Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog negyvenamosios patalpos 1-4 (8.42 kv. m.), 2-8 (1,36 kv. m.), 2-9 (1,30 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-12 (80/100 nuo 13.81 kv. m.), a-2 (857/1000 nuo 34,2 kv. m.), 1-1 (854/1000 nuo 1.78 kv. m.), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2017 m. sausio 10 d. priklausė atsakovei E. M. (2 t. b. l. 16-18). Ieškovė už minėtų patalpų šildymą atsakovei laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d. pateikė sąskaitas faktūras (2 t. b. l. 32-79). Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, kuria ieškovė grindžia prašomą priteisti skolą, nustatyta, jog atsakovė per minėtą laikotarpį neatliko nei vieno mokėjimo (2 t. b. l. 113). 2009 m. sausio 19 d. sudaryta šilumos pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta tik AB „Kauno energija“ atstovo (2 t. b. l. 25-28). Sutarties priede nurodyta, jog pastate 1916,09 kv. m. plotą užima gyvenamosios patalpos, likusieji 52,96 kv. m., kurie priklausė atsakovei, yra negyvenamosios patalpos (2 t. b. l. 29-30). Pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei priskaičiuotas 21 procento dydžio pridėtinės vertės mokestis (2 t. b. l. 32-79).

Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos - Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 str. ir 6.384 str. normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 str. 1 d. taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovė tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo patalpų įsigijimo. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 d. standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo - pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 p., 27 p. numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir buto, kitų patalpų savininko – vartotojo. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su ieškovu rašytines energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne, sutartis dėl mokėjimo už šilumos energiją laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa savininku buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų.

Ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d. šilumos tiekimo santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei už tiektą šilumą. Pažymėtina, kad atsakovė savo pareigos mokėti už patiektą šilumą neginčijo, tačiau byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio. Ieškovė teigia, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio mėnesio nesumokėjo nei vienos įmokos ir liko skolinga ieškovei 1 222,43 Eur. Atsakovė su ieškovės nurodyta skolos suma nesutiko bei nurodė, kad pagal jai pateiktas sąskaitas skolos suma nesutampa, jose nepagrįstai į bendrą skolos sumą įskaičiuota ir skolos išieškojimo išlaidos, kurios sudaro 66,12 Eur, taip pat nepagrįstai jai yra skaičiuojamas 21 procento PVM.

Iš ieškovės pateiktos pažymos (2 t. b. l. 113) nustatyta, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d. paskaičiuota 1222,43 Eur mokesčių už patiektą šilumą tiek jai priklausančioms negyvenamoms patalpoms, tiek jai priklausančioms bendro naudojimo patalpoms. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2014-12-31 mokesčiai buvo skaičiuojami litais, ir per laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31 buvo paskaičiuota 728,64 Lt / 211,03 Eur + 2,92 Eur po perskaičiavimo, o nuo 2015-01-01 iki 2017-01-10 priskaičiuota 1008,48 Eur (1006,07 Eur + 2,41 Eur po perskaičiavimo), t.y iš viso 1222,43 Eur. Atsakovė kitokio skolos skaičiavimo nepateikė, motyvuotų ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstų atsikirtimų, priešpriešinių įrodymų dėl skolos paskaičiavimo teisingumo nepateikė (CPK 178 str.), taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dalį skolos yra sumokėjusi. Tai, kad atsakovei siųstose sąskaitose (2016-09-30, 2016-10-31 (2 t., b.l. 157, 159)) atskiroje eilutėje buvo nurodomos ir „Skolos išieškojimo išlaidos“ neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes ieškovė šiuo ieškiniu šių sumų priteisti neprašo. Pažymėtina, kad skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-08-01, už tam pačiam nekilnojamojo turto objektui tiektą šilumą jau buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimu (2 t., b.l. 70-95), todėl pažymoje nurodomas skolos likutis periodai pradžiai (2014-08-01) bei pagal šį sprendimą vykdomas skolos išieškojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai atsakovės nurodomos aplinkybės, kad iš jos antstolė išieškojo daugiau nei nurodyta pažymoje (3122,29 Eur) neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl teismas jų nevertina.

Atsakovė taip pat nurodo, jog jai, kaip fiziniam asmeniui, negali būti skaičiuojamas įmonėms taikomas PVM tarifas už suvartotą šilumos energiją, t.y. 21 proc. PVM.

Teismas atsakovės argumentus dėl nepagrįsto PVM priskaičiavimo atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, už tiektą energiją laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d. atsakovei buvo skaičiuojamas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovei priklausiusios patalpos yra negyvenamosios patalpos, o skolos susidarymo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, todėl taikyti atsakovei ginčo atveju lengvatinį PVM tarifą už šilumos energiją nėra faktinio ir teisinio pagrindo, o atsakovės argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 222,43 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas bei tenkintinas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 1 d., 6.384 str., CPK 200 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str.). Kiti atsakovės argumentai (dėl neteisingo jos gyvenamosios vietos adreso nurodymo ir kt.) byloje neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas jų nevertina.

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – fizinis asmuo - privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2017-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str., 6.874 str. 2 d.). Teismas sprendžia priteisti procesines palūkanas nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2017-12-07), įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo 2017-11-06 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nes teismas konstatavo aplinkybes galinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o bylą perdavus nagrinėti pirmos instancijos teismui, ieškovė patikslino tiek ieškinio faktinį pagrindą, tiek dalyką, pateikė papildomus įrodymus patikslinto ieškinio reikalavimams pagrįsti. Be to, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo (2017-01-25) nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 37,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už registro išrašą – viso 38,71 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Šioje byloje valstybė patyrė 20,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios įvertinus priežastis dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, t.y. Kauno apygardos teismo 2017-11-06 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nes teismas konstatavo aplinkybes galinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o bylą perdavus nagrinėti pirmos instancijos teismui, ieškovė patikslino tiek ieškinio faktinį pagrindą, tiek dalyką, pateikė papildomus įrodymus patikslinto ieškinio reikalavimams pagrįsti, priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovei 2017 m. sausio mėnesį pateikiant ieškinį turėjo būti žinomas ir faktinis atsakovės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. e2-16096-713/2016), tačiau šio adreso teismui nenurodė, todėl deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiami procesiniai dokumentai grįžo neįteikti.

Šalims išaiškintina, kad valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, iš atsakovės E. M., asmens (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1 222,43 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų 43 ct) skolą už patiektą šilumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 222,43 Eur) nuo 2017 gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38,71 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 71 ct) bylinėjosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, valstybei 10,16 Eur (dešimt eurų 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,16 Eur (dešimt eurų 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.