Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-434-749/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-02
Bylos Nr.
1-434-749/2022
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00090-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
R. S.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Byla Nr. 1-434-749/2022
Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00090-2021-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12., 1.2.14.5.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant I. Ž., Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, kaltinamajam R. S., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovams G. G., J. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis du vaikus, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys ir turto negrąžins, 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 9.35 val. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) atstovu sudarė įrangos nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 10 d. Pagal šią sutartį išsinuomojo įrangą: motopjaustyklę 1920 eurų vertės, deimantinį diską 105 eurų vertės, mūro frezą-vagapjovę 550 eurų vertės, akumuliatorinį perforatorių 755 eurų vertės, kaltą 15 eurų vertės, LED šviestuvą 500 eurų vertės, sauso/drėgno valymo siurblį 600 eurų vertės, kurių pasibaigus sutarties laikui negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 4445 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) vertės.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinamajame akte. Kaltinamojo teigimu, minėti įrankius išsinuomojo, nes jų reikėjo tokiems pažįstamiems žmonėms, kurių neįvardys. Norėjo daryti verslą ir taip gavosi, kad dingo tie žmonės ir įrankiai dingo. Tie žmonės dabar užsienyje ir jis negali jų surasti. R. S. jau tyrėjai pasakė, kad prisiima pilną kaltę ant savęs. Čia jo klaida buvo padaryta, kad pasitikėjo tais žmonėmis ir taip įvyko. Taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pripažįsta jam pareikštą civilinį ieškinį.

R. S. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, pakeitė poziciją, nurodydamas, jog kaltę pripažįsta visiškai. Jis sugalvojo, kad galima apgauti. Vienas pats susiorganizavo. Neturėjo jokios naudos iš to. Neplanavo turėti iš to jokios naudos. Pripažino, kad pasisavino kaltinime minimus įrankius, kad norėjo apgauti, kad šią nusikalstamą veiką padarė vienas. Buvo sunki padėtis, sugalvojo išsinuomoti įrankius ir juos parduoti, naudos gavo apie 1000 eurų. Prisipažino, kad išsinuomojo įrankius ir juos pardavė. Teisiamojo posėdžio metu tiksliai įvardinti išnuomotų įrankių negalėjo, jam atrodo, kad buvo siurblys, lempos, motopjaustyklė su deimantiniu disku. Kiek pamena, buvo vienas diskas. Taip pat dar buvo mūro freza, vagapjovė - elektrikams reikalingas įrankis, akumuliatorinis perforatorius, kaltas prie perforatoriaus, LED šviestuvas, tai čia pastatoma lempa, sauso-drėgno valymo siurblys. Mano, kad įrankiai tiek ir kainuoja, kokia nurodyta jų vertė kaltinamajame akte. Jeigu jie nauji, tai tiek kainuoja, o ar padėvėti tiek kainuoja, kaltinamasis nežino. Kaltinime nurodyta, kad įrankiai 4445 eurų vertės (be PVM), tačiau jis gavo už juos pinigus, kurių gauti tikrai nesitikėjo. Žmonių, kuriems pardavė tuos įrankius, jis neįvardins, nes tiesiog jų nebėra, jie išsivažinėjo į užsienius ir nėra tų žmonių Lietuvoje. Uždarosios akcinės bendrovės kaltinamasis neturi, turi tik individualią veiklą.

Tęsdamas parodymus, R. S. parodė, kad jo veiklos sritis – statybos, darbus vykdo Lietuvoje. Šiuo metu turi kontraktus ir dirbo Danijoje, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje ir oficialiai nedirba. Pagal individualią veiklą irgi dabar nedirba ir teisiamojo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar ta individualios veiklos leidimas dar galiojantis. Civilinis ieškinys 10284,14 eurų susidarė pareiškimo parašymo dienai, supranta, kad vietoje 4445 eurų už įrankius prisidėjo dar žala bendrovei dėl negautų pajamų už nuomą, sutinka su tokiu civiliniu ieškiniu. Nežino, kaip atlygins, jeigu būtų įmanoma susitarti, prašo leisti civilinį ieškinį atlyginti per kažkokį laiką, nes dabar tokios sumos neturi. Nurodė, kad išsinuomojęs įrankius, buvo sumokėjęs 200 eurų depozitą. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Ateityje planuoja dirbti, niekada daugiau gyvenime taip nebedarys. Yra vedęs, turi vieną savo sūnų 1 m. 6 mėn., o kitas iš žmonos pirmos santuokos 6 metų amžiaus, kurį išlaiko pats kaltinamasis, savanoriškai, t. y. gyvena kartu ir žmonos vaiką išlaiko kaip savo vaiką. Ir dar bendrą sūnų turi.

Kaltinamasis R. S. tęsdamas parodymus bei atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, jog neatsimena, kada pasirašinėjo nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašinėjo (duomenys neskelbtini). Išsirinko tokius įrankius, nes brangiausiai kainuojantys. Tai siurblį vėliau pasiėmė, gal kad daugiau pinigų būtų. Prieš nuomodamas dar nežinojo, kam parduos tuos įrankius. Sužinojo, kai išsinuomojo. Vienam žmogui pardavė už maždaug 1500 eurų, gavo grynaisiais. Bendrovei sakydavo, kad grąžins įrankius, taip pat tyrėjui melavo, nes jau buvo pardavęs. Su nuomos punkto vadovu nesitarė, kad atlygins žalą. Nors ir pripažino bei pripažįsta dabar padarytą žalą, tačiau jos neatlygino, nes neturėjo pinigų. Buvo gėda tiesiog skambinti, tartis. Kontraktas Danijoje – tai darbas. Pajamų turėjo, bet ilgą laiką nedirbo, be to toje Danijoje ne aukso kasyklos, dar turėjo už butą mokėti, už darželį, už viską reikia mokėti, tiesiog nebuvo tų pinigų, gal tiesiog buvo gėda nuvažiuoti, nežino. Pats tų išnuomotų įrankių nenaudojo. Kitas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl autobusiuko pavairavimo. Ten dėl sukčiavimo įtariamas, kaltinamasis nežino, kuo jį ten kaltina. Pranešimą apie įtarimą gavęs. Jis tiesiog pavairavo automobilį, visiems tą patį sako. Kas pagrindinis ten buvo, kas organizavo - R. S. nežino. Kaltinamasis bandė to žmogaus pats ieškoti, bet jis yra išvažiavęs į Vokietiją. Jis nesupranta, kaip patenka į tokias situacijas. Pranešimą apie naują įtarimą gavęs. Parašyta, kad įtariamasis. Įtariamas įrankių paėmimu, bet ten net ne jo vardu buvo paimti tie įrankiai. Įtariamas tuo, kad įkalbėjo žmogų paimti kažkokius daiktus, televizorius. Tie televizoriai iš (duomenys neskelbtini) buvo paimti. Jis pats išsimokėtinai pasiėmęs OPEL INSIGNIA automobilį, kurio nebėra, jis atiduotas į tą firmą atgal. Ten skolos truputi yra, apie 1000 eurų, gal šiek tiek daugiau. Skolos negrąžino, nes neturėjo lėšų. Nebijo, kad iškels bylą, bus grąžinti tie pinigai, dirbs ir atiduos. Naujų panašių tyrimų negali atsirasti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai, pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. visiško kaltės pripažinimo teisiamojo posėdžio metu, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2021 m. gruodžio 2 d. R. S. dėl kaltės nepasisakė ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 09.30 val. vienas atvykęs į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), išsinuomojo pagal sutartį statybinius įrankius. Jis vykdo individualią veiklą, atlieka betonavimo darbus visoje Lietuvoje. Jis iš (duomenys neskelbtini) išsinuomojo asfalto betono motopjaustyklę, deimantinį diską, mūro frezą (vagapjovę), akumuliatorinį perforatorių kaltą, šviestuvą LED. 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo surašytas užsakymo aktas dėl šių įrankių nuomos, ant kurios jis pasirašė. Jam (duomenys neskelbtini) darbuotojas, užpildęs užsakymo aktą, ant kurio jis pasirašė, nurodė, kad jam reikia sumokėti užstatą - 200 eurų. Jis iškart nuvyko prie bankomato ir nusiėmė nuo savo kortelės sąskaitos - 200 eurų, grįžo į (duomenys neskelbtini), kur sumokėjo užstatą už nuomojamus įrankius - 200 eurų. Jam buvo išduotas kasos kvitas. Tada jis dar sugalvojo išsinuomoti sauso-drėgno valymo siurblį. Kaip suprato, jis buvo įrašytas prie jau surašyto užsakymo akto. Nepamena, ar dėl sauso-drėgno valymo siurblio nuomos buvo surašytas atskiras užsakymo aktas. Negali pasakyti, ar pasirašė dėl siurblio nuomos, bet jis tikrai jį gavo iš (duomenys neskelbtini). Jis neperskaitė sudarytos su (duomenys neskelbtini) sutarties, nežino kokios sąlygos sutartyje nurodytos. Jis žinojo, kad viena para už išsinuomotus įrankius jam kainuos apie 150 eurų, tai buvo pasakęs jam (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris sudarė nuomos sutartį ir užpildė užsakymo aktą. Jo nebuvo klausta, kada jis grąžins išsinuomotus įrankius. Jis nežinojo, kad sutartis sudaryta mėnesiui laiko, nežinojo, kad turi sumokėti nuomos mokestį du kartus per mėnesį, tai yra, viduryje ir pradžioje. Jis, išsinuomojęs iš (duomenys neskelbtini) įrankius, juos išvežiojo į atskirus objektus. Motopjaustyklė šiuo metu yra prie kaime, kurio pavadinimo nežino, prie Mažeikių, kur yra statomas ūkininkui, pavardės nežino, ūkinis pastatas. Tame pačiame objekte yra ir šviestuvas LED, ir vagapjovė su deimantiniu disku. Perforatorius, sauso/drėgno valymo siurblys ir kaltas yra statybos objekte, tarp Šiaulių ir Kuršėnų - (duomenys neskelbtini), kur statomas privačiam asmeniui, pavardės nežino, ūkinis pastatas. Jis dirba ne vienas, o kartu su dar trimis asmenimis, kurie irgi vykdo individualią veiklą. Vienas iš jų yra iš (duomenys neskelbtini), kiti du - iš (duomenys neskelbtini). Jie visi yra pažįstami jau keli metai ir kartu dirba kaip brigada. Kadangi visi keturi naudojasi jo vardu išsinuomotais įrankiais, tai už jų nuomą turi mokėti visi keturi. Jam panašiai po mėnesio ar truputį daugiau nuo sutartie sudarymo, paskambino darbuotojas iš (duomenys neskelbtini), kurį pažino iš balso, nes su juo pasirašė nuomos sutartį ir pagal jo užpildytą užsakymo aktą gavo įrankius. Jo vardo ir pavardės nežino. Darbuotojas jam pasakė, kad turi sumokėti už įrankių nuomą 500 eurų. Jis pasakė, kad truputį palauktų, kad sumokės vėliau, kada nenurodė, kai pabaigs objektą, turėjo galvoje objektą prie Mažeikių, kurio iki šios dienos dar nėra baigę, mano, kad baigs iki Naujų metų. Kai baigs objektą prie Mažeikių, tada sumokės (duomenys neskelbtini) už įrankių nuomą ir grąžins įrankius. Pamena, kad jam iš (duomenys neskelbtini) dar skambino gal po dviejų mėnesių nuo nuomos sutarties pasirašymo. Jam buvo pasakyta, jei jis nesumokės už įrankių nuomą ir negrąžins įrankių, (duomenys neskelbtini) kreipsis į policiją. Jis vėl pasakė, kad sumokės už nuomą ir įrankius grąžins kai baigs objektą. Jis tuo metu neturėjo ir šiuo metu neturi pinigų sumokėti už įrankių nuomą, kai gaus atlygį už baigtą objektą prie Mažeikių, tada sumokės už įrankių nuomą ir grąžins įrankius. Asmenys, su kuriais kartu dirba, žino, kad įrankiai išsinuomoti, kad reikės už juos sumokėti bendrai, kad viena para įrankių nuomos kainuoja apie 150 eurų. Jis iki šiol nuo nuomos sutarties sudarymo su (duomenys neskelbtini), tai yra nuo 2021-09-10, nėra nuvykęs į bendrovę, nėra pratęsęs nuomos sutarties, nėra įmokėjęs pinigų už įrankių nuomą, nes neturėjo ir šiuo metu neturi pinigų. Jis neturėjo ir neturi tikslo pasisavinti išsinuomotus įrankius, jis juos turėtų grąžinti ir sumokėti už jų nuomą. Policijos pareigūnams, kurie jam skambino dėl išsinuomotų iš (duomenys neskelbtini) įrankių, jis vis žadėdavo juos grąžinti bendrovei. Žadėjo atvežti ir į policijos komisariatą. Į klausimą, kodėl žadėdavo netrukus grąžinti įrankius (duomenys neskelbtini) arba juos pristatyti į policiją, bet tai nepadarė, atsakė: vis galvojo, kad greitai pabaigs objektą, tačiau buvo trukdžių, kadangi reikėjo laukti betono kelias savaites (1 t., b. 1. 184-187).

2022 m. kovo 30 d. R. S. pripažino savo kaltę ir parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus 2021 m. gruodžio 2 d. Nori pasakyti papildomai, kad įrankiai, kuriuos išsinuomojo iš (duomenys neskelbtini), dingo iš objektų 2021 m. gruodžio mėn. kartu su asmenimis, su kuriais jis dirbo. Jie dirbo, kaip ir buvo nurodęs, (duomenys neskelbtini) ir kaime, esančiame prie Mažeikių, pavadinimo nežino. Jis atsisako įvardinti pas ką dirbo, atsisako nurodyti užsakovų pavardes, nes tai nebeturi jokios reikšmės. Jis šiuose objektuose dirbo su mažai pažįstamais asmenimis, kurių vienas buvo iš (duomenys neskelbtini), kiti du iš (duomenys neskelbtini). Jų pavardžių ir tikslių gyvenamųjų vietų nežino, kitų kontaktų neturi. Jis nenori nurodyti jų vardų, kadangi įrankiai buvo išnuomoti jo vardu ir jis yra už juos atsakingas. Jie net nebaigė objektų, kuriuos turėjo pabaigti užsakovams. Kadangi asmenys, su kuriais kartu dirbo nuo įrankių išsinuomojimo dienos, kažkur dingo, į objektus nuo 2021 m. gruodžio pradžios neatvyko, su jais jam susisiekti nebepavyko, mano, kad jie ir pasiėmė jo išnuomotus įrankius. Jis jų telefonų numerius atsisako nurodyti, nes jie išjungti. Jis įrankius iš (duomenys neskelbtini) išsinuomojo asmenų, su kuriais dirbo, prašymu. Nežino, kodėl jie patys jų neišsinuomojo, jie jokių įrankių nebuvo išsinuomoję. Kadangi nebeturėjo pajamų, jam teko uždarbiauti Danijoje, kur išvyko dirbti pagal kontraktą nuo 2022 m. sausio 17 d. Jis suprato, kad pažeidė kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bet jam nebuvo kitos išeities. Į Lietuvą grįžo 2022-03-23. Jį, grįžtantį iš Danijos, Klaipėdos uoste patikrino pasieniečiai, kurie nurodė, kad jam paskelbta paieška, liepė grįžus į namus, paskambinti paieškos vykdytojai Z. G.. Jis 2022-03-25 paskambino Z. G., prisistatė, pasakė, kad atvyks pas tyrėją, kai galės. Jis užsidirbo Danijoje apie 5 tūkstančius eurų, tačiau turi šeimą, du mažamečius vaikus, turi skolų, todėl negali atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytos žalos įrankiu nuoma, negali grąžinti išsinuomotų įrankių. Prisipažįsta, kad išsinuomojo įrankius iš (duomenys neskelbtini), kad nesumokėjo už jų nuomą, kad įrankių negrąžino, kad nuomos sutarties nepratęsė, nes neturėjo pinigų (2 t., b. 1. 42-45).

Iš liudytojo G. S. apklausos protokolo matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovo pareigose. 2021 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) išnuomojo darbo įrankius R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jis pats nuomos procese nedalyvavo, įrankius R. S. išnuomojo (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas G. G.. (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nuomos sutartis ir užpildytas užsakymo aktas. Sudarant sutartį, R. S. pateikė savo asmens dokumentą, kad įsitikinti R. S. asmenybe. Pagal nuomos sutartį R. S. buvo išnuomoti šie darbo įrankiai: asfalto/betono motopjaustyklė, deimantinis diskas, vagapjovė, akumuliatorinis perforatorius, kaltas. LED šviestuvas, sauso/drėgno valymo siurblys. Be to, pagal sutartį nuomininkas turi mokėti už įrankių draudimą. Vienos dienos draudimas kainuoja 3,58 euro. 2021 m. rugsėjo 10 d. R. S. sumokėjo 200 eurų avansą. Pagal nuomos sutartį, R. S. nuomos mokestį turėjo mokėti du kartus per mėnesį - mėnesio viduryje ir mėnesio pradžioje, t. y., rugsėjo viduryje ir spalio pradžioje. Iki šiol R. S. nei karto nesumokėjo nuomos mokesčio, išskyrus 200 eurų avansą, kurį sumokėjo nuomos dieną – 2021 m. rugsėjo 10 d.. R. S. į skambučius neatsako, jo surasti nepavyko. Ant išnuomotų įrankių yra išgraviruoti inventoriniai numeriai (1 t., b. 1. 95-97).

Iš liudytojo G. G. apklausos protokolo matyti, kad daugiau kaip trys metus dirba (duomenys neskelbtini) (buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) padalinio vadovo pareigose. (duomenys neskelbtini) nuomoja ir parduoda statybos įrangą ir įrankius. 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 09.30 val. į (duomenys neskelbtini) atvykęs asmuo, pateikęs asmens dokumentą, kokį nepamenu, pagal kurį buvo nustatyta R. S. asmenybė, kuris pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. pasirašytą su (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, išsinuomojo statybinius įrankius: asfalto-betono motopjaustyklę, deimantinį diską, mūro frezą-vagapjovę, akumuliatorinį perforatorių, kaltą, šviestuvą LED. Jis surašė 2021 m. rugsėjo 10 d. užsakymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti R. S. išsinuomoti įrankiai, jų vertė nuomos metu, išskyrus deimantinio disko ir kalto, nes jų yra įvairių ir ne viena dešimtis, todėl šių įrankių kainos nebuvo pašytos. Užsakymo akte buvo nurodyta kiekvieno įrankio nuomos kaina vienai parai. Tik vėliau pagal įsigijimo dokumentus buvo nustatyta kalto ir deimantinio disko vertė nuomos metu. R. S. buvo parašyta sumokėti užstatą - 200 eurų, nes nuomojosi daug įrankių. R. S. pasakė, kad grynųjų neturi, išvyko, kaip sakė, išsigryninti pinigų ir neturkus grįžęs sumokėjo 200 eurų užstatą. Pinigai buvo įnešti į kasą, atspausdintas kasos čekis. Užsakymo aktas buvo patvirtintas jo ir R. S. parašais, R. S. gavo užsakymo akto kopiją. R. S., nusinešęs išsinuomotus įrankius į mašiną, netrukus grįžo atgal ir paprašė dar išnuomoti sauso-drėgno valymo siurblį, kuris buvo įrašytas papildomai į tą patį užsakymo aktą, papildomai R. S. pasirašyti nereikėjo. Nuomos sutartyje, pasirašytoje su R. S., yra nurodyta, kad nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 30 d. Ilgesniam nuomos laikui asmuo turi atvykti ir pratęsti sutartį 5 dienom. Nuomos sutarties kopijos R. S. neprašė. Paklausus jo, kiek laiko jis žada nuomotis įrankius, R. S. atsakė, kad apie savaitę. R. S. nuomos sutarties neskaitė. Jam buvo pasakyta, kad pristatęs išsinuomotus įrankius, jis atgaus užstatą - 200 eurų ir tada sumokės už įrankių nuomą. Nesulaukus iki 2021 m rugsėjo pabaigos įrankių, kuriuos išsinuomojo R. S., nesulaukus jo skambučio, buvo paskambinta R. S.. Skambino ir jis, ir mano kolegos. R. S. atsiliepęs nurodė, kad po kelių dienų grąžins įrankius. Praėjus kelioms dienoms vėl buvo skambinta R. S. dėl įrankių grąžinimo, tačiau jis jau nebeatsiliepė. Tada buvo kreiptasi į policiją (1 t., b. 1. 100-103).

G. S. savanoriškai pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutartį, užsakymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tiekėjo (duomenys neskelbtini) su pirkėju R. S. dėl įrankių nuomos. 2021 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutartyje nurodyta, kad šia sutartimi ir užsakymo aktu Nuomotojas - (duomenys neskelbtini) perduoda Nuomininkui - R. S. atlygintinai naudotis ir valdyti Užsakymo akte nurodytą įrangą, o Nuomininkas įsipareigoja priimti perduodamą įrangą bei mokėti Nuomos mokestį. Nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo įrangos perdavimo Nuomininkui dienos ir tęsiasi iki įrangos grąžinimo Nuomotojui dienos. Įrangos nuomos terminas negali būti ilgesnis, nei 30 dienų. 2021 m. rugsėjo 10 d. užsakymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. priėmė perduodamą įrangą: motopjaustyklę 1920 eurų vertės, deimantinį diską 105 eurų vertės, mūro frezą-vagapjovę 550 eurų vertės, akumuliatorinį perforatorių 755 eurų vertės, kaltą 15 eurų vertės, LED šviestuvą 500 eurų vertės, sauso/drėgno valymo siurblį 600 eurų vertės.(1 t., b. 1. 18-19, 20-25).

(duomenys neskelbtini) pateikė išnuomotų įrankių įsigijimo dokumentus - PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. 1. 41, 43).

2021 m. lapkričio 20 d. kratų metu R. S. gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiose V. M., bei automobilyje OPEL INSIGNIA SPORT TOUREN SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nieko nerasta, nepaimta. R. S. surašė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo iki 2021 m. lapkričio 24 d. pateikti išsinuomotus įrankius policijai (1 t., b. 1. 122-124, 125-127, 128-130, 131).

2021 m. lapkričio 18 d. Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad keleivinio automobilio OPEL INSIGNIA SPORT TOURER SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas yra R. S., savininkas – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113-114).

2022 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (toliau gavėjas), sudarė valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo suteikti už užmokestį gavėjui transporto priemonė OPEL INSIGNIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis nuomos pagrindu pagal sutarties sąlygas. Gavėjas vėluoja vykdyti apmokėjimus, skolą sudaro 731,29 Eur (1 t., b. 1. 134-151).

2021 m. gruodžio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. kategoriškai atsisakė parodyti vietas, kur yra išsinuomoti įrankiai, parašė pasižadėjimą 2021 m. gruodžio 20 d. pristatyti įrankius į policiją (1 t., b. 1. 193-194, 195).

Iš 2022 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos I. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. S. vardu bankuose yra atidarytos šios sąskaitos: AB „Swedbank“ - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB "NEO Finance" (duomenys neskelbtini), UAB "Revolut Bank" - (duomenys neskelbtini), UAB "Revolut Payments" - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 50-51, 52-54).

Informacijose iš bankų apie R. S. sąskaitose atliktų finansinių operacijų išklotines laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d., sąskaitose likučių nėra (t. 1, b. 1. 55-58, 63- 66, 69-70, 73-86).

2022 m. sausio 14 d. informacijoje iš Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodyta, kad pagal Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos duomenis R. S. dar nėra pateikęs VMI metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metų mokestinį laikotarpį (pateikimo terminas iki 2022 m. gegužės 2 d.) (1 t., b. 1. 89-92).

Iš 2021 m. spalio 18 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio misto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal G. S. pareiškimą dėl išnuomotų įrankių, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, 2021 m. spalio 19 d. telefonu buvo susisiekta su R. S., kuris nurodė, kad jis sirgo, todėl iš statomo objekto Šiauliuose negalėjo pasiimti išsinuomotų įrankių. R. S. nurodė, kad įrankius pasiimti šiandien ir juos grąžins 2021 m. spalio 19 d. G. S. (t. 1, b. 1. 109-110).

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio misto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos I. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad nustačius R. S. (gyv. vieta nedeklaruota), gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 19 d., 14.25 val. jam pasirašytinai (Panevėžio aps. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK NVRS postinio V. J.) buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą 2021 m. lapkričio 22 d., 08.30 val. 2021 m. lapkričio 19 d., apie 15 val. paskambinęs R. S. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo, kad nurodytu šaukime laiku atvykti negali, nurodė, kad atvyks 2021 m. lapkričio 24 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val. ir pristatys išsinuomotus statybinius įrankius. 2021 m. lapkričio 24 d., apie 13 val. paskambinęs R. S. informavo, kad atvyks vėliau, nes nespėja surinkti įrankių, kurie yra įvairiuose Lietuvos miestuose, nurodė, kad paskambins vėliau. Nesulaukus R. S. skambučio, jam buvo paskambinta apie 15.30 val. Atsiliepęs R. S. nurodė, kad nespės iki darbo pabaigos atvykti, nurodė kad atvyks 2021 m. lapkričio 25 d., 09 val. ir pristatys (duomenys neskelbtini) įrankius. 2021 m. lapkričio 25 d., apie 09.30 val., nesulaukus R. S. ir jam paskambinus, R. S. neatsiliepė, neperskambino. Paskambinus R. S. žmonai R. S., pastaroji nurodė, kad vyras yra išvykęs darbo reikalais į Šiaulius. Dar kelis kartus dienos bėgyje buvo skambinta R. S., tačiau jis neatsiliepė, neperskambino, į apklausą neatvyko, išsinuomotų įrankių nepristatė (1 t., b. 1. 172-173).

Iš 2021 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos I. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d., nesulaukus R. S. pažadėtų grąžinti įrankių, buvo jam paskambinta, tačiau telefonas buvo išjungtas. Gruodžio 22 d., 23 d., R. S. telefonas irgi buvo išjungtas, su R. S. susisiekti nepavyko, jis nepaskambino, įrankių (duomenys neskelbtini) negrąžino, jų į policiją nepristatė (1 t., b. 1. 196-197).

Bylos duomenų vertinimas, išvados

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys ir turto negrąžins, įgijo svetimą UAB "Panevėžio rentvėjus" priklausantį turtą bendros 4445 eurų vertės ir taip padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie skolininko asmenybę ar jo turtą. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019 ir kt.). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

Kaip jau buvo minėta, apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555/2013).

Padarytų nusikalstamų veikų objektas - svetima nuosavybė. Nusikalstamų veikų objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu naudojant apgaulę – tyčia suklaidinant nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) apie įrankių išsinuomojimą, t. y kaltinamasis R. S. tyčia suklaidino nukentėjusįjį 2021 m. rugsėjo 10 d. pasirašydamas įrangos nuomos sutartį, kuria vienam mėnesiui (nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 10 d.) išsinuomojo motopjaustyklę 1920 eurų vertės, deimantinį diską 105 eurų vertės, mūro frezą-vagapjovę 550 eurų vertės, akumuliatorinį perforatorių 755 eurų vertės, kaltą 15 eurų vertės, LED šviestuvą 500 eurų vertės, sauso/drėgno valymo siurblį 600 eurų vertės, kurių grąžinti neketino. Daiktų vertė kaltinime nurodyta be Pridėtinės vertės mokesčio. Pasirašęs sutartį kaltinamasis buvo palikęs 200 eurų depozito. Tai turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo apsisprendimui dėl minėtų įrankių išnuomavimo. Kvalifikuojantis požymis dėl (duomenys neskelbtini) priklausančio turto užvaldymo – užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl (duomenys neskelbtini) turto užvaldymo teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio pradžioje dar bandė pasiteisinti, jog įrankius nuomojo su kitais asmenimis, norėjo daryti verslą, tačiau vėliau neliko nei tų žmonių, nei įrankių. Tęsiant parodymus kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad buvo sunkus laikas, todėl sugalvojo apgaule įgyti minėtus įrankius, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklūs, vienu metu nurodė, kad už parduotus įrankius gavo apie 100 eurų, vėliau – 1500 eurų. Pinigus už parduotus įrankius gavo grynaisiais. Tačiau tęsdamas parodymus R. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad tokius įrankius išsirinko, nes jie brangiausiai kainuojantys. Prieš juos nuomodamas dar nežinojo, kam parduos tuos įrankius, sužinojo, jau kai turėjo pasiėmęs įrankius, bei viską pardavė vienam asmeniui, kurio nurodyti negalėjo, nes jis išvykęs į užsienį. Viską sugalvojo vienas ir tikėjosi, kad galima apgaule įgyti įrankius bei juos parduoti. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad įrankių nuomos punktui bei tyrėjui sakydamas, jog įrankiai bus grąžinti, jis melavo, nes tie įrankiai jau buvo parduoti. Visos paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamasis R. S. turėjo išankstinį tikslą gauti nuomojamus įrankius, šio tikslo siekdamas pasirašė nuomos sutartį bei paliko 200 eurų depozitą už minėtus įrankius, kuriuos pardavė ir grynaisiais pinigais gavo apie 1500 eurų. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo tyčia buvo susiformavusi jau anksčiau, sudarant įrankių nuomos sutartį buvo siekiama ne įrankius išsinuomoti, o juos pasiėmus parduoti. Vertinamu atveju kaltinamasis nuslėpė tikruosius savo tikslus nuo (duomenys neskelbtini) ir taip mėgino pasipelnyti. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo liudytojų G. S., G. G. parodymai, nuomos sutartys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys duomenys.

Apibendrinant konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. S., panaudodamas apgaulę, turint tikslą apgauti (duomenys neskelbtini) ir įgyti įmonei priklausantį turtą, padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ji kvalifikuota teisinga pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nors prokuroras baigiamojoje kalboje ir nurodė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas pripažįsta tokią aplinkybę, nes byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (sutinkant prokurorui) dėl to, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, kurie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir kaltinimui, atsakė į teisėjo, prokuroro, civilinio ieškovo atstovo klausimus.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas. Pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos, t. y. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 163-165) šioje situacijoje neturi jokios reikšmės, nes šio nuosprendžio priėmimo metu nėra priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis (net nėra pradėtos nagrinėti baudžiamosios bylos teisme). Administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta (1 t., b. l. 160-162).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą, prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo terminą nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje – įpareigojimas per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį (3000 eurų) turtinės žalos, taip pat numatyta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – įpareigojimas bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. S. įmonės naudai priteisti 10284,17 eurus turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį grindžia sukčiavimo metu prarastu turtu (1 t., b. l. 29- 49). Nurodo, jog žala atsirado neteisėtų R. S. veiksmų pasėkoje.

Civilinio ieškinio pareiškime bendrovė nurodė, kad žalą sudaro:

a) už negrąžintus daiktus (su PVM) 5396,60 eurai;

b) negautos nuomos pajamos nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. – 5087,57 eurai.

Išskaičiavus 200 eurų R. S. sumokėtą avansą, galutinė negautų pajamų suma yra 4887,57 eurai.

Kaltinime įrankių vertė nurodyta be PVM – 4445 eurai.

Vertinant, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką žala turi būti skaičiuojama su Pridėtinės vertės mokesčio suma, taip pat vertinant, jog R. S. visiškai sutiko su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš R. S. priteistina visa ieškinyje nurodyta žalos suma – 10284,17 eurų.

Teismas negali nuspręsti už civilinį ieškovą ir leisti kaltinamajam atlyginti civilinius nuostolius per kažkokį-tai laikotarpį, jeigu nėra atitinkamo rašytinio civilinio ieškovo sutikimo ar susitarimo tarp civilinio ieškovo ir atsakovo. Šiuos klausimus turi teisę spręsti pats civilinis atsakovas, išieškojimo metu sudarydamas atitinkamą susitarimą su civiliniu ieškovu, nes teismui padarius bylos nagrinėjime pertrauką dėl galimo susitarimo, jis nebuvo pasiektas ir jokia sutartis teismui nebuvo pateikta dėl to, kad nebuvo sutarta dėl pirminės grąžintinos pinigų sumos dydžio.

Kiti klausimai

Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 188-190), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje

(2 t., b. l. 46-48), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje reikšmingų daiktų, kurių klausimą reikėtų išspręsti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 313 str.,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

a) įpareigoti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį (3000 eurų) turtinės žalos (duomenys neskelbtini);

b) įpareigoti bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 10.284,17 eurų (dešimt tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 17 centų).

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą. Paduodant apeliacinį skundą, būtina nurodyti, ar pageidaujama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio, ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas