- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-268-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00800-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- UAB „Ringesta“
- Atsakovas
- UAB „Dereva“
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Parko namas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Statybų burės“, UAB „Klaipėdos projektas“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dereva“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-944/2021 pagal ieškovės UAB „Ringesta“ ieškinį atsakovei UAB „Dereva“, tretieji asmenys DNSB „Parko namas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Statybų burės“, UAB „Klaipėdos projektas“ dėl defektų šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl defektų šalinimo ir prašė įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti 2020 m. balandžio 15 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atlikto bendrabučio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, (toliau – ir pastatas) privažiavimų, šaligatvių ir žaliųjų plotų darbų rengimo apžiūros akte nustatytus trūkumus, laikantis šiems darbams nustatytų reikalavimų: išardyti betono trinkelių grindinį, nukasti ir išvežti perteklinį gruntą, ištaisyti pagrindo profilį, įrengti 3 cm storio pasluoksnį iš atsijų, įrengti betono (ažūrinių) trinkelių dangą, įrengti augalinio dirvožemio sluoksnį, užsėti žolę, perduoti atliktus trūkumų šalinimo darbus ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2017 m. lapkričio 15 d. statybos rangos sutartį atsakovė įsipareigojo savo jėgomis technika ir rizika, ieškovės medžiagomis atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus. Lokalinėje sąmatoje numatyta, kad atsakovė atlieka aikštelės dangos įrengimą ažūrinėmis trinkelėmis, užpylimą juodžemiu ir žolės užsėjimą. Atsakovė pagal rangos sutarties 3.4.1 punktą įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai ir ištaisyti defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį, o pagal rangos sutarties 3.4.2 punktą įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 15 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ surašė bendrabučio pastato privažiavimų, šaligatvių ir žaliųjų plotų darbų rengimo apžiūros aktą ir nustatė betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumus, kurie yra didesni nei 2 mm ir yra arba lygūs 15 mm ir daugiau, taip pat nustatė, kad pasluoksnis po betoninėms ažūrinėms trinkelėm yra iki 10 mm, o turi būti 30 mm, ir padarė išvadą, kad atlikti išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbai nesilaikant projekto reikalavimų. Betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumai atsirado po darbų priėmimo, o pasluoksnio darbai yra paslėpti (neakivaizdūs) darbai. Priimant darbus aikštelė buvo lygi, nelygumai susiformavo po šaltojo periodo iškilnojus plyteles, po kiekvienos žiemos vis didėja, todėl trūkumų ieškovė negalėjo nustatyti priimdama darbus. Atsakovė turi pašalinti šį defektą t. y. tinkamai įrengti pagrindą (ir atlikti visus su tuo susijusius ardymo ir naujo pasluoksnio įrengimo darbus). Pagrindų įrengimas yra paslėpti darbai, nes ieškovė darbus priėmė vieną kartą pagal 2018 m. sausio 15 d. pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą, darbų priėmimo metu jokių akivaizdžių trūkumų nematė, o paslėptų dangos trūkumų negalėjo nustatyti, nes jie buvo po trinkelių danga.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė turėjo pateikti tinkamas medžiagas darbams atlikti, šių medžiagų galiojančius sertifikatus, eksploatacinių savybių deklaracijas, minimalius betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Pažymėjo, kad nerekomenduojama darbus atlikti žiemos metu, statybos užbaigimo procedūros gali būti atliekamos ir aktas pasirašomas neužbaigus šių darbų. Atsakovės vertinimu, atlikti darbai yra ne statybos brokas, todėl išlyginamasis sluoksnis su ieškovės nurodytomis pretenzijomis nesusijęs. Nurodė, kad apžiūrėjus plyteles jos juda, tačiau tik ten, kur vyksta intensyvus eismas, nes jos nėra pritaikytos intensyviam automobilių judėjimui. Atsakovės teigimu, betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo minimaliuose reikalavimuose nenumatytas privalomas minimalus pasluoksnio storis ažūrinėms trinkelėms. Ieškovė perdavė atsakovei pagal paskirtį netinkamas trinkeles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės medžiagomis atlikti 2017 m. lapkričio 15 d. sutartimi numatytus automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo / trūkumų šalinimo darbus pagal rekonstravimo projekto reikalavimus. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 363 Eur už defektinį aktą ir 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, grąžino ieškovei sumokėtą 308 Eur žyminį mokestį, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 45,12 Eur pašto išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos sutarties 3.4.2 punkto sąlygas atsakovė įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų taisyklių), reikalavimus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovei buvo perduota projektinė dokumentacija. Nepaisant to, tai nereiškia, kad atsakovė galėjo bet kaip atlikti darbus. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagal kokius reikalavimus atliko šalių sutartyje nurodytus darbus, kokį rezultatą sukūrė ir perdavė ieškovei. Nesant projekto, šiuos darbus atsakovė turėjo atlikti pagal normatyvinius reikalavimus, nustatytus tokią statybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
4.2. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji nereikalavo projektinės dokumentacijos dėl to, kad tik tęsė kitų asmenų pradėtą darbą, nes šalių sudarytoje sutartyje nėra duomenų, kad atsakovė tęsia, perima ar pan. kitų asmenų pradėtus darbus, taip pat nėra jokių darbų priėmimo-perdavimo duomenų, t. y. kokia apimtimi darbai atsakovei galbūt galėjo būti perduoti, kokie darbai buvo galbūt atlikti kitų asmenų.
4.3. Byloje nesant duomenų apie atsakovei perduotą projektinę dokumentaciją, teismas vertino, kad atsakovės atliktų darbų kokybė gali būti vertinama pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN Trinkelės 14“ patvirtintus reikalavimus (toliau – metodiniai nurodymai).
4.4. Teismas nustatė, kad projekte nebuvo nustatyti didesni reikalavimai nei metodiniuose nurodymuose: tiek projekte, tiek metodiniuose nurodymuose išlyginamojo sluoksnio storis turi būti 30 mm, tuo tarpu UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020 m. balandžio 15 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad šis sluoksnis ginčo objekte buvo tik 10 mm. Statinio apžiūros aktą surašę specialistai teismo posėdyje patvirtino, kad buvo panaudota per mažai statybinių medžiagų pakloto įrengimui, atitinkamai jis nebuvo tinkami sutankintas. Ieškovės buvęs vadovas, kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, ir atsakovė teigė, kad medžiagų trūkumo nebuvo, tačiau objektyvaus pobūdžio duomenų, aplinkybių, kur galėjo dingti medžiagos, nenurodė ir duomenų nepateikė.
4.5. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad pasluoksnis įrengtas tinkamai. Atmesdamas atsakovės argumentą, kad netinkamos yra ieškovės atsakovei perduotos trinkelės, nes jų negali veikti transporto eismo sukeliama apkrova, teismas nurodė, kad atsakovė, kaip rangovė ir tos srities specialistė, turėjo suprasti, kad darbai yra dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, todėl nustačiusi, kad ieškovės medžiagos galbūt netinkamos šiems darbams, turėjo informuoti ieškovę, tačiau to nepadarė.
4.6. Kadangi perduodant darbus užsakovei nebuvo galimybės tinkamai įvertinti atliktų darbų kokybės dėl aikštelės pakloto įrengimo, todėl ieškovės nurodytus darbų trūkumus teismas vertino kaip paslėptus trūkumus, kurie priimant darbus vizualiai negalėjo būti nustatyti ir įvertinti. Teismas padarė išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelės atlikti darbai, t. y. pasluoksnio įrengimas, neatitiko sutartinių įsipareigojimų ir metodinių nurodymų reikalavimų. Už šiuos darbų trūkumus atsakinga atsakovė, nes netinkamai įrengtas pasluoksnis, t. y. per mažas panaudotas medžiagų kiekis bei atitinkamai nesutankintas pagal reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teigia, kad atsakovė nėra atsakinga už netinkamai atliktus darbus, nes ieškovė neperdavė jai projektinės dokumentacijos, dėl to darbus atliko vadovaudamasi teisės aktais ir gamintojų instrukcijomis. Pažymi ir tai, kad trinkelių klojimo darbai jau buvo pradėti kitų asmenų, o ji tik tęsė pradėtus darbus.
5.2. Atsakovė nebuvo atestuota atlikti ypatingus darbus, o būtent ieškovė buvo atestuota juos atlikti, dėl to ieškovei ir tenka pareiga laikytis visų reikalavimų, nustatytų ginčo statinio darbams. Atsakovė negalėjo stabdyti darbų dėl ieškovės pateiktų medžiagų, nes jos pareiga buvo kokybiškai ir laiku padaryti darbus.
5.3. Teismas, vertindamas atliktų darbų kokybę, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl automobilių kelių konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN Trinkelės 14“ reikalavimais, nes šis teisės aktas nesusijęs su ažūrinėmis trinkelėmis, kuriomis ir buvo išklota automobilių stovėjimo aikštelė.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovė teigia, kad aikštelės pasluoksnis yra įrengtas tinkamai, o netinkamos yra atsakovei ieškovės perduotos trinkelės, kurios negali būti klojamos vietose, kurias veikia transporto eismo apkrovos. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, atlikusi aikštelės įrengimo darbų apžiūrą ir nustačiusi, kad aikštelės pagrindo storis yra per mažas, naudojo netinkamus prietaisus, t. y. naudojo tik liniuotę ir gulsčiuką, nors turėjo naudoti dinaminį štampą.
5.5. Atsakovės teigimu, ieškovė, priėmusi darbus, turėjo pasamdyti techninę priežiūrą atliekantį specialistą, tačiau to nepadarė, dėl to atsakovė neatsako už vėliau atsiradusius trūkumus.
5.6. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, neprašė skirti ekspertizės dėl atliktų darbų trūkumų priežasties, nes mano, kad tai buvo ieškovės pareiga.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovės teigimu, atsakovė pagal tarp šalių pasirašytą sutartį turėjo pareigą ne tik tinkamai atlikti darbus, bet ir susipažinti su darbų projektine dokumentacija. Atlikusi darbus ne pagal projektinę dokumentaciją, atsakovė pažeidė sutartį. Nereikalavusi projektinės dokumentacijos, o darbus atlikusi ne pagal juos reglamentuojančius teisės aktus, atsakovė elgėsi nerūpestingai ir tai nėra priežastis išvengti atsakomybės už netinkamai atliktus darbus.
6.2. Teismas pagrįstai, vertindamas atliktų darbų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, pagrįstai vadovavosi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl automobilių kelių konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN Trinkelės 14“ patvirtintais reikalavimais. Būtent šis teisės aktas nustato, koks turi būti pasluoksnio storis, t. y. 30 mm, tuo tarpu atsakovės patiesto pasluoksnio storis buvo tik 10 mm.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelė negalėjo būti įrengta iš ieškovės pateiktų trinkelių, nes, pagal byloje esančius trinkelių techninius duomenis, jos gali būti naudojamos aikštelėms, kai jų neveikia didesnės transporto priemonių sukeliamos apkrovos nei numatyta projekte.
6.4. Pažymi, kad dangos stabilumą net 90 proc. lemia pagrindas, t. y. pasluoksnis, ir tik 10 proc. pats betono gaminys. Kadangi buvo nustatyta, jog atsakovė paklojo pasluoksnį, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, ji yra atsakinga už atsiradusių defektų šalinimą. Dar daugiau, netinkamas pasluoksnis negalėjo būti nustatytas darbų priėmimo metu, nes tai buvo paslėptas trūkumas.
6.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pasluoksnis buvo išmatuotas netinkamais prietaisais, nes matavimams atlikti buvo naudojama metrologiškai patikrinta liniuotė.
6.6. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jai perduotos trinkelės buvo netinkamos, o ji negalėjusi apie jų netinkamumą informuoti ieškovės. Įstatymai nustato pareigą darbus atliekančiam asmeniui informuoti užsakovą apie medžiagų netinkamumą. Atsakovė to nepadarė, dėl to prarado teisę gintis šiuo trūkumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad atsakovė, kaip rangovė, yra atsakinga už atliktų darbų defektus ir privalo juos ištaisyti savo sąskaita, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, technika ir rizika, ieškovės medžiagomis, atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atliko sutartyje nurodytus darbus. Pagal 2018 m. sausio 15 d. pažymą apie 2017-12-02–2018-01-05 atliktus statybos ir remonto darbus bei išlaidas ir 2018-01-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DER2018001 nustatyta, kad atsakovė perdavė ieškovei atliktus darbus už 5 271,07 Eur sumą. Šiuose dokumentuose nėra jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vėliau ieškovė nustatė, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai yra atlikti su trūkumais.
11. Ieškovė 2020 m. sausio 20 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl atsiradusių trūkumų ir paprašė iki 2020 m. sausio 24 d. raštu atsakyti, kada atsakovė pašalins defektus. Ieškovė informavo atsakovę, kad, nesulaukusi atsakymo, defektų šalinimui samdys kitą įmonę, o atsakovės reikalaus padengti patirtas išlaidas. Atsakovė 2020 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku atsakė, kad, apžiūrėjus plyteles, jos juda, tačiau juda tik ten, kur yra intensyvus eismas, ir kad, pasikonsultavusi su gamintoja UAB „Betono mozaika“, nustatė, kad trinkelės, kuriomis išklota aikštelė, nėra pritaikytos intensyviam automobilių judėjimui, todėl remontas bus tik laikinas problemos sprendimas. Ieškovė 2020 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku nurodė, kad plytelės yra tinkamos ir buvo numatytos projekte. 2020 m. sausio 24 d. atsakovė nurodė, kad pretenzijų nepriima. Ieškovė kreipėsi į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kuri 2020 m. balandžio 15 d. surašė ginčo objekto privažiavimų, šaligatvių ir žaliųjų plotų darbų rengimo apžiūros aktą: nustatyti betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumai, kurie yra didesni nei 2 mm ir yra arba lygūs 15 mm ir daugiau, nustatyta, kad pasluoksnis po betoninėmis ažūrinėmis trinkelėm yra iki 10 mm, nors turi būti 30 mm, ir padarė išvadą, kad atlikti išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbai nesilaikant projekto reikalavimų, pateikė defektų šalinimo sąmatą 13 699,23 Eur sumos. Ieškovė išsiuntė aktą atsakovei, tačiau ši 2020 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku atsakė, kad, jos nuomone, trinkelės, kuriomis išklota aikštelė, yra netinkamos automobilių aikštelėms. Byloje pateikti šalių raštai rodo, kad ieškovė dar ne kartą ragino atsakovę pašalinti nustatytus trūkumus, o atsakovė atsisakė patenkinti jos prašymus. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti apžiūros akte nurodytus aikštelės trūkumus.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės pareikštus reikalavimus. Teismas pripažino įrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad aikštelės defektai atsirado dėl netinkamai atsakovės iškloto pasluoksnio trūkumų, kurie yra paslėpti trūkumai, laikė, kad atsakovė turi juos ištaisyti.
13. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ji privalo pašalinti ieškovės nustatytus aikštelių trūkumus. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė įrodinėja, kad aikštelės defektai atsirado dėl ieškovės perduotų trinkelių nepritaikymo tokio pobūdžio statiniams, o ne dėl netinkamai iškloto pasluoksnio, kad ieškovė negali šioje byloje remtis apžiūros akte nurodytais trūkumais, akte nurodyti trūkumai – netinkamas pasluoksnis – nustatyti netinkamais prietaisais, aktą surašę asmenys nėra ekspertai, o ieškovė turėjo trūkumus nustatyti dar darbų priėmimo metu. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma turi būti įvertina, ar atsakovė turi pašalinti apžiūros akte ieškovės nurodytus aikštelės įrengimo trūkumus.
Dėl atsakovės, kaip rangovės, pareigos ištaisyti ieškovės nustatytus aikštelės defektus
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms (CK 6.681–6.699 straipsnių normos) statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
15. Vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Pavyzdžiui, CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.695 straipsnio, reglamentuojančio rangovo, vykdančio statybos rangos sutartį, atsakomybę už darbų kokybę, 1 dalyje yra nustatytas papildomas reikalavimas, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
16. Rangovo pareiga užtikrinti, kad rangos darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus, gali išlikti ir pasibaigus rangos sutarčiai. Pagal CK išdėstytą reglamentavimą, tuo atveju, jeigu įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 6.697 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos teisinius santykius, 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta statybos rangos sutartyje, rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Konkretūs garantiniai terminai, taikytini statybos rangos teisinių santykių atveju, yra nurodyti CK 6.698 straipsnyje.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama, jog rangovės (atsakovės) atlikti darbai yra su trūkumais, pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021 m. balandžio 15 d. apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad statybos darbai atlikti nesilaikant rekonstravimo projekto, nes pasluoksnis po ažūrinėmis betoninėmis trinkelėmis yra iki 10 mm, nors rekonstravimo projekte numatytas 30 mm storio pasluoksnis. Byloje nebuvo nuginčyti nei surašytas aktas, nei jį surašiusių asmenų kvalifikacija. Akte nurodyta, kad šie matavimai atlikti naudojant metrologiškai patikrintą liniuotę. Reikalavimai, kurių turėjo laikytis atsakovė, atlikdama statybos rangos sutartyje nurodytus darbus, buvo įtvirtinti šalių sudarytos sutarties 3.4.2 punkte: jame numatyta, kad atsakovė darbus turi atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi, vykdydama statybos rangos darbus, atsakovė turėjo užtikrinti, kad trinkelės aikštelėje bus išklotos pagal nustatytus reikalavimus.
19. Atsakovė teigia, kad jai nebuvo perduota projektinė dokumentacija, todėl ji turėjo atlikti darbus vadovaudamasi bendrais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais. Taigi atsakovė teigia, kad atlikdama darbus vadovavosi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, tačiau kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN Trinkelės 14“ patvirtintuose reikalavimuose (toliau – metodiniai nurodymai), kuriais pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, numatyta, kad išlyginamojo sluoksnio storis turi būti 30 mm. Statinio (automobilių stovėjimo aikštelės) projekte šis reikalavimas yra toks pat – 30 mm. Tačiau atsakovė, teigdama, kad darbus atliko pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nes negavo projekto, nepaneigė fakto, kad jos išklotas pasluoksnis (išlyginamasis sluoksnis) yra tik 10 mm, o tai, akivaizdu, neatitinka nei statinio projekto, nei teisės aktų reikalavimų.
20. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė įvykdė įrodinėjimo pareigą – įrodė defektų faktą. Atsakovė, pasirinkusi poziciją, kad išlyginamasis pasluoksnis neturi įtakos defektams, o priežastis yra ta, kad objektui buvo naudojamos netinkamos trinkelės, statinio apžiūros akto neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių jame nurodytas aplinkybes. Atsakovė teigia, kad ji neturėjo pareigos teikti įrodymus apie defektų priežastis, nes juos įrodyti turi šalis, kuri teigia. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas). Taigi atsakovė, teigdama, kad defektų priežastis yra netinkamos trinkelės, turėjo pateikti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, pavyzdžiui, ekspertizės aktą, kuriuo būtų paneigta ieškovės pateiktame statinio apžiūros akte padaryta išvada, kad defektai atsirado dėl per mažo išlyginamojo pasluoksnio. Juolab, kad ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdyje išaiškino atsakovei teisę prašyti teismo skirti ekspertizę, tačiau atsakovės atstovas nurodė, kad sutiktų, jeigu ieškovė įneštų reikiamą sumą ekspertizei atlikti. Tai reiškia, kad atsakovė sutiktų teikti jai galbūt palankius įrodymus tik tuomet, jeigu priešinga šalis už tai sumokėtų, o tai neatitinka įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent atsakovė turėtų būti suinteresuota pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius apie jos atsakomybę šalinančias defektų priežastis.
21. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju atsakovė ekspertizės skirti neprašė, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių byloje pateikto specialistų surašytų statybos apžiūros akto turinį, taigi pati nesiėmė priemonių surinkti ir pateikti patikimus įrodymus dėl defektų atsiradimo priežasčių. Pažymėtina ir tai, jog eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių procese, vertintina kartu su kitais bylos įrodymais, o ekspertizės byloje skyrimas yra teismo prerogatyva. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktas įrodymais ir įvertino jų turinį visų bylos įrodymų kontekste, o atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija ir jos veiksmai įrodinėjimo procese lėmė tam tikrą procesinį rezultatą. Atsakovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytus ir nustatytus defektus, tačiau to nepadarė – apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatikimi.
22. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvada dėl jos kaltės, apeliaciniame skunde nurodė, kad defektų priežastis yra ieškovės perduotos trinkelės, kurios negali būti klojamos vietose, veikiamose transporto eismo sukeliamų apkrovų. Ieškovė savo teiginius grindžia UAB „Betono mozaika“, tiekusiai trinkeles, minimaliais betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (t. 1, b. l. 35–36). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nurodė tik selektyviai atrinktus pateiktame dokumente nurodytus teiginius (betoninių trinkelių nepritaikymo automobilių eismo apkrovoms) ir savo nuožiūra juos interpretuodama. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose reikalavimuose aiškiai nurodyta, kad siekiant užtikrinti saugų betoninių gaminių eksploatavimą draudžiama vykti transporto priemonių eismui su metaliniais vikšrais ar eksploatuoti dangą didesnėmis apkrovomis nei numatyta jos projekte. Šiuose minimaliuose reikalavimuose taip pat akcentuojama, kad 90 proc. dangos stiprumą lemia jos pagrindas. Ši savybė akcentuojama ir UAB „Betono mozaika“ interneto svetainėje http://www.betonomozaika.lt/azurines-trinkeles: „Kitas labai svarbus betoninių ažūrinių trinkelių privalumas yra tas, kad jos, nors ir su “skylėmis”, tačiau yra tokios pat tvirtos ir ilgaamžės (pabrėžiame – jei sudėtos ant teisingai paruoštų pagrindų). Pavyzdžiui, 10 centimetrų storio ažūrines trinkeles drąsiai galima naudoti ir industrinėse erdvėse, ūkiuose. Ant jų galima važinėti tiek su sunkvežimiu, tiek su traktoriumi.“ Be to, tai, kad ažūrinės trinkelės naudojamos gatvių tvarkymui, patvirtina ir atsakovės pateiktas Statybos produkcijos sertifikavimo centro Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatas, kuriame nurodyta, kad ažūrinės trinkelės yra gatvių ir parkų tvarkymo elementas (t. 1, b. l. 58). Taigi šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius apie trinkelių netinkamumą automobilių stovėjimo aikštelės dangai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo veikiama itin didelių automobilių eismo apkrovų (CPK 178 straipsnis), kurios sąlygojo atsiradusius defektus.
23. Apeliantės teigimu, ieškovė, priėmusi darbus, turėjo pasamdyti techninę priežiūrą atliekantį specialistą, tačiau to nepadarė, dėl to atsakovė neatsako už vėliau atsiradusius trūkumus. Teisėjų kolegija atsakydama į šį apeliantės argumentą pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą – tai užsakovo pareiga. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai yra neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal įstatymą, iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei atlikti normalią daiktų apžiūrą. Tikrindamas, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018).
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdė „Statybų burės“, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktame statybos darbų žurnale nėra jokių žymų apie automobilių stovėjimo aikštelės darbų priežiūrą. Teismo posėdyje UAB „Statybų burės“ vadovas paaiškino, kad prieš perduodant darbus turėjo būti atliekami matavimai su dinaminiu štampu. Tai reiškia, kad ieškovei priimant darbus statybos apžiūros akte nustatyti trūkumai – per mažas pasluoksnio storis – nebuvo akivaizdžiai matomi. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovė tinkamai neatliko savo pareigos apžiūrėti įrengtas ir jai perduodamas daugiafunkces aikšteles, priėmė atliktus darbus formaliai ir pan. Nei ieškovė, nei atsakovė nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodinėjo, kad statinio apžiūros akte nurodyti aikštelių trūkumai buvo išryškėję jau tuo metu, kai ieškovė turėjo perimti atsakovės atliktus darbus. Priešingai, priimant darbus aikštelėje nebuvo jokių trūkumų, kurie būtų kliudę ieškovei priimti darbus. Šie trūkumai išryškėjo po žiemos, o juos galėjo lemti netinkamas išlyginamojo sluoksnio storis, tai ir buvo nustatyta byloje. Pažymėtina, kad atsakovės atlikti darbai buvo priimti 2018 m. sausio mėn., žiemos metu, todėl ieškovei priimant atliktus darbus tokiu laikotarpiu, jai galėjo būti apsunkinta galimybė objektyviai įvertinti aikštelės dangos, o juo labiau po danga esančio pasluoksnio atitiktį nustatytiems reikalavimams.
25. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės įrengta automobilių stovėjimo aikštelė neatitinka konkrečių techniniuose projektuose nustatytų reikalavimų – išklotas pasluoksnis yra per mažo storio, dėl to atsirado dangos defektai, o atsakovė savo ruožtu nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, jog šie trūkumai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų ir neįrodė, kad jų atsiradimą nulėmė kiti jos nurodyti veiksniai – netinkamos trinkelės, netinkamas eksploatavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei kilo pareiga pašalinti ieškovės nustatytus aikštelių trūkumus pagal UAB „Pastatų statyba ir diagnostika“ 2021 m. balandžio 15 d. akte nurodytus trūkumus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas (sąskaitą ir sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį mokėjimą nurodymą). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei BUAB „Ringesta“ iš atsakovės UAB „Dereva“ 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.