Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. J. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra elektroninio stebėjimo sąlygomis, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bendrauti su A. S.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 20 MGL dydžio bauda ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra elektroninio stebėjimo sąlygomis, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bendrauti su A. S., ir 20 MGL dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį;

R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu R. R. paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, bausmė bendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pakeičiant laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimo bausmę, ir R. R. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos ieškinys patenkintas, priteisiant iš R. R. 232,92 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidų. Be to, nuosprendžiu A. S. civilinys ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš K. J. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iš R. R. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. R. civilinys ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš R. R. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu iš R. R. ir K. J. priteista lygiomis dalimis po 500 Eur nukentėjusiajam A. S. patirtų išlaidų už teisinę pagalbą. Iš R. R. priteista 1 500 Eur nukentėjusiajai V. R. patirtų išlaidų už teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

10. Tiek K. J., tiek R. R. apeliaciniuose skunduose nesutinka su jų pripažinimu kaltais, prašo išteisinti, vertina, kad nuteisti nepagrįstai, teigia nesmurtavę prieš nukentėjusiuosius. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų K. J. ir R. R. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo K. J. ir R. R. pripažinti kaltais pagrįstai, priešingai, nei teigia apeliantai, jų kaltę įrodo ne prielaidos, o būtent įrodymų visuma.

14. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog nuteistųjų K. J., R. R. parodymai, kuriuose jie teigia nesmurtavę prieš nukentėjusiuosius, atitinka kitus bylos duomenis, tačiau pritarti tokiems apeliantų argumentams nėra pagrindo. Tiek K. J., tiek R. R. proceso metu teigė, jog iš esmės be priežasties A. S. buvo apipurkšti dujomis, iš pradžių prie tvenkinio žvejojo K. J., o paskui ir pastarojo pagalbos šauksmus išgirdo ir atvažiavo į pagalbą R. R.. Nukentėjusieji neneigė, jog A. S. panaudojo turėtą dujų balionėlį, kaip pats paaiškino, kai jau buvo užpultas ir mušamas (išsitraukė iš kišenės dujų balionėlį ir panaudojo), kliuvo K. J., visgi tai nepaneigia nuteistųjų smurtinių veiksmų prieš A. S.. Nuteistieji teigė, jog į medikus dėl panaudotų dujų nesikreipė, kaip nurodo, tiesiog ganykloje nusiprausė. Taigi vertinti dujų panaudojimą kaip paneigiantį įrodymų visuma nustatytas A. S. sužalojimo aplinkybes nėra pagrindo.

15. Nuteistieji atkreipia dėmesį į teisme kaip liudytojos apklaustos E. Ž. parodymus, kuriuose, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji nurodė, jog su R. R. buvo nuvažiavę melžti karvių, girdėjo K. J. pagalbos šauksmus, R. R. sėdo į automobilį ir išvažiavo gelbėti sūnaus, po pusvalandžio abu grįžo, sakė, jog buvo užpulti A. S. ir V. R., apipurkšti dujomis, ant K. J. ir R. R. kūnų buvo matyti raudonumas, liepė vyrams praustis, grįžus visiems namo, skambino į policiją. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas E. Ž. parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas neatitiktimi įrodymų visumai ir aplinkybe, jog E. Ž. yra R. R. sugyventinė, todėl gali siekti padėti nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokiais nuosprendžio argumentais. Nors apeliantai mano, jog jei jau buvo atmesti E. Ž. parodymai dėl to, kad ji R. R. sugyventinė, analogiškas vertinimo kriterijus turėtų būti taikomas ir V. R., A. S. bei A. V., kurie tarpusavyje bendrauja, yra draugai, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, kiek apklaustų asmenų parodymai atitinka kitus duomenis, ir tuo remdamasis sprendė dėl parodymų patikimumo. Šiuo atveju būtent nukentėjusiųjų bei A. V. parodymus nuosekliai atitinka ir kiti bylos duomenys, ko negalima pasakyti apie K. J. ir R. R. gynybines versijas. E. Ž. pripažįsta, jog pačioje konflikto vietoje nebuvo, ji iš tolo matė tik K. J., tačiau matomumą apsunkino krūmai, ji nematė nei V. R., nei A. S., nors pagal bylos aplinkybes pastarieji buvo prie tvenkinio. Taigi E. Ž. konflikto tarp K. J., R. R., A. S., V. R. nematė, todėl ir dėl šios priežasties šios liudytojos parodymais vadovautis nustatant prie tvenkinio vykusio įvykio aplinkybes nėra pagrindo.

16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. nuteistas ir dėl V. R. sužalojimo. Bylos duomenimis, po konflikto, pasibaigusio A. S. sužalojimu, V. R. nuėjo į kitą žemės sklypą, kuris jai priklausė, kur įvyko dar vienas konfliktas jau tarp jos ir R. R.. Kaip apklausiama teisme nurodė V. R., radusi R. R. gyvulius savo teritorijoje, pradėjo traukti kuolus iš žemės, atėjo R. R., jis bandė filmuoti, trenkė jai mediniu pagaliu į nugarą, nuo smūgio iš viršaus ji užsidengė veidą, suktukas įsmigo į ranką, ji šaukė, tačiau R. R. dar sudavė keletą smūgių pagaliu, sudavė į dešinį petį, dešinę koją. Analogiškas savo sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš dalies nukentėjusiosios parodymus atitinka ir R. R. parodymai, duoti teisme, jog turėjo iš V. R. rankų pagrobtą mietą, gal ir sudavė jai, kai ši muistėsi, netyčia, tiesioginius smūgius neigia. Taigi pats nuteistasis teisme pripažino buvus fizinį kontaktą su nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. išvis neigė buvęs priėjęs prie nukentėjusiosios, nurodė, jog, jam beeinant prie medinius kuolus draskiusios V. R., ši metė į jį akmenį ir jis nubėgo, prie V. R. negrįžo. Taigi, kaip matyti, priešingai nei nukentėjusioji, nuteistasis duodamas parodymus baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus. V. R. parodymus nuosekliai atitinka ir A. S. bei A. V. parodymai, kad, laukdami medikų, pamatė pareinančią nukentėjusiąją, kuriai iš rankos bėgo kraujas, ji buvo apdraskyta, iš jos sužinojo, kad sumušė R. R.. V. R. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes atitinka ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pranešimuose Bendrajam pagalbos centrui (užfiksuota garso įrašuose) nukentėjusieji (tiek A. S., tiek V. R.) nurodė buvę užpulti ir sužaloti ne kieno kito, o R. R. (dėl A. S. ir K. J.). Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog ligoninėje bendrauta su V. R., kuri, be kita ko, paaiškino, kad po A. S. sužalojimo buvo nuėjusi prie savo sodybos, ją pasitiko R. R., jis sudavė jai kelis kartus mediniu kuolu, kurio gale buvo įsuktas vielos laikiklis, ji juto fizinį skausmą, kuole buvusiu laikikliu perplėšta kairioji plaštaka. 2022 m. rugpjūčio 28–29 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti matomi sužalojimai V. R. kūne (kairėje kojoje, sėdmenyje, pilve, rankose). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1823/2022(02) patvirtina, kad V. R. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje plaštakoje, kraujosruvos, nubrozdinimai dešiniame žaste, kraujosruva, nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas pilve, nubrozdinimas krūtinės kairėje, kraujosruva kairėje šlaunyje bei kairio sėdmenio srityje, kraujosruva, nubrozdinimas kairėje šlaunyje, kraujosruva, nubrozdinimas dešinėje šlaunyje; sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu (-ais); sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2022-08-28 V. R. buvo suduotas su mediniu kuolu, ant kurio galo buvo užsuktas elektrinio piemens laikiklis, nenustatytas skaičių smūgius į įvairias kūno vietas. V. R. konstatuoti sužalojimai atitinka jos nurodytas sužalojimo aplinkybes.

17. Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, jog abu nukentėjusieji buvo neblaivūs. Bylos duomenimis, iš tikrųjų A. S. ir V. R. po konflikto buvo nustatytas neblaivumas, tačiau tai nesudaro pagrindo suabejoti jų parodymų patikimumu, kadangi jų nurodytas konfliktų su R. R. ir K. J. aplinkybes atitinka ir kiti bylos duomenys.

18. Apeliaciniuose skunduose laikomasi ir tokios pozicijos, jog pačių nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojamas, rizikingas, teigiama, kad nukentėjusieji apgadino R. R. automobilį, purškė dujas, vertinama, jog buvo prasidėjęs kėsinimasis prieš apeliantus. Iš bylos medžiagos matyti, jog analogiška gynybine pozicija remtasi ir pirmosios instancijos teisme, tačiau ji nuosprendyje motyvuotai paneigta. Įrodymų visuma leidžia spręsti, jog, priešingai, nei teigia apeliantai, agresyviai elgėsi ir smurtą prieš nukentėjusiuosius vartojo būtent nuteistieji – K. J. ir R. R.. Kaip jau minėta, nors nukentėjusieji nurodė apie dujų panaudojimą, tačiau, kaip paaiškino A. S., dujų balionėlį jis išsitraukė iš kišenės jau prasidėjus fiziniam smurtui prieš jį, taigi gynybos tikslais. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarta ir įvykių eiga, leidžianti pagrįstai manyti, jog konflikto metu nukentėjo ne nuteistieji, o būtent A. S. ir V. R.. Iš karto po įvykio nukentėjusieji kreipėsi medicininės pagalbos, kvietė policiją, tiek Bendrajam pagalbos centrui, tiek policijos pareigūnams aiškino įvykio aplinkybes, nurodydami, kad buvo užpulti, kaip sužaloti. Nukentėjusiajam A. S. iš karto po įvykio buvo suteikta greitoji medicininė pagalba, be to, A. S. ir V. R. tą patį vakarą vyko ir į ligoninės priimamąjį dėl medicininės pagalbos, 2022 m. rugpjūčio 28 d.–2022 m. rugpjūčio 29 d. atliktos asmens apžiūros policijoje. Kad nukentėjusieji 2022 m. rugpjūčio 28 d. buvo sužaloti, patvirtina specialisto išvados. Dėl apeliantų priešingai, byloje nėra duomenų, kad jie būtų buvę sužaloti, kreipęsi į medikus dėl dujų pripurškimo. Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, R. R. vairavo automobilį iki savo namų, nekvietė atvykti policijos pareigūnų užfiksuoti įvykio aplinkybių dėl fizinio skausmo jiems sukėlimo ar turto sugadinimo. Nukentėjusieji A. S., V. R. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad R. R. automobiliui nieko nepadarė. Bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad po nuteistųjų pavartoto smurto A. S. netgi reikėjo pagalbos atsikelti, įlipti į automobilį. Nėra duomenų, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. R. R. minimi automobilio apgadinimai būtų buvę užfiksuoti specialistų, policijos pareigūnų, pagal paties R. R. paaiškinimus, jo automobilis nebuvo naujas, buvo naudojamas atliekant ūkio darbus (juo važiavo į ganyklą melžti karvių). Todėl, atsižvelgiant į visą tai, kas aptarta, apeliantų gynybinės versijos, jog jie buvo užpulti nukentėjusiųjų, bylos duomenų visuma nepatvirtina.

19. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės.

20. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji griežta, parinkta griežčiausia bausmės rūšis, nevertinta, kad jis ūkininkas, neįgalus. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimas R. R. yra pakankamai motyvuotas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad R. R. nubaustas per griežtai. Nagrinėjamu atveju jis padarė dvi tyčines smurtines nusikalstamas veikas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog R. R. teistas ir teistumas neišnykęs. Nusikaltimus, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, R. R. padarė 2022 m. rugpjūčio 28 d., taigi iki Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio. Šiuo metu R. R. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendis jau įsiteisėjo ir, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taip pat priimtas dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Nepaisant to, kolegija nemano, jog R. R. nubaustas per griežtai. Iš teistumo pažymos matyti, jog R. R. 2019 m. vasario 6 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį BK 38 straipsnio pagrindu vėlgi dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Taigi analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka dėl įvairių administracinių nusižengimų, kai kuriais atvejais ir padarytų prieš tą pačią nukentėjusiąją (V. R.) kaip ir nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje jis metaliniu kūju sužalojo nukentėjusį asmenį, nekyla abejonių, jog prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas pavojingas įrankis, galėjęs sukelti ir sunkesnių pasekmių, negana to, vos baigėsi vienas konfliktas, R. R. praėjus trumpam laiko tarpui pavartojo smurtą ir prieš V. R.. Akivaizdu, jog R. R. nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, daro įvairius teisės pažeidimus, nedaro išvadų iš savo neteisėto elgesio, todėl kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurios terminas artimas vidurkiui, be to, galutinei bausmei įtakos turėjo ir kitas R. R. priimtas nuosprendis, kuriuo su bendrintos skundžiamu nuosprendžiu už atskiras veikas paskirtos bei subendrintos bausmės. Įvertinus tai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas bausmės skyrimą R. R. pažymėjo, jog šis ūkininkauja (užsiima gyvulininkyste), yra neįgalus, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, ir į tai pakankamai atsižvelgė. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su iš nuteistųjų priteistais neturtinės žalos atlyginimais, bylinėjimosi išlaidomis, teigiama, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas per didelis, neproporcingas, neatitinka teismų praktikos. Kolegija apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš R. R. ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš K. J. bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš R. R.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas sumažino ir A. S. iš K. J. priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iš R. R. –5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, be to, V. R. iš R. R. priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Neturtinės žalos dydžio nustatymas skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai motyvuotas ir apygardos teismas neturi pagrindo nuosprendžio motyvams nepritarti.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

23. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) ir kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

24. Kolegijos vertinimu, aptartų nuostatų nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį laikytasi. Dėl A. S. pirmosios instancijos teismas įvertino, jog prieš nukentėjusįjį padarytos dvi nusikalstamos veikos, atsižvelgta į padarytus sužalojimus, kiekvieno iš nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus, pažymėta, jog nukentėjusysis patyrė agresyvų puolimą, daug smūgių, sukėlusių byloje nustatytas pasekmes, atitinkamai nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat atsižvelgta į tai, jog po nuteistųjų pavartoto smurto A. S. gulėjo ant žemės, nepasikėlė, reikėjo pagalbos jį pakeliant, vertinti ir medicininių dokumentų duomenys apie gydymą, kelis mėnesius trukusį nedarbingumą, taip pat ir tai, jog iki šiol likusios sveikatos sutrikdymo pasekmės (A. S. nėra iki galo pasveikęs, negali dirbti sunkių darbų), pripažinta, jog nukentėjusysis kentė didelį fizinį skausmą (ypatingai dėl R. R. veiksmų, nes jo padaryti sužalojimai yra padaryti įrankiu ir yra sunkesnio sveikatos sutrikdymo laipsnio), patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, stresą, pažeminimą, baimę. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nukentėjusiajai V. R. padarytus sužalojimus, smurtinių veiksmų pobūdį, patvirtinantį, kad V. R., kaip ir kitas nukentėjusysis, patyrė agresyvų puolimą, jai buvo suduoti smūgiai, sukėlę nustatytą sveikatos sutrikdymą. Kolegija neabejoja, kad V. R. dėl padarytų sužalojimų jautė stiprų fizinį skausmą ir, kaip pažymėta nuosprendyje, dėl tyčinių R. R. veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, stresą, pažeminimą, baimę. Visiškai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į tai, jog apeliantai dirba, turi galimybę žalą atlyginti, taigi įvertinta ir nuteistųjų bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyra.

25. Apeliantai deklaratyviai nurodo, jog priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka teismų praktikos. Kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais. Pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai neviršija teismų praktikoje nustatytų tokios žalos sumų atitinkamo masto sveikatos sutrikdymo bylose. Antai dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, priklausomai nuo reikšmingų aplinkybių priteisiamos neturtinės žalos dydis apytiksliai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-188-303/2023). Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Viena vertus, teismų praktika dėl nukentėjusiesiems asmenims priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, yra vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, tačiau, kita vertus, negali būti ignoruojamos aplinkybės, jog kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtus psichologinius bei fizinius išgyvenimus bei faktus, kuriais šie išgyvenimai yra grindžiami. Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis A. S. patyrė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, jam konstatuota įvairaus pobūdžio sužalojimų (nubrozdinimų, kraujosruvų, juosmeninių slankstelių ataugų lūžių), gydymas truko ne vieną mėnesį, naudoti specialūs įtvarai, ribotas fizinis krūvis. V. R. mediniu kuolu, kurio gale užsuktas vielos laikiklis, suduota keletas smūgių į įvairias kūno vietas, plėštinę žaizdą rankoje teko siūti, nustatyta ir daugiau sužalojimų, liudijančių apie agresyvų elgesį prieš ją (kraujosruvos, nubrozdinimai). Kadangi nebuvo nustatyta ilgalaikių padarinių sveikatai, nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį apylinkės teismas sumažino.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, neprieštarauja teismų praktikai, yra pakankami kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir nepažeidžia nukentėjusiųjų ir kaltininkų interesų pusiausvyros.

27. Apeliaciniuose skunduose užsimenama, jog turėjo būti atsižvelgta į nukentėjusiųjų elgesį, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo vertinti, jog nukentėjusieji būtų elgęsi agresyviai, puolę ar sužaloję apeliantus. Priešingai, įrodymų visuma rodo, jog ne kas kitas, o pačių nuteistųjų elgesys buvo priešingas teisei, dėl ko jie ir buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti skundžiamu nuosprendžiu.

28. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su bylinėjimosi išlaidų sumomis, priteistomis nukentėjusiesiems iš apeliantų. Nuosprendžiu iš R. R. ir K. J. priteista lygiomis dalimis po 500 Eur nukentėjusiajam A. S. patirtų išlaidų už teisinę pagalbą, be to, iš R. R. priteista 1 500 Eur nukentėjusiajai V. R. patirtų išlaidų už teisinę pagalbą. Priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydis pagrįstas dokumentais, abejonių nekelia.

29. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji naudojosi teisine pagalba, pateikti civiliniai ieškiniai, pirmosios instancijos teisme vyko keli teismo posėdžiai, K. J. ir R. R. kaltės nepripažino, todėl nukentėjusiesiems reikėjo organizuoti savo interesų gynybą. Atsižvelgiant į aplinkybių visuma, nukentėjusiesiems iš nuteistųjų priteistos išlaidos teisinei pagalbai yra adekvačios ir protingos, nelaikytinos per didelėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų K. J. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti.