- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-907-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13090-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- K. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-19543-859/2017 pagal pareiškėjo K. Z. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK, kuria skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. Z. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti areštą skolininko piniginėms lėšoms, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir grąžinti tokias lėšas. Nurodė, kad antstolio veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus apribojimus turtui, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, t. y. turtą, būtiną skolininko pragyvenimui, pinigines lėšas, viršijančias vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą. Artimųjų pervedamos lėšos į laisvės atėmimo vietos sąskaitą yra ne darbo užmokestis, bet parama, kad nuteistasis galėtų pagerinti savo buities sąlygas laisvės atėmimo įstaigoje, todėl į tokias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas. Pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirba statybininku. Atskaičius iš nuteistojo darbo užmokesčio, artimųjų pervedamų lėšų, jam nelieka pakankamai disponuojamų asmeninių lėšų. Teigė, kad išėjęs į laisvę, padengs visą įsiskolinimą įsidarbinęs, vykdant išskaitas iš jo darbo užmokesčio. Mano, kad visos jo piniginės lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, areštuotos pažeidžiant įstatymuose numatytus apribojimus (CPK 733-734, 738, 739, 668 straipsniuose).Antstolė I. B. 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, kad antstolė, pradėjusi priverstinį skolos išieškojimą, vykdė išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Nustačiusi, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir gauna darbo užmokestį, antstolė 2016 m. gegužės 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-292225, kuriuo įpareigojo laisvės atėmimo įstaigą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų sumos kiekvieną mėnesį vykdyti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Teismas konstatavo, kad pareiškėjo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų lėšų, vadovavosi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodė CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.Teismas sprendė, kad antstolės 2016 m. gegužės 16 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Būtent pagal nurodytą patvarkymą turi būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje gaunamo darbo užmokesčio bei iš artimųjų gaunamų lėšų.Skolininkas nepateikė įrodymų, kad lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, patenka į pajamų rūšis, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 739 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl skolininko argumentai, kad antstolis neteisėtai areštavo jo pinigines lėšas, kaip būtinas jo pragyvenimui CPK 668 straipsnio 1 dalies prasme, atmestini kaip nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas K. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį toje dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigoje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:LR teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ paneigia teismo nustatytas aplinkybes ir motyvus.Apelianto gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Tuo tarpu iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.Teismas turėjo atsižvelgti į tam tikrus įsakymus, aprašus, straipsnius, nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbus, sąlygas, būtiniausių reikmenų aprūpinimo tvarką, teisę įsigyti maisto produktų, literatūros, rašomųjų reikmenų ir kt. Nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba įstaigos institucija, kaip Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė I. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.Nagrinėjamu atveju antstolė nėra nukreipusi išieškojimo į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje. Antstolės 2016 m. gegužės 16 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo pagrindu yra atskaitomos lėšos tik iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos. Patvarkyme nurodyta, kad vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – išieškojimo iš skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pajamų.Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatas, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).Byloje nustatyta, kad vykdydama jai pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš apelianto, antstolė 2016 m. gegužės 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-292225 dėl skolos išieškojimo, kuriuo, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 733-744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pajamų). Iš apelianto nėra išskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią pajamų dalį apeliantas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.