Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo pagal ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį, atsakovas A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys pareikštas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau tekste-Statuto) 50 str. 11 d. ir Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 6 punktu ir vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d.

Nurodoma, kad pareigūnas E. Š. 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 13 val. 14 min. pagal iškvietimą, kartu su vyriausiąja patrule Laura Mickevičiene, vyko adresu (duomenys neskelbtini), į šeimą kur nuolat vartojamas alkoholis, yra mažamečių vaikų. Nurodo, kad nuvykus, mažamečio tėvams buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vaiko teisių apsaugos darbuotojams paprašius tėvų aprengti ir suruošti vaiką, kadangi jo šeimoje nebuvo galima palikti, vaiko tėvai, taip pat ir atsakovas sureagavo neadekvačiai, sudavė ranka smūgį pareigūnui E. Š., dėl ko pastarajam buvo nustatytas nosies lūžimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, 2016-11-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-195-620/2016 A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.

Dėl sveikatos sutrikdymo pareigūnui E. Š. jam atliekant tarnybines pareigas buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas. 2016 m. lapkričio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-129 konstatuota, kad E. Š. traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija (toliau - CMEK) 2016 m. gruodžio 8 d. nustatė, kad E. Š. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016 m. rugsėjo 27 d., priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.

Pagal Statuto 50 str. 3 d. 7 p. , lengvo sveikatos sutrikdymo atveju sužalotam pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IV-125 (kartu su Vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d įsakymu Nr. 1V-206 patvirtintais Aprašo pakeitimais) 5.2 punkte nustatyta, kad jei sveikatos sutrikdymo pobūdis veido minkštųjų audinių traumos ir sužeidimai, jeigu yra dantų lūžių, 1-2 dantų netekimas, nosies kaulų uždarieji lūžiai, dalinis nosies sparnelio atplėšimas, dalinis ausies kriauklės atplėšimas, išmokama 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. E. Š. nedarbingumo laikotarpis truko 34 dienas, išmokėtas kompensacijos dydis tik iš dalies siejamas su pareigūno nedarbingumo laikotarpiu ir dėl to patirta turtine žala. Apskaičiuojant kompensaciją, vertinama ir pareigūno patirta neturtinė žala, atsižvelgiama į sužalojimo mąstą bei pobūdį, t. y. kokias pasekmes patirtas sveikatos sužalojimas pareigūnui galėjo sukelti. Šiuo atveju (sužalojimai veido srityje) vertinami, kaip galintys sukelti daugiau neigiamų padarinių pareigūnų emocinei būsenai, išgyvenimams, kadangi yra matomi, sukelia įvairių asociacijų aplinkiniams, gali žeminti pareigūno orumą, iššaukti nepasitikėjimą policijos darbuotojais, formuoti neigiamą visuomenės nuomonę.2016 m. gruodžio 30 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų ir investicijų valdyba išvadoje Nr. 5-IL-3768 dėl sprendimo priėmimo pasiūlė Panevėžio apskrities VPK skirti 6317,64 Eur šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui E. Š.. Panevėžio apskrities VPK į E. Š. sąskaitą 2016 m. gruodžio 27 d. pervedė 3158,82 Eur ,2016 m. gruodžio 29 d. pervedė 3158,82 Eur, iš viso - 6317,64 Eur dydžio išmoką dėl sveikatos sutrikdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-195-620/2016 A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str.1d. ir BK 286 str., t.y. jog 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,92 promilių girtumo), nevykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio E. Š. teisėto reikalavimo nusiraminti, aprengti ir atiduoti mažametį sūnų A. S., gimusį 2013 m., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms, plūdosi necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad vaiko neatiduos, stumtelėjo vyriausiąjį patrulį E. Š. ir E. Š. suimant jį už rankų ir bandant paguldyti, kad netrukdytų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis paimti vaiką, bandė ištrūkti iš pareigūno, muistėsi ir panaudodamas fizinį smurtą, t. y. dešinės rankos alkūne smūgiavo vyriausiajam patruliui E. Š. į nosį, sukeldamas nosies srities sumušimą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, padarė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui E. Š. (b.l.118-122).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. gruodžio 8 d. išduotoje pažymoje Nr. 3234 nustatyta, kad E. Š. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016 m. rugsėjo 27 d., priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l.36).

Ieškovas kaip kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis Statuto 50 str. 3 d. bei LR vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašą išmokėjo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 6317,64 Eur (b.l.40-41).

Atsakovas pripažino, kad būdamas neblaivus sužalojo pareigūną E. Š., tai padarė dėl neatsargumo išsprūdus jo rankai ir muistantis. Atsakovas sutiko, jog ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę, tačiau iš jo turėtų būti priteista faktinė padaryta žala. Jis nenorėjo tyčia sužaloti pareigūno. Vyriausiojo patrulio E. Š. tarnybiniame pranešime apie 2016-09-27 įvykius pranešama, kad atvykus į butą, esantį Taikos g.21-413, Rokiškio m., jame esantys sugyventiniai, A. S. ir K. V. buvo neblaivūs, neleido išvežti bute esančio mažamečio vaiko. Socialinei darbuotojai paprašius netraumuoti vaiko, jį paėmus ir paprašius jo viršutinių rūbų, A. S. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnui nedelsiant paprašius jį nusiraminti, A. S. ir toliau buvo agresyvus ir pareigūną pastūmė, dėl ko jis greitai paėmė jį už rankų ir apsuko, bandė paguldyti ant lovos, kad jis toliau negalėtų priešintis ir trukdyti išvežti vaiką. A. S. muistėsi, bandė priešintis, dėl ko išsprūdo jo dešinė ranka ir jos alkūne jis mostelėjo ir pataikė jam į nosį.

Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, jog Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, kurią įgyvendina vadovaujantis CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Policijos departamentas, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Tai paaiškinama tuo, kad Policijos departamento prievolė išmokėti pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybei savanoriškai prisiėmus pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Tai grindžiama tuo, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-7-496/2008; Nr. 3K-3-134/2013; Nr. 3K-3-291/2014).

Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sąlygas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Nepripažinus ieškovams regreso teisės, policijos ir kitos valstybės įstaigos, mokančios kompensacijas dėl tarnybos nukentėjusiems savo pareigūnams, atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu socialinio ar privataus draudimo įstaigos. Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 ir kt.).

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, todėl atsakovo civilinės atsakomybės apimtis dėl policijos pareigūno E. Š. sužalojimo, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos; CK 6.283 str. 2 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnui buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas ir atsakovo neteisėtais veiksmais jam padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (b. l. 19-20, 24).

Aukščiau nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu policijos darbuotojui E. Š. buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija 6 317,64 Eur piniginė kompensacija. Ši kompensacija apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nesiejant kompensacijos dydžio su realiu policijos pareigūno patirtos žalos dydžiu. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, t. y. ieškovas, pareiškęs turtinį reikalavimą atsakovui ir jį susiedamas su policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Tokia įrodinėjimo našta ieškovui tenka, nes, kaip minėta, išmokėjęs kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas.

Nagrinėjant ieškinį dėl 6317,64 Eur žalos priteisimo iš atsakovo A. S. ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus žalos dydį patvirtinančius įrodymus (b.l.97,104).Ieškovas nurodė, kad pareigūno E. Š. nedarbingumo laikotarpis truko 34 dienas, nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 31 d. , o jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, paskaičiuotas iš 2016 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių sudaro 50,14 Eur (b.l.100-102).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pateikė pažymą, jog E. Š. buvo išmokėta išmoka už laikotarpį nuo 2016-09- 28 iki 09-30 ir už 2016-10-01 iki 10-31 -1034,89 Eur (b.l.106-107).

Konstatuotina, jog faktinė padaryta žala atsižvelgiant į tai, kad pareigūnas buvo nedarbingas 34 dienas sudaro 1704,76 Eur (34 dienas x 50,14 vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio). Kadangi pareigūnui buvo išmokėta 1034,89 Eur nedarbingumo pašalpa, tai žalos dydis mažintinas šia suma ir pareigūnui padarytos žalos dydis sudaro-669,87 Eur. Minėtus nuostolius ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų policijos pareigūno atžvilgiu, kurių policijos komisariatas nebūtų patyręs jei atsakovas nebūtų sužalojęs E. Š.. Kadangi žalos dydis yra įrodytas, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltę patvirtina byloje esantys nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada (b.l.29-24;26-27) bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-23 baudžiamasis įsakymas (baudž. byla Nr.1-195-620/2017), todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti 669,87 Eur.

Iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 02 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismo prašė teismo priteistus nuostolius išdėstyti kuo ilgesniam terminui dėl jo sunkios materialinės padėties.

Iš atsakovo priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju atsižvelgtina į atsakovo turtinę padėtį: iš atsakovo pateiktos pažymos apie darbingumo lygį Nr.3768 ir neįgalumo pažymėjimo matyti, kad jis yra iš dalies darbingas, jo netektas darbingumas -50 procentų dėl ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (b.l.128,131).Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos 2017-11-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad A. S. nuo 2014-04-03 yra deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena K. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.127).Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. atsakovui buvo skirta socialinė pašalpa po 115,68 Eur, o jo sugyventinei K. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. yra paskirta išmoka vaikui, kuri sudaro 15,20 Eur ir 152 Eur dydžio globos (rūpybos) išmoka (129-130). K. V. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l.126).Be to atsakovo sugyventinė K. V. šiuo metu laukiasi jų bendro vaiko (b. l. 124), kurį taip pat reikės išlaikyti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, priteistina skolos suma laikytina didele, todėl įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, sveikatos būklę, dalinį darbingumą, jo šeimos narių sudėtį, turinę padėtį, darytina išvada, kad sprendimo išdėstymas 2 metų ir 3 mėnesių laikotarpiui, būtų proporcingas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei nepažeidžiantis nei vienos bylos šalių interesų, taip pat sudarytų atsakovui didesnę galimybę atsiskaityti su ieškovu ir galimai išvengti priverstinio skolos išieškojimo proceso.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintinas ir priteistinos 669,87 Eur skolos mokėjimas išdėstytinas 27 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant ieškovui ne mažiau kaip 24,81 Eur , kiekvieno mėnesio įmokas sumokant ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę dieną.

Išaiškintina atsakovui, kad nuo 2017 m. kovo 2 d. priteistos 5 procentų metinės palūkanos mokėtinos kiekvieną mėnesį nuo likusios nesumokėtos piniginės prievolės sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovui priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikytina, kad išdėsčius priteistų sumų mokėjimą 27 mėnesių laikotarpiui ieškovo teisėti interesai pažeisti nebus.

Pateikiant ieškinį ieškovas neturėjo pareigos pagal įstatymą mokėti žyminį mokestį nuo teikiamo ieškinio sumos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-11-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 132-133) atsakovas A. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam suteikus antrinę teisinę pagalbą. Kadangi abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 284 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (kodas 291008610, a. s. LT19 7044 0600 0782 8723) 669,87 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 87 euro centus) nuostolių regreso tvarka atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2017 m. kovo 02 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo .

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Išdėstyti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteistos 669,87 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 87 euro centų) skolos mokėjimą 27 (dvidešimt septynių) mėnesių laikotarpiui , kiekvieną mėnesį sumokant ieškovui ne mažiau kaip 24,81 Eur (dvidešimt keturis eurus 81 euro centą), įmokas sumokant ne vėliau kaip einamo mėnesio paskutinę dieną.

Išaiškinti atsakovui, jog nuo 2017 m. kovo 2 d. priteistos penkių procentų metinės palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį nuo likusios nesumokėtos piniginės prievolės sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.