Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

nerengdamas teismo posėdžio, susipažinęs su nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Olego Drobitko (Oleg Drobitko) prašymu dėl arešto ir laisvės apribojimo laiko išskaičiavimo iš bausmės atlikimo laiko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu T. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistojo T. Ž. gynėjo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistojo gynėjo kasacinį skundą taip pat atmetė.

2023 m. kovo 30 d. teisme gautas nuteistojo T. Ž. gynėjo prašymas į Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo suėmimo Jungtinėje Karalystėje laiką nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 15 d. ir Jungtinės Karalystės taikytą laisvės apribojimą (visą ar jo dalį) nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad nusikaltimo padarymo metu T. Ž. buvo jauno amžiaus, nuo vykdomo baudžiamojo persekiojimo nesislapstė, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, į kuriuos atvykdavo iš Jungtinės Karalystės. Be to, nuteistasis turi mažametį sūnų, stengiasi būti naudingu visuomenės nariu, įsteigė įmonę, kuri reikalauja jo asmeninio dalyvavimo ūkinėje veikloje. T. Ž. žmona viena stengiasi grąžinti kreditą būsto pirkimui. Gynėjo teigimu, nuteistasis šiuo metu yra visiškai kita asmenybė, nei buvo nusikaltimo padarymo metu. Jis gerbia įstatymus ir kitų asmenų interesus.

Motyvuojamoji dalis

T. Ž. gynėjo advokato O. D. prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jei jas išsprendus nepasikeičia nuosprendžio esmė. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį <...> išnagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Nuteistojo T. Ž. gynėjas prašo į Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo suėmimo ir laisvės apribojimo, taikyto Jungtinėje Karalystėje, laiką.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. spalio 15 d. nuosprendis, kuriuo T. Ž. buvo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. 2019 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas patvarkymas dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pateikimo vykdyti, tačiau bausmė nebuvo pradėta vykdyti, nes nuteistasis T. Ž. pasislėpė nuo bausmės vykdymo. 2019 m. gruodžio 19 d. paskelbta jo paieška. Paieškos metu gauta duomenų, kad nuteistasis yra išvykęs į Jungtinę Karalystę. 2021 m. birželio 3 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. 2022 m. rugsėjo 30 d. T. Ž. iš Jungtinės Karalystės grąžintas į Lietuvą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas T. B. 2022 m. spalio 5 d. raštu informavo teismą, kad iš I. J. Karalystės nacionalinio biuro gautas atsakymas, jog T. Ž. buvo laikomas suimtu Jungtinėje Karalystėje nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 16 d. (35 t., b. l. 172). Advokatų kontoros, atstovavusios T. Ž. Jungtinėje Karalystėje jo ekstradicijos procese, advokatė I. G. patvirtino, kad T. Ž. Jungtinėje Karalystėje buvo suimtas 2021 m. liepos 7 d., jis praleido aštuonias paras areštinėje, kol buvo paleistas už užstatą 2021 m. liepos 15 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laikino sulaikymo laikas įskaitomas į bausmės laiką. Šios nuostatos taikytinos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175-453/2018). Taigi, suėmimo Jungtinėje Karalystėje laikas nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 15 d. (aštuonios paros) įskaitomas į 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2021 m. liepos 15 d. T. Ž. buvo paleistas už 45 000 svarų užstatą, nustatant konkrečias sąlygas, t. y. gyventi adresu (duomenys neskelbtini), laikytis komendanto valandos nuo 21 val. vakaro iki 5 val. ryto, kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 18 val. iki 20 val. prisistatyti policijos nuovadoje; jam taip pat uždrausta įsigyti bilietą, kuris leistų keliauti, lankytis doke, kelte, uoste, tarptautinėje geležinkelio stotyje; jis visada privalėjo būti pasiekiamas mobiliuoju telefonu, jo asmens tapatybės kortelė ir pasas perduoti policijos nuovadai. Šie draudimai bei įpareigojimai T. Ž. buvo taikomi iki 2022 m. rugsėjo 30 d., kuomet jis buvo perimtas Lietuvos pareigūnų.

Advokato teigimu, laikotarpis nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. taip pat turėtų būti įskaitytas į nuteistojo bausmės laiką, nes Jungtinėje Karalystėje jam taikyti apribojimai savo griežtumu bei apimtimi gali būti prilyginami laisvės atėmimui. Nacionaliniam teismui vertinti tokių apribojimų atitiktį laisvės atėmimui įpareigoja ir ESTT 2016 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Nr. C-294/16 PPU. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad minėtame sprendime ESTT išaiškino, jog sąvokos „buvimas nelaisvėje“ ir „laisvės atėmimas“ vartojamos sinonimiškai, jos yra panašios ir įprastai reiškia asmens uždarymo į laisvės atėmimo vietą ar įkalinimo situaciją, o ne paprastą judėjimo laisvės apribojimą. Tokios priemonės, kaip namų areštas devynias valandas per naktį, taikant susijusio asmens elektroninį stebėjimą naudojant elektroninę apyrankę, įpareigojimas kasdien arba kelis kartus per savaitę atvykti į policijos komisariatą nustatytomis valandomis ir draudimas prašyti išduoti dokumentus, suteikiančius galimybę keliauti į užsienį, atsižvelgiant į šių visų priemonių pobūdį, trukmę, pasekmes ir vykdymo būdus, iš principo nėra tokios ribojančios, kad jomis būtų atimama laisvė panašiai kaip įkalinus, dėl ko jas reikėtų kvalifikuoti kaip „laisvės atėmimą“, vis dėlto, tai dar turi patikrinti ir nacionalinis teismas.

Kardomųjų priemonių rūšys yra įtvirtintos BPK 120 straipsnyje, griežčiausia kardomoji priemonė yra suėmimas, o švelniausia – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tiek intensyvi priežiūra, tiek namų areštas, užstatas, dokumentų apėmimas ar įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje yra atskiros kardomosios priemonės, kurių taikymą reglamentuoja atskiri BPK straipsniai. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, tačiau nei pavienis, nei kompleksiškas jų taikymas nėra prilyginamas suėmimo skyrimui ir jų įskaitymas į laisvės atėmimo bausmės laiką nėra galimas. Šios nuostatos nekeičia advokato skunde nurodytos T. Ž. šeiminės bei darbinės aplinkybės, todėl prašymo dalis įskaityti į bausmės laiką visą ar dalį laikotarpio, kuriuo nuteistajam buvo taikomi įvairūs apribojimai bei suvaržymai Jungtinėje Karalystėje, atmetama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Olego Drobitko (Oleg Drobitko) prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu T. Ž. paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 15 d. (aštuonias paras), vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.