Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo privataus kaltinimo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je S. I. , gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 2 d., apie 13⁰⁵ val., (duomenys neskelbtini), Plungėje, kaltinamasis S. I. stumdamas iš kabineto pagal žodinį reikalavimą nepaklususią išeiti E. M. , tyčia suspaudė jos ranką, taip nukentėjusiajai E. M. padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kairio žasto priekiniame bei išoriniame paviršiuose, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis S. I. duodamas parodymus teisme kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Dėl atostogų (duomenys neskelbtini) suteikimo (duomenys neskelbtini) nusistovėjusi tvarka yra tokia, kad dar rugpjūčio mėnesį visi supažindami, primenama, jog esant nenumatytiems atvejams, (duomenys neskelbtini) turi kreiptis į kuruojantį pavaduotoją, konkrečiai (duomenys neskelbtini) , nes pagal Darbo kodeksą darbdavys gali deleguoti dalį savo funkcijų pavaduotojui. E. M. , (duomenys neskelbtini), ši tvarka buvo žinoma, todėl iki gruodžio 2 dienos jis tiesiogiai su ja nebendravo, E. M. pareiškimo dėl atostogų nerašė, iš pradžių net neargumentavo savo išvykimo tikslo, todėl atostogos jai nebuvo suteiktos, tik vėliau paaiškėjo, kad ji jau turėjo įsigijusi kelionės bilietus nederinusi klausimo dėl atostogų. 2015-11-30 vykusio administracijos pasitarimo metu pavaduotoja S. P. pasakė, jog yra gautas (duomenys neskelbtini) žodinis prašymas gruodžio 16-18 dienomis išleisti atostogų, nori vykti į Paryžių, (duomenys neskelbtini) neįvardijo motyvų kodėl nori vykti. Pasitarus su pavaduotojomis buvo nuspręsta neleisti (duomenys neskelbtini) išvykti, nes nėra jokių kelionės argumentų, jis S. P. įpareigojo apie tai informuoti E. M. , pasiūlė vykti per (duomenys neskelbtini) atostogas nuo gruodžio 23 dienos. Kitą dieną pavaduotoja S. P. jį informavo, jog E. M. jau turi nusipirkusi bilietus į Paryžių, bet jis savo sprendimo nepakeitė, o raštinėje kalbantis su kitomis (duomenys neskelbtini) išgirdo versiją, kad yra E. M. gimtadienis, išvykdama į Paryžių nori sau pasidaryti šventę, dėl ko jam pasidarė nemalonu pagalvojus, kad ji nerimtai žiūri į darbą. Gruodžio 2 d., apie 13 val., grįžęs į raštinę iš sekretorės sužinojo, jog buvo atėjusi E. M. dėl atostogų, žadėjo ateiti vėliau. Būnant savo kabinete atėjo E. M. , dar prie durų būdama pasakė, jog nori pasikalbėti dėl atostogų. Paprašė išeiti, nes jam buvo akibrokštas, kad neleidus išvykti po paros vėl atėjo dėl to paties kalbėtis, tačiau E. M. ėjo į kabinetą nepaisydama jo prašymo išeiti. Nenorėdamas su ja bendrauti, nes apgaudinėja, spontaniškai iš pykčio ją pastūmė iš kabineto suėmęs už rankos, sakydamas, jog nerimtai žiūri į darbą, turėdamas omeny, kad vyksta švęsti gimtadienį. E. M. neverkė, buvo įsitempusi, sakė, kad serganti eina į darbą, daugiau neprašė išleidžiama. Kai pirmą dieną po nedarbingumo atėjo į darbą jos atsiprašė pas ją nuėjęs su pavaduotoja S. P. ir (duomenys neskelbtini) M. M. , nes pats jautėsi nemaloniai, kad jos neišklausė, ką turėjo padaryti kaip (duomenys neskelbtini). Pripažįsta turtinę žalą ir advokato išlaidas pagal ieškinį, neturtinę žalą pripažįsta iš dalies, bet konkrečios sumos nurodyti negali, palieka teismui spręsti. Nesutinka su skunde nurodytais kaltinimo motyvais, jog jautė pasitenkinimą ar būtų siūlęs per naktį paverkti, kad viską suprastų. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, prašo, esant įstatyminiam pagrindui, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pateikė teismui pašto kvitą apie E. M. paštu pervestus 300 Eur pinigų žalos atlyginimui.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė, privatus kaltintojas E. M. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Dukra mokosi Paryžiuje, po teroro aktų jautėsi psichologiškai blogai, todėl, pasitarę šeimoje nusprendė, kad ji važiuos dukrą aplankyti, nes turėjo mažiau (duomenys neskelbtini). Gruodžio 2 dieną nuėjo paprašyti direktoriaus S. I. , kad ją išleistų vykti, direktorius ją į kabinetą įleido tik žingsnį, ant jos šaukė sakydamas, kad nevertina savo darbo, tyčia sugriebęs jai už rankos stipriai suspaudė ir išstūmė sekretorės kabineto link. Verkdama dar prašė išleisti išvykti, buvo sukrėsta ir nepamena kaip parėjo iki savo kabineto, tokią ją matė (duomenys neskelbtini) I. Š. bei M. M. . Jai buvo didelis sukrėtimas, skaudėjo ranką, negalėjo patikėti, kad direktorius gali taip pasielgti, po to buvo blogai su širdimi, skaudėjo ranką, todėl kitą rytą kreipėsi į gydytoją, kuri paskyrė psichologo pagalbą, kreipėsi ir į kardiologą Klaipėdoje, kuris priskyrė gydymą iki liepos mėnesio. Prieš einant pas direktorių bilietus turėjo užsisakiusi išvakarėse, nespėjo pasakyti ko atėjo, nes buvo išstumta iš kabineto. Jai žinoma tvarka (duomenys neskelbtini), kad į direktorių kreiptis iš karto negalima, jis apie jos norą išvažiuoti buvo informuotas pavaduotojos, į kurią ji kreipėsi. Nedarbinga buvo nuo gruodžio 3 dienos iki sausio 11 dienos, nes dėl patirto streso po fizinio smurto verkė ir negalėjo susikaupti, stovėti (duomenys neskelbtini). Ši stresinė situacija išsaukė depresiją, dėl ko buvo blogai su širdimi. Iš kaltinamojo prašo priteisti 10.000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 143, 59 Eur turtinei žalai atlyginti, 850 Eur advokato išlaidų, atmesti Č. K. prašymą dėl laidavimo ir kaltinamajam paskirti BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę.

Iš specialisto išvados Nr. G 2253/15(03) matyti, kad paveikus ranką kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, 2015-12-02 E. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairio žasto priekiniame bei išoriniame paviršiuose, sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b.l. 6-7 ikiteisminio tyrimo medžiagoje 78-At-00661-15).

Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad netrukus po įvykio matė pačios E. M. parodytą stipriai paraudusį rankos žastą, nukentėjusioji pasipasakojo apie įvykį su (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų G. G. , M. M. , l. Š., A. I. , S. P. duotais parodymais teismas nesiremia, kadangi nei vienas šių liudytojų betarpiškai nematė įvykio, kurio metu nežymiai buvo sužalota E. M. , nematė sužalojimų ant E. M. kūno po įvykio.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Privatus kaltintojas E. M. kaltina S. I. tuo, kad tyčia prieš ją panaudojo smurtą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kurio dispozicijoje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 141 straipsnyje nustatyta, kad BK 140 straipsnyje numatyto sveikatos sutrikdymo požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas.

Kaltinamojo S. I. pilnas kaltės pripažinimas dėl fizinio smurto pavartojimo prieš E. M. , specialisto išvada dėl E. M. padarytu sužalojimu sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusiosios E. M. parodymai dalyje dėl smurto prieš ją panaudojimo išstumiant iš direktoriaus kabineto, liudytojos I. Š. parodymai apie matytą E. M. stipriai paraudusią ranką netrukus po įvykio, iš esmės vieni kitiems neprieštarauja.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 14 straipsnio nuostatas, asmuo nusikaltimą gali padaryti tik tyčia arba neatsargiai, o BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Iš surinktų, teisme ištirtų ir nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), matyti, kad nukentėjusiąją kaltinamasis sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia ir padarė jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įrodymų tyrimo teisme metu buvo pateiktas prašymas S. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti Č. K. atsakomybei pagal laidavimą. (b.l. 74-75).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).

Teisme kaltinamasis S. I. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl konfliktinės situacijos su E. M. kaltinamasis išgyvena, atsiprašė nukentėjusiosios. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti ir kiti požymiai, būtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti: kaltinamasis anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), ėmėsi priemonių turtinės ir iš dalies neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai pervesdamas 300 Eur pinigų per paštą (b.l. 72), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis vertais pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Kad pripažinti asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka.

Teisme apklaustas liudytoju Č. K. parodė, kad giminystės ryšių su kaltinamuoju nėra, S. I. pažįsta nuo 2010 metų. 2011 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra jo kuruojama sritis, su S. I. kiekvieną penktadienį susitinka pas (duomenys neskelbtini) vedėją susirinkimuose, apie jo nusikalstamą veiką žino ir tai vertina neigiamai, S. I. supranta pasielgęs netinkamai, jis kaip laiduotojas galėtų įtakoti kaltinamąjį, kad daugiau nenusikalstų, jam nekyla abejonių, kad kaltinamasis galėtų sulaužyti jo pasitikėjimą.

Apklausos teisme metu Č. K. pats pranešė teismui, kad 2016-04-01 gavo pažymą apie jam surašytą administracinį nurodymą už pažeidimą (duomenys neskelbtini) (b.l. 95-100), 2016-05-19 teismui pateikė duomenis apie sumokėtą baudą 72 Eur pagal šį administracinį nurodymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.⁵⁷⁵-4446/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-1-788/2016, Nr. 2AT-41-677/2016).

Bylos duomenys patvirtina, kad Č. K. Plungės rajono savivaldybės administracijos ir Plungės miesto seniūnijos charakterizuojama tik teigiamai (b.l. 76, 77-78), neteistas (b.l. 85), administracine tvarka nebaustas (b.l. 89-901).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo nuomone Č. K. gali daryti S. I. teigiamą įtaką, jis yra verta teismo pasitikėjimo.

Esant visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas mano, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus S. I. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą Č. K. be užstato.

Civilinis ieškinys. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnio, CPK 178 straipsnio nuostatas, turtinės žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė E. M. pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą dėl 143,59 Eur turtinės žalos priteisimo (b.l. 7), šioje dalyje ieškinio reikalavimą atsakovas S. I. pripažįsta pilnai. Ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, kadangi Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėtos išlaidos gali būti priteistos tik jas pripažinus kaip proceso išlaidas (BPK 104 str.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Ieškovei E. M. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas nusikalstama veika, tačiau ji nebuvo gydoma ligoninėje stacionariai, kaip teisme pati ieškovė pripažino, dėl patirto smurto patyrė didesnį dvasinį sukrėtimą negu skausmą, buvo nedarbinga nuo 2015-12-03 iki 2016-01-08 (b.l. 48-49, 50-60). Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimui 10.000 Eur, šioje dalyje ieškinio reikalavimą atsakovas S. I. pripažįsta iš dalies, kurio dydžio nustatymo klausimą palieka teismo nuožiūrai. Teismas atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti jos prašomą neturtinės žalos dydį – dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, atsakovo ir ieškovės interesų pusiausvyrą, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką kasacinėse bylose, kai dėl padarytų nesunkių sveikatos sutrikdymų (BK 138 str. 1 d.) atlygintinos neturtinės žalos dydis siekia tik nuo 2.896,20 Eur iki 8.688,60 Eur (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-2007, 2K-235/2007, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-117/2010), atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 500 Eur nuo prašomos priteisti sumos.

Ieškovės reikalavimas dėl priteisimo 850 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi advokatas Algis Staškūnas teikė teisinę pagalbą (b.l. 5), paruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją teisme, šioje dalyje ieškinio reikalavimą atsakovas S. I. pripažįsta, todėl priteistinos. Ieškovės turėtos išlaidos 19,42 Eur Valstybinei medicinos tarnybai už atliktą tyrimą ir teismo medicinos specialisto išvados surašymą, pripažintinos proceso išlaidomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalimi, ir priteistinos iš atsakovo.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti Č. K. , a/k (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. I. priteisti 124,17 Eur (šimtą dvidešimt keturis eurus 17 ct) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato pagalbą, 19,42 Eur (devyniolika eurų 42 ct) proceso išlaidų E. M. , likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.