Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką, vietą ir teismo sudėtį šalys yra informuotos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Craftsoft“ ir atsakovas M. P. 2022 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1666183596, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas 12 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 82,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 36,21 procentai) ir 36,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas atliko 1 mokėjimą, kuris atitinkamai buvo paskirstytas pagal mokėjimo grafiką, t. y. 28,15 Eur kredito grąžinimui, 12,08 Eur palūkanoms, 3,00 Eur administravimo mokesčiui, 0,18 Eur vėlavimo palūkanoms apmokėti. Toliau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku mėnesinių įmokų nemokėjo. Dėl to atsakovui 2023 m. balandžio 17 d. išsiųstu pranešimu sutartis su atsakovu nuo 2023 m. gegužės 1 d. buvo vienašališkai nutraukta.

6. Tarp pradinės kreditorės UAB „Craftsoft“ ir ieškovės 2021 m. gruodžio 22 d. sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-12/03, kuria pradinė kreditortė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp jų – ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Akcentuotina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kad skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

9. Kadangi apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas ieškovės 2023 m. gegužės 5 d. siųstu pranešimu ir ieškovės pareikštu ieškiniu, todėl konstatuotina, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalys). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, nepateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

10. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

11. Atsakovas vartojimo kredito sutarties vykdymo laikotarpiu atliko 1 mokėjimą, kuris atitinkamai buvo paskirstytas pagal mokėjimo grafiką, t. y. 28,15 Eur kredito grąžinimui, 12,08 Eur palūkanoms, 3,00 Eur administravimo mokesčiui, 0,18 Eur vėlavimo palūkanoms apmokėti. Daugiau atsakovas nei pradinei kreditorei, nei ieškovei neatliko jokių įmokų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs likusią 371,85 Eur vartojimo kredito sumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, laiko, jog jam neturėjo teisės suteikti ketvirto kredito atsižvelgiant į jo finansinę būklę.

12. Pažymėtina, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vartojimo kredito negrąžinimo (priteisimo), turi vertinti, ar tinkamai buvo įgyvendinta pareiga įvertinti skolininko kreditingumą. Kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui. Vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą netinkamas vykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 65, 66 punktai). Ieškovė šioje byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, prieš suteikdama atsakovui kreditą, pradinė kreditorė vertino atsakovo kreditingumą įstatymo nustatyta tvarka (buvo gauti duomenys apie atsakovo turimus įsipareigojimus (267,05 Eur), duomenys apie šeiminę padėtį – atsakovas sutuoktinės ir vaikų neturėjo, nustatyta, kad kreditingumo vertinimo metu atsakovas vėluojančių įmokų neturėjo). Atsižvelgiant į nustatytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 371,85 Eur negrąžinto kredito laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

13. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos, t. y. palūkanos, atliekančios mokėjimo (užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

14. Iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti kredito sutartyje numatytas 36,21 procentų dydžio metines palūkanas, t. y. 82,76 Eur mokėjimo palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal kredito sutartį, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. spalio 19 d. Atsakovas iki kredito sutarties nutraukimo dienos, kaip jau minėta, atliko 1 mokėjimą, kuris atitinkamai buvo paskirstytas pagal mokėjimo grafiką, t. y. 28,15 Eur kredito grąžinimui, 12,08 Eur palūkanoms, 3,00 Eur administravimo mokesčiui, 0,18 Eur vėlavimo palūkanoms apmokėti, daugiau jokių įmokų nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, atsakovas neatliko, todėl ieškovė paskaičiavo, jog likusi mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis (iki sutarties nutraukimo) yra 59,84 Eur. Tačiau, remiantis ieškinio Priedu Nr. 1 – Vartojimo kredito grąžinimo grafiku, likusi atsakovo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis iki sutarties nutraukimo yra 49,72 Eur. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 59,84 Eur mokėjimo palūkanas dalyje yra nepagrįstas, dėl to tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 49,72 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo (2023 m. lapkričio 20 d.).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Normaliomis ir įprastomis sąlygomis pradinė kreditorė (ieškovė, kaip jos teisių perėmėja) galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

17. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Byloje nustatyta, kad sutartys buvo nutrauktos, nes atsakovas nemokėjo įmokų pagal sutartyse numatytus mokėjimų grafikus. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas (nuostolius), kurias ji būtų gavusi, jeigu savo prievoles atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjusi įmokas pagal šalių suderintus mokėjimo grafikus). Pažymėtina, kad ieškovė pareikštame ieškinyje, negautas pajamas (nuostolius) prašo priteisti už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo 2023 m. lapkričio 20 d., tačiau remiantis Vartojimo kredito specialiosiomis sąlygomis, bei Priedu Nr. 1 – Vartojimo kredito grąžinimo grafiku, kredito grąžinimo data yra 2023 m. spalio 19 d. Todėl nurodytą palūkanų sumą (pajamas) pradinė kreditorė (ir ieškovė) turėjo tikėtis gauti pagal grafiką kiekvieną mėnesį iki 2023 m. spalio 19 d., o ne iki 2023 m. lapkričio 20 d. Nepaisant klaidingai nurodytos sutarties pasibaigimo datos, prašomų priteisti negautų pajamų dydis apskaičiuotas teisingai, t. y. iki 2023-10-19. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 22,06 Eur negautų pajamų.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 443,36 Eur (371,85 Eur + 49,72 Eur + 22,06 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

21. Ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur žyminis ir 242,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 264,00 Eur. Teismo sprendimu patenkintų reikalavimų suma (443,36) sudaro 97,71 procento visų pareikštų reikalavimų (453,75 Eur). Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 97,71 procento jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 257,95 Eur.

22. Nagrinėjamoje byloje patirta 4,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Jos paskirstytinos šalims taikant pirmiau nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Kadangi ieškovei ir atsakovui tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, šių išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinas. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 371,85 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 85 ct) negrąžinto kredito, 49,72 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 1 d.), 22,06 Eur (dvidešimt du eurus 6 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo (2023 m. spalio 19 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (443,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 257,95 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.