Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. J. (E. J.) ir jos atstovui advokatui Audriui Pėstininkui (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovui Dariui Juodeliui (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Juodelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimas byloje Nr. 4500-ANR_N-733-2020 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu E. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnį už tai, kad būdama užsienietė gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdama leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą pakeisti E. J. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau –Aprašas) 114 punktu, užsienietis, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje, asmeniškai, išskyrus Aprašo 115–117 punktuose nurodytus atvejus, atvyksta atsiimti leidimo laikinai gyventi į Migracijos departamento skyrių, kuriam pateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą. E. J. atsiimti dokumento atvyko 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. pasibaigus leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimui, būdama Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Taip ji pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 39 straipsnio 2 punktą. E. J. skirta nuobauda – įspėjimas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimas byloje Nr. 4500-ANR_N-733-2020 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad E. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje požymių.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresnysis specialistas D. Juodelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarimą ir palikti galioti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1. 2020 m. rugpjūčio 19 d. baigė galioti pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pakeistą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ji atsiėmė 2020 m. rugsėjo 3 d. Pagal Aprašo 121.9 punktą leidimas laikinai gyventi pradeda galioti, kai sistemoje pažymima, jog jis atsiimtas, todėl pakeistas leidimas laikinai gyventi pradėjo galioti 2020 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja keturiolika dienų neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdama negaliojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pažeisdama Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą.

3.2. Nesutinkama su teismo išvada, kad pagal 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002, nustatantį vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą, (a) priedą leidimas gyventi (jo galiojimas) turi būti siejamas ne su tokio dokumento fizišku atsiėmimu, o su data, kuri dokumente yra nurodoma, kaip jo išdavimo data. Pažymėta tai, kad, vadovaujantis reglamento preambulės (5) konstatuojamąja dalimi, darytina išvada, kad jo nuostatos reglamentuoja leidimų laikinai gyventi formą ir šiems leidimams taikomus apsaugos reikalavimus, bet ne jų išdavimo tvarką ar įsigaliojimo ir galiojimo taisykles. Be to, teismas vadovavosi nebegaliojančia reglamento priedo redakcija. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1954, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą, buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas minėtas reglamento Nr. 1030/2002 priedas. Vadovaujantis reglamento 2017/1954 11 ir 16.1 punktas, darytina išvada, kad, priešingai nei dokumento galiojimo pabaigos data, jo išdavimo data nesiejama su galiojimo pradžia (kitaip nei iki nurodyto reglamento pakeitimo, pagal kurį leidime gyventi turėjo būti įrašoma: „Išdavimo vieta ir galiojimo pradžios data: leidimo apsigyventi išdavimo vieta ir data“). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reglamentas nenustato užsieniečiams išduodamų leidimų gyventi galiojimo pradžios, jos taip pat nenustato ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai (tokių teisės aktų nenurodė ir teismas skundžiamame nutarime), todėl užsieniečiams išduodamų leidimų gyventi galiojimo pradžios momentas yra reglamentuojamas nacionalinių teisės aktų nuostatų, nagrinėjamu atveju – aprašo 121.9 papunktyje, pagal kurį leidimas laikinai gyventi pradeda galioti nuo tada, kai sistemoje pažymima, kad jis atsiimtas. Gaminant leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nėra ir negali būti žinoma, kada jis bus atsiimtas užsieniečio, todėl pagaminto leidimo laikinai gyventi grafoje „išdavimo data“ yra nurodoma šio leidimo laikinai gyventi pagaminimo data.

3.3. Nesutinkama ir su teismo išvada, kad pareiškėja buvo suklaidinta Migracijos departamento 2020 m. liepos 30 d. pranešimo, nes jame nebuvo nurodyta galutinė leidimo laikinai gyventi atsiėmimo data, nebuvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi galioja nuo jo atsiėmimo. Pažymėta tai, kad minėtas pranešimas nelaikytinas nei dokumentu, kuris pareiškėjai suteikė teisių ar pareigų, nei atsakymu į paklausimą dėl teisės aktų nuostatų išaiškinimo. Tai buvo standartinis informacinio pobūdžio pranešimas, numatytas aprašo 103.4.2. punkte, kuriame buvo nurodyta: kad pareiškėja galės atsiimti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamento teritoriniame skyriuje ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 10 d.; kad užsienietis, atsiimdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtai. Minėto pranešimo gavimo metu pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėja dar iki minėto pranešimo gavimo žinojo, kad jos buvimas/gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas tik iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir, kad ji naują leidimą laikinai gyventi turi atsiimti arba iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, o jeigu pageidauja atsiimti vėliau – kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo, kol jos turėtas leidimas laikinai gyventi nebaigė galioti, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje netaptų neteisėtu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos tokiais pranešimais informuoti užsieniečius dėl datos, iki kada jie gali atsiimti leidimus laikinai gyventi, ar informuoti užsieniečius, kad leidimai laikinai gyventi pradeda galioti nuo jų atsiėmimo (tokių teisės aktų nenurodė ir teismas skundžiamame nutarime). Aprašas, kaip ir įstatymai, yra viešai skelbiamas teisės aktas, Lietuvos Respublikoje norintys gyventi ir gyvenantys užsieniečiai turi pareigą laikytis šiuose ir kituose teisės aktuose jiems nustatytų pareigų, o jeigu šios pareigos jiems nėra aiškios – gali kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu paaiškinti jiems rūpimus klausimus. Pati pareiškėja nurodė, kad anksčiau pažeidimų nėra padariusi, todėl jai turi būti žinomi leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimai, jokių prašymų dėl pranešime nurodytos informacijos paaiškinimo ji Migracijos departamentui neteikė, o tariamai klaidinantis Migracijos departamento pranešimo turinys savaime neatleidžia jos nuo teisės aktuose jai nustatytų pareigų ir kitų reikalavimų laikymosi. Paaiškinta ir tai, kad data, iki kurios užsienietis privalo atsiimti leidimą laikinai gyventi, objektyviai negali būti nurodoma Migracijos departamento pranešimuose, kadangi užsienietis leidimą laikinai gyventi gali atsiimti ir po turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, pavyzdžiui, atvykęs ar būdamas Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza, naudodamasis beviziu režimu.

3.4. Migracijos departamentas taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu Aprašo 123 punkto aiškinimu dėl kvietimo užsieniečiui, per vieną mėnesį nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo dienos neatvykusiam į Migracijos departamentą atsiimti leidimo laikinai gyventi, neišsiuntimo reikšmės nagrinėjamoje byloje. Pažymėta tai, kad pakeistas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyventi buvo pagamintas/ išrašytas 2020 m. liepos 31 d., todėl, pagal aprašo 123 punkto nuostatas, pranešimas jai atvykti į Migracijos departamentą galėjo būti išsiųstas tik 2020 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjos leidimui laikinai Nr. (duomenys neskelbtini) gyventi baigus galioti 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir pareiškėjai 12 dienų Lietuvos Respublikoje gyvenant neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aprašo 123 punkto nuostatų nesilaikymas neturėjo įtakos pareiškėjos atžvilgiu priimto Migracijos departamento nutarimo teisėtumui. Aprašo 123 punkto nuostatos nepratęsia pareiškėjos turėto leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo ir neįteisina jos buvimo/gyvenimo šio leidimo galiojimui pasibaigus.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

4. Pareiškėjos E. J. įgaliotasis atstovas advokatas A. Pėstininkas atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarimą. Atsiliepimas iš esmės argumentuojamas tuo, kad Aprašo 121 punktas nustato instrukciją ir veiksmų seką Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui ar darbuotojui, įteikiančiam išrašytą leidimą laikinai gyventi, o ne užsieniečiui, tuo labiau, kad aprašas teisės aktų registruose viešai randamas tik lietuvių kalba. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 14 punktą leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, turėdama leidimus laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu turėjo ir turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad galiojančio leidimo laikinai neturėjimas savaime neužtraukia administracinės atsakomybės dėl ANK 538 straipsnio pažeidimo (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-488-397/2017).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas: apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintinas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarimas nutraukti E. J. administracinio nusižengimo teiseną nepagrįstas.

7. ANK 538 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti atitinkamą tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

8. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 1 dalies pagrindu šis įstatymas nustato, be kita ko, užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą (už kurio pažeidimą E. J. patraukta administracinėn atsakomybėn) užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi.

9. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių: pirma, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą užsienietei E. J. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini); antra, minėto leidimo galiojimas pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 19 d.; trečia, pakeistą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. atsiėmė Migracijos departamento skyriuje 2020 m. rugsėjo 3 d.

10. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 3 straipsnio 4 dalis nustato, jog užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta ir tai, kad būtent leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Įstatyme leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apibrėžiamas, kaip dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką (Įstatymo 2 straipsnio 14 punktas). Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (39 straipsnio 1 ir 2 punktai). Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje (124 straipsnio 1 ir 2 punktai).

11. Paminėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 51 punkto 3 dalį, vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru, nustato prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtiną Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 121.9 papunktį migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, įteikiantis išrašytą leidimą laikinai gyventi sistemoje pažymi, kad leidimas laikinai gyventi atsiimtas. Leidimas laikinai gyventi pradeda galioti nuo tada, kai sistemoje pažymima, kad jis atsiimtas.

12. Byloje surinktais įrodymai nustatyta, kad E. J., būdama užsienietė, kurios leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriui 2020 m. liepos 30 d. priėmus sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 14 dienų neatvyko atsiimti leidimo laikinai gyventi į Migracijos departamento skyrių, kuriam pateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą. Pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., nes naują leidimą laikinai gyventi ji turėjo atsiimti iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos. Kitu atveju, ji turėjo kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo, kol jos turėtas leidimas laikinai gyventi nebaigė galioti, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje netaptų neteisėtu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl naujo leidimo atsiėmimo E. J., turėdama negaliojantį leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2020 m. rugsėjo 3 d. Vadinasi, E. J. minėtu laiku gyveno Lietuvos Respublikoje turėdama negaliojantį leidimą laikinai gyventi.

13. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad užsienietė E. J. nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. gyveno Lietuvos Respublikoje turėdama nuo 2020 m. liepos 31 d. galiojantį leidimą, nes asmeniškai atsiimti leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi į Migracijos departamento skyrių, kuriam pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ji atvyko 2020 m. rugsėjo 3 d. Aukštesnysis teismas pastebi, kad sprendžiant atsakomybės pagal ANK 538 straipsnį klausimą, nagrinėjamu atveju svarbus ne sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, o šio sprendimo pagrindu išduoto dokumento, kuris patvirtina užsieniečio tapatybę ir jo statusą, turėjimas bei iš to išplaukiančios užsieniečio pareigos Lietuvos Respublikoje. Kaip jau minėta, Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

14. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos E. J. įgaliotojo atstovo atsiliepime nepagrįstai tapatinami teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. liepos 31 d. turėjimas (kuris nėra kvestionuojamas) su minėtos teisės įgyvendinimo tvarka, atsiimant ir turint minėtą leidimą.

15. Byloje nustatyta, kad E. J. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), čia dirba, turi šeimą, sklandžiai kalba lietuvių kalba (teismo posėdžio metu nurodė, kad vertėjas jai nereikalingas) (b. l. 66), ne kartą kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad jai gerai žinomi leidimų laikinai gyventi išdavimo ir pakeitimo reikalavimai (taip pat ir nuostatos, susijusios su šių leidimų galiojimu). Atsižvelgus į tai, neįtikina pareiškėjos pozicija, kad gavusi MIGRIS sistemoje 2020 m. liepos 31 d. pranešimą, jog priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi, kurį galima atsiimti nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., ji ir pasibaigus senojo leidimo laikinai gyventi galiojimui manė, jog Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Iš rašytinio E. J. paaiškinimo matyti, jog ji atsiimti leidimo neskubėjo, nes rugpjūčio pabaigoje blogai jautėsi vaikas. Po sprendimo dėl leidimo gyventi priėmimo, galvojo, kad nėra neteisėto buvimo (b. l. 7, 64); iš E. J. 2020 m. rugsėjo 23 d. skunde pateiktos pozicijos, matyti, kad ji delsė atsiimti leidimą, nes neplanavo kelionių į užsienį ar kitos veiklos, kur jai būtų buvęs reikalingas leidimas laikinai gyventi, todėl jai objektyviai neegzistavo poreikis gauti leidimą iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 8-10); skundą nagrinėjant apeliacine tvarka E. J. nurodė, kad nors leidimo galiojimas baigėsi 2020 m. rugsėjo 19 d., jį atsiimti atėjo rugsėjo mėnesį, nes blogai jautėsi vaikas (tai patvirtinančių dokumentų neturi), anot jos, nusprendė neskubėti, nes leidimas bei sprendimas dėl leidimo jau buvo. E. J. taip pat paaiškino, kad jai leidimo neprireikdavo, jis jai kaip ir nereikalingas, jeigu niekur neišvyksta, ji ir anksčiau neskubėdavo jo atsiimti (b. l. 67). Iš E. J. paaiškinimų matyti, kad į pareigą atsiimti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui Lietuvos Respublikoje esant teisėtai, buvo žiūrima savo asmeninių poreikių ir patogumų kontekste, būtent pastariesiems teikiant pirmenybę. Atmestinas atsiliepimo į skundą argumentas, kad įsigilinti į teisinį reglamentavimą, sutrukdė ta aplinkybė, jog Aprašas nėra išverstas į užsienio kalbas. Nustatytos bylos aplinkybės, leidžia pagrįstai teigti, kad E. J., žinodama, jog jos turimas leidimas baigiasi 2020 m. rugpjūčio 19 d., gavusi informacinį pranešimą (b. l. 7) apie 2020 m. liepos 30 d. priimtą sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams, kuriuo buvo informuota ir apie tai, jog turi atsiimti naują leidimą bei kad užsienietis, atsiimdamas leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtai, suvokė, jog yra Lietuvos Respublikoje turėdama negaliojantį leidimą – t. y. dokumentą, kuris suteikia užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šiame dokumente nurodytą laiką, suprato, jog naują leidimą reikia atsiimti iki senajame leidime nurodyto termino pasibaigimo, tačiau to nepaisė, nes, kaip pati nurodo, tikėjosi, kad leidimo laikinai gyventi jai nutarime nurodytu laiku neprireiks.

16. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina tai, kad E. J. padaryta veika atitinka visus ANK 538 straipsnyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes būdama užsienietė, turėdama leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriui 2020 m. liepos 30 d. priėmus sprendimą pakeisti E. J. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau –Aprašas) 114 punktu, nustatančiu, kad užsienietis, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje, asmeniškai, išskyrus Aprašo 115–117 punktuose nurodytus atvejus, atvyksta atsiimti leidimo laikinai gyventi į Migracijos departamento skyrių, kuriam pateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą, ji (E. J.) atsiimti dokumento atvyko 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. pasibaigus leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimui, būdama Lietuvos Respublikoje neteisėtai, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 39 straipsnio 2 punktą.

17. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos E. J. atstovas akcentavo mažą minėto administracinio nusižengimo pavojingumą. Pastebėtina, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas veikų, kurios gali būti pripažintos mažai pavojingomis administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 538 straipsnyje, nepatenka, todėl nėra net formalaus pagrindo nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.

18. Apygardos teismo vertinimu, Migracijos departamento nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. J., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, yra tinkamai individualizuota, taip pat proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jos teigimai apibūdintai asmenybei, bei teisinga. Apygardos teismas nemato pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti E. J. administracinės nuobaudos – įspėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Juodelio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą byloje Nr. 4500-ANR_N-733-2020.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.