Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Viktorijai Petrušaitytei, Justinai Kazakevičienei

viešame teismo posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM išnagrinėjo asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, A. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20808-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271793892, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu A. Ž. (toliau – ir asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį paskirta 125 Eur bauda, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 2 d., 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų uždaryti šunį, prisistatyti ir pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. rugsėjo 29 d. gautas, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, pagal teismingumą persiųstas, A. Ž. skundas, kuris priimtas nagrinėti.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

1.12 Institucija pažymi, kad administracinio nusižengimo faktą ir A. Ž. kaltę patvirtina ne tik vaizdo medžiaga, bet ir administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai bei kita byloje esanti medžiaga, kuri, Institucijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti asmenį kaltu.

1.13 Institucija nurodo, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, skunde iš esmės reiškiamas nesutikimas su Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu, tačiau, Institucijos vertinimu, skunde nepateikiama naujų faktinių ar teisiškai reikšmingų duomenų, paneigiančių pažeidimo faktą, o skundas vertintinas kritiškai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

1.14 Institucija teigia, kad paskirta 125 Eur bauda yra proporcinga padarytam nusižengimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus bei administracinės atsakomybės tikslus, todėl nėra pagrindo nutarimą naikinti ar keisti, ir prašo teismo A. Ž. skundą atmesti, paliekant Institucijos nutarimą galioti.

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, A. Ž., teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo pateiktą skundą. Jis paaiškino, kad įvykio vakarą kartu su sutuoktine šventė metines ir apie 22 valandą prie jų namų atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu jis stovėjo lauke ir kalbėjosi su kaimynu. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, teigė, kad įvykis vyko jo privačioje valdoje, o ne gatvėje ar viešoje vietoje. Jo teigimu, policijos pareigūnai, neprisistatę ir nepaaiškinę atvykimo priežasčių, paėmė jį už rankos ir pradėjo tempti link namų, o nuo pat pradžių jų elgesys jo ir jo žmonos atžvilgiu buvo agresyvus. Jis taip pat nurodė, kad pareigūnai be leidimo įėjo į jų namus, užlaužė jam rankas ir uždėjo antrankius, nors, pasak jo, jis nebuvo padaręs jokio pažeidimo. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, teigė, kad pareigūnai jį išvedė iš namų ir nuvedė prie tarnybinio automobilio, o jis prašė padėti įlipti į automobilį, nes turi trūkusius raiščius, tačiau pareigūnai jį į automobilį įmetė. Pasak jo, kai sutuoktinė paklausė pareigūnų, dėl kokios priežasties jis sulaikomas, šie atsakė, kad dėl to, jog nebuvo pririštas šuo. Paaiškino, kad šuo laisvai buvo apie penkias ar dešimt minučių ir kad jis paprašė žmonos jį uždaryti, o ši tai ir padarė. Jis taip pat teigė, kad iki šiol nesuprato, dėl kokios priežasties policijos pareigūnai buvo atvykę, nes jie to nepaaiškino ir iš karto ėmėsi veiksmų. A. Ž. nurodė, kad šunį į namus įvarė pats ir paprašė namuose buvusios sutuoktinės jį uždaryti. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nurodė, kad pareigūnams atvykus jis buvo ne tarnybos metu, tačiau prisistatė, nes yra karininkas. Jis taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo išgėręs. Paaiškino, kad neatsisakė pateikti asmens dokumento, tačiau sulaikymo metu neturėjo galimybės jo pateikti. Nurodė, kad pokalbis su pareigūnais vyko lauke, todėl pasakė, kad gali pateikti dokumentą, tačiau neprivalo to daryti vietoje, nes dokumento tuo metu su savimi neturėjo. Be to, jis nesutiko su institucijos atstovo teiginiais, kad jo sutuoktinė tuo metu kalbėjo telefonu, ir nurodė, kad tokie teiginiai yra melagingi.

Institucijos atstovas Vladislav Butkevič teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko institucijos pateiktą atsiliepimą į skundą. Jis paaiškino, kad administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta papildyti tyrimui, todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo perrašytas, kadangi pareigūnas sutiko su dalimi skunde išdėstytų motyvų. Vis dėlto dalis dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo liko nepakeista. Institucijos atstovas pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog policijos pareigūnams atvykus į neaptvertą teritoriją vienas iš pareigūnų dėl tamsos galėjo netinkamai įvertinti šuns veislę ir manyti, kad šuo gali būti kovinis. Dėl šios priežasties pareigūnai kelis kartus prašė asmens uždaryti šunį, nes jautėsi nesaugiai. Institucijos atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prisistatė tik nurodydamas savo pareigas, tačiau nepasakė savo vardo ir pavardės ir nepateikė jokių dokumentų. Pasak institucijos atstovo, taip A. Ž. siekė sulaukti pareigūnų palankumo ir tuo pat metu kvietė juos užeiti į namus. Institucijos atstovas teigė, kad policijos pareigūnams kelis kartus paprašius pateikti asmens duomenis A. Ž. jų nenurodė ir nepateikė jokių dokumentų, nors akivaizdžiai suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, nes jie dėvėjo uniformas. Institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas tik paprašė žmonos uždaryti šunį, kuri tuo metu buvo už sienos, tačiau pats aktyvių veiksmų tam nesiėmė.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pats įvykio aplinkybių detaliai nebeprisimena ir prašė remtis jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Jis paaiškino, kad atvykus nurodytu adresu kartu su kitu pareigūnu pastukseno į A. Ž. namus ir paprašė uždaryti šunį. Pasak liudytojo, A. Ž. šuns neuždarė ir tai padarė jo žmona. Liudytojas taip pat nurodė, kad A. Ž. pateikė tarnybinį pažymėjimą. Liudytojo teigimu, A. Ž. vieną kartą pastūmė moterį, dėl to pareigūnai jį įspėjo, tačiau vėliau jis dar du kartus pastūmė tą pačią moterį, todėl pareigūnai nusprendė jį sulaikyti. Liudytojas paaiškino, kad pareigūnai tik sulaikė asmenį ir pristatė jį į areštinę, o administracinius protokolus surašo įstaiga. Liudytojas taip pat nurodė, kad šuo iš pradžių buvo namuose, tačiau vėliau išbėgo į lauką. Pareigūnai paprašė jį uždaryti, tačiau, pasak liudytojo, A. Ž. pasakė, kad šuns neuždarys. Liudytojas paaiškino, kad jeigu asmuo yra neblaivus, jis negali naudotis tarnybiniu pažymėjimu, o tokiame pažymėjime nurodomas tik vardas ir pavardė. Jis nurodė, kad vėliau per informacinę sistemą buvo nustatyta asmens tapatybė. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jei asmuo pasakytų savo vardą, pavardę ir gimimo metus, pareigūnai galėtų nustatyti jo tapatybę, tačiau jeigu nėra galimybės nustatyti asmens tapatybės, asmuo turi būti pristatytas į policijos komisariatą. Be to, liudytojas pažymėjo, kad pareigūno teisėto reikalavimo uždaryti šunį nevykdymas laikomas pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymu. Liudytojas taip pat nurodė, kad pareigūnai prašė abiejų asmenų uždaryti šunį. Jo teigimu, kai šuo išbėgo į lauką, buvo prašoma jį uždaryti ir šuo buvo nuvedamas, tačiau faktiškai nebuvo uždarytas. Jis paaiškino, kad pareigūnai neleido uždaryti namo durų, nes buvo baiminamasi, jog asmenys gali užsirakinti viduje

Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną ji kartu su vyru buvo po naktinės pamainos ir jie šventė savo metines. Ji paaiškino, kad tuo metu į jų namus atvyko jos buvęs sutuoktinis kartu su jų bendru sūnumi ir savo sutuoktine. Pasak liudytojos, šie asmenys nebuvo kviečiami atvykti, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio netrukus atvyko policijos pareigūnai. Liudytoja teigė, kad pareigūnai nuo pat pradžių buvo nusiteikę priešiškai ir elgėsi agresyviai jų atžvilgiu. Ji taip pat nurodė, kad tuo metu buvo labai emocinga ir buvo išgėrusi, nes ilgą laiką nebuvo mačiusi savo vaiko. Liudytoja paaiškino, kad jos vyras jos nestūmė, o tik bandė ją sulaikyti, kad ji neišeitų į lauką. Pasak jos, situacijoje kilo chaosas, nes pareigūnai pradėjo reikšti pretenzijas dėl šuns, todėl ji nesuprato, dėl kokios priežasties jos vyras buvo sulaikytas. Liudytoja taip pat nurodė, kad kai šuo išbėgo į lauką, ji bandė jį prisikviesti ir sugauti, o netrukus po pareigūnų reikalavimų šuo buvo uždarytas į narvą. Ji pažymėjo, kad nežinojo, dėl kokios priežasties buvo iškviesta policija ir kad pareigūnai nebandė aiškintis situacijos. V. Ž. taip pat teigė, kad jos vyras fiziškai negalėjo pateikti asmens dokumento, nes tuo metu jau buvo sulaikomas. Pasak liudytojos, jis pateikė tarnybinį pažymėjimą, nes tai buvo artimiausias turėtas dokumentas, o prisistatydamas jis iš įpročio nurodė savo pareigas. Ji pažymėjo, kad negalėjo numanyti dėl kokios priežasties policijos pareigūnai buvo atvykę į jų namus. Liudytoja taip pat nurodė, kad šuo yra registruotas jos vardu ir kad ji buvo paskambinusi kitam policijos ekipažui siekdama užtikrinti saugią aplinką vaikui.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir atvyko į nurodytą adresą patikrinti situacijos. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai bandė bendrauti su A. Ž., tačiau, pasak liudytojo, šis su pareigūnais bendrauti nenorėjo. Liudytojas nurodė, kad kieme bėgiojo koviniu laikytas šuo, todėl pareigūnai ne kartą paprašė jį uždaryti, tačiau A. Ž. į šiuos reikalavimus nereagavo. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu A. Ž. žmona nuėjo į namus, o A. Ž. pradėjo ją agresyviai stumdyti, todėl pareigūnai nusprendė jį sulaikyti. Liudytojas taip pat nurodė, kad tiksliai nepamena, kur šuo buvo pareigūnams atvykus, tačiau tuo metu A. Ž. stovėjo tarp namo durų, o šuo bėgiojo lauke ir kartais įbėgdavo į namus. Pasak liudytojo, šunį galiausiai uždarė A. Ž. žmona po to, kai pats A. Ž. buvo sulaikytas. Liudytojas paaiškino, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė A. Ž. žmonos buvęs vyras, pranešęs apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Liudytojas pažymėjo, kad bendraujant su A. Ž. šuo buvo lauke arba kartais įbėgdavo į namą, o pareigūnai daug kartų kartojo reikalavimą šunį uždaryti, tačiau šis reikalavimas nebuvo vykdomas. Liudytojas paaiškino, kad šunį buvo galima uždaryti bet kuriame kambaryje, tačiau tai nebuvo padaryta laiku. Jis taip pat nurodė, kad pareigūnai neleido uždaryti namo durų, nes baiminosi, kad namuose buvę asmenys gali užsirakinti viduje.

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

2. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

A. Ž. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 2 d., 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų uždaryti šunį, prisistatyti ir pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą.

3. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, skundu nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20808-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271793892, prašo jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-976/2025, Nr. 2AT-52-489/2025).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. gegužės 2 d. policijos pareigūnai atvyko į adresą (duomenys neskelbtini), gavę pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei liudytojų parodymų matyti, kad pareigūnai, bendraudami su A. Ž., ne kartą reikalavo uždaryti laisvai teritorijoje bėgiojantį šunį, prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tokie reikalavimai, teismo vertinimu, buvo susiję su pareigūnų saugumo užtikrinimu bei būtinybe nustatyti asmens tapatybę, atliekant galimo teisės pažeidimo aplinkybių patikrinimą, todėl laikytini teisėtais.

Vertindamas pareigūnų reikalavimus, prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, teismas pažymi, jog byloje esantys policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad pareigūnai, bendraudami su A. Ž., ne kartą aiškiai ir konkrečiai reikalavo prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tačiau į šiuos reikalavimus A. Ž. nereagavo tinkamai, jis nepateikė prašomų duomenų, o vietoje jų ginčijo pareigą tai daryti, teigė, kad „neprivalo“, „gali pateikti, bet neprivalo“, t. y. savo pasisakymais demonstravo, jog pareigūnų reikalavimo nevykdo.

Šias aplinkybes papildo ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų – paaiškinimai. Liudytojas D. J. nurodė, kad asmens tapatybė vėliau buvo nustatyta per informacines sistemas, taip pat paaiškino, kad jei asmuo pareigūnams nurodytų savo vardą, pavardę ir gimimo metus, tapatybę būtų galima nustatyti vietoje, tačiau to nepadarius asmuo gali būti pristatomas į komisariatą tapatybei nustatyti. Liudytojas M. K. taip pat patvirtino, kad pareigūnai siekė identifikuoti A. Ž. ir reikalavo pateikti duomenis bei dokumentą, tačiau jis su pareigūnais bendradarbiauti nenorėjo.

Pats A. Ž. teismo posėdyje iš esmės patvirtino, kad pareigūnams nepateikė asmens dokumento įvykio vietoje, nurodydamas, jog dokumento su savimi neturėjo, o pareigūnams sakė, kad gali pateikti dokumentą, tačiau neprivalo to daryti vietoje. Tokie jo paaiškinimai, įvertinti kartu su vaizdo medžiaga ir pareigūnų parodymais, patvirtina, kad pareigūnų reikalavimą jis suprato, tačiau jo nevykdė.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, jog pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams.

Atsižvelgiant į visą tai, teismo vertinimu, pareigūnų reikalavimas prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą buvo teisėtas, aiškus ir pakartotinis, tačiau A. Ž. jo neįvykdė – nei pateikdamas dokumentą, nei suteikdamas pakankamus tapatybės duomenis, Teismas taip pat vertina aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų reikalavimu uždaryti laisvai teritorijoje bėgiojusį šunį. Iš byloje esančios policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo medžiagos bei liudytojų parodymų matyti, kad pareigūnai A. Ž. ne kartą aiškiai nurodė uždaryti šunį, kadangi šis laisvai bėgiojo kieme ir kartais įbėgdavo į namus, o pareigūnai dėl to jautėsi nesaugiai.

Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, A. Ž. pats aktyvių veiksmų šiam reikalavimui įvykdyti nesiėmė. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnams prašant uždaryti šunį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog tai ne kovinis šuo. Nors jis kreipėsi į savo sutuoktinę, prašydamas ją uždaryti šunį, iš vaizdo įrašo matyti, kad šuo ir toliau laisvai judėjo teritorijoje bei, nors kuriam laikui buvo patrauktas toliau nuo namo durų ir prie įėjimo nesimatė, po tam tikro laiko vėl atsirasdavo prie namo durų ar jų prieigose. Taigi, nors šuo tam tikrais momentais būdavo patraukiamas, jo izoliavimas nebuvo realiai užtikrintas. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Liudytojas D. J. nurodė, kad pareigūnai kelis kartus prašė uždaryti šunį, tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, o liudytojas M. K. taip pat patvirtino, kad šuo bėgiojo lauke ir kartais įbėgdavo į namus, nors pareigūnai ne kartą kartojo reikalavimą jį uždaryti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnų reikalavimas uždaryti šunį buvo aiškus, teisėtas ir pakartotinis, tačiau A. Ž. jo tinkamai neįvykdė, kadangi nesiėmė realių veiksmų užtikrinti, jog šuo būtų uždarytas ir nebekeltų pavojaus pareigūnams. Tokie jo veiksmai (neveikimas) vertintini kaip teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymas.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl galimų procesinių pažeidimų ar pareigūnų veiksmų teisėtumo savaime nepaneigia aplinkybės, jog A. Ž. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Net ir nesutinkant su pareigūnų veiksmais, asmuo privalo vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, o jų teisėtumą gali ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. Ž. kaltę padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Vertindamas paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumą ir individualizavimą, teismas pažymi, kad pagal ANK bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles administracinė nuobauda turi būti individualizuojama, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, pripažinęs A. Ž. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, skyrė 125 Eur baudą. ANK 34 straipsnio 2 dalis reglamentuojanti nuobaudų skyrimą numato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe institucija pripažino, jog administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Teismo vertinimu, paskirta 125 Eur bauda atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisinga bei proporcinga, kadangi A. Ž., būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kai pareigūnai atliko tarnybines funkcijas ir siekė nustatyti asmens tapatybę bei užtikrinti situacijos kontrolę. Toks elgesys objektyviai apsunkina policijos pareigūnų darbą, didina įtampos ir konfliktinių situacijų riziką, trukdo pareigūnams operatyviai įvertinti galimo teisės pažeidimo aplinkybes, todėl yra pakankamai pavojingas viešosios tvarkos bei tarnybos funkcijų įgyvendinimo požiūriu. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta duomenų, jog dėl A. Ž. veiksmų būtų kilę sunkesni padariniai ar būtų padaryta žala kitiems asmenims, taip pat įvertina, kad paskirta bauda nėra maksimali ir savo dydžiu nėra perteklinė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad institucijos paskirta 125 Eur bauda, kuri neženkliai didesne nei vidurkis yra tinkama, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra pagrindo ją mažinti ar kitaip keisti.

5. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas priimtas laikantis įstatymų reikalavimų, nuobauda paskirta įvertinus reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant proporcingumo principo, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog A. Ž. skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-20808-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271793892, nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. Ž. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20808-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271793892, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.