Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2016 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskyrus D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. vengė įmokėti šią, 5 MGL (188 eurų) dydžio, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. P. kaltu neprisipažino ir parodė, jog apie 2016 m. vasario 4 d. teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, žinojo, taip pat žinojo, kad per šešis mėnesius privalo sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš pradžių įmoką sumokėti neturėjo finansinių galimybių, nes įmonėje buvo labai sunkus laikotarpis, buvo nestabilios pajamos, klientai nemokūs, pirmiausia reikėjo sumokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius, o sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nebuvo lėšų. Vėliau apie būtinumą sumokėti įmoką užmiršo. Kai jam paskambino iš policijos komisariato tyrėja ir paprašė atvykti į policiją, prisiminė nesumokėjęs įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl įmoką iš karto sumokėjo ir nuvykęs į policijos komisariatą kvitą pateikė tyrėjai. Tai buvo 2016 m. gruodžio 20 d. Jokio priminimo, kad reikia sumokėti įmoką, negavo. Jeigu jam būtų priminta apie būtinybę sumokėti įmoką, būtų ją iš karto sumokėjęs.

Iš 2016-12-09 Šiaulių apylinkės teismo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2016-02-04 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino 2016-01-22 prokuroro nutarimą atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos; nutartis įsiteisėjo 2016-02-22; 2016-11-21 Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas raštas iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, kuriame nurodyta, jog D. P. iki 2016-08-22 jam skirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nesumokėjo. (b. l. 1).

Iš 2016-01-21 prokurorės nutarimo matyti, jog šiuo nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. atžvilgiu, prašant šį nutarimą patvirtinti Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo bei prašant atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, pagal laidavimą ir prašant paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. (b. l. 7-10).

Iš 2016-02-04 nutarties matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino 2016-01-21 prokurorės nutarimą atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą nutraukė, paskiriant D. P. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. (b. l. 11-12, 45-46).

Iš 2016-02-05 Šiaulių apylinkės teismo lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog Šiaulių apylinkės teismas siuntė D. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nutartį ir nurodė, jog nutartimi paskirta įmoka privalo būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, jog įmokos kvitas turi būti pristatytas į Šiaulių apygardos prokuratūrą, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 44).

Iš 2016-12-21 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ministerija informavo, kad D. P., vykdydamas 2016-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą įmokėjo visą jam teismo paskirtą 5 MGL dydžio įmoką. (b. l. 14).

Iš mokėjimo nurodymo kopijos matyti, jog 2016-12-20 D. P. į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą sumokėjo 188,00 eurus. (b. l. 43).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog nėra įrodyta kaltinamojo D. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Kaltinamasis D. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-63/2012).

Kaltinamasis D. P. teisme parodė, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių asmenų fondą nevengė atlikti, tačiau iš pradžių neturėjo lėšų įmokai sumokėti, o vėliau pamiršo tai padaryti. Šiuos parodymus patvirtina paties kaltinamojo D. P. veiksmai – pakvietus atvykti į policijos komisariatą jis įmoką sumokėjo ir įteikiant jam pranešimą apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį jis įmoką jau buvo sumokėjęs. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamajam nebuvo tinkamai išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą prasmė ir atsakomybė už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Teismo nutartis, kuria kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, kaltinamajam posėdyje nedalyvaujant, nei nutartyje, nei teismo siųstame lydraštyje nebuvo nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymo pasekmės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės prasmę ir atsakomybę už jos nevykdymą kaltinamajam būtų išaiškinęs prokuroras, kuriam buvo grąžinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi, kaltinamasis nebuvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ir jam nebuvo priminta apie pareigą sumokėti paskirtą įmoką. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės spręsti, kad kaltinamasis D. P., suvokdamas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, suvokdamas padarinius, galinčius kilti dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, savo veiksmais siekė išvengti įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Neįrodžius, kad kaltinamasis D. P. savo sąmoningais tyčiniais veiksmais siekė išvengti sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jo veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvinės pusės požymių, todėl kaltinamasis D. P. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinis ieškinys nepareikštas, daiktinių įrodymų nėra, kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287, 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304, 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.