo visos parkingo patalpos (6 152,06 kv. m.), o ne nuo pagrindinio (5 449,65 kv. m.), ploto dalies. Išlaidų Bendrijos pirmininko atlyginimui dydį ir realumą pagrindžia pateiktos suvestinės, todėl ieškinio reikalavimai dėl įmonei priskaičiuoto mokesčio Bendrijos pirmininkui atlyginimui apmokėti (44,94 Eur) atmestini kaip nepagrįsti.
12. Pasisakydamas dėl ieškovės prievolės apmokėti dalį Bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Bendrijos sprendimas pirkti teisines paslaugas, nustatyti maksimalų paslaugų įkainį nėra ginčijami teismine tvarka, todėl toks sprendimas pastato butų ir kitų patalpų savininkams (įskaitant ieškovę) yra privalomas, o išlaidos bendraturčiams paskirstytos tinkamai taikant CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas. Išanalizavęs byloje pateiktus dokumentus ir bylos šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisines paslaugas, kurias atsisako apmokėti ieškovė, Bendrija įgijo tikslais, susijusiais su visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų interesais. Įvertinęs visose nurodytose bylose Bendrijos ar Bendrijai pareikštų reikalavimų turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylose nagrinėti klausimai yra išimtinai susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pakankamas faktinis pagrindas tokias išlaidas kvalifikuoti kaip būtinas ir atitinkančias CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas vertino šias išlaidas kaip būtinas ir tiesiogiai susijusias su visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimu tiek, kiek tai susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pirmosios instancijos teismo pažymėjo, jog ieškovė be pagrindo sutapatina Bendrijos išlaidas su Administratoriaus funkcijomis, nesusijusiomis su ginčo bylose keltais klausimais. Tai, kad Bendrija nutarė išlaidas už advokato teisines paslaugas paskirstyti visiems bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkams, išskyrus UAB „Via sportas“, nereiškia, jog tokios išlaidos paskirstomos pažeidžiant CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas. Akivaizdu, jog UAB „Via sportas“ negali būti nustatyta prievolė dengti Bendrijos patiriamas išlaidas – tai iškreiptų ne tik Bendrijos ir UAB „Via sportas“ interesų pusiausvyrą, neatitiktų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų. Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrijos išlaidų teisinei pagalbai dydį ir faktą pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas, taip pat nurodytose bylose teismų priimti sprendimai, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl įmonei priskaičiuoto mokesčio, skirto atsiskaitymui už Bendrijos įsigytas advokato teisinės pagalbos išlaidas (31,82 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dolaurus“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą, ieškovo UAB „Dolaurus“ ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad atsakovų priskaičiuoti ginčijami mokesčiai nėra susiję su Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūra, administravimu, eksploatavimu ir nėra nustatyti įstatymo. Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo argumentais (Sprendimo 17 p.), kad nagrinėjamu atveju sutampa esminės šios ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020) faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje Administratoriaus ir Bendrijos priskaičiuoti mokesčiai ginčijami Pastato dalies atskiro ir autonomiško valdymo faktiniu pagrindu, o ne šioje byloje nagrinėjamais pagrindais. Nenuoseklūs ir prieštaringi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai atmetant ieškovės argumentą, jog Bendrijos pirmininko atlyginimas turėtų būti dengiamas iš savininkams priskaičiuoto administravimo mokesčio. Ginčijami mokesčiai nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Todėl pagal CK 4.83 str. 4 d. normas, nesant savininkų sutikimo ar atitinkamo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, priimto CK nustatyta tvarka, savininkai neprivalo apmokėti tokių išlaidų. Byloje neginčijama, kad ieškovas nedavė savo sutikimo dėl su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais nesusijusių papildomų išlaidų bei byloje neginčijama, kad dėl to nėra priimtas Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar dėl tokių išlaidų yra priimtas visų Pastato, kuriame yra įsteigta Bendrija, savininkų sprendimas, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 4.83 str. 4 d., DNSB įstatymo 12 str. 1 d.). Kadangi toks sprendimas objektyviai nėra priimtas, pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl atitinkamų mokesčių reikalavimu pripažinimo neteisėtu. Pirmos instancijos teismas turėjo pripažinti, kad nurodyti Bendrijos sprendimai negali būti teisinis pagrindas minėtiems mokesčiams priskaičiuoti. Teisės aktuose išdėstyta kokie reikalavimai yra privalomieji statinių naudojimo priežiūros reikalavimai, tik tokių reikalavimų vykdymui reikalingoms išlaidoms ir mokesčiams priskaičiuoti nebūtinas savininkų sutikimas (sprendimas). Teisinės paslaugos, už kurias priskaičiuoti ginčijami mokesčiai ir kurios skirtos Bendrijai bylinėtis su Pastato bendraturčiais, jokia apimtimi negali būti laikomos susijusiomis su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pirmos instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad savininkams yra privalomas Bendrijos sprendimas, priimtas klausimu, kuris įstatymu nedviprasmiškai yra priskirtas ne Bendrijos, o savininkų kompetencijai. Pirmos instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą dėl pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog išlaidos teisinėms paslaugoms kvalifikuotinos, kaip būtinos ir atitinkančios CK 4.82 str. 3 d. įtvirtintus kriterijus. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bendraturčiams paskirstytos, tinkamai taikant CK 4.82 str. 7 d. nuostatas. Minėtos išlaidos paskirstytos visiems savininkams, išskyrus savininką UAB „Via sportas“, kuris Bendrijos teigimu, valdo apie 46 procentus viso Pastato ploto. Įstatymu įtvirtinta išlaidų paskirstymo tvarka akivaizdžiai pažeista. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, išlaidos teisinėms paslaugoms pirkti naudojamos ne visų savininkų interesų gynimui, o Bendrijai bylinėjantis su savininkais. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti tariamai pakankamu pagrindu nurodytas Bendrijos sprendimas yra priimtas dėl vienos bylos, faktiškai išlaidos teisinėms paslaugoms pirkti naudojamos ir skirstomos savininkams ir kitose teisminėse bylose.
15. Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas 2018-11-20 nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, motyvuodamas tariamu siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą. Reikalavimus dėl sprendimų dalinio panaikinimo patikslintu ieškiniu ieškovas pareiškė per protingą terminą po susipažinimo su į bylą pateiktais įrodymais (Bendrijos susirinkimų sprendimais). Neturi teisinės reikšmės pirmos instancijos teismo nurodyta (Sprendimo 40 p.) aplinkybė, kad „faktiškai ieškovė turėjo disponuoti bent dalimi įrodymų“ dėl to, kad ieškovės atstovas teisminiuose procesuose veikia ir kaip kitų juridinių asmenų atstovas. Bendrovės vertinimu, atsisakęs byloje priimti ir išnagrinėti patikslintą ieškinį, teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir dėl to (dalinai dėl to) priėmė byloje nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl ieškinio reikalavimų atmetimo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. S. pr. 1 savininkų bendrija prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, jog apeliantas, formuodamas ieškinio dalyką, pats nustatė šios bylos nagrinėjimo ribas ir neskundė sprendimų, kuriais buvo patvirtinti mokėjimai, todėl teismas tinkamai konstatavo kad byloje yra sprendžiamas tam tikrų mokėjimų apskaičiavimo ir paskirstymo klausimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis kasacinio teismo praktika suformuota byloje 3K-3-30-378/2020. Tiek šioje byloje, tiek byloje, kurioje priimta nutartis, iš esmės susiklostė tapati situacija ieškovų reikalavimų suformulavimo aspektu, t.y. abiejose bylose ieškovai ginčijo ne sprendimus, kuriais buvo patvirtinti mokėjimai, tačiau prašė pripažinti jų pareigos prisidėti prie Pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Bendrijos galiojantys sprendimai yra privalomi bendraturčiams.
18. Atsakovas pažymi, jog tiek Bendrijos pirmininko atlyginimo išlaidos, tiek išlaidos už teisines paslaugas yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl Apelianto sutikimas nėra reikalingas. Priešingai nei teigiama Apeliaciniame skunde, Bendrijos pirmininko atlyginimas ir administravimo išlaidos yra priskirtinos skirtingų išlaidų kategorijoms ir savo esme yra skirtingos. Kaip nurodė teismas, Bendrijos pirmininko atlyginimas yra priskirtinas bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų ir kartu tai savo esme yra skirtingos išlaidos nei administravimo ir buhalterinės išlaidos. Bendrijos primininko atliekamos funkcijos, už kurias jis gauna atlyginimą yra aiškiai nurodytos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. Apeliantas be vidiniu įsitikinimu grįstų argumentų, kad Bendrijos primininko atlyginimas privalo būti dengiamas iš administravimo išlaidų, nepateikė jo pozicijos teisingumą patvirtinančių teisinių ar faktinių argumentų. Apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad Bendrijos pirmininko atlyginimas nėra priskirtinas išlaidų, kurias turi apmokėti visi Pastato bendraturčiai, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo (horizontalusis precedento taikymas) praktikos, kur bendrijos pirmininko darbo užmokestis priskiriamas išlaidoms, kurios patenka į 4.82 str. 3 d. nurodytas išlaidas, už kurias privalo mokėti visi butų ir kitų patalpų savininkai.
19. Atsakovės vertinimu, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl mokesčių už teisines paslaugas pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad teisinės paslaugos buvo skirtos tik su Pastato bendrojo naudojimo objektais susijusių klausimų sprendimui. Teisinės paslaugos buvo skirtos tinkamai apginti Pastato butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai UAB „Via Sportas“ atsisakė mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Priešingu atveju, visiems Pastato bendraturčiams būtų padidėję mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Priešingai nei teigia Apeliantas, teisinės paslaugos yra susijusios su Pastato bendrojo naudojimo objektais, todėl patenka yra CK 4.82 str. 3 d. reguliavimo sritį. Sprendime Teismas pagrįstai pripažino, kad Apelianto siūlomas variantas, kad už teisines paslaugas mokėtų Pastato bendraturtis, kuris procese yra priešinga šalis, neatitinka teisės reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nors Apeliantas teigia, kad buvo pažeistos jo teisės į tinkamą procesą, tačiau iki šio momento Apeliantas nėra kreipęsis į teismą dėl Bendrijos sprendimų panaikinimo, o tai rodo, kad Patikslintu ieškiniu buvo siekiama vilkinti procesą pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei nurodo apeliantas, jis apie Bendrijos sprendimus žinojo dar iki ieškinio pateikimo Teismui dienos. Dubliku ieškovas Bendrijos sprendimų neginčijo, nors apie tariamai neteisėtus Bendrijos sprendimus žinojo ir juos vertino kaip neteisėtus. Be to, patikslintu ieškiniu buvo ne tikslinamas Ieškinys, o keičiamas Ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas. Kadangi toks naujų, ieškinyje nenurodytų reikalavimų pateikimas buvo atliktas po pasirengimo bylai ir praėjus vienam teismo posėdžiui, apeliantas praleido CPK 141 str. 1 d. nustatytą terminą papildyti ieškinį ir patikslintas ieškinys pagrįstai buvo nepriimtas. Be to, CPK 141 str. 1 d. įtvirtinta galimybė keisti tik ieškinio dalyką arba pagrindą.
Atsiliepimas
21. Trečiasis asmuo UAB „VIA SPORTAS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį tenkinti.
22. Nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei ieškovo apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl pripažinimo neteisėtais atsakovių UAB „Santermita“ (Administratorius) ir (duomenys neskelbtini) bendrijos reikalavimus sumokėti bendrijos išlaidas, susijusias su Bendrijos pimininko darbo užmokesčiu ir bendrijai suteiktomis teisinėmis paslaugomis civiliniuose procesuose.
25. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 117/1000 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini), požeminio parkingo. Pastato bendrųjų objektų valdymui įsteigta (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. (duomenys neskelbtini) Bendrijos narių 2017 m. gruodžio 18 d. susirinkimo protokolo 5, 6 punktais nutarta dėl teisinių paslaugų pirkimo būtinumo ir šių paslaugų įkainių(duomenys neskelbtini) Bendrijos narių susirinkimo 2017 m. gegužės 24 d. prokolo 10 p. nutarta dėl mėnesinio darbo užmokesčio mokėjimo Bendrijos pirmininkui. Bendrija per Administratorių, kuris pagal su Bendrija 2017 m. birželio 28 d. sudarytą Sutartį Nr. 17-06-28/01-KAG1 buvo įsipareigojęs administruoti mokesčių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų tvarkymu, apskaičiavimą ir išieškojimą iš butų ir kitų patalpų savininkų, pateikė ieškovei sąskaitas už komunalines paslaugas, į kurias įtraukta dalis mokesčių, skirtų Bendrijos išlaidoms Bendrijos pirmininko atlyginimui mokėti ir atsiskaityti už įsigytas teisinės pagalbos paslaugas padengti. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad jai buvo neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuoti mokesčiai Bendrijos pirmininko atlyginimui (44,94 Eur) ir atsiskaitymui už Bendrijos įsigytas advokato teisinės pagalbos išlaidas (31,82 Eur).
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmesdamas ieškovės ieškinį konstatavo, kad ieškovei neginčijant Bendrijos sprendimo nustatyti Bendrijos pirmininko atlyginimo dydį, proporcingai apmokėti tokias išlaidas tenka ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems bendraturčiams, kadangi bendrija tenkina ir pastarųjų interesus, susijusius su bendrosios nuosavybės objektų valdymu ir išlaikymu. Taip pat sprendė, jog kad Bendrijos sprendimas pirkti teisines paslaugas, nustatyti maksimalų paslaugų įkainį nėra ginčijami teismine tvarka, todėl toks sprendimas pastato butų ir kitų patalpų savininkams (įskaitant ieškovę) yra privalomas, o išlaidos bendraturčiams paskirstytos tinkamai taikant CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas.
27. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose, kurių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog priskaičiuoti ginčijami mokesčiai nėra susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūra, administravimu, eksploatavimu ir nėra nustatyti įstatymo, todėl ieškovui nedavus sutikimo ir nesant Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo minėtos išlaidos ieškovei skaičiuojamos neteisėtai.
28. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų – bendrijos narių, taip pat savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką nustato LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ( toliau Bendrijų įstatymas)(1 straipsnio 1, 2 dalys).
29. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sistemiškai aiškinant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančius CK 4.82–4.85 straipsnius, atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdymą įgyvendina kitais alternatyviais būdais (steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją ar sudaro jungtinės veiklos sutartį), tai pagal savo pobūdį tokias išlaidas, kurias patiria bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai ir kurios gali būti priskirtos administravimo išlaidoms, butų ir kitų patalpų savininkai privalo atlyginti proporcingai savo daliai. Taigi, tiek administravimo išlaidos, kai veikia bendrojo naudojimo objektų administratorius, tiek joms prilyginamos išlaidos, kai veikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis, yra išlaidos, kurias pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai savo daliai apmokėti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir kurioms netaikoma CK 4.84 straipsnio 4 dalies išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-232-916/2016).
30. Kaip minėta, pastato esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų, tame tarpe ir atsakovės, pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus vykdoma per (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje išvardytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos. Pažymėtina, jog Bendrijos įstatymo 10 straipsnyje yra apibrėžta visuotinio bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, kuriai priklauso ir sprendimų dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas) priėmimas bei įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifų tvirtinimas (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo ginčijami mokesčiai buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) Bendrijos narių susirinkimo.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ginčijami mokesčiai pagal byloje esančių įrodymų visumą gali būti prilyginami administravimo mokesčiams, kuriems pagal teismų praktiką netaikoma CK 4.84 straipsnio 4 dalies išimtis. Pažymėtina, jog bendrijoje privalo būti bendrijos pirmininkas – bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina (Bendrijų įstatymo 9 str. 2 d.). Remiantis Bendrijų įstatymo 14 str. 5,6 d. bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos pirmininkas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą; bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui; butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai) ir kt.
32. Priešingai nei teigia apeliantas, skaičiuojamų mokesčių neteisėtais nedaro ir aplinkybė, kad Bendrija yra sudariusi sutartį su atsakove UAB „Santermita“ 2017 m. birželio 28 d. sudarytą Sutartį Nr. 17-06-28/01-KAG1, kuria UAB „Santermita“ įsipareigojo teikti namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir buhalterinės apskaitos paslaugas. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia bendrijai sudaryti sutartį su kitu subjektu dėl dalies bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir tvarkymo darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktos sutarties su administratoriumi turinys patvirtina, jog iš esmės pasitelktas administratorius prisiimtas funkcijas įgyvendina su Bendrijos pirmininko priežiūra (4.1.1.6 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog tiek Bendrijos pirmininko, tiek pasitelkto administratoriaus funkcijos yra susiję su bendrojo naudojimo objektų administravimu, tačiau jos skirtingo pobūdžio, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog Bendrijos pirmininko atlyginimas turėtų būti dengiamas iš Administratoriui mokėtino administravimo mokesčio. Kita vertus, priešingai nei teigia apeliantas, minėtas teisinis reglamentavimas neabejotinai patvirtina, jog bendrijos pirmininko funkcijos yra išimtinai susiję su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir tvarkymu. Atsižvelgiant į tai, išlaidos bendrijos pirmininko atlyginimui laikytinos priskiriamomis prie išvardytųjų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai bendrojo naudojimo objektų. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas apeliaciniame skunde teigdamas priešingai nepateikia jokių tai pagrindžiančių argumentų. Taip pat ignoruoja pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, jog išlaidos bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui mokėti kasacinio teismo praktikoje priskiriamos prie nustatytų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, t. y. skirtų bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013).
33. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl teisinės pagalbos išlaidų, taip pat nepateikia argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino kokiose civilinėse bylose Bendrija patyrė teisinės pagalbos išlaidas, kurias ginčija apeliantė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bylose nagrinėti klausimai yra išimtinai susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu arba (ir) bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo užtikrinimu. Minėtose bylose spręsti klausimai yra aktualūs ir reikšmingi visiems pastato savininkams, kadangi nuo šių bylų baigties tiesiogiai priklauso kiekvieno iš savininkų mokėtinų mokesčių susijusių su bendro naudojimo objektų valdymu ir prežiūra, dydis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Bendrijos išlaidos teisinėms paslaugoms pirkti laikytinos susijusiomis su bendrų interesų tenkinimu ir naudojamos atstovaujant visų namo gyventojų interesus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog minėtos išlaidos paskirstytos nepažeidžiant CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalauti iš bendraturčio, su kuriuo bylinėjasi bendrija, prisidėti prie Bendrijos patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad bendrijos 2017 m. gruodžio 18 d. susirinkimo prokolo 5.3 p. nuspręsta, kad teisines paslaugas mokės visi Patalpų savininkai, išskyrus UAB „VIA Sportas“, iš kurio bylinėjimosi išlaidas bus prašoma priteisti teisme.
34. Pagal Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį CK, Bendrijų įstatyme ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Esant išdėstytų argumentų visumai, atmestini apelianto argumentai, kad jis neprivalo apmokėti jam pateikiamas sąskaitas už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), kadangi jis nėra davęs tokio sutikimo ir šios išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat dėl jų nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios isntancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atsižvelgė, jog atsakovas ginčija sąskaitose nurodytas išlaidas už suteiktas paslaugas, tačiau neginčija pačių Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos. Tarifus nustatė Bendrijos narių susirinkimas, Bendrija juos patvirtino, todėl ieškovui kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal patvirtinus tarifus. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 nurodytais išaiškinimais. Pažymėtina, jog apeliantas pagrįstai nurodo, kad minėtoje byloje Administratoriaus ir Bendrijos priskaičiuoti mokesčiai buvo ginčijami kitais pagrindais nei šioje byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausias Teisamas byloje pasisakė ir dėl procesinės situacijos, atkualios ir nagrinėjamu atveju, t.y. atvejai kai ieškiniu ginčijama pareiga prisidėti prie Pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, neginčijant Bendrijos susirinkimo tuo klausimu priimto sprendimo. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas remdamasis Bendrijų įstatymuo 21 str. nuostatomis išaiškino, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti.
36. Teisėjų kolegija kaip neturinčius įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį.
37. Remiantis CPK 141 str. 1 dalimi, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Ši CPK nuostata taip pat nedraudžia ir vėlesnį ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo keitimą, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kai tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškovė patikslintą ieškinį pareiškė jau bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžiuose. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, patikslintu ieškiniu ieškovė siekė pakeisti pradinio ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Pažymėtina, jog nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 str. 1 d., 141 str.), tačiau nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014). Kadangi ieškovė 2018 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė ieškinį, kuriuo pažeidė imperatyviąją įstatymo nuostatą, nes pakeitė ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, tokie procesiniai pažeidimai lėmė tai, kad ieškinys nebuvo priimtas. Teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovė taip ir nėra kreipusis į teismą su ieškinio reikalavimais, kuriais ginčytų Bendrijos susirinkimo nutarimus, kuriais nustatyti, jos vertinimu, nepagrįsti ir neteisėti mokesčiai.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
39. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1080 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dolaurus“ atsakovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 1080 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.