Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, oficialiai nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 1 m. laisvės apribojimo bausme, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausmę;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 59 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. T. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, jis 2025 m. spalio 23 d., apie 00.41 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju S. D. metu, tyčia dūrė nemažiau kaip penkis kartus peiliu nukentėjusiajam S. D. į įvairias kūno vietas: kairę krūtinės pusę, kairę ausį, kairio žasto sritį, taigi tokiais savo veiksmais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais sukėlė nukentėjusiajam S. D. fizinį skausmą, padarė kairio ausies kaušelio durtinę pjautinę žaizdą, kairio žasto vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus durtinę pjautinę žaizdą, dvi durtines pjautines žaizdas kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje VI-VII šonkaulių aukštyje, vieną kairėje mentės linijoje ties mentės kampu ir taip pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 4097/2025 (01)), nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. D. sveikatą, taigi tyčia dūriais peiliu nežymiai ir nesunkiai nukentėjusiajam S. D. sužalojo sveikatą. A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis A. T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamena, galėjo būti 2025 m. spalio 25 d., apie vidurnaktį, tarp jo ir iš matymo pažįstamo asmens įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes, kurių metu jis nukentėjusiajam peiliu sudavė keletą smūgių. Kiek smūgių sudavė – nepamena. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Jis šiame name nuomojosi kambarį iš pažįstamo V. R.. V. R. gyvena su sugyventine A.. Jis šiuo metu nepamena konflikto priežasties, tačiau pamena, kad nuknetėjusysis jį provokavo, tačiau negali paaiškinti, kaip provokavo. Namuose jie buvo keturiese – jis, nukentėjusysis ir V. R. su sugyventine, tačiau fizinio kontakto kiti asmenys nematė, viskas įvyko tik tarp jo ir nukentėjusiojo. Nepamena, į kurias vietas jis nukentėjusiajam sudavė peiliu, nematė, ar sužalojo nukentėjusįjį. Iškart po konflikto jis pabėgo iš to namo. Gailisi dėl tokio savo elgesio, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Visiškai pripažįsta Ligonių kasų pareikštą ieškinį, planuoja jį atlyginti.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Kaltinamasis A. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Gyvena (duomenys neskelbtini), ten yra išnuomojęs kambarį, buto savininkas yra V. R.. V. R. gyvena kartu su sugyventine A., pavardės nežino, jis gyvena atskirame kambaryje, jie gyvena trise. Prieš du mėnesius, tikslios datos neprisimena, jis buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) koloniją atlikti laisvės atėmimo bausmės. Iš kolonijos grįžo (duomenys neskelbtini) ir vėl apsigyveno (duomenys neskelbtini). S. D. iš matymo pažįsta gana seniai, ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, nes ankščiau gyveno šalia jo močiutės (duomenys neskelbtini), tačiau šis ten jau seniai negyvena, kur gyvena šiuo metu – jis nežino. 2025 m. spalio 23 d. jis buvo namuose, V. R. ir jo sugyventinė A. taip pat buvo namuose. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, atėjo S. D., kuris pradėjo girtauti kartu su V. R. ir jo sugyventine A.. Jie girtavo ilgai, visą vakarą iki vėlumos. Visą laiką jis buvo savo kambaryje ir pas juos išėjęs nebuvo, alkoholio jis nevartojo. Vakare jis buvo atsigulęs į lovą, ruošėsi miegoti, kai į jo kambarį užėjo S. D., kuris buvo neblaivus. Šis pradėjo be jokios priežasties prie jo kabinėtis, kalbėjo nesąmones, buvo agresyviai nusiteikęs. Ką konkrečiai šis kalbėjo, jis neprisimena, po to S. D. pradėjo jį stumdyti ir jis gindamasis nuo stalo pagriebė pirmą pasitaikiusį daiktą, mažą virtuvinį peiliuką ir gindamasis nuo S. D. dūrė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas, kur tik sugebėjo pasiekti. Kiek smūgių sudavė ir į kurias konkrečiai vietas, pasakyti negali, neprisimena, buvo streso būsenoje, net nežino, ar pataikė ir įdūrė šiam, ar ne. S. D. yra gana aukšto ūgio ir stambaus kūno sudėjimo, buvo agresyvus, todėl jis bijojo, kad jį sumuš. Peilis, kuriuo jis dūrė, buvo mažas su žalios spalvos rankena, geležtės ilgis apie dešimt centimetrų. Peilį jis kažkur paliko namie ir jam pavyko pabėgti iš kambario, apsiavė batus ir be viršutinių drabužių pabėgo į lauką, nes S. D. ėjo paskui jį, todėl jis nespėjo apsirengti ir be viršutinių drabužių pabėgo pas pažįstamą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tikslaus adreso ir asmens duomenų nepaskys. Jis šiam papasakojo, kas nutiko, bet šis jo į namus neįleido, todėl jis nuvažiavo į N. Vilnios rajoną, pas pažįstamą, vardu „A.“, kitų asmens duomenų nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir vartojo su juo alkoholį, kur 2025 m. spalio 24 d. jį sulaikė policijos pareigūnai. Pats jis į policiją nesikreipė, nes nežinojo, kad sužalojo S. D.. Jis planavo pabūti pas pažįstamą (duomenys neskelbtini), o vėliau grįžti į savo kambarį (duomenys neskelbtini), kad ieško policija, jis nežinojo. S. D. sužaloti jis neketino, pasielgė taip spontaniškai, nes išsigando, kad šis gali jį sumušti ir gynėsi tuo, kas papuolė jam po ranka. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, tai buvo gynyba, nieko sužaloti neketino (t. 1, b. l. 184–187).

5. Kaltinamasis A. T., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Pirminės apklausos metu jis prisipažino iš dalies ir nurodė, kad taip pasielgė, nes norėjo apsiginti. Iš tikrųjų tarp jo ir nukentėjusiojo asmens kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė ir jis, pagriebęs peilį, kelis kartus dūrė juo nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tačiau kiek kartų ir kur dūrė dabar tikrai nepasakys, nes neprisimena. Taip pasielgė, nes išsigando, kad bus sumuštas. Yra smulkesnio kūno sudėjimo, žemesnio ūgio už nukentėjusįjį, todėl ir išsigando. Jis labai gailisi, kad taip viskas įvyko. Labai gailisi, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nepateisina savo tokio elgesio, supranta, kad galėjo viskas baigtis blogiau. Jis pageidauja teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu (t. 2, b. l. 16–19).

6. Nukentėjusysis S. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena pas draugą, tačiau dabar nurodyti adreso negali, nes neprisimena. Taip pat dažnai būna pas draugą V. R. (duomenys neskelbtini). Ten dažnai ir nakvoja. Įvykio dieną, tai buvo, kiek atsimena, 2025 m. spalio 22 d., jis dienos metu atėjo pas V.. Visą dieną buvo pas V.. Buvo ir V. sugyventinė O.. Jie visi trise vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Buvo asmeniškai neblaivus. Tuomet ar tai vėlai vakare, ar tai jau naktį (2025 m. spalio 23 d.) atėjo jam iš matymo pažįstamas, vardu A., pavardės nežino. Kiek žino, A. iki kalėjimo kažkiek tai laiko gyveno viename iš kambarių pas O. su V., jie jam leido pagyventi. Atėjęs A. buvo kažkoks suirzęs, nepatenkintas. A. kažkiek laiko su jais pabuvo, kartu išgėrė degtinės. Tiksliai nepamena, kaip buvo, tačiau atsimena, kad įvyko kažkoks žodinis konfliktas tarp visų. A. kažką negražiai kalbėjo O. atžvilgiu ir jis užstojo O. Tada A. išėjo į kitą kambarį ir labai greitai grįžo. Ar turėjo su savimi peilį, ar ne, negali pasakyti. Toliau tarp jo ir A. vyko žodinis konfliktas ir to konflikto metu kažkuriuo tai momentu pajuto skausmą kairės pusės šone prie šonkaulių, pažiūrėjęs pamatė daug kraujo, labai išsigando. A. tada išėjo iš namų. Kažkas – ar O., ar V. jam padavė medžiaginį skudurą, juo užspaudė šone žaizdą. Tada laikydamas užspaudęs žaizdą pastebėjo, kad jam laša kraujas iš kairės ausies. Jis nesuprato, kodėl jam iš ausies laša kraujas. Tada jis pats pradėjo iš savo telefono numerio skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė sau greitąją medicinos pagalbą. Atsimena, kad atvažiavo medikai, taip pat policijos pareigūnai, jo klausinėjo, kas nutiko, jis neprisimena, ką pasakojo. Tada medikai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje jam iš pradžių susiuvo kairįjį šoną, tada kairę ranką ir už kairės ausies. O tada jau darė labai daug tyrimų, rentgenus, echoskopiją. Ligoninėje prabuvo 4 dienas, po to buvo išrašytas gydytis ambulatoriškai. Kol kas dar nėjo į savo polikliniką, tačiau reikės eiti ištraukti siūlus. Dar to nepadarė, nes dar per anksti. Jis negali pasakyti kiek kartų ir tiksliai kur jį ir kuo sužalojo A., nes viskas įvyko kažkaip greitai. Kaip minėjo, pajuto tik skausmą šone ir tada daug kraujo. Juto stiprų fizinį skausmą šone, skausmą jaučia iki šiol, jam sunku buvo ir vis dar yra kvėpuoti. Skausmą įvykio dieną vertina 10 balų, nes tikrai labai skaudėjo. Kuo jį sužalojo A., jis nematė, bet įtaria, kad peiliu, nes žaizdos durtinės. Kokiu peiliu jį galėjo sužaloti A., nežino, kaip minėjo, nematė peilio. Jis A. atžvilgiu jokio civilinio ieškinio nereikš, jis tik nori, kad šis atsakytų už savo tokius veiksmus (t. 1, b. l. 43–46).

7. Nukentėjusysis S. D., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl to įvykio patyrė fizinę žalą, kadangi buvo sužalotas, jautė stiprų fizinį skausmą, skausmą jaučia iki šiol. Turtinės žalos nepatyrė. Taip pat jam nepadaryta ir moralinė žala. Civilinio ieškinio A. atžvilgiu nereikš. Tegul atsako už savo tokį elgesį (t. 1, b. l. 50–52).

8. Liudytojas V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) gydytojas – (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 23 d., apie 3.10 val., S. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo stacionarizuotas iš skubios pagalbos skyriaus į (duomenys neskelbtini) skyrių. Asmuo buvo stacionarizuotas su kairės krūtinės, kairės ausies, kairio žasto durtinėmis žaizdomis, įvairaus dydžio. Kairiojo žasto žaizda yra didžiausia, apie 3 cm. Skubiosios pagalbos skyriuje šiam buvo susiūtos žaizdos. Jie savo skyriuje paskyrė nuskausminamuosius ir daugiau nieko nedarė, kadangi nėra jokių indikacijų, kad reikėtų kažką daugiau atlikti. Aktyvaus kraujavimo nėra. 2025 m. spalio 23 d. ryte bus atliekami papildomi tyrimai, po kurių bus sprendžiama ar „patenka į pleuros ertmę“. Ar yra sužalotas kairysis plautis, kompiuterinė tomografija šiuo metu neaprašo, bet pagal tai, kad pleuros ertmėje yra oro intarpai, galima įtarti plaučio sužalojimą. Jam pats asmuo nieko asmeniškai nepasakojo. Skubios pagalbos skyriuje buvo nustatytas girtumas 3.2 G/L (t. 1, b. l. 74–76).

9. Liudytojas V. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Čia yra nuosavas namas. Name gyvena kartu su sugyventine O. G.. Iki aptariamo įvykio name leido kažkiek laiko pagyventi A. T.. A. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Iki šio įvykio A. pas juos name negyveno apie mėnesį laiko, net ilgiau, apie pusantro mėnesio. Kiek girdėjo, A. buvo kalėjime. S. D. yra jo draugas. S. iki įvykio atvažiavo pas juos su O. į svečius ir porą dienų pas juos gyveno. Įvykio dieną, kada tai buvo, tiksliai pasakyti negali, jis, O. ir S. vartojo alkoholį. Visi buvo neblaivūs. Asmeniškai buvo labai neblaivus. Kiek atsimena aplinkybes, dienos metu O. paskambino A., buvo nusiteikęs nedraugiškai, pradėjo O. nurodinėti, kad, kai šis atvažiuos, ant stalo stovėtų butelis ir dar kažką sakė, galės labiau papasakoti O.. Tada labiau į vakarą į namus užėjo A.. Jis su savimi turėjo alkoholinio gėrimo, laikė rankoje mažą butelį. A. nuėjo į kitą kambarį, su jais nesėdėjo, negėrė alkoholio. Tada kažką atsimena, A. lakstė po namus, užėjo pas juos į kambarį, pradėjo konfliktuoti, prie jų visų kabinėtis, dėl ko – neprisimena, kažką atsimena, labiausiai reiškė pretenzijas O., dėl ko – neprisimena. Tada S. užstojo O.. A. ir S. išėjo į kitą kambarį. Jis ten nėjo, nematė, kas ten vyksta. Negirdėjo, vyko tarp jų konfliktas ar ne. Tada neprisimena tiksliai visų aplinkybių, visos sekos, kas kaip buvo. Atsimena, išėjo S. visas kraujuotas, iš kur kraujavo, tiksliai neprisimena, atsimena tik, kad iš kairės ausies, ar kur iš kitur – neprisimena. S. nieko nesakė, kas nutiko. Jis ir O. padavė S. skudurus, kad šis užspaustų žaizdą. Kur tuo metu buvo A., neatsimena, neužfiksavo to momento, kur šis dingo. Kas iškvietė greitąją ir policiją, nežino. Atsimena, kad buvo atvažiavusi tiek greitoji, tiek policija. S. išvežė į ligoninę. Nematė, kas įvyko tarp S. ir A.. Nematė ir nežino, kuo sužalojo A. S.. Jis nelabai prisimena visų įvykio aplinkybių, įvykio dieną buvo neblaivus (t. 1, b. l. 79–82).

10. Liudytoja O. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena pas savo sugyventinį V. R., adresu (duomenys neskelbtini). Čia yra nuosavas namas. A. T. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) m. Susipažino per kaimyną. A. iki kalėjimo pasiprašė pas juos pagyventi, kadangi neturėjo kur gyventi, šio niekas nemyli, niekam nereikalingas. Jiems A. pagailo ir leido pagyventi viename iš kambarių. Vėliau šis, kiek žinojo, kalėjo. Įvykio dieną, tai buvo 2025 m. spalio 22 d., dienos metu, ji dar buvo pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini), jai paskambino A., pasakė, kad atvažiuos, paklausė, ar ji gali nupirkti butelį alkoholio ta proga. A. atsakė, kad neturi pinigų. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Tada apie 17 val. ji atvažiavo pas V. R., adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, jau buvo atėjęs S. D., šis su V. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Jie jau buvo neblaivūs. Ji irgi prie jų prisijungė ir irgi vartojo su jais degtinę. Tuomet jai vėl paskambino A., iš balso šis buvo agresyvus, galimai girtas, šis ją pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo nurodinėti, kad, kai atvažiuos, būtų pastatytas butelis ir būtų tvarka namuose. Ji neketino šio klausytis ir padėjo ragelį. Tada jau vėlai vakare, tikslios valandos neprisimena, jau gal ir naktį net, į namus pas juos į kambarį užėjo A. ir pasakė „Ką, nelaukėte?“. Šis buvo agresyvus. Ji atsakė ramiai, kad laukė, juk šis prieš tai skambino. Jei neklysta, A. su jais išgėrė vieną stikliuką degtinės ir nuėjo į kitą kambarį. Tada A. vėl atėjo pas juos į kambarį ir rankoje, kurioje neprisimena, laikė peilį. Peilis, kiek atsimena, buvo pailgas ir siauras. Daugiau neįsidėmėjo, kaip atrodė peilis. A. su peiliu iš karto priėjo prie jos, ką jai pasakė, neprisimena. S. su V. pradėjo raminti A. sakydami „A., tu ką, raminkis, baik“. A. buvo kažkoks visas įsiutęs, agresyvus. Tada S. A. nuvedė į kitą kambarį, sakė „einame, pasikalbėsime, raminkis, ką čia išdarinėji“. A. ir S. išėjo į kitą kambarį. Girdėjo, kad jie kalbasi, tačiau konflikto nebuvo, nebuvo jokio triukšmo, jokio įtartino garso. Tada po kiek laiko iš kambario išėjo S., jis laikėsi už kairio šono, pamatė kraują, S. nieko nesakė, tik dejavo. Tada ji padavė S. rankšluostį, kad prispaustų žaizdą. Liepė S. kviesti greitąją. S. pradėjo rinkti numerį ir tada prie šio iš kito kambario atėjo A., šis priėjęs prie S. pasakė jam „priduosi mane, papjausiu“. Peilio pas A. jau nematė. Po šių žodžių A. pasišalino iš namų. Tada labai greitai atvažiavo greitoji ir policija. S. buvo išvežtas į ligoninę. Ji nematė, kas ten įvyko kambaryje tarp A. ir S., nes iš paskos jiems į kambarį nėjo, tačiau akivaizdu, kad A. peiliu, kurį laikė rankoje atėjęs į kambarį prieš tai, sužalojo S.. Nežino, iš kur A. paėmė peilį, ar tai iš jų virtuvės peilis, nežino, jų ten buvo daug, daug buvo senų (t. 1, b. l. 85–88).

11. Birt žiūryklės duomenimis 2025 m. spalio 23 d. 00.41 val. registruotas pranešimas – prieš 5 min. pranešėjo ((duomenys neskelbtini) m.) pažįstamas namuose peiliu sužalojo jam ausį, kraujuoja. Pažįstamas netoliese. Policijos pareigūnams atvykus minėtu adresu, vietoje jau buvo greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP). Kartu su jais nuėjo minėtu adresu, kur juos pasitiko neblaivūs namo savininkai – V. R. ir O. G., kurie paaiškino, kad jų svečiui S. D. reikalinga skubi medicininė pagalba. Nuėjus į vieną iš kambarių ant žemės iš karto išvydo daug kraujo ir kraujuojantį asmenį. Asmeniui iš kairės ausies bėgo stipri kraujo srovė, pilvo srityje aplink plaučius buvo dvi durtinės žaizdos (kiek matė). Asmeniui vietoje buvo suteikta neatidėliotina medicininė pagalba. Asmuo su GMP nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Asmuo nuolatos skundėsi šono skausmais. Bendraujant su S. D. buvo jaučiamas alkoholio kvapas, matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Paklausus jo, kas nutiko, jis tiksliai paaiškinti nesugebėjo, trumpai paaiškino, kad konflikto metu jį su peiliu puolė jo pažįstamas, iš žodžių – „A. C., apie (duomenys neskelbtini) metų“. Patikrinus per CDB, tai galėtų būti A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (galimybės patikrinti nėra, nes asmuo išvežtas į ligoninę, kad atpažintų). Kodėl puolė, kokia konflikto priešistorė – neaišku. Paprašius namų savininkų papasakoti, kas nutiko jų namuose, jie dėl savo būklės taip pat nesugebėdavo nuosekliai ir tiksliai dėstyti savo minčių. V. R. neblaivumas buvo 1,97 prom., moteris dėl savo būklės iš viso nesugebėjo pasitikrinti girtumo. Abudu asmenys bendrai paaiškino, kad konfliktas prasidėjo viename iš kambarių, kur jis toliau tęsėsi – paaiškinti nesugebėjo. Paaiškino, kad turėjo peilį (rankomis rodė ilgesnį negu 10 cm), tačiau neaišku, kokį (nuolatos pasakojo skirtingai). Apžiūrėjus namus peilis nerastas. Neaišku, ar jie alkoholį vartojo visi, ar atskirai ir kuriuo metu įtariamasis atsirado name. Apžiūrėjus namą, trijuose kambariuose skirtingose vietose buvo rasta kraujo pėdsakų. Moteris nuolatos kartojo, kad labai bijo minėto asmens, bijo, kad jis grįš. Iš kur jį pažįsta ir kiek laiko, taip pat nepavyko išsiaiškinti (t. 1, b. l. 4–9).

12. Iš 2025 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo V. V. (V. V.) tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių matyti, kad dėl įvykio <...> buvo registruota patikslinamoji medžiaga <...>. 2025 m. spalio 23 d., apie 00.41 val., (duomenys neskelbtini), name, kilus žodiniam konfliktui tarp A. T. ir S. D., kilo muštynės. Konflikto metu A. T., išsitraukęs tyrimo metu dar nenustatytą daiktą, juo sužalojo S. D. – pastarajam buvo sužalota ausis ir pilvo sritis. Dėl patirtų sužalojimų S. D. GMP pristatytas į (duomenys neskelbtini). Namuose neblaivūs buvo V. R., kuriam nustatytas 1,97 prom. Neblaivumas, ir O. G., kuriai nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau dėl stipraus neblaivumo pastaroji nesugebėjo papūsti į alkotesterį. Namuose buvę asmenys paaiškino, kad svečias A. turėjo galimai peilį, tačiau iš kur jis jį paėmė ir kur padėjo po įvykio – nurodyti negalėjo. Apžiūros metu iš namų paimti du peiliai. Kadangi abu namuose buvę asmenys buvo stipriai neblaivūs, jie apklausti nebuvo. Apžiūrėjus įvykio vietos perimetrą, daikto, panašaus į peilį, nerasta. Įvykio vietos perimetras nefilmuojamas. Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino (t. 1, b. l. 153).

13. Iš 2025 m spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėtas namas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro namo duris patenkama į koridorių, jo dešinėje pusėje yra kambarys Nr. 1. Stovint veidu į kambarį, kairėje pusėje matomas pilkos spalvos pečius, kairiau stovi tamsios spalvos fotelis, už jo paklota lova, dešiniau prie sienos yra televizorius, sekcija. Kambaryje ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, prie kurių pridedama mastelinė liniuotė bei paimama nuoplova ir supakuojama į voką Nr. 1. Prie televizoriaus yra kilimas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės. Ant kilimo matomas bintas, permirkęs raudonos spalvos skysčiu, ant grindų, arčiau televizoriaus, guli antras bintas, permirkęs raudonos spalvos skysčiu. Prie bintų ant grindų matomi tušti alaus buteliai bei netvarka ant stalo. Išėjus iš kambario priešais yra kambarys Nr. 2 (virtuvė). Stovint veidu į virtuvę, kairėje pusėje yra kriauklė, kurioje netvarkingai sudėti indai. Ant kriauklės viršaus bei apačios matomos raudonos spalvos dėmės. Už kriauklės yra spintelė, ant kurios padėtas tualetinis popierius, už spintelės yra šviesios spalvos viryklė, už jos stovi medžio spalvos spintelė, kuri turi vieną viršutinį stalčių. Atidarius viršutinį stalčių, jame yra įvairūs indai, padėti du peiliai. Peilis Nr. 1 su tamsios spalvos rankena, sidabrinės spalvos geležte įdedamas į pakuotę Nr. 1, iš to pačio stalčiaus paimamas peilis Nr. 2 su tamsios spalvos rankena, geležte su šviesios spalvos burbuliukais ir supakuojamas į pakuotę Nr. 2. Abu peiliai atskirai fotografuojami prie mastelinės liniuotės. Už apžiūrimos spintelės yra virtuvinis stalas, kairiau – patekimas į kambarį Nr. 3. Jame yra netvarka, girtavimo požymiai – alkoholio butelis. Stovint veidu į kambarį, ties grindimis matomas baltos spalvos laidas, šalia kurio yra raudonos spalvos pavieniai skysčio taškai, ant grindų numestas cigarečių pakelis. Kairiau yra šviesios spalvos lova, ant jos padėtas pledas, lovos viduryje yra tamsios spalvos juostos. Toliausiame kambario kampe stovi dviejų dalių lova, ant kurios netvarkingai padėtas pledas, už lovos yra mėlynos spalvos lagaminas, dešiniau – tamsios spalvos fotelis, o kairiau stovi stalas, ant kurio guli netvarkingai padėti rūbai. Ant žemės matosi netvarkingai sumesti drabužiai. Kambario viduryje yra kilimas, ant kurio stovi staliukas, tarp kambaryje esančios pirmos lovos ir staliuko matomos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimama nuoplova ir supakuojama į voką Nr. 2. Apžiūrimose patalpose vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 14–32).

14. 2025 m. spalio 23 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) Klinikinės diagnozės pagrindime nurodyta: pagrindinė diagnozė: S21.7 Krūtinės ląstos sienos dauginės žaizdos priekinės ir nugarinės srities. Gretutinės ligos: SOI.31 Kairio ausies kaušelio – žaizda, S41.1 Kairio žasto žaizda, Y90.8 Alkoholio kiekis kraujyje 240 mg/100 ml arba daugiau. Komplikacijos: S27.2 Trauminis hemopneumotoraksas kairėje (t. 1, b. l. 37–38).

15. 2025 m. spalio 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) stacionaro epikrizėje nurodyta pagrindinė diagnozė: kūtinės ląstos sienos dauginės žaizdos (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga) priekinės ir nugarinės srities krūtinės ląstos žaizdos (S21.7); lydinčios diagnozės: trauminis hemopneumotoraksas (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), trauminis hemopneumotoraksas kairėje. Ausies kaušelio žaizda (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), kairio ausies kaušelio žaizda (S01.31), žasto žaizda (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga), kairio žasto žaizda (S41.1), alkoholio kiekis kraujyje 240 mg/100 ml arba daugiau (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga) (Y90.8) (t. 1, b. l. 47–49).

16. Iš 2025 m. spalio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad S. D. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos kairio užausio srityje (1), kairio žasto užpakaliniame paviršiuje (1), kairėje krūtinės ląstos pusėje ties 5–6 tarpšonkauliniu tarpu (2) ir po kaire mente, taip pat nustatytas nežymus kraujo ir oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti aštriu durinačiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Esamas sužalojimų aprašymas neleidžia patvirtinti, kad krūtinės ląstos žaizdos (ar viena iš žaizdų) būtų kiauryminės, todėl nėra pagrindo sužalojimus vertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu; po sužalojimų padarymo nepraėjo 10 dienų, todėl nėra pagrindo sužalojimus vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl nurodytų priežasčių sužalojimai pagal pateiktus duomenis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 59–60).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4097/2025 (01) nurodyta, kad S. D. kūne konstatuota kairio ausies kaušelio durtinė pjautinė žaizda, kairio žasto vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus durtinė pjautinė žaizda, dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje VI–VII šonkaulių aukštyje, viena kairėje mentės linijoje, ties mentės kampu. Vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais nurodyti sužalojimai padaryti duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tikėtina, neužilgo iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio 23 d. Kairio ausies kaušelio žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio žasto durtinė pjautinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos kairės pusės durtinės pjautinės žaizdos vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1 punktu. Sužalojimų susidarymo metu nukentėjusysis turėjo justi fizinį skausmą. S. D. kūne konstatuota kairio ausies kaušelio durtinė pjautinė žaizda, kairio žasto vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus durtinė pjautinė žaizda, dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje VI–VII šonkaulių aukštyje, viena kairėje mentės linijoje, ties mentės kampu, padarytos mažiausiais penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra duriant peiliu. S. D. kūne nustatytos durtinės pjautinės žaizdos padarytos duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų susidarymo metu. S. D. kūne nustatytos durtinės pjautinės žaizdos griuvimui nėra būdingos ir, mažai tikėtina, kad susidarytų pačiam nugriuvus (t. 1, b. l. 67–70).

18. Iš 2025 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pirmasis vaizdo įrašas „export-3eut0.mp4“ <...>. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno G. Č. (toliau – pareigūnas Nr. 1) tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojama data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 1.09 val. Vaizdo įraše matoma, kad greitosios pagalbos automobilyje sėdi vyras. Jo veido nesimato, tačiau matoma, kad virš pilvo marškinėliai yra ištepti krauju. Vyras identifikuojamas kaip nukentėjusysis S. D.. Greitosios pagalbos medikai paprašo vyro atsigulti. Pareigūnas Nr. 1 klausia S., kur tas A. išėjo, į tai S. atsako, kad nežino. Pareigūnas Nr. 1 klausia, ar A. atėjo į namus ir jį padūrė, ar jie dar ir gėrė kartu. S. atsako, kad jie kartu negėrė, o kodėl A. jį padūrė – nežino. Girdima, kaip GMP medikė sako, kad yra trys įpjovimai – vienas paviršinis ir du dūriai. Taip pat girdima, kad sakoma, jog vienas dūris yra apie 1 cm gylio. Medikai teikia pirmąją pagalbą S.. Toliau girdima, kaip pareigūnas Nr. 1 kalba telefonu ir nurodo, kad S. yra prapjauta ausis bei pora dūrių prie plaučių. Nukentėjusysis skubiai vežamas į ligoninę. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „export-5jzy3“. Vaizdo įrašo trukmė 00.45 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojami data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 1.58 val. Girdima, kaip pareigūnas Nr. 1 kalba su moterimi. Moteris rusų kalba pasako, kad tas vyras (įtariamasis A.) šiandien atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo. Pareigūnas Nr. 1 teigia, kad pasižiūrės duomenis. Moteris klausia, ar jau gali valyti grindis, į tai pareigūnas Nr. 1 atsako, kad taip. Po to pareigūnas Nr. 1 grįžta į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas „export-tjh06“. Vaizdo įrašo trukmė 12.52 min. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojami data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 1.19 val. Pareigūnai yra nuosavo namo viduje. Vaizdo įraše matoma ir girdima rusų kalba kalbanti moteris, kuri bendrauja su pareigūnais. Moteris pasakoja, kad įtariamasis ne iš karto atėjo, o kai jie buvo čia, įtariamasis pribėgo ir jai trenkė į veidą, sakydamas, kad ateis ir jai veidą sudaužys. Moteris sako, kad nežino, prie ko čia ji pati. Ji teigia, kad kartu su juo negėrė, tačiau matoma, kad moteris yra išgėrusi. Ji taip pat nurodo, kad su nukentėjusiuoju S. prieš tai gėrė alkoholinius gėrimus, o po to atėjo įtariamasis. Pasak moters, įtariamasis jai skambino telefonu ir sakė, kad ji jam kažką privalo, tačiau ji nesupranta, ką būtent. Moteris yra juodų plaukų, apsirengusi juodai. Matomas dar vienas vyras, sėdintis ant fotelio kambaryje (toliau – vyras Nr. 1). Moteris teigia, kad su šiuo vyru Nr. 1, kuris sėdi ant fotelio, jie gyvena. Kito vyro (įtariamąjį) jie pagailėjo, priėmė pas save, leido jam nakvoti, o vėliau jis „papuolė į (duomenys neskelbtini)“. Šiandien jis išėjo iš kalėjimo ir, paskambinęs telefonu, pasakė, kad jam būtų pastatytas butelis. Moteris pasakoja, kad su nukentėjusiuoju jie visi sėdėjo gražiai, gėrė alkoholinius gėrimus. Tuomet atvažiavo „tas“ (kaltinamasis) ir pradėjo elgtis kaip šeimininkas. Pasak moters, jis atvyko labai piktas, susierzinęs ir buvo išgėręs. Ji teigia, kad su vyru jau gulėjo, o įtariamasis su nukentėjusiuoju kalbėjo kitame kambaryje. Moteris sako, kad dabar pati bijo išeiti iš namų, nes įtariamasis jos laukia kur nors už kampo ir gali bet ką padaryti. Ji taip pat teigia, kad įtariamasis buvo sumušęs neva kažkokį vyrą R., kuris dėl to tapo invalidu. Moteris nurodo, kad įtariamasis iš karto pabėgo ir pasakė jiems, kad jo neišduotų. Girdima, kaip pareigūnas Nr. 1 kalba telefonu ir sako, kad namuose yra kraujo. Pareigūnas Nr. 1 taip pat nurodo, jog peilio, kuriuo įtariamasis padūrė S., nėra. Moteris teigia, kad įtariamasis papjovė S. su peiliu iš namų, tačiau vyras Nr. 1 teigia, kad įtariamasis turėjo savo peilį. Moteris priduria, kad tas peilis plonas ir ilgas – tikriausiai jis su juo ir išėjo. Ji taip pat sako, kad įtariamasis grasino visus papjauti. Moteris nurodo, kad įtariamasis pasiėmė ir jos telefoną, teigdamas, jog tai jo telefonas. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas ketvirtasis vaizdo įrašas „export-vbkg0“. Vaizdo įrašo trukmė 8.23 min. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojami data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 00.58 val. Matoma, kad nukentėjusysis S. sėdi pas prieš tai minėtą moterį namuose. Jį apžiūri medikai. Matoma, kad S. yra kruvinas – nors jis matomas neaiškiai, tačiau matomas kraujas ant kaklo ir ant drabužių. Moteris teigia, kad ji nematė, kas čia įvyko. Ji sako: „Atvažiavo šiandien šitas (kaltinamasis) iš (duomenys neskelbtini) ir sako, kad užmušiu jus, užmušiu“. S. nurodo, kad žino asmens, kuris jį padūrė, vardą – A.. Moteris komentuoja, kad jo pavardė C., jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Apžiūrimas penktasis vaizdo įrašas „export-7u1oy“. Vaizdo įrašo trukmė 7.38 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno A. K. (toliau – pareigūnas Nr. 2) tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojami data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 1.48 val. Tai ta pati situacija, kaip aprašyta prieš tai, tik šį vaizdą fiksuoja kito pareigūno kamera. Matoma, kad į moters namus ateina pareigūnas Nr. 2 su alkotesteriu. Moteris vis kartoja, kad tas, kuris papjovė, šiandien išėjo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo. Moters blaivumo patikrinti nepavyksta – jai nepavyksta įpūsti į alkotesterį. Patikrinamas vyro Nr. 1 blaivumas, girdimas rezultatas – 1,97 prom. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas šeštasis vaizdo įrašas „export-63aen“. Vaizdo įrašo trukmė 12.51 min. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojami data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 1.19 val.Tai ta pati situacija, kuri aprašyta prieš tai, tik šį vaizdą fiksuoja kito pareigūno kūno kamera. Naujų aplinkybių neužfiksuota. Namo viduje ant žemės matomos kraujo žymės. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas septintasis vaizdo įrašas „export-e0fbz“. Vaizdo įrašo trukmė 8.39 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojami data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 00.58 val. Medikai teikia pirmąją pagalbą S.. Tai ta pati situacija, kuri aprašyta prieš tai, tik šį vaizdą fiksuoja kito pareigūno kamera. Naujų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas aštuntasis vaizdo įrašas „export-t67k5“. Vaizdo įrašo trukmė 4.10 min. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano apačioje geltonu šriftu fiksuojami data ir laikas: 2025 m. spalio 23 d. 1.13 val. Medikai teikia pirmąją pagalbą greitosios pagalbos automobilyje. Tai ta pati situacija, kuri aprašyta prieš tai, tik šį vaizdą fiksuoja kito pareigūno kamera. Naujų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 113–117).

19. Iš 2025 m. spalio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas pavadinimu „2025_10_23_00-38-37_(duomenys neskelbtini).wav“. Garso įrašas darytas 2025 m. spalio 23 d., apie 00.38 val. Garso įrašo trukmė – 1.34 min. Operatorius – 112; Pranešėjas – S. D.. Operatorius: „112“. Pranešėjas: „Labą vakarą“. Operatorius: „Labas vakaras“. Pranešėjas: „Gal galima iškviesti policiją?“. Operatorius: „Kokiu adresu?“. Pranešėjas: (Nesigirdi). Operatorius: „Nesupratau, pakartokit adresą“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „(duomenys neskelbtini), ar tiesiog (duomenys neskelbtini)?“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini), o tiesiog (duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „Mhm, namo numeris?“. Pranešėjas: „Man kraujas teka“. Operatorius: „Namo numerį pakartokit“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „Nuosavas namas?“. Pranešėjas: „Taip, nuosavas namas“. Operatorius: „Iš kur teka?“. Pranešėjas: „Iš ausies“. Operatorius: „O kas atsitiko?“. Pranešėjas: „Nu vat“. Operatorius: „Sumušė?“. Pranešėjas: „Nu taip. Su peiliu“. Operatorius: „Kas?“. Pranešėjas: „Nu, pažįstamas iš veido“. Operatorius: „Kada?“. Pranešėjas: „Gal penkias, gal aštuonias minutes“. Operatorius: „O kur jisai dabar?“. Pranešėjas: „Čia kažkur tai“. Operatorius: „O kur čia? Lauke buvo, prie namo?“. Pranešėjas: „Ne, čia buvo name“. Operatorius: „O tai jūs nepažįstamą įleidot?“. Pranešėjas: „Pažįstamas, aš viską pasakysiu. Tegul atvažiuoja žmonės“. Operatorius: „Gerai. Greitoji reikalinga?“. Pranešėjas: „Taip, taip, taip. Nu, aš kraujuoju“. Operatorius: „Kiek jums metų?“. Pranešėjas: „Man (duomenys neskelbtini) m.“. Operatorius: „(duomenys neskelbtini) m.?“. Pranešėjas: „Taip“. Operatorius: „Supratau. Jūsų vardas, pavardė?“. Pranešėjas: (Nesigirdi). Operatorius: „S., kaip?“. Pranešėjas: „D.“. Operatorius: „V.?“. Pranešėjas: „D., koks skirtumas?“. Operatorius: „D. Gerai, laukite policijos, greitosios. Viso gero“. Pranešėjas: „Gerai, laukiu“. Pokalbio pabaiga (t. 1, b. l. 107–110).

20. Iš 2025 lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta juodos spalvos vyriško tipo striukė. Striukės paviršius pasiūtas iš blizgaus audinio, sudygsniuotas į deimanto formos raštą. Užsegimas – metalinis užtrauktukas, einantis per visą striukės priekį. Striukės priekinėje dalyje, kairės pusės krūtinės srityje, matomas baltos spalvos „Raw“ logotipo ženklelis. Abiejose priekinėse apatinėse dalyse yra kišenės. Po logotipu, arčiau rankovės, matoma maždaug 1 cm dydžio raudonos spalvos dėmė. Apžiūrėta vyriška, tamsiai mėlynos spalvos striukė su gobtuvu. Užsegimas – juodos spalvos užtrauktukas, einantis per visą priekį. Kairėje krūtinės pusėje matomas užrašas ir logotipo piešinys, kurie turėtų būti baltos spalvos, tačiau šiuo metu yra ištepti raudonos spalvos dėmėmis. Aplink užtrauktuko zoną, ypač kairėje pusėje nuo jo, matomos raudonos spalvos dėmės, labiausiai pastebimos krūtinės ir pilvo srityje. Striukės vidinėje gobtuvo dalyje, labiau kairėje pusėje, taip pat matoma raudonos spalvos dėmė. Po logotipu tiek vidinėje, tiek išorinėje pusėje tose pačiose vietose, matomos dvi skylutės – tikėtina, audinys buvo pažeistas pjūviu. Pažeidimai yra nedideli, kiekvienas jų mažesnis nei vienas centimetras. Striukės priekinėje apatinėje dalyje yra dvi kišenės su užtrauktukais. Apžiūrėti vyriški juodos spalvos džinsai su juodu diržu. Ties kelių sritimi audinys yra šiek tiek pašviesėjęs, virš kelių matomi dekoratyviniai plyšimai. Ant įvairių džinsų vietų yra raudonos spalvos dėmių. Apžiūrėti žalsvos spalvos marškinėliai. Visa priekinė marškinėlių dalis ties pilvo sritimi yra nukirpta (perpjauta). Beveik visa marškinėlių medžiaga padengta raudonos spalvos dėmėmis, daugiausia kaklo ir pilvo srityse, taip pat matomos dėmės ir ant nugaros. Apžiūrėtas dešinysis vyriškas sportinis batas. Batas yra mėlynos spalvos, su matomu „Nike“ logotipu. Logotipas ir bato raišteliai yra geltonos spalvos. Ant bato priekinės dalies paviršiaus matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėtas kairysis vyriškas sportinis batas. Batas yra mėlynos spalvos, su matomu „Nike“ logotipu. Logotipas ir bato raišteliai yra geltonos spalvos. Ant bato priekinės dalies paviršiaus matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėta kepurė su snapeliu. Kepurė yra pilkos spalvos, snapelis – geltonos spalvos. Ant kepurės priekio matomas geltonos spalvos logotipas. Kepurės viršuje matoma raudonos spalvos dėmelė. Apžiūrėta viena kojinė, išversta į blogąją pusę. Kojinės spalva – žalia su juodomis detalėmis. Ant kojinės matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėta kita kojinė, išversta į blogąją pusę. Kojinės spalva – žalia su juodomis detalėmis. Ant kojinės matomos raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 122–136).

21. Iš 2025 gruodžio 1 d. daiktų apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis. Peilis susideda iš geležtės su kotu ir rankenos. Ant geležtės yra užrašas „Switzer“. Bendras peilio ilgis – 32,7 cm. Peilio geležtė vienašmenė. Geležtės ilgis yra 20 cm, plotis – iki 2,7 cm, storis – iki 1,6 mm. Peilio rankena plastikinė, juodos spalvos. Rankenos ilgis – 12,7 cm, plotis – iki 3 cm, storis – iki 1,7 cm. Peilis yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties, virtuvinis. Apžiūrėtas virtuvinis peilis. Peilis susideda iš geležtės su kotu ir rankenos. Ant geležtės yra užrašas „Bergner“. Bendras peilio ilgis – 33 cm. Peilio geležtė vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis – 19,5 cm, plotis – iki 3,5 cm, storis – iki 2 mm. Geležtėje yra 5 lygios skylutės. Peilio rankena plastikinė, juodos spalvos, rankenoje yra trys skylutės kriaunų tvirtinimui, kriaunos sutvirtintos trimis metalinėmis kniedėmis. Rankenos ilgis – 13,5 cm, plotis – iki 2,3 cm, storis – iki 1,8 cm. Peilis yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties, virtuvinis (t. 1, b. l. 137–143).

Motyvuojamoji dalis

I. Teismo argumentai ir išvados

22. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

23. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

24. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. T. kaltė 2025 m. spalio 23 d., apie 00.41 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

25. Minėta, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, žodinis konfliktas peraugo į muštynes, kurių metu jis peiliu sudavė nukentėjusiajam. Dėl susijaudinimo nepamena į kurias vietas ir kiek smūgių sudavė peiliu, taip pat nematė, ar nukentėjusįjį sužalojo. Konfliktas įvyko name, kuriame jis nuomojosi kambarį – (duomenys neskelbtini). Šiame name taip pat gyvena namo savininkas V. R. su sugyventine. Po įvykio iškart pasišalino iš namų. Be paties kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Antai nukentėjusysis, paaiškindamas apie sužalojimą, paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo pas draugą V. R. (duomenys neskelbtini), kartu su juo ir jo sugyventine jie visą dieną girtavo. Tos dienos vakare ar naktį atėjo jam iš matymo pažįstamas, vardu A., kuris anksčiau, iki patekdamas į laisvės atėmimo įstaigą, ten taip pat laikinai gyveno. A. buvo suirzęs, nepatenkintas. Įvyko žodinis konfliktas tarp visų. Netrukus konfliktas tęsėsi jau tik tarp jo ir A. ir to konflikto metu kažkuriuo momentu jis pajuto skausmą kairės pusės šone prie šonkaulių, pažiūrėjęs pamatė daug kraujo, labai išsigando. A. tada išėjo iš namų. Jis jam paduotu skuduru laikydamas užspaudęs žaizdą pastebėjo, kad kraujas laša ir iš kairės ausies. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė GMP. Atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai. Jį medikai išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 43–46). Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir kaip liudytojai apklaustų V. R. ir O. G. parodymai. Abu minėti asmenys nurodė identiškas aplinkybes, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau kažkiek laiko jie pas save leido pagyventi A. T.. Įvykio dieną jie su nukentėjusiuoju kartu girtavo. Vakare atėjo A., kuris pradėjo su jais konfliktuoti. Nukentėjusysis užstojo O. G., su A. išėjo į kitą kambarį ir po kurio laiko išėjo S. visas kruvinas ir toliau kraujavo. Kažkas iškvietė pagalbą, buvo atvažiavusi tiek greitoji, tiek policija. S. išvežė į ligoninę. O. G. papildomai nurodė mačiusi, kai kaltinamasis laikė peilį, taip pat girdėjusi, kad po nukentėjusiojo sužalojimo A. grasino, jog papjaus, jei šis kam nors pasiskųs, tuomet pasišalino iš namų (t. 1, b. l. 79–82, 85–88). Identiškos aplinkybės užfiksuotos ir telefoninio pokalbio garso įraše, kai nukentėjusysis skambina į BPC, apžiūrėtame 2025 m. spalio 30 d. apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 107–110), bei į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, kuriomis užfiksuoti vaizdo įrašai apžiūrėti 2025 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 113–117). Be to, šias tiek visų apklaustų asmenų parodytas aplinkybes, tiek užfiksuotąsias garso bei vaizdo įrašuose, patvirtina 2025 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo V. V. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių turinys (t. 1, b. l. 153). Pastebėtina, kad dalį tiek nukentėjusiojo, tiek kaip liudytojai apklaustų V. R. ir O. G. parodymų patvirtina 2025 m spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (t. 1, b. l. 14–32) užfiksuotos aplinkybės – apžiūrėjus namą (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose matomos kraujo dėmės, patvirtinančios, kad nukentėjusysis po jo sužalojimo gausiai kraujavo. Įvertinus 2025 lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolu su priedais (t. 1, b. l. 122–136) apžiūrėtus nukentėjusiojo įvykio metu vilkėtus rūbus bei avėtą avalynę – juodos spalvos striukę (po logotipu, arčiau rankovės, matoma maždaug 1 cm dydžio raudonos spalvos dėmė), tamsiai mėlynos spalvos striukę su gobtuvu (kairėje krūtinės pusėje matomas užrašas ir logotipo piešinys, kurie turėtų būti baltos spalvos, tačiau šiuo metu yra ištepti raudonos spalvos dėmėmis; aplink užtrauktuko zoną, ypač kairėje pusėje nuo jo, matomos raudonos spalvos dėmės, labiausiai pastebimos krūtinės ir pilvo srityje; striukės vidinėje gobtuvo dalyje, labiau kairėje pusėje, taip pat matoma raudonos spalvos dėmė; po logotipu tiek vidinėje, tiek išorinėje pusėje tose pačiose vietose, matomos dvi skylutės – tikėtina, audinys buvo pažeistas pjūviu), vyriškus juodos spalvos džinsus (ant įvairių džinsų vietų yra raudonos spalvos dėmių), žalsvos spalvos marškinėlius (visa priekinė marškinėlių dalis ties pilvo sritimi yra nukirpta (perpjauta); beveik visa marškinėlių medžiaga padengta raudonos spalvos dėmėmis, daugiausia kaklo ir pilvo srityse, taip pat matomos dėmės ir ant nugaros), kepurę su snapeliu (kepurės viršuje matoma raudonos spalvos dėmelė), kojines (ant kojinių matomos raudonos spalvos dėmės), sportinius batus (ant batų priekinės dalies paviršiaus matomos raudonos spalvos dėmės), įvertinus nurodytus tiek rūbų, tiek avalynės apgadinimo mechanizmus ir (ar) jų gausų sukruvinimą, konstatuotina, kad ir šie įrodymai patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes.

26. Byloje esantys medicininiai dokumentai – 2025 m. spalio 23 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) Klinikinės diagnozės pagrindimas (t. 1, b. l. 37–38) ir 2025 m. spalio 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) stacionaro epikrizė (t. 1, b. l. 47–49) patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl įvykusio konflikto tarp jų metu nukentėjusiojo sužalojimo peiliu aplinkybes, tačiau taip pat ir nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. O iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4097/2025 (01) matyti, kad S. D. kūne konstatuota kairio ausies kaušelio durtinė pjautinė žaizda, kairio žasto vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus durtinė pjautinė žaizda, dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje VI–VII šonkaulių aukštyje, viena kairėje mentės linijoje, ties mentės kampu. Vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais nurodyti sužalojimai padaryti duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tikėtina, neužilgo iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio 23 d. Kairio ausies kaušelio žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio žasto durtinė pjautinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos kairės pusės durtinės pjautinės žaizdos vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1 punktu. Sužalojimų susidarymo metu nukentėjusysis turėjo justi fizinį skausmą. S. D. kūne konstatuota kairio ausies kaušelio durtinė pjautinė žaizda, kairio žasto vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus durtinė pjautinė žaizda, dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje VI–VII šonkaulių aukštyje, viena kairėje mentės linijoje, ties mentės kampu, padarytos mažiausiais penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra duriant peiliu. S. D. kūne nustatytos durtinės pjautinės žaizdos padarytos duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų susidarymo metu. S. D. kūne nustatytos durtinės pjautinės žaizdos griuvimui nėra būdingos ir, mažai tikėtina, kad susidarytų pačiam nugriuvus (t. 1, b. l. 67–70).

27. Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. T. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, jis 2025 m. spalio 23 d., apie 00.41 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju S. D., tyčia dūrė nemažiau kaip penkis kartus peiliu nukentėjusiajam S. D. į įvairias kūno vietas: kairę krūtinės pusę, kairę ausį, kairio žasto sritį, taigi tokiais savo veiksmais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais sukėlė nukentėjusiajam S. D. fizinį skausmą, padarė kairio ausies kaušelio durtinę pjautinę žaizdą, kairio žasto vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus durtinę pjautinę žaizdą, dvi durtines pjautines žaizdas kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje VI-VII šonkaulių aukštyje, vieną kairėje mentės linijoje ties mentės kampu ir taip pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 4097/2025 (01)), nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. D. sveikatą, taigi tyčia dūriais peiliu nežymiai ir nesunkiai nukentėjusiajam S. D. sužalojo sveikatą.

28. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. T. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

I. Dėl A. T. skirtinos bausmės

29. Teismas, skirdamas bausmę A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

30. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – A. T. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. T. savo veiksmais nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

31. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

32. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. T. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. T. iki BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 1 ir 2 dalis (t. 2, b. l. 32–38), baustas administracine tvarka, iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir smulkią vagystę (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), tačiau 2022 m. balandžio 17 d. A. T. atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad būdamas neblaivus (iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, kalba nerišli, sutrikusi koordinacija), kartu su kaimynu A. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir konfliktavo. Konflikto metu A. T. pagriebė virtuvinį peilį nuo stalo ir sužalojo kaimynui veidą <…> (t. 2, b. l. 27–31). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. T. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, išsiskyręs, oficialiai nedirbantis, paties teigimu – dirbantis neoficialiai statybose. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. T. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi kaltinamajam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu A. T. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 5 d. baudžiamąjį įsakymą – nebuvo išnykęs, pripažintina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

33. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad ankstesniais procesiniais sprendimais A. T. buvo skirtos įvairios, be kita ko ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis iš savo ankstesnio priešingo teisei elgesio išvadų nedaro ir toliau nusikalsta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. T. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę, atsižvelgus į visas šio nuosprendžio 32 punkte nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, nustatant artimą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 1 metai 6 mėnesiai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

34. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 26 d. nutartimi A. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 24 d. iki 2026 m. sausio 24 d. (t. 1, b. l. 185–187). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi A. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 24 d. (t. 2, b. l. 80–83). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo suėmimo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

36. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Atsižvelgus į tai, kad A. T. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas, teistumas pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs, jis pripažintinas recidyvistu.

II. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

37. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

38. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo už nukentėjusiojo gydymą iš kaltinamojo priteisti padarytą 791,36 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 94–97).

39. Atsižvelgus į tai, kad tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai žala padaryta būtent kaltinamojo A. T. nusikalstamais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinių pridėtais dokumentais, taip pat nustatytas šiuo nuosprendžiu, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo A. T. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 791,36 Eur.

40. Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

41. A. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki bausmės pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

42. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, objektai (du vokai su nuoplovomis ir du vokai su peiliais), kurie perduoti saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) – sunaikintini.

43. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, objektai tamsios spalvos striukė, kepuraitė su snapeliu, tamsiai mėlynos spalvos striukė, žalios spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsai su juose esančiu juodos spalvos diržu, batai, kojinės, kurie vokuose perduoti saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – grąžintini teisėtam jų savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. T. į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2025 m. spalio 24 d. iki bausmės pagal šį nuosprendį pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. T. pripažinti recidyvistu.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. T. 791,36 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir trisdešimt šešis centus) žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – objektus (du vokus su nuoplovomis ir du vokus su peiliais), perduotus saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) – sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – tamsios spalvos striukę, kepuraitę su snapeliu, tamsiai mėlynos spalvos striukę, žalios spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsus su juose esančiu juodos spalvos diržu, batus, kojines) – grąžinti teisėtam jų savininkui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.