Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. T. (A. T.), gimusio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-678-1181/2026. Parengtoje pirminėje 2026 m. vasario 10 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2026-01636 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. T. sudaro 239,59 Eur, jas prašoma priteisti iš A. T..

Teikimas netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

5. BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

6. BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

8. Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kad būtų tinkamai užtikrinta suimto asmens teisė į gynybą, o ne dėl to, kad to pageidavo pats kaltinamasis. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, išsiskyręs, oficialiai nedirbantis, nors, paties teigimu, neoficialiai dirbo statybose. Vertinant A. T. turtinę padėtį svarbu ir tai, kad minimu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė bei priteistas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, todėl nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nebūtų suderinamas su procesine A. T. teise į gynybą. Papildomai pažymėtina tai, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Minėta, A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

9. Vadovaujantis išdėstytais motyvais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimas netenkintinas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimo ir nepriteisti valstybei iš A. T. (A. T.) 239,59 Eur (dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 59 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.