Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6. Byloje esantys gimimo liudijimai bei Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjas G. A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) ir P. D., gimęs (duomenys neskelbtini) yra broliai, jų tėvas yra K. D., miręs (duomenys neskelbtini)., ir motina J. D., mirusi (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad P. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas, mirties įrašą liudijantis įrašas, Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis P. D., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirusysis nevedęs, vaikų neturėjo, jo tėvai mirę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo brolio mirties aplinkybių ir jo turto (gyvenamojo namo) gaisro, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos informacija apie ekstremaliąsias situacijas, ekstremaliuosius įvykius, gaisrus ir gelbėjimo darbus nuo 2021 m. vasario 8 d. 6.00 val. iki 2021 m. vasario 9 d. 6.00 val. Testamentų registro išraše nurodoma, kad po P. D. mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjas testamentų nebuvo sudaręs.

7. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis, yra: ketvirtos eilės – be kita ko, ir palikėjo broliai.

8. Byloje pateiktų raštinių įrodymu visuma patvirtina, kad pareiškėjas, mirusiojo, brolis, atliko aktyvius veiksmus, kurie tiesiogiai susiję su palikėjo palikimo priėmimu po jo mirties, kaip pareiškėjas nurodo grąžino kaimo parduotuvei susikaupusias mirusiojo skolas, apmokėdamas 320 Eur mirusio brolio skolą grynais pinigais, ir po šių veiksmų perėmė mirusio brolio kaimo parduotuvėje paliktus asmens dokumentą, atsiskaitymo knygelę už elektros energiją, nekilnojamojo turto ir kt. originalius dokumentus, padedamas savo dukros, organizavo brolio laidotuves, gavo laidojimo pašalpą, sumokėjo avansą už šeimos kapavietės, kurioje palaidotas brolis, sutvarkymą, apmokėjo atliktus paminklo restauravimo, simbolių iškalimo ir kt. šio kapo sutvarkymo darbus, sumokėjo sudegusio namo išlaikymo mokesčius, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčius už 2021 m., sumokėjo elektros mokesčius, rūpinosi palikimu kaip savo turtu. Šį turtą prižiūri iki šiolei, pavedė savo dukrai jo nurodymu tvarkyti su paveldėjimu susijusius reikalus.

9. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas – ketvirtos eilės įpėdinis (brolis) per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po brolio P. D. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

10. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po brolio P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas G. A. D. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.